Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudarė kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius, kolegijos teisėjos Virginija Nijolė Griškevičienė, Aušra Maškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB Bobutės paskola apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-21 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB Bobutės paskola ieškinį atsakovei L. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Apeliaciniame skunde ieškovė UAB Bobutės paskola nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymo nuostatas dėl palūkanų ir netesybų taikymo pažeidus prievolę. Dėl to teismas nepagrįstai sumažino ieškovei iš atsakovės priteistiną palūkanų sumą. Su šia skundo nuostata teismas sutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, LR CK 6.872 str. nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) ; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.261 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014 ir kt.). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė pagal 2013-05-15 vartojimo kredito sutartį suteikė atsakovei 2 000 Lt dydžio vartojimo kreditą, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2015-05-14 bei sumokėti ieškovei 1 840,02 Lt dydžio kredito mokestį. Taigi vartojimo kredito sutartyje numatytas kredito mokestis nagrinėjamu atveju atlieka mokėjimo palūkanų funkciją. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovės 56,64 Lt palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos. Teismas pažymi, kad kiekviena sandorio šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ir už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir įpareigojama atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (LR CK 6.73, 6.245, 6.258 str.). Įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir tokia teisė įstatymu garantuojama kreditoriui tuo atveju, kai šalys sutartyje nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (LR CK 6.261 str.). Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo ar sutarties (LR CK 6.210 str.). Netesybos yra vienas iš prievolių užtikrinimo būdų (LR CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (LR CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Nors tiek netesybų, tiek kompensuojamųjų palūkanų paskirtis – kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, kiekvienos jų gali būti priteisiamos, kai praleidžiamas piniginės prievolės įvykdymo terminas, tačiau jos nėra tapatūs prievolių teisės institutai ir joms taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas. Tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties 5.1. p. nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku grąžinti sumą ar jos dalį, bus skaičiuojamos sutartyje nustatytos palūkanos nuo visos mokėtinos sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų, jų dydžio ir jų paskirties – kompensuoti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys dėl kitokių prievolės nevykdymo padarinių nesusitarė. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės pareikštą reikalavimą priteisti palūkanas perkvalifikavo į reikalavimą priteisti 56,64 Lt delspinigius ir teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias netesybų priteisimą.

Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovė tinkamai nevykdė prievolės grąžinti kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, dėl to ieškovė nutraukė vartojimo kredito sutartį ir pareikalavo grąžinti likusį negrąžintą kreditą bei kredito mokestį. Atsakovė ieškovei reikalaujamų sumų negrąžino ir toliau naudojasi ieškovės pinigais. Taigi įvertinus nustatytas aplinkybes ir tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties nuostatas, naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 14,26 Lt delspinigių priteisimo ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 56,64 Lt palūkanų.

Ieškovė nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ši skundo nuostata pagrįsta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą (individualią veiklą pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 str.; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (LR CK 2.47 str.), šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų LR CPK 88 str. 1 d. 9 p. Teismas, spręsdamas klausimą dėl šių išlaidų priteisimo, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, kvitais ir kt.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė prie ieškinio pateikė teismui UAB Skolų valdymo biuro PVM sąskaitą – faktūrą, išrašytą ieškovei už teisines paslaugas rengiant ieškinį dėl atsakovės L. T., bei mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta suma sumokėta. Minėti dokumentai patvirtina, jog ieškovė už teisines paslaugas ruošiant ieškinį teismui UAB Skolų valdymo biurui sumokėjo 363 Lt. Ieškovė prie apeliacinio skundo pateikė teismui teisinių paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir UAB Skolų valdymo biuro. Šios sutarties priede numatytos visos UAB Skolų valdymo biuro teikiamos paslaugos ir jų įkainiai. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, rengdama ieškinį, pasinaudojo UAB Skolų valdymo biuras kaip juridinio asmens, vykdančio tam tikrą ūkinę komercinę veiklą, teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Kadangi teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti LR CPK nustatytus reikalavimus, akivaizdu yra tai, kad ieškiniui parengti reikalingos teisinės žinios. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovės prašomos priteisti 363 Lt išlaidos už ieškinio parengimą yra būtinos ir pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Dėl to šios išlaidos turi būti priteisiamos ieškovei iš atsakovės (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 9 p.).

Būtina įvertinti ir tai, kad pirmosios instancijos teismo 2014-08-21 sprendimas už akių keistinas iš dalies ir ieškovės ieškinys atsakovei tenkinamas. Taigi ieškovei iš atsakovės priteisiamas visas ieškovės pirmosios instancijos teisme sumokėtas žyminis mokestis, tai yra 72 Lt (CPK 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, dėl dalies ieškinio priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl jis keistinas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteisiama 72 Lt bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (LR CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-21 sprendimą, panaikinti sprendimo dalį dėl 4,13 Eur (14,26 Lt) delspinigių priteisimo, patenkinti ieškinį dėl palūkanų priteisimo ir iš atsakovės L. T. ieškovei UAB Bobutės paskola priteisti 16,38 Eur (56,64 Lt) palūkanų.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-21 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir iš atsakovės L. T. ieškovei UAB Bobutės paskola priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 20,27 Eur (70 Lt) padidinti iki 125,98 Eur (435 Lt).

Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-21 sprendimo už akių dalis palikti galioti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovės L. T. ieškovei UAB Bobutės paskola 20,85 Eur (72 Lt) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.