Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovei L. T. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 123 str. 1 d., 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2013-05-14 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. thnk94fs (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 2000,00 Lt sumos kreditą 24 mėnesių terminui. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2015-05-14, kartu sumokėdama 1840,02 Lt kredito mokestį. Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės grąžinti paimto kredito sutartyje numatyta tvarka ir terminais, nevykdė kitų įsipareigojimų pagal kredito sutartį, todėl 2014-06-23 ieškovė sutartį su atsakove nutraukė. Atsakovė liko skolinga ieškovei 1569,90 Lt kredito ir 425,67 Lt kredito mokesčio (palūkanų).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str.). Duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę ar pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1569,90 Lt negrąžinto kredito ir 425,67 Lt kredito mokesčio, kaip pagrįstas, tenkintinas.

Ieškovė iš atsakovės už laiku nesumokėtus mokesčius taip pat prašo priteisti 56,64 Lt palūkanų už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pabaigos (b. l. 21). Šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovę ir atsakovę sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 7.1. p. šalys susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensacinio pobūdžio funkciją, t. y. atsakovas, neįvykdęs prievolės laiku sumokėti gražintiną sumą /jos dalį, arba periodinį mokėjimą /jo dalį, įsipareigojo mokėti vartojimo kredito sutartimi nustatyto dydžio palūkanas nuo visos pradelstos sumos, kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta 72,52 proc. dydžio metinė palūkanų norma. Ieškovė paskaičiavo 56,64 Lt dydžio palūkanas už pradelstą atsiskaityti laiką, nors už tą patį laikotarpį yra paskaičiuotos atlyginimo funkciją atliekančios palūkanos, ieškovės nurodytos kaip kredito mokestis (sutarties specialiosios sąlygos). Nors CK 6.874 str. 1 d. bendriausiu atveju suteikia kredito davėjui teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, nes CK 6.881 str. 2 d. įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – Įstatymas), kurio 11 str. 8 d. numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia Įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Sutarties specialiojoje dalyje numatytos 72,52 proc. dydžio palūkanos pagal šalių susitarimą mokamos tik esant Sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra sutartinės netesybos. Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms, jų dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Reikalaudamas priteisti didesnius nuostolius nei minimalūs, kreditorius privalėjo juos įrodyti, tačiau į bylą ieškovė tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), todėl taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytą 18,25 procentų normą, už pradelstą atsiskaityti laiką paskaičiuotina 14,26 Lt (18,25%*56,64/72,52%) suma už tris vėlavimo mėnesius, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo (LR CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d., 6.872 str. 1 d.).

CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2014-07-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

Iš dalies patenkinus ieškinį iš atsakovės ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė prašo priteisti 72,00 Lt žyminį mokestį, 363,00 Lt už UAB „Skolų valdymo biurui“ pervestas lėšas. LR CPK 56 straipsnyje nurodyti asmenys, galintys būti atstovais teismuose. Lietuvoje teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kuris dar 2006 metais civilinėje byloje Nr.3K-3-406/2006 yra nurodęs (tuo paneigdamas LAT 2005-05-02 konsultaciją A3-127, kuri nėra taikytinas norminis aktas ir seniai neturi privalomos galios bylose), jog procesinis atstovavimas suprantamas kaip atstovo pakeitimas atstovaujamąjį teismo procese, ir kaip teisinės pagalbos teikimas atstovaujamajam, taip padedant jam tinkamai dalyvauti civiliniame procese, t.y., procesinių dokumentų surašymas ir pateikimas teismui laikomas procesiniu atstovavimu. CPK 56 straipsnyje yra nurodyti asmenys, galintys būti atstovais teisme, atstovauti teisme galima tik pateikus pavedimo/ atstovavimo sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2013-02-28 nutartyje byloje Nr.2A-658-567/2013 yra pažymėjęs, jog juridinį asmenį byloje gali atstovauti CPK 55 str. bei 56 str. nurodyti asmenys, kurių tarpe nėra kito juridinio asmens, todėl išlaidos dėl paslaugų teikimo nepriskirtinos prie būtinųjų bylos vedimo išlaidų (CPK 88 str.). Atsižvelgiant į teismo precedentą, nepateikus teismui duomenų apie pavedimo sutarties, atitinkančios CPK 56 straipsnio nuostatas, buvimą, ieškovės galimai patirtos 363,00 Lt išlaidos už UAB „Skolų valdymo biuras“ suteiktas paslaugas negali būti priteistos. Laikant, kad patenkinta 97 procentai visų reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 70,00 Lt žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 285 str. 1, 5, 7 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Bobutės paskola“, į. k. 302447985, buveinė – Ulonų g. 5, Vilnius, iš atsakovės L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1569,90 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt devynis Lt 90 ct) kredito, 425,67 Lt (keturis šimtus dvidešimt penkis Lt ir 67 ct) kredito mokesčio, 14,26 Lt (keturiolika litų ir 26 ct) delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-07-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70,00 Lt (septyniasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.