- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-10
- Bylos Nr.
- e2S-2486-480/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15382-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- L. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybei
- Advokatai
- Vygaudas Molis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. V., atstovaujamos advokato Vygaudo Molio, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-22328-1041/2017 pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Kauno miesto savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja L. V. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuo 1990 m. nuosavybės teise valdo paviljoną, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad ji iš VĮ Registrų centro gavo išrašą, kad prekybos paviljonas bei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, paviljono naudotoja nurodyta pareiškėja. Paviljonas buvo teisėtai pareiškėjos pastatytas, tvarkomas, prižiūrimas ir šis paviljonas tapo pareiškėjos nuosavybe. Visą laikotarpį pareiškėja jame prekiavo gėlėmis ir tai yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis. Tarp kitų asmenų ir pareiškėjos jokio ginčo dėl šio turto nėra. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų įregistruoti nuosavybės teises į paviljoną, nes kitokia tvarka gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negali.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM ir Kauno miesto savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė.Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-225-521/2009 pagal pareiškėjos ieškinį, kuriuo ji prašė pripažinti, kad pagamino naują daiktą – paviljoną ir įgijo nuosavybės teises į šį daiktą, pripažinti paviljoną nekilnojamojo turto objektu ir įpareigoti VĮ Registrų centrą užregistruoti paviljoną NTR pareiškėjos vardu. Kauno apylinkės teismas 2009 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad nei vienas iš atsakovų neginčijo fakto, kad pareiškėja savo lėšomis sukūrė naują daiktą – paviljoną ir jis yra pareiškėjos nuosavybė, niekas pretenzijų į šį daiktą nereiškė ir nesiekė, kad būtų pripažinti šio daikto savininkai. Todėl ir šioje byloje ginčo dėl pareiškėjos nuosavybė teisės į paviljoną nekyla. Šis įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.). Teismas, atsižvelgęs į įstatymų nuostatas, reglamentuojančias statiniams keliamus reikalavimus bei pareiškėjos pateiktus dokumentus, sprendė, kad paviljonas yra laikinas statinys, o remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsniu laikini statiniai teisiškai neregistruojami. Pareiškėjos teismo prašomas nustatyti juridinis faktas nesukels jai teisinių pasekmių, t. y. turtinių teisių atsiradimo, nes niekas neginčija, kad paviljonas pareiškėjai priklauso nuosavybės teise, be to, byloje pareiškėjos pateikti dokumentai šias faktines aplinkybes patvirtina. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu paviljoną įregistruoti NTR, tačiau paviljonas yra laikinas statinys ir nėra Nekilnojamojo turto kadastro objektas, todėl teismui priėmus pareiškimą ir nustačius šias faktines aplinkybes, byla nutraukiama (CPK 293 str. 1 p. ir 3 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 1.3. p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja L. V., atstovaujama advokato Vygaudo Molio, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį, prijungti naujus įrodymus: L. V. prašymų nuorašą, Žemės nuomos mokesčio kvito nuorašą, 2017-09-11 pažymos Nr. 09-2-663 apie sumokėtas valstybinės žemės nuomos įmokas nuorašą, 2017-09-11 pažymos Nr. RESP – atsiskaitymo su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais nuorašą, 2017-01-01 žemės nuomos mokesčio deklaracijos nuorašą. Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:Teismo nutartis yra neteisėta, neargumentuota, nepagrįsta, priimta pažeidžiant civilinio kodekso ir civilio proceso kodekso normas, pareiškėjos konstitucines teises į teisingą teismą, todėl turi būti panaikinta. Pareiškėjai turėjo būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jos nuosavybės teisė ir teisė įregistruoti šį nekilnojamąjį turtą savo vardu.Teismas neturėjo jokio pagrindo nutraukti bylą nustatytu pagrindu. Bylos nutraukimas pažeidžia pareiškėjos teises, kadangi neteisėtai ir nepagrįstai yra užkertamas kelias teismine tvarka ginti savo teises dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka pareiškėjai buvo užkirsta galimybė pačiai dalyvauti teismo posėdyje ir išdėstyti visą įvykių seką, bei pateikti teismui visas šios konkrečios situacijos faktines aplinkybės.Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo neprijungti naujų rodymų, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme; Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Teismo nutartis priimta visapusiškai ir išsamiai įvertinus byloje surinktus įrodymus, todėl neturėtų būti naikinama ar keičiama. Dar 2009 m. liepos 17 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-225-521/2009 yra nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai, jog Paviljonas yra laikinas statinys, kuris nėra nekilnojamojo turto kadastro objektas, todėl negali būti teisiškai registruojamas Nekilnojamojo turto registre. pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neturės juridinės reikšmės, nes nesukels jokių teisinių pasekmių. Todėl teismas pagrįstai civilinę bylą nutraukė.Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neprijungti naujų įrodymų. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas šioje byloje yra negalimas, kadangi neturės juridinės reikšmės ir nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl teismas pagrįstai ginčijama nutartimi nutarė civilinę bylą nutraukti. Paviljonas yra laikinas statinys, o teisės į laikiną statinį nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Pareiškėja nepagrindė ir nenurodė, kodėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir kaip jie konkrečiai pagrindžia pareiškėjos civilinėje byloje reiškiamą reikalavimą.Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 14 d., 2017 m. lapkričio 2 d., 2017 m. lapkričio 3 d., 2017 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymus priimti naujus įrodymus: Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos kopiją, VĮ Registrų centro kvitą ir pranešimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 28 d. įsakymo „Dėl numerių adresų objektams suteikimo“ kopiją, Įspėjimų dėl statinio nugriovimo kopijas, 1992 m. sausio 21 d. LR Kauno m. valdybos Potvarkio „Dėl žemės sklypų žaliųjų linijų įteisinimo laikiniems statiniams, skirtiems komercinei veiklai“ kopiją, Laikinojo kiosko rekonstrukcijos į paviljoną projekto kopiją, Ūkininko pažymėjimo kopiją, pareiškėjos prašymų Valstybės institucijoms kopijas. Taip pat pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad turi labai daug įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl žodinio nagrinėjimo
Apeliantė teismo prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad visas bylai reikšmingas aplinkybes apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo atskirajame skunde. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantės pateikto atskirojo skundo nagrinėjimui nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl prašymas netenkinamas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymus priimti šios nutarties 5 ir 8 punktuose nurodytus naujus įrodymus, tačiau apeliantė nenurodė jokių argumentų, dėl kokių priežasčių ji šių įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir kaip jie pagrindžia pareiškėjos civilinėje byloje pareikštą reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako šiuos naujus įrodymus priimti ir dėl jų nepasisako (CPK 314 str.).
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties
Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015). Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 1990 gruodžio 3 d. potvarkio Nr. 724 pagrindu įregistravo L. V. įmonę „Ugnė”. Tarp Kauno miesto valdybos ir L. V. įmonės „Ugnė” 1994 m. lapkričio 24 d pasirašyta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis, taip pat 1998 m. sausio 20 d. pasirašyta 0,35 aro žemės sklypo esančio prie (duomenys neskelbtini) sankryžos nuomos sutartis bei 1998 m. vasario 27 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. S-29. 2001 m. gegužės 10 d. pasirašyta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. S-64, išnuomojant 50 kv. m. žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, prie namo (duomenys neskelbtini).Taip pat nustatyta, kad 2001 m. rugsėjo 6 d. buvo atliekamas kiosko patikrinimas ir pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 79 laikinasis statinys pripažintas tinkamu naudoti. 2002 m. kovo 18 d. išduotos projektavimo specialiosios sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti Nr. K-15, kuriame buvo nurodyta, kad laikinas kioskas rekonstruojamas į paviljoną. Pareiškėja 2003 m. gegužės 22 d. gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos ir architektūros skyriaus sutikimą, kad kioskas būtų perkeltas ir toliau eksploatuojamas, kol bus statomas naujasis prekybos paviljonas pagal gautą statybos leidimą, o pasibaigus statyboms senasis kioskas turėjo būti pašalintas. Valstybės įmonėje Registrų centre 2004 m. gegužės 12 d. užvesta kadastro ir registro byla ir prekybos paviljonui 2006 m. gegužės 15 d. suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą nustatyti juridinę reikšme turintį faktą, jog ji nuo 1990 m. nuosavybės teise valdo paviljoną, esantį (duomenys neskelbtini), tuo tikslu, kad galėtų įregistruoti nuosavybės teises į paviljoną Nekilnojamojo turto registre, kadangi 2017 m. liepos 18 d. iš VĮ Registrų centro išrašo ji sužinojo, jog minėtas prekybos paviljonas bei daiktinės teisės į jį neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o pareiškėja yra jo naudotoja. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi civilinę bylą nutraukė, konstatavęs, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas jai nesukurs teisinių pasekmių.Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nutraukti bylą nustatytu pagrindu, kadangi nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jos nuosavybės teisė ir teisė įregistruoti šį nekilnojamąjį turtą savo vardu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Kaip minėta, šioje byloje pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1990 m. nuosavybės teise valdo paviljoną, jog būtų galima paviljoną įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registras įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str.). Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1 d.). Nekilnojamųjų daiktų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (NTKĮ). Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (NTKĮ 5 str. 1 d. 2 p.). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (NTKĮ 7 str. 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliantės pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog Paviljonas yra laikinas statinys (2001 m. rugsėjo 6 d. Laikinojo statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 79, 2003 m. liepos 11 d. Statybos leidimas Nr. 97-82, 2006 m. liepos 12 d. Laikino kiosko rekonstravimo į laikiną paviljoną, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir kt.).Be to, nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-225-521/2009 2009 m. liepos 17 d. sprendimu atmestas pareiškėjos L. V. ieškinys atsakovams VĮ Registrų centro Kauno filialui, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno apskrities viršininko administracijai, kuriuo pareiškėja prašė pripažinti, kad ji pagamino naują daiktą – paviljoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir įgijo nuosavybės teisę į šį daiktą; pripažinti paviljoną nekilnojamojo turto objektu; pakeisti įrašus statybos leidime Nr. NR97-82, išduoto 2002 m. lapkričio 4 d., kad „laikino kiosko rekonstravimas į paviljoną“ panaikinant žodį „laikinas“ paviljonas; pakeisti įrašus 2006 m. liepos 12 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte dėl paviljono (duomenys neskelbtini), kad laikinas kioskas rekonstruojamas į paviljoną panaikinant žodį „laikinas“ paviljonas; pripažinti 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimą dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo neteisėtu ir įpareigoti VĮ Registrų Centro Kauno filialą prekybos paviljoną užregistruoti ieškovės L. V. vardu. Įsiteisėjusiame Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendime konstatuota, kad Paviljonas (duomenys neskelbtini) yra laikinas statinys, ieškovė, kaip statytoja, galėjo įgyvendinti teisę tik į laikiną statinį. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnį laikini statiniai teisiškai neregistruojami. Kadangi ieškovė turėjo teisę statyti tik laikiną statinį (prekybos paviljoną), faktinis nekilnojamojo daikto sukūrimas negali būti teisėtas pagrindas nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą atsirasti ir ją įregistruoti.CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Be to, CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia.Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad Paviljonas (duomenys neskelbtini), yra laikinas statinys. Šiuo atveju nėra ginčo, minėtas paviljonas nuosavybės teise priklauso apeliantei. Tačiau pažymėtina, kad laikinas statinys yra statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoto ribotą terminą; laikinųjų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas suinteresuotųjų asmenų prašymu, tačiau laikinasis statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami (Statybos įstatymo 2 str. 24 p., 27 str. 31 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 7 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prašomas pareiškėjos nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, t. y. turtinių teisių atsiradimo, todėl teisėtai civilinę bylą nutraukė, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta apeliantės argumentą, kad bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka pareiškėjai buvo užkirsta galimybė dalyvauti teismo posėdyje bei pateikti teismui reikšmingas aplinkybes. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK XXV skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 d. 1 p.). Šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, apeliantė, nesutikdama su priimta pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, ją apskundė apeliacine tvarka, išdėstydama savo argumentus dėl minėtos nutarties pagrįstumo, todėl apeliantės teisės į teisingą teismą šiuo atveju nebuvo pažeistos. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.