Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Kauno miesto savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos reikalavimai ir argumentai

Pareiškėja pareiškimu prašo teismo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuo 1990 m. nuosavybės teise valdo paviljoną (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).Pareiškėja 1990 m. gruodžio 3 d. įregistravo įmonę „Ugnė“ ir pradėjo statyti kioską, esantį (duomenys neskelbtini)susikirtime. Pareiškėja ir Kauno miesto valdyba 1994 m. lapkričio 24 d. sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį. Pareiškėjos įmonė „Ugnė“ su trečiuoju asmeniu Kauno miesto savivaldybe 1998 m. sausio 20 d. sudarė 0,35 aro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sankryžos, nuomos sutartį, o 1998 m. vasario 28 d. pasirašė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. S-29. Pareiškėja 2001 m. gegužės 10 d. su trečiuoju asmeniu Kauno miesto savivaldybe pasirašė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. S-64.2001 m. buvo atliekamas kiosko patikrinimas ir aktu Nr. 79 statinys pripažintas tinkamu naudoti. 2002 m. kovo 18 d. išduotos projektavimo specialiosios sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti, kurio 1 punkte buvo nurodyta, kad laikinasis kioskas rekonstruojamas į paviljoną. Kauno miesto savivaldybė 2003 m. lapkričio 4 d. išdavė statybos leidimą Nr. 97-82. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė 2003 m. gegužės 22 d. sutikimu sutiko, kad kioskas būtų perkeliamas ir eksploatuotas iki kol bus statomas naujasis prekybos paviljonas, o pasibaigus statybos darbams, senasis kioskas turi būti pašalinamas. Valstybės įmonės Registrų centre (toliau – VĮ Registrų centras) 2004 m. gegužės 12 d. buvo užvesta nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, o 2006 m. gegužės 15 d. prekybos paviljonui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini).Pareiškėja iš VĮ Registrų centro gavo išrašą, kad prekybos paviljonas bei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) neįregistruoti, paviljono naudotoja nurodyta pareiškėja. Visą laikotarpį pareiškėja rūpinosi ir prižiūrėjo paviljoną, jame prekiavo gėlėmis ir tai yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis. Tarp kitų asmenų ir pareiškėjos jokio ginčo dėl šio turto nėra. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų įregistruoti nuosavybės teises į paviljoną, nes kitokia tvarka gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negali.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo pareiškimą atmesti.Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neturės juridinės reikšmės, nes nesukels jokių teisinių pasekmių dėl to, kad paviljonas yra laikinas statinys. Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas yra reikalingas tam, kad ji galėtų įregistruoti paviljoną ir nuosavybės teises į jį NTR, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 24 dalimi ir 27 straipsnio 31 dalimi laikinasis statinys yra statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą, be to, laikinasis statinys ir teisės į jį NTR neregistruojami. Laikinas statinys nėra nekilnojamojo turto kadastro objektas.Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu prašo teismo pareiškimą atmesti.Pareiškėja nenurodo, kokiam tikslui yra prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, be to, nėra pagrįstos aplinkybės, kad pareiškėja neturi ir negali gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėja siekia įrodyti, kad jai priklauso paviljonas, tačiau nėra tikslo nustatinėti aplinkybę, kuri nėra ginčijama. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad paviljonas yra laikinas statinys, o Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – Nekilnojamojo turto registro įstatymas) nenumato galimybės įregistruoti paviljono ir nuosavybės teisių į jį NTR, nes laikinas statinys nėra nekilnojamojo turto objektas.Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimu prašo teismo civilinę bylą nutraukti.Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neturės juridinės reikšmės, nes nesukels jokių teisinių pasekmių. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad paviljonas yra laikinas statinys, o Nekilnojamojo turto registro įstatymas nenumato galimybės įregistruoti paviljono ir nuosavybės teisių į jį NTR, nes laikinas statinys nėra nekilnojamojo turto objektas.Teismo sprendimas gali būti dokumentu, kurio pagrindu NTR registruojami nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos. Teismui šioje civilinėje byloje priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, toks teismo sprendimas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktu ir Statybos įstatymo 27 straipsnio 31 dalimi, negalės būti teisiniu pagrindu paviljono ir nuosavybės teisių į jį įregistravimui NTR.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Civilinė byla nutraukiama.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo

Pareiškėja 1990 gruodžio 3 d. potvarkio Nr. 724 pagrindu įregistravo L. V. įmonę „Ugnė”. Tarp Kauno miesto valdybos ir L. V. įmonės „Ugnė” 1994 m. lapkričio 24 d. pasirašyta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis, o 1998 m. sausio 20 d. – 0,35 aro žemės sklypo esančio prie (duomenys neskelbtini)sankryžos nuomos sutartis bei 1998 m. vasario 27 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. S-29. 2001 m. gegužės 10 d. pasirašyta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. S-64, išnuomojant 50 kv. m. žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, prie namo P. L. g. 1.2001 m. rugsėjo 6 d. buvo atliekamas kiosko patikrinimas ir pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 79 laikinasis statinys pripažintas tinkamu naudoti. 2002 m. kovo 18 d. išduotos projektavimo specialiosios sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti Nr. K-15, kuriame buvo nurodyta, kad laikinas kioskas rekonstruojamas į paviljoną. Pareiškėja 2003 m. gegužės 22 d. gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos ir architektūros skyriaus sutikimą, kad kioskas būtų perkeltas ir toliau eksploatuojamas, kol bus statomas naujasis prekybos paviljonas pagal gautą statybos leidimą, o pasibaigus statyboms senasis kioskas turėjo būti pašalintas. Valstybės įmonėje Registrų centre 2004 m. gegužės 12 d. užvesta kadastro ir registro byla ir prekybos paviljonui 2006 m. gegužės 15 d. suteiktas adresas (duomenys neskelbtini).Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad galėtų įregistruoti nuosavybės teises į paviljoną, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – paviljonas), nes kitokia tvarka gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negali.Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Tai, ar faktas turi teisinę reikšmę, lemia materialusis teisinis reglamentavimas.Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1990 m. nuosavybės teise valdo paviljoną. Pareiškėjos teigimu, šis juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad būtų galima paviljoną įregistruoti NTR.Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-225-521/2009 pagal pareiškėjos ieškinį, kuriuo ji prašė pripažinti, kad pagamino naują daiktą – paviljoną ir įgijo nuosavybės teises į šį daiktą, pripažinti paviljoną nekilnojamojo turto objektu ir įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą užregistruoti paviljoną NTR pareiškėjos vardu. Kauno apylinkės teismas 2009 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad nei vienas iš atsakovų neginčijo fakto, kad pareiškėja savo lėšomis sukūrė naują daiktą – paviljoną ir jis yra pareiškėjos nuosavybė, niekas pretenzijų į šį daiktą nereiškė ir nesiekė, kad būtų pripažinti šio daikto savininkai. Todėl ir šioje byloje ginčo dėl pareiškėjos nuosavybė teisės į paviljoną nekyla. Šis įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).Nagrinėjamu atveju ginčo taip pat nekilo, kad paviljonas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Pareiškėja nurodo, kad ji nuo 1990 m. valdo paviljoną, tačiau iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad paviljonas buvo pastatytas tik 1991 m.NTR steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). NTR registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis).Laikinas statinys yra statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoto ribotą terminą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 punktas). Pareiškėjos pateikti įrodymai, t. y. 2001 m. rugsėjo 6 d. laikinojo statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 79, 2003 m. liepos 11 d. statybos leidimas Nr. 97-82 ir 2006 m. liepos 12 d. laikino kiosko konstravimo į laikiną paviljoną pripažinimo tinkamu naudoti aktas, patvirtina, kad paviljonas yra laikinas statinys.Laikinas statinys nėra Nekilnojamojo turto kadastro objektas ir remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsniu laikini statiniai teisiškai neregistruojami. Šios faktinės aplinkybės buvo nustatytos ir Kauno apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-225-521/2009 (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).Pareiškėjos teismo prašomas nustatyti juridinį faktą, nesukels jai teisinių pasekmių, t. y. turtinių teisių atsiradimo, nes, kaip nurodyta pirmiau, niekas neginčija, kad paviljonas pareiškėjai priklauso nuosavybės teise, be to, byloje pareiškėjos pateikti dokumentai šias faktines aplinkybes patvirtina. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu paviljoną įregistruoti NTR, tačiau kaip nurodyta 9.1 punkte, paviljonas yra laikinas statinys ir nėra Nekilnojamojo turto kadastro objektas, todėl teismui priėmus pareiškimą ir nustačius šias faktines aplinkybes, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas ir 3 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 1.3. punktas).Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–929 straipsniai, 293 straipsnio 1 ir 3 punktais,

nutaria:

civilinę bylą pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Kauno miesto savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.