Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Z. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. T., R. A., A. A. K., R. K., A. K., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinio fakto nustatymo, ir suinteresuotų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus byloje, D. T. ir R. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. Z. K., A. A. K., R. K., A. K., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimai ir jų argumentai

2. Pareiškime nurodoma, jog pareiškėjos sutuoktinis A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. K. mirties atsirado palikimas – ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jos su pareiškėju įgytų nekilnojamųjų daiktų, t. y. ½ dalis 0,0810 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr(duomenys neskelbtini)0 ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat liko bendrai įgyti baldai, buitinė technika ir kitas šeimos turtas. Prieš mirtį A. K. paliko 2000 m. vasario 25 d. sudarytą testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, paliko pareiškėjai M. Z. K. Palikimą, atsiradusį po A. K. mirties, ji priėmė iš karto faktiškai pradėdama jį valdyti. Po sutuoktinio mirties ji toliau gyveno su A. K. santuokoje pasistatytuose namuose, kuriuose ji gyveno su sutuoktiniu iki jo mirties. Po sutuoktinio A. K. mirties likusius jo asmeninius daiktus, baldus, buitinę techniką, elektros bei buities prietaisus ji perėmė iš karto. Ūkiniame pastate iki šiol augina paukščius, anksčiau dar augino ir triušius. Po sutuoktinio mirties keletą kartų atliko gyvenamojo namo remontą, pakeitė namo stogą, langus, visas namo grindis, rūpinosi šio namo apšildymu šaltuoju metų sezonu. Prižiūri prie namų esantį sodą, lysvėse užsiaugina daržovių. Mirus sutuoktiniui buvo sulaukusi pensijinio amžiaus, todėl už žemės naudojimąsi mokesčiai nebuvo mokami. Vanduo naudojamas iš šulinio, namas kūrenamas malkomis, mokama tik už sunaudotą elektros energiją, tačiau nėra išsaugojusi tai patvirtinančių dokumentų, kadangi kai buvo keičiamos elektros energijos knygelės, jas atidavė. Moka visus komunalinius mokesčius. Įstatymo nustatytu laiku į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, manė, kad bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 2002 m. gruodžio 25 d. mirusio sutuoktinio A. K. palikimą, kadangi per tris mėnesius po vyro mirties faktiškai pradėjo valdyti jo palikimą, be to, jis savo valią išreiškė testamentu.

3. Pareiškėjos M. Z. K. atstovė teismo posėdžio metu (2019 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 13:18:10 – 13:23:12) prašė pareiškimą tenkinti ir nurodė pareiškime nurodytas aplinkybes.

5. Pareiškime nurodoma, kad su pareiškėjos M. Z. K. pareiškimu nesutinka, nes nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. A. K. ir A. K. šeimoje gimė trys vaikai – sūnus A., dukros D. ir R.. Vaikų tėvas A. K. nuo 1968 m. gyveno skyrium nuo šeimos, su juo jokio bendravimo nebuvo, jis nelankė vaikų, jais nesidomėjo. A. K. ir A. K. santuoką nutraukė 1977 m. Tėvą A. K. D. T. ir R. A. matė vieną kartą apie 1976 – 1977 m., kai dalyvavo senelio (iš tėvo pusės) A. K. laidotuvėse. A. K. turėjo tris vaikus – dvi dukras D. ir R. bei sūnų A., kuris mirė 2008 m. gruodžio 27 d. Po A. K. mirties liko jo vaikai: dukra V. K., žuvusi 2007 m., nepalikusi įpėdinių, dukra A. K., A. A. ir R. K.. Apie tėvo A. K. mirtį jo vaikams niekas nepranešė. Tik iš teismo gautų dokumentų turinio sužinojo, jog jis mirė 2002 m. gruodžio 25 d. Pats tėvo mirties faktas D. T. buvo žinomas, tačiau neprisimena kada ir kokiomis aplinkybėmis teta užsiminė, jog tėvas yra miręs, ji nenurodė konkretaus mirties laiko. Apie tėvo mirtį sužinojo apie 2005 – 2006 m. vasarą, nuo A. K. mirties praėjus keliems metams. Kadangi apie A. K. mirtį jo vaikams nebuvo praneša, vėliau ir neieškota dėl teisinių klausimų sprendimo, dėl to nebuvo kreiptasi dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo. Buvo praėję keli metai, buvo įsitikinę, jog tėvo antroji žmona susitvarkė paveldėto turto reikalus. M. Z. K., nesikreipdama į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės išdavimo po A. K. mirties toliau gyveno namų valdoje, viena naudojosi visu turtu, statiniais ir žemės sklypu, todėl prižiūrėjo eksploatuojamą turtą, jog juo galėtų naudotis. A. K. vaikai, nežinodami tėvo mirties datos, turto buvimo fakto ir aplinkybių apie neužvestą paveldėjimo bylą, negalėjo įstatymo nustatytu terminu ir tvarka kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Tėvo mirties data, jam priklausęs turtas paaiškėjo tik gavus iš teismo dokumentus, todėl įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas dėl faktinių aplinkybių nežinojimo, sąžiningo suklydimo apie paveldimo turto nebuvimą, todėl praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis.

6. Suinteresuotas asmuo D. T. teismo posėdžio metu (2019 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 13:35:12 – 13:39:32) savo reikalavimą palaikė ir papildomai nurodė, kad apie 2005 – 2006 m. sužinojo apie tėvo mirtį iš tėvo giminaičių, sesei R. A. apie tėvo mirtį pasakė po metų, tik gavus dokumentus šioje civilinėje byloje sužinojo, kad tėvas turi turto, dėl to anksčiau nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisinių santykių įteisinimo, su tėvų santykių iki jo mirties nepalaikė, kadangi jis paliko šeimą ir savo vaikais nesirūpino.

7. Suinteresuotas asmuo R. A. teismo posėdžio metu (2019 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 13:31:02 – 13:35:12) savo reikalavimą palaikė ir papildomai paaiškino, kad apie tėvo mirtį sužinojo iš sesers D. T., su tėvu nepalaikė ryšių.

8. Suinteresuotų asmenų D. T. ir R. A. atstovė teismo posėdžio metu (2019 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 13:23:12 – 13:30:58) prašė pareiškimą tenkinti ir nurodė pareiškime nurodytas aplinkybes.

IV. Suinteresuotų asmenų argumentai

9. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą pateiktame atsiliepime į pareiškėjos M. Z. K. ir suinteresuotų asmenų R. A. ir D. T. pareiškimus nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui ir įstatymo nustatyto praleisto termino atnaujinimui neprieštaraus, jeigu teismui bus pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, o teismas juos pripažins pagrįstais (t. 1, b. l. 20 – 21, 166 – 167, t. 2, b. l. 23).

12. Suinteresuotas asmuo R. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo R. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą, nepateikė (t. 2, b. l. 32). Teismo posėdžio metu (2019 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 13:39:32 – 13:41:54) nurodė, kad yra suinteresuotų asmenų R. A. ir D. T. mirusio brolio sūnus, pareiškimo su savarankiškais reikalavimais nereikš, palaiko suinteresuotų asmenų R. A. ir D. T. pareiškimo reikalavimą, atsisakė duoti paaiškinimus, nes nieko apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, nežino.

13. Suinteresuotas asmuo A. A. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo Arūnas A. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė (t. 2, b. l. 33 – 34, 35 – 36).

14. Suinteresuotas asmuo A. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo A. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė (t. 1, b. l. 157 – 160, 172 – 193, t. 2, b. l. 15, 16, 46 – 57).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, suinteresuotų asmenų pareiškimas atmetamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja M. Z. K. yra A. K. sutuoktinė (t. 1, b. l. 88, 90). Suinteresuoti asmenys D. T. ir R. A. yra A. K. vaikai (t. 1, b. l. 70). A. K. turėjo dar vieną vaiką – A. K., kuris mirė 2008 m. gruodžio 27 d. (t. 1, b. l. 70, 58), todėl suinteresuotais asmenimis byloje įtraukti taip pat jo vaikai – R. K., A. K. ir A. A. K. (t. 1, b. l. 59, 60, 61 62, 63, 64). A. K. mirė 2002 m. gruodžio 25 d. (t. 1, b. l. 87). Įstatymo nustatytu terminu pareiškėja ir suinteresuoti asmenys nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, paveldėjimo byla neužvesta (t. 1, b. l. 89). Po jo mirties liko M. Z. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,0810 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kuris įgytas esant santuokoje (t. 1, b. l. 92, 94, 95, 96 – 97) ir buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). A. K. 2002 m. vasario 25 d. testamentu visą savo turtą, kuris mirties dieną priklausė jam, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko M. Z. K. (t. 1, b. l. 81). Pareiškėja teigia, kad po sutuoktinio mirties ji faktiniu valdymu perėmė sutuoktiniui priklausiusį turtą. Pagrįsdama šias aplinkybes pateikia rašytinius įrodymus – gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, iš kurios matyti, kad M. Z. K. gyvenamąją vietą nuo 1987 m. gegužės 29 d. iki šiol yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 93). Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojų V. K. ir A. P. parodymai, pagal kuriuos po A. K. mirties pareiškėja M. Z. K. ir toliau gyveno adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamą turtą valdė, juo rūpinosi, darė remontą (2019 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas13:41:54 – 14:08:10).

16. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

17. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

18. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

19. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

20. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

21. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po A. K. mirties, t. y. po 2002 m. gruodžio 25 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). A. K. mirė santuokoje su M. Z. K., turėdamas tris vaikus – D. T., R. A. ir A. K., kuris mirė 2008 m. gruodžio 27 d. Byla dėl palikimo priėmimo notarų biure neužvesta. A. K. 2010 m. vasario 25 d. testamentu visą savo turtą, kuris mirties dieną priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, paliko M. Z. K.. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Teismo vertinimu M. Z. K. iš kart priėmė vyro A. K. palikimą – ji ir toliau liko gyventi name, kuriame gyveno su sutuoktiniu iki jo mirties, pasiėmė asmeninius jo daiktus, toliau rūpinosi jiems bendrąja sutuoktinių nuosavybe priklausančiu žemės sklypu ir naudojosi visu likusiu turtu, kelis kartus atliko gyvenamojo namo remontą, augino gyvulius, paukščius, prižiūrėjo sodą, daržą, mokėjo komunalinius mokesčius už elektrą, rūpinosi namo šildymu, turtą laikė savo turtu, t. y. ji priėmė mirusiojo palikimą iš kart po jo mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdama turtą valdyti. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjos pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodytas aplinkybes.

22. Taigi, nors M. Z. K. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai testamentu paveldimą turtą valdyti) laikoma, kad M. Z. K. po sutuoktinio A. K. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo priimti palikimą

23. Suinteresuoti asmenys D. T. ir R. A. pateikė pareiškimą su savarankišku reikalavimu atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po tėvo A. K. mirties. Nurodė, kad praleido įstatymo nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių. Jos yra A. K. dukros (t. 1, b. l. 70). Jos nežinojo apie tėvo A. K. mirties datą, turto buvimo faktą ir aplinkybių apie neužvestą paveldėjimo bylą, todėl negalėjo įstatymo nustatytu terminu ir tvarka kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Tėvo mirties data, jam priklausęs turtas paaiškėjo tik gavus iš teismo dokumentus, todėl įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas dėl faktinių aplinkybių nežinojimo, sąžiningo suklydimo apie paveldimo turto nebuvimą. Minėtų aplinkybių pagrindu suinteresuoti asmenys prašo teismo paveldėjimo tikslu atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti.

24. CK 5.2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Testatoriaus nurodytam įpėdiniui palikimo nepriėmus, atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą. Tokie patys padariniai kyla ir įpėdiniui ar įpėdiniams pagal testamentą atsisakius palikimo (CK 5.60 straipsnis). Įpėdiniui neatlikus teisiškai reikšmingų veiksmų, laikytina, kad jis netapo paveldėjimo teisinių santykių subjektu.

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų, testamentu paliko sutuoktinei M. Z. K., kuri pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti. Kadangi po A. K. mirties visą jo turtą pagal testamentą paveldėjo ir valdo pareiškėja M. Z. K., nėra A. K. palikimo, kurį galėtų priimti suinteresuoti asmenys D. T. ir R. A.. Kadangi neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnis), suinteresuoti asmenys D. T. ir R. A. nereiškia pretenzijų testamentiniam įpėdiniui pareiškėjai M. Z. K., neįrodinėja, kad pareiškėja neteisėtai paveldėjo visą A. K. turtą, iš pareiškėjos nereikalauja palikimo dalies, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo šioje civilinėje byloje nustatinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimu priimti palikimą, nes tokio termino atnaujinimas suinteresuotiems asmenims D. T. ir R. A. nesukurs teisinių pasekmių. Dėl aukščiau nurodytų argumentų suinteresuotų asmenų D. T. ir R. A. pareiškimas atmetamas (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013)).

27. Teismas patenkino pareiškėjos reikalavimą – nustatyti juridinę reikšme turintį faktą, dėl kurios valstybė patyrė išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą ir suinteresuotam asmeniui A. K. skirto procesinio dokumento su priedais vertimą į rusų kalbą (t. 2, b. l. 55). Kadangi, nepriklausomai nuo to, ar suinteresuoti asmenys D. T. ir R. A. būtų pareiškė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, pareiškėjai M. Z. K., reiškiant tokį reikalavimą, turėjo būti įtraukti į bylą visi suinteresuoti asmenys, kurie yra galimi A. K. įpėdiniai, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys yra nurodyti Gyventojų registre, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš suinteresuotų asmenų D. T. ir R. A. (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

28. Šioje byloje valstybė patyrė 34,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu). ½ dalis išlaidų priteisiama iš pareiškėjos M. Z. K. bei ½ dalis išlaidų iš suinteresuotų asmenų D. T. ir R. A., atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja M. Z. K. yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei 50 proc. iki 2019 m. vasario 28 d., o iki 2020 m. vasario 28 d. – 100 proc. (t. 1, b. l. 4, t. 2, b. l. 66a). Iš pareiškėjos M. Z. K. priteisiama 5,29 Eur išlaidų, susidariusių iki 2019 m. vasario 28 d., (21,16 / 2 x 50 proc.) iš suinteresuotų asmenų D. T. ir R. A. po 8,63 Eur ((21,16 / 2 / 2) + (13,36 / 2 / 2)) pašto išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti tenkinti, pareiškimą dėl įstatymo praleisto termino atnaujinimo atmesti.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2002 m. gruodžio 25 d., priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos M. Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,29 Eur (penkių eurų ir dvidešimt devynių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš pareiškėjos D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,63 Eur (aštuonių eurų ir šešiasdešimt trijų centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš pareiškėjos R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,63 Eur (aštuonių eurų ir šešiasdešimt trijų centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.