Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-10-21 · Civilinė byla Nr. e2-775-1040/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-21
Bylos Nr.
e2-775-1040/2019
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01531-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Vaišvilienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Pango LT“
Atsakovas
R. B.
Advokatai
Virginija Bradulskienė, Artūras Vaišvila
Kategorijos
  • 2.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.3.1Bylos sustabdymas
  • 3.2.6.5Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas
Civilinė byla Nr. e2-775-1040/2019Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01531-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 3.2.3.1; 3.2.6.5 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 21 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė,sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pango LT“ atstovui advokatui Artūrui Vaišvilai,

atsakovui R. B., jo atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pango LT“ ieškinį atsakovui R. B. dėl atsakovo iškeldinimo iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pango LT“ ieškinyje prašo iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios patalpos; priteisti iš atsakovo 3900 Eur nuostolių (negautų nuomos pajamų); priteisti 1732,11 Eur nuostolių; priteisti 300 Eur per mėnesį nuostolių (negautų nuomos pajamų) nuo bylos iškėlimo teisme iki faktinio atsakovo (su visais jam priklausančiais daiktais) išsikėlimo iš ieškovei priklausančio aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto, dienos; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė yra žemės sklypo ir gyvenamojo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. Turtinės teisės įgytos varžytinėse 2017 m. gegužės 26 d., paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2017 m. birželio 19 d., nuosavybės teisė į turtą įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė per antstolę Nijolę Jutkienę 2017 m. birželio 27 d. įteikė atsakovui R. B. reikalavimą dėl išsikėlimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad prašo atsakovo iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. imtinai išsikelti su visais atsakovui priklausančiais daiktais. Atsakovas neišsikraustė, be jokio teisinio pagrindo, nesant ieškovės sutikimo, gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name ir naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, grasino ieškovės direktoriui V. M., dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovė minėtą nekilnojamąjį turtą įsigijo siekdama gauti pelno, t. y. patalpas išnuomoti ir iš nuomos gauti pajamų. Vidutinė panašaus turto nuomos kaina sudaro apie 300-400 Eur per mėnesį. Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. (reikalauto išsikėlimo momento) iki šio ieškinio pareiškimo dienos negalėjo nuomoti gyvenamojo namo ir gauti nuomos pajamų. Per šį 1 metų ir 1 mėnesio laikotarpį, nuomodama namą už 300 Eur ieškovė būtų gavusi 3900 Eur (300 Eur x 13 mėn.) nuomos pajamų. Tai yra ieškovės negautos nuomos pajamos, kurias ji pagrįstai tikėjosi gauti ir būtų gavusi, jei atsakovas būtų išsikėlęs iš karto po to, kai buvo to pareikalauta, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki šio ieškinio pareiškimo dienos. Kadangi atsakovas neketina išsikelti iš minėto gyvenamojo namo, iš atsakovo ieškovei taip pat turėtų būti priteistina ir 300 Eur per mėnesį suma (nuostoliai) nuo bylos iškėlimo teisme iki faktinio atsakovo išsikraustymo iš gyvenamojo namo dienos. Nurodoma, kad atsakovas nemokėjo ir komunalinių mokesčių, dėl ko susidarė 1732,11 Eur skola už dujas ir elektros energijos tiekimą, ši suma taip pat laikytina ieškovės nuostoliais (el. b. 1 t., l-9).

Atsiliepimas

Atsakovas R. B. atsiliepime su reikalavimais nesutiko, nes jie nepagrįsti, neaiškūs, vienas iš jų yra sąlyginis, nukreiptas į ateitį ir visiškai nerealus. Atsakovas nurodo, kad nors ieškovė prašo negautų nuomos pajamų, tačiau Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-900-450/2018 yra nurodžiusi, kad jos tikslas buvo šį turtą parduoti. Be to, ieškovė leido atsakovui gyventi ginčo turte, kol Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu. UAB „Pango LT“ atstovas V. M. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-900-450/2018, teismo posėdžio metu atsakydamas į ieškovės atstovo advokato J. S. klausimą, ar UAB „Pango LT“ ir R. B. buvo susitarę dėl nuomos, ar R. B. yra pervedęs pinigines sumas į atstovo V. M. sugyventinės A. P. sąskaitą, UAB „Pango LT“ atstovas patvirtino aplinkybes, kad buvo susitarę dėl nuomos ir, kad gavo nuomos mokestį grynais pinigais, ir į A. P. sąskaitą. Tą patvirtina ir teismui pateikiamas pavedimas. Faktiškai atsakovas R. B. UAB „Pango LT“ atstovo sutikimu gyveno ir gyvena ginčo name ir dėl ko šio turto nuoma tretiesiems asmenims nebuvo galima ir nėra galima. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą. Be to, realūs galimi nuostoliai dėl negautų nuomos pajamų turėtų būti skaičiuojami, kaip negautas ieškovės grynasis pelnas, o ne kaip bendros pajamos. Ieškovė pateikė skelbimą nuomai 2018 m. gegužės 8 d. į alio.lt. Vienkartinis mėginimas skelbti apie nuomojamą turtą nėra pagrindas teigti, kad ieškovė patyrė tiek nuostolių, kiek ji tikėjosi gauti iš nuomos teisinių santykių. Ieškovės nurodoma potenciali nuomininkė pati pasiūlė ieškovei nuomos kainą 220 eurų, o ne 300 eurų, kas įrodo, kad 300 eurų nuomos kaina nėra reali. Atsakovas nurodo, kad ieškovei mokėjo nuomos mokestį grynais pinigais arba pervesdamas sutartas su ieškovės atstovu pinigines sumas jo nurodytam asmeniui, t. y. A. P.. Apie tai teismui pateiktas pavedimas, kad 2017 m. spalio mėn. pravesta 100 eurų, 2017 m. lapkričio mėn. pravesta 100 eurų, o kiti pinigai sumokėti grynais pinigais ieškovės atstovui. Tokia suma buvo sutarta, atsižvelgiant į rinkos kainą, ieškovės pateiktas nuomos mokestis po 300 eurų prieštarauja jų susitarimui. Kitas ieškovės ieškinio reikalavimas yra sąlyginis, nes ieškovė įrodinėja nuostolius 7 200 eurų (300 Eur negautų nuomos pajamų per mėnesį x 24 = 7200 Eur) į ateitį, kaip prarastą galimybę gauti nuomos mokestį, atsižvelgiant į galimą, tikėtiną bylos nagrinėjimo trukmę pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme mažiausiai dvejus metus. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepateikia įrodymų apie tai, kad yra komunalinių mokesčių skola 1732,11 eurų. Komunaliniai mokesčiai mokami pagal skaitiklių parodymus, o ne fiksuota suma, kaip nurodo ieškovė (el. b. 1 t., 104-109).

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodė, kad UAB „Pango LT“ niekada neleido atsakovui neatlygintinai gyventi ieškovei priklausančiame turte. Šalys derėjosi dėl turto nuomos, tačiau galutinis susitarimas taip ir nebuvo pasiektas dėl atsakovo kaltės. Maždaug 2017 m. rugpjūčio mėn., šalys susitarė, kad UAB „Pango LT“ išnuomos atsakovui R. B. ginčo namą, o atsakovas mokės nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius. Žodžiu buvo sutarta, kad atsakovas mokės 300 Eur per mėnesį nuomos mokestį, o pirmuosius du mėnesius (konkrečiai, laikotarpiu nuo 2017 rugpjūčio 25 d. iki 2017 spalio 31d.), ieškovė suteiks atsakovui 200 Eur per mėnesį nuolaidą nuomos mokesčiui. Vėliau atsakovas turėjo mokėti sutartą 300 Eur per mėnesį nuomos mokestį. Įforminant šalių pasiektą susitarimą UAB „Pango LT“ parengė 2017 m. rugpjūčio 25 d. nuomos sutartį. Nuomos sutarties projektas atsakovui buvo pateiktas 2017 m rugpjūčio 25 d. tarp atsakovo ir ieškovės UAB „Pango LT“ atstovo V. M. įvykusio susitikimo metu. Susitikimo metu R. B. sumokėjo grynaisiais pinigais 100 Eur dydžio nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. rugsėjo 24 d. Sutarties projekte nurodytą 100 Eur dydžio užstatą atsakovas sumokėti atsisakė. Dėl ieškovei nežinomų priežasčių atsakovas taip pat nesutiko pasirašyti kasos pajamų orderyje, kuriame buvo užfiksuotas pinigų (100 Eur sumos) gavimas iš atsakovo. Nei 2017 m. rugpjūčio 25 d. įvykusio susitikimo metu, nei vėliau, atsakovas R. B. nuomos sutarties nepasirašė. Šalių susitarimo R. B. nevykdė ir sutarto 300 Eur nuomos mokesčio nemokėjo. Atsakovas dviem mokėjimo pavedimais į A. P. banko sąskaitą pervedė po 100 Eur. Daugiau jokių mokėjimų iš atsakovo nebuvo. Kadangi atsakovas R. B. nuomos už naudojimąsi ieškovei priklausančiu turtu nemokėjo, iš namo išsikelti nesutiko, ieškovė UAB „Pango LT“ 2017 m. gruodžio 4 d. išsiuntė atsakovui raginimą, kuriuo prašė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius dėl to, kad atsakovui neatlaisvinant patalpų, ieškovė negalėjo namo išnuomoti. Šiuo raštu ieškovė taip pat paragino atsakovą sudaryti nuomos sutartį, mokant „300 Eur + komunaliniai mokesčiai“. Tačiau atsakovas nuomos sutarties nepasirašė, nei nuomos mokesčio, nei kitų UAB „Pango LT“ patirtų nuostolių nepadengė. Visi ieškovės nuostoliai yra atsiradę dėl atsakovo kaltės ir jo neteisėtų veiksmų. Atsakovas neišsikėlė iš ieškovei priklausančio turto, dėl ko UAB „Pango LT“ negalėjo turto nei išnuomoti kitiems asmenims, nei jo parduoti. Komunalinių mokesčių priteisimo reikalavimo pagrįstumą patvirtina su ieškiniu pateikti įrodymai, pvz. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pardavimo knygos likučių sąrašas, priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita. Atsakovo į bylą pateikta ESO pažyma nepaneigia ieškovės reikalavimų pagrįstumo, įsigijus turtą, UAB „Pango LT“ sudarė sutartį dėl elektros tiekimo. Pagal šią sutartį ieškovei yra išrašomos sąskaitos, kurias ieškovė apmoka (el. b. 1 t., l. 121-126).

Atsiliepimas

Atsakovas triplike papildomai nurodė, kad ieškovei nepagrįstai 2017 m. birželio 15 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, nes ieškovė neturėjo teisės įgyti turtines teises į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, o įgijo paveldėjimo teisę, neišskiriant šio konkretaus turto. Šioje byloje vykdė išieškojimą organizuodamas atsakovo paveldėjimo teisių į konkretų paveldėtą turtą varžytines, taip pažeisdamas atsakovo teises ir interesus. Kol nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, įpėdinis neturėjo teisės disponuoti paveldėtu turtu, todėl ir išieškojimas gali būti vykdomas tik iš įpėdiniui priklausančių paveldėjimo teisių, o ne konkrečių paveldimą turtą sudarančių nekilnojamųjų daiktų ar teisių į juos. Nesant teisėtiems antstolio veiksmams vykdymo procese, negalimi ir ieškinio reikalavimai dėl iškeldinimo. Atsakovas tvirtina, kad jis faktiškai UAB „Pango LT“ atstovo sutikimu gyveno ir gyvena ginčo name ir dėl ko šio turto nuoma tretiesiems asmenims nebuvo galima ir nėra galima. Teigia, kad ieškovės siūlomas nuomos mokestis nebuvo protingo ir tinkamo dydžio. Atsakovas teigia, kad nuo 2019 m. vasario mėnesio gyvenamajame name negyveno, dėl to jam komunalinių mokesčių už tą laikotarpį nereikia mokėti. Tuo metu name gyveno kažkokia moteris. Atsakovas buvo išvykęs į Šveicariją ir tai patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės. Atsakovas mano, kad ieškovės pateikti įrodymai „Lietuvos dujų tiekimas“ pardavimo knygos likučių sąrašas, priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita neįrodo, kad bylos nagrinėjimo metu nuostoliai yra 1732,11 eurų (el. b. 1 t., l. 165-170).

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Pango LT“ atstovas paaiškino, kad įmonė užsiima nekilnojamojo turto administravimu, įsigijimu ir nuoma, pardavimu. Ieškovė varžytinėse įgijo turtinę teisę į du objektus – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, o ne apskritai į visą R. B. turtinę paveldėjimo teisę. Viskas prasidėjo 2017 m. gegužės mėnesį, kai ieškovė įsigijo per varžytines turtines teises į palikimo priėmimą, jį priėmė, įregistravo savo turtines teises ir tapo nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo) adresu (duomenys neskelbtini), savininke. Kiekvienas savininkas turi teisę laisvai disponuoti savo turtu, tačiau šiuo atveju ieškovė to padaryti negali, nes turte vis dar gyvena atsakovas R. B.. Pradžioje atsakovas buvo nusiteikęs geranoriškai išsikelti, tačiau vėliau jo pozicija pasikeitė, jis atvirai pradėjo grasinti V. M. ir jo tėvui. Vilniaus apygardos teisme atsakovas yra išreiškęs norą, kad ieškovė sumokėtų kompensaciją, tada jis išsikels, nes neva ieškovė per pigiai nusipirko atsakovo turtą. Turtas, pasak atsakovo, vertas 72 000 Eur, todėl sakė išsikels tik tada, kai bus sumokėtas skirtumas, kompensacija. Ieškovės atstovas direktorius bandė kalbėtis su atsakovu, siūlė nusipirkti tą turtą už tą pačią kainą, kokią sumokėjo varžytinėse. Atsakovas iš pradžių lyg ir sutiko, vyko derybos dėl taikos sutarties, po to atsakovas atsisakė išsipirkti turtą. Ginčas vyksta jau 2,5 metų, atsakovas vis dar gyvena ir neišsikelia iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto. Buvo minčių tiesiog užeiti į tą turtą ir jį perimti, tačiau atsakovas yra medžiotojas, turi ginklą, grasino išdaužyti namo langus, išsiimti radiatorius. Šiuo metu atsakovas negyvena tame turte, tačiau nesutinka atlaisvinti tų patalpų. Visi tariami leidimai gyventi nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Kai prasidėjo ginčai dėl turto, šalys tarėsi dėl nekilnojamojo turto nuomos tuo laikotarpiu, kol bus išspręstas ginčas teisme dėl varžytinių. Yra pateikta nuomos sutartis. Buvo patalpintas nuomos skelbimas, keli galimi nuomininkai buvo atvykę apžiūrėti namą, tačiau juos visus atkalbėdavo pats atsakovas. Todėl ir buvo pasiūlyta atsakovui nuomotis tą namą. Šalys buvo sutarusios ir dėl 300 Eur nuomos mokesčio, pirmiems dviem mėnesiams suteikiant nuolaidą, t. y. mokant po 100 Eur. Ši sutartis buvo įteikta atsakovui R. B.. Susitarimą patvirtina ir tai, kad R. B. pirmą 100 Eur davė grynais pinigais 2017 m. rugsėjo mėnesį, paskui buvo padarytas 100 Eur pavedimas 2017 m. spalio 2 d. už antrąjį mėnesį. Tai visiškai atitinka nuomos sutarties sąlygas. Paskui atsakovas vėl pervedė 100 Eur 2017 m. lapkričio 30 d., tačiau nuomos sutarties atsakovas nepasirašė. Ieškovės atstovas skambino jam, bandė visaip susisiekti, tačiau veltui. Lapkričio mėn. jis turėjo sumokėti 300 Eur. Tada ieškovė gruodžio mėn. per antstolį pareikalavo atsakovo išsikraustyti iš ieškovei priklausančių patalpų iki gruodžio 6 d. arba sumokėti nuomos mokestį. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neišsikelia iš turto piktybiškai, trukdo ieškovei disponuoti tuo turtu. Nėra jokio teisinio pagrindo, leidžiančio atsakovui gyventi ieškovės patalpose (nei nuomos sutarties, panaudos sutarties ir pan.). Ieškovė neleido atsakovui neatlygintai gyventi minėtose patalpose, tačiau davė sutikimą prisijungti prie manogile.lt ir pačiam mokėti komunalinius mokesčius. Atsakovas prisijungė prie ESO, Lietuvos dujų ir naudojosi šiomis paslaugomis tiesiogiai. Ieškovė kreipėsi į elektros ir dujų tiekėjus su prašymu atjungti paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas kreipėsi į tiekėjus, kad vėl paslaugas įjungtų, nes bet kuris asmuo, gali prašyti pajungti ar atjungti paslaugų teikimą net nežinant savininkui. ESO pateikė raštą, kad paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta su R. B. tiesiogiai, tačiau už paslaugas jis nemoka. Skolos už komunalinius mokesčius susidarė iki ieškinio pateikimo teismui, ieškovė įsiskolinimus padengė. Į bylą yra pateiktas susirašinėjimas su potencialia kliente, panašių patalpų nuomos skelbimai internete, nuomos sutartis su atsakovu, kurie patvirtina, kad ieškovė galėjo gauti 300 Eur nuomos pajamų nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. Ši data yra todėl, kad ieškovė, įgijusi nuosavybės teisę į turtines teises gegužės 26 d., savo teises realizavo birželio 15 d. užregistravus tai Registrų centre ir raštu paprašė atsakovo išsikelti iš patalpų iki rugpjūčio 11 d. Nuo tos datos neišsikėlus atsakovui iš patalpų, neteko nuomos pajamų už tą turtą. Todėl nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. paskaičiavus po 300 Eur per mėnesį išeina 3900 Eur nuostolių. Jokių rašytinių įrodymų, kad 300 Eur nuomos kaina yra nepagrįsta, atsakovas į bylą nepateikė. Ieškovė pateikė nemažai įrodymų, tuo tarpu atsakovas jokių įrodymų nepateikė, nenurodė jokios sumos, kiek galėtų kainuoti tokio turto nuoma. Pagal aruodas.lt skelbimus, tokio turto nuomos mokestis gali būti netgi didesnis nei 300 Eur. Kiti nuostoliai yra paskaičiuoti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, taip pat po 300 Eur per mėnesį, nes iki šiol savo turtu ieškovė disponuoti negali. Nuostoliai yra patiriami kiekvieną mėnesį. Patirta yra nuostolių dėl komunalinių mokesčių nemokėjimo, t. y. už dujas yra 49,45 Eur, už elektrą – 1682,66 Eur, viso: 1732,11 Eur. Atsiliepime į ieškinį ir triplike atsakovas nurodo, kad skolos už komunalinius mokesčius nėra. Skolos už elektrą ir dujas nebėra, nes jas padengė ieškovė. Ieškovė nėra įleidusi į turtą jokių kitų asmenų ir neleido jame gyventi jokiai moteriai. Atsakovas sutartis su komunalinių mokesčių tiekėjais sudarė jau po ieškinio pateikimo teismui. Šiuo metu, peržiūrėjus aruodas.lt skelbimus, Ukmergėje yra nuomojami panašios kvadratūros namai, už vieną prašoma 400 Eur nuomos, o už kitą 700 Eur. Atsakovas neįrodė, kad nuomos kaina už tokį namą galėtų būti mažesnė.

Atsiliepimas

Atsakovo R. B. atstovė advokatė Virginija Bradulskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė įsigijo paveldėjimo teises ir reikalauja atsakovo išsikelti iš gyvenamojo namo ir žemės sklypo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kai yra įgytas namas nepagrįstai, tai iškeldinti asmens nėra jokio pagrindo. Nuostolius turi įrodyti ieškovė, o ne atsakovas. Ieškovė rugpjūčio mėnesiui jokio potencialaus nuomininko neturėjo ir neįrodė, kad už minėtą turtą galėtų gauti 300 Eur per mėnesį pajamų. Be to, turėtų būti skaičiuojamas grynas pelnas, o ne pajamos. Koks turėtų būti ieškovės grynas pelnas, ji nepateikė jokių duomenų. Atsakovas moka komunalinius mokesčius pats, todėl skolos už šiuos patarnavimus nėra. Ieškovė nepripažįsta, kad kurį laiką ginčo name gyveno kiti asmenys, buvo naudojami komunaliniai mokesčiai, kol atsakovas buvo komandiruotėje. Tai rodo ieškovės nesąžiningumą, nes nėra aišku, kurį laiką ten gyveno kiti asmenys ir kokia susidarė komunalinių mokesčių suma. Atstovės nuomone, vien skelbimo paskelbimas ir noras gauti 300 Eur nuomos dar nereiškia, kad taip ir bus. Ukmergės mieste išnuomoti tiek namą, tiek butą yra tam tikra rizika, nes neaišku, kiek laiko nuomininkai nuomotųsi tas patalpas, ar nuomos sutartis nebūtų pakeista. Tarp atsakovo ir įsikėlusios į ginčo turtą moters buvo įvykęs konfliktas rugsėjo mėn., po kurio ji išsikėlė iš namo (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra komandiruotėje, kartas nuo karto atvyksta į namą ir vėl išvyksta. Realiai jis gyvena tame name su pertraukomis ir moka komunalinius mokesčius, nes jis yra kaip atskiras vartotojas, sudaręs sutartis su tiekėjais. Atsakovas mano, kad ieškovė neteisėtai elgdamasi įgijo tą gyvenamąjį namą, nes iš kitų paveldėjimo teisių išsirinko geriausią teisę – į namą ir žemės sklypą. Nurodė, kad po varžytinių šalys bendravo ir buvo leista atsakovui gyventi tame name, atsakovas mokėjo 3 kartus po 100 Eur nuomą. Ieškovė turi įvertinti, kad įsigijusi „apsunkintus“ objektus iš varžytinių, prisiima riziką, kad jų gali neišnuomoti tam tikrą laiką, kaip šiuo atveju yra su objektu (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu šalių atstovams buvo siūloma pripažinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu tikslu išklausyti jo paaiškinimus, tačiau tiek ieškovės, tiek atsakovo atstovai su tuo nesutiko. Atsakovo atstovė patvirtino, kad ji yra įgaliota atstovauti atsakovą, kuriam yra žinoma visa bylos medžiaga ir su kuriuo suderinta visa atstovavimo strategija. Be to, atsakovas nemažai savo laiko praleidžia užsienyje, tai užvilkintų bylos nagrinėjimą ir didintų bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovui R. B. priklausė turtinės teisės į 0,0905 ha žemės sklypą, kurio kadastro vietovės numeris (duomenys neskelbtini), bei pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Turto pardavimo iš varžytynių 2017 m. gegužės 26 d. aktu Nr. 0070/12/00687 nurodytos turtinės teisės parduotos ieškovei UAB „Pango LT“ už 39 072,00 Eur sumą (1 t., b. l. 10).

Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas UAB „Pango LT“ išduotas 2017 m. birželio 15 d. (1 t., b. l. 11-14). Ieškovės nuosavybės teisė į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - turtas), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 15-16). Taigi ieškovė UAB „Pango LT“ yra turto savininkė. Atsakovas ir jo atstovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu neneigė, kad atsakovas R. B. ir šiuo metu tebegyvena minėtame gyvenamajame name.

Dėl atsakovo iškeldinimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamu atveju abi šios aplinkybės byloje yra įrodytos.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Pango LT“ yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - turtas), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (1 t., b. l. 15-16). Šį turtą ieškovė įgijo Turto pardavimo iš varžytynių 2017 m. gegužės 26 d. aktu Nr. 0070/12/00687, nupirkusi R. B. turtines teises į 0,0905 ha žemės sklypą ir pastatą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), už 39 072,00 Eur sumą (1 t., b. l. 10, 11-14).

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-437-790/20149 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovo R. B. ieškinys pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2017 m. gegužės 26 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0070/12/00687 ir taikyti dvišalę restituciją – ieškovei priteisti (grąžinti) ginčijamo turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu perleistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei UAB „Pango LT“ grąžinti už šį turtą sumokėtą 39 072 Eur sumą. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra išspręstas ieškovės nuosavybės teisių įgijimo pagrįstumas ir teisėtumas į ginčo turtą 2017 m. gegužės 26 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0070/12/00687 pagrindu. Dėl to visi atsakovo argumentai dėl ieškovės UAB „Pango LT“ teisių į ginčo turtą šioje byloje neturi jokios teisinės reikšmės.

Šiuo atveju atsakovas neneigia, kad gyvena ieškovei priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes atsakovas patvirtina savo procesiniuose dokumentuose, jas patvirtino ir atsakovo atstovė, paaiškindama, kad atsakovas gyvena ginčo turte, kuomet nėra išvykęs į užsienį. Be to, R. B. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 t., l. 32, 33). Atsakovo argumentus, kad jam buvo leista gyventi ginčo name, paneigia teismui pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. UAB „Pango LT“ direktoriaus V. M. 2017 m. birželio 21 d. pareiškimas Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui Ukmergės rajone (el. b. 1 t., l. 17-18); 2017 m. birželio 27 d. antstolės Nijolės Jutkienės raštas dėl dokumentų įteikimo pagal UAB „Pango LT“ direktoriaus V. M. prašymą įteikti dokumentus R. B. dėl išsikėlimo iš patalpų, (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., l. 19-20); 2017 m. gruodžio 4 d. raginimas R. B. išsikelti iš patalpų, padengti nuostolius ir sudaryti nuomos sutartį (el. b. 1 t., l. 128). Pažymėtina, kad ieškovė pateikė atsakovui siūlymą sudaryti Nuomos sutartį 2017 m. rugpjūčio 25 d., kurios atsakovas nepasirašė, tačiau liko gyventi ieškovei priklausančiame gyvenamajame name (el. b. 1 t., l. 127). Taigi šio aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių nesiejo jokie prievoliniai (sutartiniai) teisiniai santykiai. CK 4.98 straipsnį savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus. Atsakovo iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas. Ieškovė įrodė, kad atsakovo veiksmai pažeidžia jos, kaip savininkės teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Nustačius tokį pažeidimą, ieškovės prašymas iškeldinti atsakovą iš užimamų patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl negautų pajamų atlyginimo

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę kito asmens neteisėtų veiksmų, yra žala, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju turtas, iš kurių atsakovas ieškovės reikalavimu neišsikelia, nuosavybės teise priklauso juridiniam pelno siekiančiam asmeniui – UAB „Pango LT“, kuri verčiasi nekilnojamojo turto agentūrų veikla (https://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_medelis_professionals/juridinis-asmuo/). Aplinkybės, kad ieškovė turtines teises į žemės sklypą ir gyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), varžytinėse įgijo tikslu gauti pelną, neneigė ir pats atsakovas. Jis savo atsiliepime, pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-900-450/2018 ieškovė teigė turinti tikslą įsigytą turtą parduoti. Bylos medžiaga patvirtina, kad šio tikslo ieškovė negalėjo įgyvendinti, dėl atsakovo kaltės, nes jis geranoriškai iš įsigyto turto neišsikėlė. Kartu iš byloje esančių duomenų matyti, kad, susiklosčius tokioms aplinkybėms, ieškovė, vykdydama nekilnojamo turto pirkimo, pardavimo ir nuomos veiklą, ieškojo alternatyvų varžytinėse įgytą turtą panaudoti savo įmonės veikloje ir gauti iš jo pelną. Ieškovė pateikė teismui 2017 m. rugpjūčio 25 d. Nuomos sutarties tarp UAB „Pango LT“ ir R. B. projektą, kurio atsakovas nepasirašė (el. b. 1 t., l. 127). Šia sutartimi numatytas nuomos sutarties terminas nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. (Nuomos sutarties 3.1 punktas). Sutartyje numatyta nuomos kaina 300 Eur per mėnesį (Nuomos sutarties 4.1 punktas). Sutarties 4.2 punkte nurodoma, kad nuomotojas suteikia 200 Eur nuolaidą (per mėnesį) nuomos mokesčiui nuo 2017 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. spalio 31 d. Toliau bus skaičiuojamas 300 Eur per mėnesį nuomos mokestis (Nuomos sutarties 4.2 punktas). Sutarties pasirašymo metu nuomininkas turėjo sumokėti 200 Eur, t. y. 100 Eur dydžio užstatą ir nuomos mokestį už vieną mėnesį (Nuomos sutarties 4.3 punktas). Nuomos sutarčiai pasibaigus nuomininkas privalo atlaisvinti patalpas. Neatlaisvinus patalpų nuomos mokestis skaičiuojamas iki patalpos bus visiškai atlaisvintos (Nuomos sutarties 8.4 punktas). Aplinkybės, kad šalys kalbėjo ir derėjosi dėl ginčo turto nuomos neneigė ir pats atsakovas. Atsakovas savo atsiliepime patvirtino, kad jis sumokėjo ieškovei 100 Eur grynais ir po 100 Eur 2017 m. spalio bei lapkričio mėnesį pavedimu į A. P. sąskaitą. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu taipogi patvirtino, kad atsakovas mokėjo 100 Eur nuomos mokestį tris kartus, iš viso 300 Eur. Atsakovo atlikti mokėjimai atitinka ieškovės pasiūlytas R. B. Nuomos sutarties sąlygas ir UAB „Pango LT“ paaiškinimus išdėstytus raštu dublike ir teismo posėdžio metu, kad iš pradžių atsakovas mokėjo 100 Eur, nes jam buvo suteikta nuolaida. Atsakovas ir atsiliepime yra nurodęs, kad UAB „Pango LT“ atstovas V. M. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-900-450/2018, teismo posėdžio metu atsakydamas į ieškovės atstovo advokato J. S. klausimą, ar UAB „Pango LT“ ir R. B. buvo susitarę dėl nuomos, ar R. B. yra pervedęs pinigines sumas į atstovo V. M. sugyventinės A. P. sąskaitą, UAB „Pango LT“ atstovas patvirtino aplinkybes, kad buvo susitarę dėl nuomos ir, kad gavo nuomos mokestį grynais pinigais, ir į A. P. sąskaitą. Taigi šios aplinkybės patvirtina teisėtą ieškovės lūkestį, kad likus atsakovui gyventi ginčo turte iki bus išnagrinėtas ginčas Vilniaus apygardos teisme dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, jis mokės jam nuomą už naudojimąsi ieškovei priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Visgi, atsakovas ieškovės pateiktos 2017 m. rugpjūčio 25 d. Nuomos sutarties nepasirašė, toliau nuomos mokesčio ieškovei nemokėjo, o nesutikdamas su ieškovės siūloma nuomos kaina, iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto neišsikėlė, toliau juo naudojosi, neturėdamas tam teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, kad numatė iš anksto gauti pajamas, kurios pagrįstai tikėtinos, esant normaliai veiklai, ką patvirtina ir ieškovės pridedamas susirašinėjimas su potencialia kliente (el. b. 1 t., l. 25-28). Šios pajamos negautos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kuris nei sutiko su siūlomomis Nuomos sąlygomis, nei išsikėlė iš ieškovei priklausančio turto. Taigi ieškovės negautos pajamos yra realios, neišvengiamos ir priežastiniu ryšiu susijusios su kaltais atsakovo veiksmais.

Sprendžiant dėl negautų pajamų dydžio, pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo teiginius, kad 300 Eur už individualaus namo nuomą Ukmergės mieste yra nereali suma. Ieškovė pateikė kelis viešus skelbimus, iš kurių galima spręsti, jog ieškovės prašoma suma tikėtina, o teismo posėdžio metu ji rėmėsi nekilnojamojo turto svetainės aruodas.lt (https://www.aruodas.lt/namu-nuoma/ukmergeje/ukmerges-m/) siūloma namų nuomos Ukmergės mieste kaina, kur ji net didesnė už prašomą ieškiniu. Šiuo atveju negautų pajamų skaičiavimas yra protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir pirmiau aptarta faktine medžiaga.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo nuostata, jog tuo atveju, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus, negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008). Šiuo atveju atsakovas ginčydamas ieškovės pateiktą nuostolių dydį, nepateikė savo argumentus pagrindžiančių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad namo nuoma Ukmergės mieste kainuoja mažiau.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovės nuostoliai turi būti skaičiuojami kaip grynasis pelnas. Toks nuostolių skaičiavimas atitinka vyraujančią teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-267-450/2019), kuri aktuali ir nagrinėjamoje byloje. Negautos pajamos reiškia negautą pelną. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Skaičiuojant nuostolius negautoms pajamoms atlyginti, negautos pajamos suprantamos kaip grynos pajamos, iš kurių atskaitomos visos sąnaudos, reikalingos pajamoms uždirbti, bei mokesčiai, jeigu gautas žalos atlyginimas nėra apmokestinamas. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos yra grynasis pelnas, apskaičiuotas atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Ieškovė yra juridinis asmuo, teikianti nekilnojamojo turto nuomos paslaugas. Nuomojant turtą ieškovė turėtų pareigą išrašyti nuomininkui sąskaitas ir mokėti pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Ieškovė nėra išrašiusi sąskaitų R. B. ar kitam asmeniui už namo nuomą, dėl to iš atsakovo ieškovei priteistinas grynasis pelnas, t. y. nuomos kaina be PVM – 247,93 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai negautas pajamas skaičiuoja už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d., kuomet pagal ieškovės reikalavimą atsakovas turėjo išsikelti (pažymėtina, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. atsakovui pateiktas siūlymas dėl namo nuomos) iki ieškinio pateikimo dienos 2018 m. rugsėjo 17 d., t. y. 1 metų ir 1 mėnesio terminą. Šiuo laikotarpiu grynosios ieškovės pajamos už šio turto nuomą turėjo sudaryti 3223,09 Eur (247,93 Eur x 13 mėn.). Kadangi ieškovė pripažino, kad atsakovas derybų dėl turto nuomos metu, nuo 2017 m. rugpjūčio iki lapkričio mėnesio yra sumokėjęs 300 Eur, iš atsakovo ieškovei priteistina 2923,09 Eur negautų pajamų iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Kadangi atsakovas be teisinio pagrindo ir po ieškinio pateikimo naudojosi ieškovės turtu be jokio teisinio pagrindo, dėl ko apribojo ieškovės teises laisvai juo disponuoti ir gauti pajamas, iš atsakovo ieškovei priteistini nuostoliai ir už šį laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki faktinio atsakovo išsikėlimo su visais jam priklausančiais daiktais nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), po 247,93 Eur per mėnesį, CK 6.249 straipsnio 3 dalies pagrindu. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad šis reikalavimas yra sąlyginis, nukreiptas į ateitį ir visiškai nerealus. Pagal 6.249 straipsnio 3 dalies nuostatas, civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat ir už būsimą žalą (t. y. nuostolius), kurią teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe. Teismo vertinimu, šiuo atveju ši aplinkybė yra įrodyta.

Dėl komunalinių mokesčių

Ieškovė prašo priteisti 1732,11 Eur nuostolių už atsakovo suvartotas dujas ir elektros energijos tiekimą (mokesčiai už dujas – 49,45 Eur; už elektros energijos tiekimą – 1682,66 Eur) (el. b. 1 t., l. 40, 41-42). Kadangi šias išlaidas UAB „Pango LT“ taip pat patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. dėl to, kad atsakovas neišsikėlė iš ieškovei priklausančio namo, o naudodamasis turtu nemokėjo komunalinių mokesčių, jos laikytinos ieškovės patirtais nuostoliais ir priteistinos iš atsakovo.

Atsakovo argumentai, kad jokių skolų už komunalinius mokesčius nėra, tik patvirtina, kad UAB „Pango LT“ yra apmokėjęs visus priskaitymus pagal pateiktą dujų ataskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir elektros energiją –nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. (el. b. 1 t., l. 40, 41-42). Duomenų, kad už šiuos laikotarpius atsakovas yra pats apmokėjęs komunalinių mokesčių paslaugas, teismui nepateikta. UAB „Pango LT‘ 2019 m. kovo 13 d. prašymas ir pranešimas ESO, Mano gilė ir Lietuvos dujų tiekimas patvirtina, kad ieškovė vėliau davė sutikimą R. B. sudaryti tiesiogines paslaugų teikimo sutartis dėl elektros energijos ir dujų tiekimo į namą (duomenys neskelbtini), nes pastarasis gyvena tame name ir yra tiesioginis šių komunalinių paslaugų vartotojas (el. b. 2 t., 27, 28, 29). Atsakovo argumentai, kad grįžęs iš užsienio 2019 m. pabaigoje rado gyvenamajame name kitą asmenį ir kad nuo 2019 m. vasario mėn. gyvenamajame name negyveno ir komunaliniais mokesčiais nesinaudojo yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, pažymėtina, kad ieškovės prašoma priteisti komunalinių mokesčių suma susidarė laikotarpiu iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., už vėlesnį laiko tarpą reikalavimai nėra pareikšti.

Bylinėjimosi išlaidos

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai sudaro: 800 Eur už ieškinį dėl R. B. iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo (el. b. 1 t., l. 43,44, 2 t. l. 37), 1022,84 Eur už kitų procesinių dokumentų rengimą (dubliką, atsiliepimą į atskirąjį skundą ir kt.) (el. b. 1 t., l. 40, 41-42), 532 Eur už pasirengimą atstovauti, atstovavimą ir kelionės išlaidas (el. b. 1 t., l. 38, 39), iš viso – 2354,84 Eur. Šių išlaidų pagrindimas atitinka teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką (CPK 98 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Jos neviršija pagal Rekomendacijas patvirtintas 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 (toliau – Rekomendacijos), apskaičiuoto šiam atvejui taikytino priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio.

Bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstomos, įvertinus proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju byloje buvo pareikšti du reikalavimai – dėl atsakovo iškeldinimo, kuris patenkintas visiškai ir dėl nuostolių atlyginimo, kurio patenkinta 86 procentai (reikalavimas dėl 1732,11 Eur nuostolių (komunaliniai mokesčiai) patenkintas 100 procentu, reikalavimas dėl negautų pajamų iki ieškinio pateikimo dienos patenkintas 75 procentais (iš 3900 Eur priteista 2923,09 Eur) ir reikalavimas dėl negautų pajamų nuo ieškinio pateikimo dienos, skaičiuojant iki teismo sprendimo priėmimo kas mėnesį vietoj 300 Eur po 247,93 Eur per mėnesį už 13 mėnesių – (247,93x13)x100/(300x13) 83 procentai, tuomet bendrai 86 procentai (100+75+83/3)). Patenkinus pirmą reikalavimą 100 procentu, o antrąjį - 86 procentais, bendrai patenkinta 93 procentai reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina 2190 Eur (2354,84x93 proc.) advokato pagalbos išlaidų.

Ieškovė patyrė 381 Eur žyminio mokesčio išlaidas (el. b. 1 t., l. 45).

Pagal ieškovės sumokėto žyminio mokesčio detalizaciją pateiktą ieškinyje matyti, kad ieškovė sumokėjo 54 Eur už reikalavimą dėl iškeldinimo, 38 Eur už reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 39 Eur už reikalavimą dėl nuostolių už komunalinius mokesčius. Kadangi šie reikalavimai patenkinti visiškai, šios žyminio mokesčio dalys priteistinos iš atsakovo. Reikalavimai dėl negautų pajamų patenkinti 93 procentais, už juos sumokėta buvo 250 Eur žyminio mokesčio, dėl to iš atsakovo priteistina dalis sudaro 232,50 Eur. Iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 363,50 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovas R. B. patyrė 38 Eur už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (el. b. 1 t., l. 77), kuris buvo atmestas, ir 200 Eur advokato pagalbai (el. b. 1 t., l. 81). Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, atsakovui iš ieškovės priteistina suma advokato pagalbai apmokėti sudaro 14 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atlikus priešpiešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 2176 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 Straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovės UAB „Pango LT“ reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui R. B. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą neviršijant 12832,11 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui R. B. ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis (įskaitant atsakovo turtinę teisę į V. B. vardu registruotą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu (el. b. 1 t., l. 59-61).

Ieškovės pateikti teismui duomenys (t. y. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis (el. b. 2 t., 45-48)), patvirtina, kad sprendimo nevykdymo grėsmė tebeegzistuoja. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, tačiau mažintinas jų mastas, atsižvelgiant į ieškiniu patenkintų reikalavimų dalį, t. y. iki 10 605,52 Eur (2923,09 Eur+1732,11 Eur+(247,93*24)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 263, 270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovą R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiais daiktais, iš ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pango LT“, juridinio asmens kodas 302345838, nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pango LT“, juridinio asmens kodas 302345838, 2923,09 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt tris eurus 9 ct) nuostolių (negautų pajamų) iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir 1732,11 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt du eurus 11 ct) nuostolių (už komunalinius mokesčius), iš viso 4655,20 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 20 ct).

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pango LT“, juridinio asmens kodas 302345838, 247,93 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 93 ct) per mėnesį nuostolių (negautų pajamų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 19 d.) iki faktinio atsakovo išsikėlimo su jam priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pango LT“, juridinio asmens kodas 302345838, 2176 Eur išlaidų advokato pagalbai ir 363,50 Eur žyminio mokesčio, iš viso 2539,50 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sumažinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11648-1040/2018 (dabar e2-775-1040/2019) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 10 605,52 Eur (dešimties tūkstančių šešių šimtų penkių eurų 52 ct).

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti Turto arešto akto registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Inga Vaišvilienė