Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-208-576/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-12-12Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-31Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-31
Bylos Nr.
1A-208-576/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11510-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
Nuteistasis
R. B.
Advokatai
Bogdanas Chranovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-208-576/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11510-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.2.14.1.2.; 1.2.14.1.3.; 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai,dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui,nuteistojo R. B. (B.) gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštas 35 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Tuo pačiu nuosprendžiu R. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nėra paduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. B. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. kovo 20 d., apie 18.30 val., UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)”, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdamas kartu su R. J., pardavėjos A. K. akivaizdoje atvirai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą: 2 butelius po 1 litrą talpos alkoholinio gėrimo „Viski Red Label" po 17,99 eurų, bendros 35,98 eurų vertės, 1 butelį 1 litro talpos alkoholinio gėrimo „Jack Daniel", 25,99 eurų vertės, 1 butelį 1 litro talpos alkoholinio gėrimo „Jim Beam", 14,99 eurų vertės, 1 butelį 0,7 litro talpos alkoholinio gėrimo „Jack Daniel", 25,99 eurų vertės, 1 butelį 1 litro talpos alkoholinio gėrimo „Kentucky", 16,99 eurų vertės, 1 butelį 0,7 litro talpos alkoholinio gėrimo „Martel ", 38,10 eurų vertės, 1 butelį 0,7 litro talpos alkoholinio gėrimo „Courvoisier", 29,99 eurų vertės, 3 butelius po 0,7 litro talpos alkoholinio gėrimo „Torres 10 m." po 16,99 eurų, bendros 50,97 eurų vertės, tokiu būdu kartu su R. J. padarė UAB „(duomenys neskelbtini)” 239 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 13 d., apie 19.38 val., UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)”, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdamas kartu su R. J., pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį nedidelės vertės turtą: 2 butelius po 1 litrą talpos alkoholinio gėrimo „Jim Beam" po 14,99 eurų, bendros 29,98 eurų vertės, 1 butelį 0,5 litro talpos alkoholinio gėrimo „Jack Daniel", 13,99 eurų vertės, 2 butelius po 1 litrą talpos alkoholinio gėrimo „Jack Daniel" po 25,99 eurus, bendros 51,98 eurų vertės, 1 butelį 1 litro talpos alkoholinio gėrimo „Kentucky", 16,99 eurų vertės, 2 butelius po 0,7 litro talpos alkoholinio gėrimo „Jack Daniel" po 25,99 eurus, bendros 51,98 eurų vertės, 1 butelį 1 litro talpos alkoholinio gėrimo „Ballantines", 15,99 eurų vertės, 1 butelį 1 litro talpos alkoholinio gėrimo „Torres", 15,99 eurų vertės, tokiu būdu kartu su R. J. padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)” 196 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo ir paskirti R. B. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

3.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet neatsižvelgė į įstatymo nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti bei įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę, nesvarstė galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nors buvo prašoma baigiamųjų kalbų metu. Pasak apelianto, po vagystės R. B. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir nespėjo pasinaudoti nusikaltimo metu pagrobtu turtu, alkoholiniai gėrimai buvo paimti ir grąžinti bendrovei. Minėta aplinkybė parodo mažesnį veikos pavojingumą palyginus su kitais tokios rūšies nusikaltimais. Taip pat, apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, kadangi toks nuosprendžio argumentavimas neteisėtas, nes savanaudiškumas yra nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnyje, sudėties požymis, kuris negali būti vertinamas kaip atsakomybę apsunkinanti aplinkybė. Taip pat teismas nekreipė dėmesio į nedidelę pagrobto turto vertę, neatsižvelgė į BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, neįvertino, kad R. B., nors ir buvo teistas, dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, partnerių charakterizuojamas teigiamai, mokosi (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai, nuo 2018 m. spalio 29 d. aktyviai dalyvauja projekte „(duomenys neskelbtini)“, atliekamame VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ten baigė anglų kalbos kursus, laikė egzaminus, lankė psichologės konsultacija, charakterizuojamas teigiamai, kas parodo, jog ginamasis socialiai tvirtai integruotas į visuomenę, stengėsi būti naudingam visuomenei, padarė išvadas ir jo gyvenimas dabar tampriai siejamas su laisvu gyvenimu, neatsižvelgė į sveikatos būklę, o būtent, jog dėl lėtinio virusinio hepatito C bei organizmo funkcijų sutrikimo R. B. nustatytas 65 procentų darbingumo lygis. Apeliantas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nors R. B. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, nustatytas priklausomybės sindromas, jis teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau jis jau 5 metus nesikreipė į Respublikinį priklausomybės lygų centrą ir jokių duomenų dėl jo narkotinių medžiagų vartojimo centre nėra. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės gali itin neigiamai paveikti asmenybės formavimąsi bei socialinius ryšius.

3.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas iš esmes nepasisakė dėl byloje nustatytų aplinkybių, nuteistojo asmenybės, nenurodė kai kurių jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, į tai, kad nuo aptariamų nusikalstamų veikų iki šiol jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nebuvo baustas administracinė tvarka.

3.3. Apelianto teigimu, nuosprendyje nurodyta, kad R. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas iš dalies ir todėl nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau visiškai neatsižvelgta į tai, kad iš pat pradžių jis prisipažino nusikaltimų padarymo faktines aplinkybes, taigi jis visiškai prisipažino padaręs minėtas veikas, kaip jam tai atrodo, gailisi. Tuo pačiu, pasak apelianto, nebuvo atsižvelgta į tai, kad padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie apysunkių, be to, reali žala nebuvo padaryta. R. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sąžiningai ir dorai dirba, mokosi, dalyvauja socialinėse programose, atsikrato narkotikų priklausomybės, turi rimtų sveikatos problemų, yra pakankamai jauno, darbingo (duomenys neskelbtini) amžiaus. Visos šios aplinkybės rodo mažesnį jo padaryto nusikaltimo, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, bei jo paties asmenybės pavojingumą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti – paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

R. B. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio apeliacinis skundas atmetamas

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde prašoma paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą, be to, skunde keliamas klausimas dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo, atitinkamai apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamą nuosprendį tik minėtų klausimų aspektu ir nevertins kitų nuosprendžiu išspręstų klausimų.

Dėl BK 54 straipsnio 2 dalies taikymo

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-5-895/2018, 2K-265-976/2017). Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-262-303/2018).

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1-2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-68-942/2016). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis bei skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. B., atsižvelgė į tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas, kad padarytos nusikalstomos veikos nuosavybei, į pavojingumą visuomenei ir kaltės formą – tiesioginę tyčią, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kad vagystės įvykdytos dėl savanaudiškų paskatų, į pagrobto turto vertę, į jo, kaip bendrininko indėlį atliekant nusikalstamas veikas, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai), į asmenybę apibūdinančius duomenis (17 kartų teistas, nusikalstamos veikos padarytos esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, baustas administracine tvarka, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, nustatytas priklausomybės sindromas, ne kartą teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, pradėjo mokytis profesinėje mokykloje, nebevartoja narkotinių medžiagų). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ankstesniais teismų sprendimais R. B. buvo skiriamos švelnesnės bausmės, taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau asmuo nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir vėl padarė nusikalstamas veikas nuosavybei, kas rodo, kad jis dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, kriminalinių polinkių neatsisako.

10. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 20 metų. Aptariamu atveju R. B. buvo paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams, kuri yra gerokai mažesnė bei BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų.

11. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

12. Nors skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į pagrobto turto vertę, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas į pastarąją aplinkybę atsižvelgė, be to, nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymui įtakos turto vertė neturi. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2013). Tuo pačiu pažymėtina, jog minėto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasižymi tuo, kad turto pagrobimas yra tik tyčinis nusikaltimas, todėl paprastai šiai veikai būdingas savanaudiškumas ir siekis neteisėtai praturtėti (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-59-843/2017). Savanaudiškumas yra laikytina nusikaltimo tikslu, tai yra vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, kuris nėra laikomas atsakomybe sunkinančia aplinkybe. Atitinkamai apeliacinio skundo argumentai dėl turto vertės bei savanaudiškumo kaip vagystės požymio jokios įtakos paskirtai bausmei neturi. Teismas įvertino R. B. teistumus ir administracines nuobaudas, susijusias su narkotinių medžiagų vartojimu, kadangi tai yra neatsiejama R. B. asmenybės vertinimo dalis. Be to, teismas nurodė, jog šiuo metu jis jų nevartoja, todėl aplinkybės, susijusios su narkotinių medžiagų vartojimu bausmės skyrimui tai pat esminės įtakos neturėjo, kadangi, kaip pats nurodė R. B., jis vogė dėl vairavimo pamokų, tačiau ne siekdamas įsigyti narkotinių medžiagų. Tai, kad 2019 m. kovo 2 d. įvykdytos vagystės metu pagrobtas alkoholis buvo grąžintas parduotuvei, švelnesnės bausmės skyrimui jokios reikšmės neturi, kadangi alkoholis buvo ne savanoriškai grąžintas, kas lengvintų nuteistojo padėtį, tačiau jis buvo grąžintas tik tada, kai R. B. su kitu nuteistuoju bėgdami iš parduotuvės buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

13. Nors skunde yra keliamas klausimas dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai nebuvo nustatyta, jog R. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nagrinėjamu atveju R. B. pripažino tik iš dalies: ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino 2019 m. kovo 20 d. įvykdytos vagystės faktą, iš karto po jo sulaikymo su pavogtais alkoholiniais gėrimais, tačiau 2019 m. kovo 13 d. įvykdytos vagystės fakto jis nepripažino, jos įvykdymo faktą pripažino tik vėliau ikiteisminio tyrimo metu, teisme kaltę dėl vagysčių pripažino visiškai, tačiau neigė, kad buvo kartu su kitu nuteistuoju, kad su juo buvo susitaręs. Taigi negalima daryti išvados, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kadangi jis neigė esminę aplinkybę, jog vagystės buvo vykdomos pagal išankstinį susitarimą su kitu nuteistuoju. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai paneigė nuteistųjų keliamą versiją, kad tiek 2019 m. kovo 13 d., tiek 2019 m. kovo 20 d. jie atsitiktinai tuo pačiu metu toje pačioje parduotuvėje, stovėdami vienas šalia kito, krovėsi alkoholį į krepšius. Atitinkamai nėra pagrindo išvadai, jog yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

14. R. B. prieš tai teistas 17 kartų – daugiausia už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (t. 1, b. l. 81-89). Administracine tvarka baustas už kontrabandą, už vagystes, už narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau nuobaudų nėra sumokėjęs (t. 1, b. l. 117-120). Bausmės vykdymas R. B. atidėtas 4 kartus. Paskutinį kartą nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) laisvės atėmimo bausme 1 metams 4 mėnesiams. Bausmę atliko 2018 m. rugsėjo 14 d. (t. 1, b. l. 80-89). Nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2019 m. kovo 27 d. administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 117-120), tačiau 2019 m. kovo 13 d. ir 2019 m. kovo 20 d. įvykdė vagystes. Pastebėtina, jog antrosios vagystės metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi 2019 m. kovo 20 d., 20.37 val., pripūtė 0,13 promilių (t. 1, b. l. 51). Be to, nors nurodo, kad nuo 2018 m. spalio 29 d. dalyvauja projekte „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 184), tačiau dalyvavimas minėtame projekte jo neatgrasė nuo nusikalstamų veikų padarymo.

15. Duomenų, kad R. B. būtų turėjęs ilgalaikį legalų pajamų šaltinį – darbą, nėra, kas sudaro pagrįstą manymą išvadai, jog nusikalstamų veikų darymas yra įprastas R. B. pajamų šaltinis. Minėtą išvadą pagrindžia ir jo paties nurodyta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju aptariamas nusikalstamas veikas jis padarė dėl to, kad reikėjo pinigų vairavimo pamokoms. Atitinkamai, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, R. B. iš savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų ir kriminalinių polinkių neatsisako. Bylos duomenis jis nuo 2019 m. gruodžio 4 d. vykdo individualią veiklą (t. 2, b. l. 180). UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri samdo R. B. nuo 2019 m. gruodžio 4 d., charakteristikoje R. B. charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 181). Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini), užduotis ne visada atlieka laiku (t. 1, b. l. 183). R. B. siekis keisti nusikalstamo gyvenimo įpročius yra vertinamas teigiamai, tačiau teismas turi vertina, kad toks jo siekis atsirado po padarytų nusikalstamų veikų nustatymo, siekiant išvengti gresiančios laisvės atėmimo bausmės. Be kita ko, svarbu pažymėti ir tai, jog nėra duomenų, kad R. B., nors nuo 2019 m. gruodžio mėnesio vykdo individualią veiklą, savanoriškai iki šiol būtų atlyginęs bent dalį 2019 m. kovo 13 d. vagystės metu padarytos žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėta aplinkybė taip pat rodo nepakitusį R. B. požiūrį į nusikalstamomis veikomis padaromą žalą kitų asmenų turtinėms teisėms.

16. Apeliaciniame skunde yra itin akcentuojama R. B. sveikatos būklė. Tuo tarpu iš (duomenys neskelbtini) išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad R. B. ŽIV infekcija ir hepatitas C nustatyta (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad buvo paskirtas HCV (hepatito C) gydymas, šiuo metu stabili virusologinė HCV remisija po gydymo, prilygstanti pasveikimui. Taigi abi apeliaciniame skunde nurodytos ligos buvo nustatytos dar 2009 metais, jas nustačius nuteistasis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, o gydymas buvo tęsiamas. Be to, nors (duomenys neskelbtini) R. B. nustatytas 65 proc. darbingumo lygis (t. 2, b. l. 186), tačiau toks darbingumo lygis jam buvo nustatomas iš esmės dėl jau nurodytų ligų, kurios jam nustatytos 2009 metais. Teismui suteikta diskrecija pagal konkrečios bylos aplinkybes ir pateiktus duomenis spręsti apie sveikatos būklę vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-697/2019). Be to, teismų praktikoje formuojama, kad jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264/2013 2K-524/2013, 2K-123-697/2015). Atitinkamai R. B. sveikatos būklė, kuri egzistavo darant nusikalstamas veikas, skiriamai bausmei nėra itin reikšminga. Taip pat pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Infekcinėmis ligomis sergantiems nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, gydyti ir laikyti steigiamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 ir 2 dalys).

17. Aplinkybė, jog nuo 2019 m. kovo 20 d. padarytos nusikalstamos veikos R. B. nebaustas administracine tvarka ir jo atžvilgiu, bylos duomenimis, nėra pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų, yra vertinama teigiamai, tačiau nesudaro pagrindo išvadai, jog paskirta bausmė yra per griežta ar netinkamai individualizuota.

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingai pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę nei paskirta nuosprendyje. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, priešingai – ji atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, nepažeidžia teisingumo principo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) taikymo

19. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-168/2014, 2K-119-489/2017). Pažymėtina tai, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės, teismas visų pirma turi nustatyti visas formaliai būtinas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas.

20. R. B. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo ir apysunkio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams, taigi formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra. Visgi reikia nustatyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

21. Bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, kuriai esant teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistam asmeniui bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus bylos medžiagą, susijusią tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-168/2014, 2K-119-489/2017). Bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56/2014).

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau, 12-16 punktuose, nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo

23. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde ir nurodoma, kad baigiamųjų kalbų metu buvo prašyta taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau teismas dėl to nepasisakė, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo prašyta taikyti BK 75 straipsnį, priešingai, buvo prašoma nutraukti baudžiamąją bylą arba R. B. išteisinti, nes jo veiksmai atitinka administracinio nusižengimo požymius. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas yra teismo diskrecinė teisė, todėl pagal įstatymą teismui nekyla pareiga kiekvieną kartą teismo baigiamajame akte pateikti argumentus, kodėl bausmės vykdymas neatidedamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-386-746/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-29-942/2016).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. B. gynėjo advokato Bogdano Chranovskio apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jurgita MačionytėVitalija NorkūnaitėNida Vigelienė