Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1; 1.2.16.4.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.4.6.1; 2.4.7

2024 m. balandžio 3 d.

Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. V. ir P. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės visiško sudėjimo būdu subendrintos su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant visą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, paskiriant A. V. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Į galutinę subendrintą bausmę įskaityta A. V. pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. kovo 14 d. nuosprendį visiškai ar iš dalies atlikta bausmė.

A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, nuspręsta ją panaikinti.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės visiško sudėjimo būdu subendrintos su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant visą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, paskiriant P. P. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Į galutinę subendrintą bausmę įskaityta P. P. pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendį visiškai ar iš dalies atlikta bausmė.

P. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, nuspręsta ją panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. F. (A. F.) civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš P. P. ir A. V. solidariai priteista 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. F. (S. F.) civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš P. P. ir A. V. solidariai priteista 2 900 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai eurų) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. V. ir P. P. pripažinti kaltais pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iš anksto susitarę, apgaule siekė įgyti svetimą turtą. 2022 m. birželio 13 d. nukentėjusiajam A. F. patalpinus skelbimą socialinio tinklalapio „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini) dėl dviejų automobilių parvežimo iš duomenys neskelbtini), tą pačią dieną su nukentėjusiuoju A. F. per programėlę „Messanger“ susisiekė A. V. iš socialinio tinklalapio „Facebook“ sukurtos anketos „R. P.“ ir nurodė, kad gali pargabenti vieną automobilį, tačiau visos detalės dėl pervežimo turi būti derinamos telefono numeriu duomenys neskelbtini). A. F. visą šią informaciją perdavė savo broliui S. F.. Kadangi transporto priemonę reikėjo pargabenti S. F., pastarasis pagal atsilieptą skelbimą 2022-06-14 10.42 val. susisiekė nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Į S. F. telefono skambutį atsiliepė A. V., kuris prisistatęs „R. P.“ liepė skambinti telefono numeriu (duomenys neskelbtini) asmeniui vardu D., su šiuo asmeniu derinti susitikimą dėl automobilio pervežimo ir pinigų perdavimo. Kadangi pats negalėjo susitikti ir perduoti pinigų, S. F. visą informaciją ir 2 900 Eur pinigų sumą perdavė savo broliui A. F.. A. V. per programėlę „Messanger“ P. P. perdavė informaciją, kad pastarasis lauktų skambučio į tel. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį paskambins asmuo, kuriam reikės parvežti automobilius ir paimti pinigus už jų parvežimą. P. P. šią informaciją perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas ir kuriam 2022-06-14 apie 15 val. 13 min. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusysis A. F.. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, atsiliepęs prisistatė D. vardu ir susitarė dėl susitikimo ir 2 900 Eur perdavimo už brolio perkamą automobilį. Po šio pokalbio, apie 15 val. 15 min. su A. F. susisiekė A. V. ir nurodė, kad pasikeitė planai, galės iš (duomenys neskelbtini) parvežti ir antrą automobilį už papildomą 1 000 Eur atlygį. Pokalbio metu buvo susitarta, kad A. F. tą pačią dieną, t. y. 2022-06-14, apie 16 val. 29 min. į „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atveš bendrą 3 900 Eur sumą. Į automobilių stovėjimo aikštelę atvyko M. U., kuris nežinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką, vairuojama transporto priemonė „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš kurios išlipęs asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, įsėdo į nukentėjusiojo A. F. automobilį ir jame perdavė pinigų priėmimo kvitą, kuriame buvo nurodyta mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas ir įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuris buvo pasirašytas D. Z. vardu. A. F. perdavęs 3 900 Eur sumą ir ant pinigų priėmimo kvito užrašęs, kad perduoda 3 900 Eur už automobilių pargabenimą, asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, buvo informuotas, jog lauktų skambučio kai transporto priemonės bus pargabentos. Po 3 900 Eur perdavimo asmenys išsiskirstė, t. y. tokiu būdu A. V., P. P. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiajam S. F. priklausantį turtą – 2 900 Eur ir svetimą nukentėjusiajam A. F. priklausantį turtą – 1 000 Eur, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam S. F. 2 900 Eur turtinę žalą, o nukentėjusiajam A. F. 1 000 Eur turtinę žalą.

2. Be to A. V. ir P. P. pripažinti kaltais pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 4 dalį už tai, kad veikdami kartu su E. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, apgaule siekė įgyti svetimą, nukentėjusiojo A. F. draugo S. V., kuris buvo informuotas apie A. V. jo draugo atžvilgiu įvykdytą apgaulę, turtą. 2022 m. birželio 15 d. per programėlę „Messanger“ nukentėjusiojo A. F. draugas S. V., žinodamas, kad A. F. 2022 m. birželio 14 d. apie 16 val. 29 min. perdavė 3 900 Eur už automobilių pargabenimą iš (duomenys neskelbtini) ir buvo apgautas, susisiekė su A. V., kuris socialiniame tinklalapyje „Facebook“ pasivadinęs „R. P.“, su kuriuo susitarė dėl automobilio parvežimo iš (duomenys neskelbtini). A. V., kuris prisistatęs „R. P.“ liepė skambinti telefono numeriu (duomenys neskelbtini) asmeniui vardu D., su šiuo asmeniu derinti susitikimą dėl automobilio pervežimo ir pinigų perdavimo. A. V. per programėlę „Messanger“ perdavė informaciją P. P., kad lauktų skambučio į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį paskambins asmuo, kuriam reikės parvežti automobilį ir paimti pinigus už jo parvežimą. P. P. šią informaciją perdavė E. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas. E. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, 2022 m. birželio 15 d. apie 17 val. 40 min. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino S. V. ir susitarė dėl susitikimo ir pinigų perdavimo. Tą pačią dieną apie 19 val. 15 min. į sutartą vietą, adresu (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelę atvyko M. U., kuris nežinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką, vairuojama transporto priemonė „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipęs E. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, priėjo prie S. V. automobilio „F. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir į jį atsisėdęs prisistatė D. vardu, perdavė pinigų priėmimo du kvitus, kuriuos S. V. pasirašė ir vieną pasiėmė sau, o kitą perlenkė ir į jį įdėjo 300 Eur, kuriuos buvo perdavęs nukentėjusysis A. F.. Gautus pinigus E. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, įsidėjo į vidinę striukės kišenę, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tokiu būdu A. V., P. P. ir E. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą, nukentėjusiajam A. F. priklausantį 300 Eur turtą.

3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad P. P. ir A. V. kaltę patvirtina jų pačių parodymai, jog suprato, kad siūlydami savo paslaugas – automobilių parvežimą iš (duomenys neskelbtini), negalės suteikti šios paslaugos, nuo pat pasiūlymo pradžios žinojo, jog automobilių iš (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems A. F. ir S. F. neparveš, o tik apgaule išvilios iš jų pinigus. Kaltinamųjų P. P. ir A. V. kaltę taip pat patvirtina ir nukentėjusiųjų A. F. ir S. F. nuoseklūs parodymai ikiteisminio tyrimo metu, jog susitarė su asmeniu dėl automobilių parvežimo iš (duomenys neskelbtini), padavė asmeniui, kuris prisistatė MB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu, sutartus pinigus, tačiau vėliau išsiaiškino, jog tokioje įmonėje nedirba nei kurjeris D., nei asmuo, su kuriuo automobilių parvežimas buvo derinamas – R. P.. Pažymėtina ir tai, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ tokių paslaugų kaip automobilių parvežimas iš (duomenys neskelbtini) neteikia. Tai atitinka esminį apgaulės požymį – apgaulę (prisistatymas kitu asmeniu, išankstinis žinojimas, jog siūlomos paslaugos nebus suteiktos) turėjo lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perleisti turtą – pinigus. Kaltinamųjų nusikalstamas veikimas nebuvo atsitiktinis, o rengiantis įvykdyti nusikalstamas veikas specialiai atlikti veiksmai – prisistatoma realiai veikiančios įmonės darbuotojais, pateikiant užpildytus pinigų priėmimo kvitus su realiai veikiančios įmonės rekvizitais, įrodo, jog tokia veika buvo siekiama, kad apgaulė atrodytų įtikinamai, kas vėliau iš esmės ir suklaidino nukentėjusiuosius apsisprendžiant dėl pinigų perdavimo už automobilių parvežimą iš (duomenys neskelbtini).

4. Skirdamas bausmę, Kauno apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamieji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdami tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į tai, kad pasikėsino įvykdyti vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, į tai, kad egzistuoja viena kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, į tai, kad egzistuoja viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdami recidyvistais, į tai, kad ankščiau kaltinamieji buvo teisti ir bausti administracine tvarka, bei į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais ir teismo baudžiamaisiais įsakymais skirtos švelnesnės bausmės rūšys bausmės tikslų nepasiekė, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo kaltinamųjų nesulaikė, dėl ko sprendė, jog turi būti skirtina pati griežčiausia BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bei pati griežčiausia BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę ją teisingai bendrinant, arba paskirti švelnesnę bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad paskirta bausmė yra ženkliai per didelė ir turėtų būti bendrinama apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu. Kadangi šiuo atveju padarytas nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, dėl ko bendrinant bausmes skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turėtų būti dalinai pridedama prie jau esamos bausmės. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jos tikslų nepasiekė, dėl ko turi būti skiriama griežčiausia bausmė. Nurodoma, kad niekuomet teismas jam nesuteikdavo progos įrodyti, jog gali pasitaisyti, buvo skiriamos arba baudos, arba su laisvės atėmimu susijusios bausmės, nesuteikiant bausmės vykdymo atidėjimo arba laisvės apribojimo. Būtent dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas negalėjo motyvuoti, kad švelnesnės bausmės rūšys savo tikslų nepasiekė, nes švelnesnių bausmių nebuvo. Pabrėžiama, kad jis apie metus laiko atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, pasimokė iš savo klaidų, po nusikaltimų padarymo stengiasi daugiau nusikalstamų veikų nedaryti, vykdo individualią veiklą, dėl ko prašo sumažinti jam paskirtą bausmę.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. P. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės ir neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, taip pat prašo atlikti prašomos apimties įrodymų tyrimą.

6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė, vertinant jos rūšį, yra pernelyg griežta, skirta neatsižvelgiant nei į nuteistojo realiai atliktų nusikalstamų veiksmų apimtį, nei į nuteistojo asmenybę, sureikšminant ankstesnius teistumus, nepripažįstant lengvinančia aplinkybe, jog nusikaltimų darymuose nuteistasis atliko tik antraeilį vaidmenį, o taip pat nepakankamai vertinant, jog nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Pabrėžiama, kad po nusikalstamų veikų padarymo keitėsi BK 182 straipsnio redakcija ir, nors tokie pasikeitimai neturėjo esminės reikšmės, tačiau toks įstatymo pasikeitimas pirmosios instancijos teismo nebuvo vertintas bei aptartas. Taip pat nurodoma, kad po nuosprendžio priėmimo nuteistasis atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, patys nukentėjusieji jam atleido ir nesiekia, jog nuteistajam būtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė, dėl ko nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo bausmės skyrimo kriterijų, pasirinko netinkamą BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų ir BK 61 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 3 punkto aiškinimą bei taikymą.

6.2. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai vertino jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, o taip pat suvienodino teisinę padėtį su kito nuteistojo teisine padėtimi, nuosprendžio 22-ajame motyve neteisingai nurodant, jog teistumai neišnykę, o taip pat padarant esminę klaidą, nurodant, kad nuteistasis padarė naują tyčinį nusikaltimą. Argumentuojama, kad nors skundžiamo nuosprendžio 23 puslapyje pirmosios instancijos teismas ir pripažįsta, kad veikas padarė 2022 m. birželio 14 d. ir birželio 15 d., tai yra, iki Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžio priėmimo, tačiau tokį pripažinimą tinkamai teisiškai neinterpretavo. Pabrėžiama, kad kiekvienu atveju yra svarbu nusistatyti tinkamą nusikalstamų veikų padarymo chronologiją, kuomet asmuo padaro naują nusikalstamą veiką po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, o ne kaip buvo padaryta šiuo konkrečiu atveju, kuomet asmuo yra nuteisiamas už veiką, kuri padaryta prieš nuosprendžio, už vėliau padarytą nusikalstamą veiką priėmimo. Nurodoma, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nuteistojo asmenybę vertino taip, lyg nuteistasis būtų padaręs nusikalstamą veiką jau po Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo. Kadangi nusikalstamos veikos buvo padarytos 2022 metų birželio mėnesį, o nuosprendis buvo priimtas 2023 m. birželio 26 d., pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis aukščiau minimu nuosprendžiu. Taip pat pabrėžiama, kad tokia pirmosios instancijos teismo klaida yra nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme ir yra reikšminga sprendžiant dėl nuteistojo asmenybės pavojingumo. Taip pat, nuteistojo nuomone, jis negali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, dėl ko šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti taikomos BK 56 straipsnio nuostatos.

6.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su parinktomis griežčiausiomis bausmių rūšimis. Nurodoma, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo baudžiamojo įstatymo pakeitimai, kuriais yra siekiama sušvelninti skiriamas bausmes ir sumažinti skiriamų laisvės atėmimo bausmių skaičių. Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas dėl neaiškių priežasčių skyrė griežčiausias įstatymo nuostatoje numatytas bausmės rūšis, nors BK 182 straipsnio 1 dalyje po pakeitimų buvo numatytos net keturios švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės rūšys (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas), o BK 182 straipsnio 4 dalyje po pakeitimų numatytos trys švelnesnės už areštą bausmės rūšys (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas). Argumentuojama, kad pasikeitus įstatymo nuostatoms pirmosios instancijos teismas privalėjo pasisakyti dėl švelnesnių bausmių taikymo, tačiau šio veiksmo neatlikimas turi būti vertinamas kaip netinkamas bausmės parinkimas.

6.4. Pabrėžiama, kad šiuo konkrečiu atveju egzistavo visos aplinkybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nurodoma, kad likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymas būtų kur kas efektyvesnė ir nuteistajam palankesnė bausmė, nors šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos parinkti švelnesnę už laisvės atėmimą bausmę.

6.5. Argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Nurodoma, kad aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino kaltu ir davė parodymus, kurie padėjo atskleisti nusikaltimo padarymo aplinkybes, turi būti vertinama ne tik BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis), tačiau ir BK 62 straipsnio 1 dalies prasme (teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą). Taip pat argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nuteistojo vaidmenį darant nusikalstamas veikas. Pabrėžiama, jog nuteistasis nesukūrė apgaulės plano, į nusikalstamą veiką neįtraukė kitų asmenų, dėl ko jo vaidmuo turi būti vertinamas kaip antraeilio bendrininko BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme, arba kaip padėjėjo, nepaisant to, kad veikimas bendrininkų grupėje ir nebuvo inkriminuotas.

6.6. Taip pat argumentuojama, jog šiuo konkrečiu atveju yra svarbu vertinti tai, kad nuteistasis savanoriškai atlygino padarytą žalą. Nors žala ir buvo atlyginta po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tačiau šiuo konkrečiu atveju žalos atlyginimas vis tiek turėtų būti vertinamas ir į jį turėtų būti atsižvelgiama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje vieningoje teisės taikymo praktikoje yra nurodoma, kad nors žala buvo atlyginta po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tačiau vis tiek privalo būti aptariama ir vertinama BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir BK 62 straipsnio 2 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231/2013).

6.7. Taip pat pabrėžiama, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriant bausmes už nusikaltimus nuosavybei, prioritetas turi būti teikiamas piniginėms sankcijoms (baudoms), o ne laisvės atėmimui. Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 13 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018 41-46 punktuose konstatuota, kad „materialiosios baudžiamosios teisės nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55-61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis“. Taip pat nurodoma, kad taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos M. K. rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija R (92)16 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Rec (2000)22 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija CM/ Rec(2010)1 dėl Europos probacijos taisyklių. Argumentuojama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis nukrypo nuo aukščiau nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo.

6.8. Nuteistojo manymu, siekiant tinkamai išnagrinėti baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisiamajame posėdyje turi būti apklausti nukentėjusieji A. F. ir S. F. apie kartu su apeliaciniu skundu teikiamuose jų raštuose patvirtintas aplinkybes.

2. Atsiliepimų į skundus nepateikta.

3. Teisiamajame posėdyje nuteistojo A. V. gynėja advokatė S. S., nuteistasis P. P. ir jo gynėjas advokatas V. S. prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistųjų P. P. ir A. V. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji neginčija jų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis, jų dydžiais ir ginčija bausmių skyrimo bei jų bendrinimo motyvus.

Dėl A. V. paskirtos bausmės

5. Nuteistasis A. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme, jos rūšimi, dydžiu ir bendrinimo būdu. Apeliantas prašo švelninti jam paskirtą bausmę.

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu nuosprendžiu, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. V., atsižvelgė į tai, kad veikdamas tiesiogine tyčia nuteistasis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą ir pasikėsino padaryti vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, į tai, kad teisiamas trisdešimt trečią kartą, į tai, kad yra recidyvistas, ir į tai, kad nuteistasis ankščiau baustas administracine tvarka bei turi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ankstesniais nuosprendžiais ir baudžiamaisiais įsakymais skirtos švelnesnės bausmės nepasiekė bausmės tikslų ir neatgrasė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, dėl ko nuteistajam paskyrė griežčiausias BK 182 straipsnio 1 dalies ir BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą ir areštą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiems pirmosios instancijos teismo argumentams.

7. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog švelnesnės bausmės nepasiekė bausmės tikslų, nes, apelianto teigimu, jam visą laiką buvo skiriamos su laisvės atėmimu susijusios bausmės ir jis neturėjo galimybės įrodyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam švelnesnę bausmę. Tačiau iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (5 t., b. l. 34–63) matyti, kad nuteistajam A. V. ankščiau buvo paskirtos švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės, pavyzdžiui: Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu už vagystę paskirta 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžiu už sukčiavimą, dokumentų klastojimą bei neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimą paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už sukčiavimą, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimą paskirta 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda, kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi sumažinta iki 8 MGL (301 Eur), Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu už sukčiavimą paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, tai nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, todėl švelnesnės bausmės paskyrimas neatitiktų BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir paskirties – ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų.

8. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo A. V. parinktomis bausmių rūšimis už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo nuteistojo asmenybės pavojingumą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. V. teisiamas jau 33 kartą, naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, jis padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o toks asmuo yra laikomas recidyvistu. Pažymėtina, kad nuteistasis sistemingai daro tos pačios rūšies nusikalstamas veikas ir savo nusikalstamo elgesio nekeičia, nors jam ne kartą buvo skirtos ir švelnesnės rūšies bausmės. Be to, A. V. buvo patrauktas ir administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

9. Apelianto teiginiai, kad jis užsiima individualia veikla, turi pastovų pragyvenimo šaltinį, dėl ko ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuteikia pagrindo švelninti bausmę. Kaip nustatyta iš nuteistojo Kauno apylinkės teisme 2023 m. rugsėjo 18 d. teisiamajame posėdyje duotų parodymų (6 t., b. l. 30–31), nuteistasis nusikalstamas veikas darė jau vykdydamas individualią veiklą. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, iš individualios veiklos gaunamos pajamos nesulaikė A. V. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad vien dėl nuteistojo vykdomos individualios veiklos paskyrus švelnesnę bausmę, nuteistasis pakartotinai nenusikals. Tokioje situacijoje, kai asmuo nepadaro reikiamų išvadų ir nenustoja elgtis nusikalstamai, teismo skiriamos sankcijos turi griežtėti ir negali būti formalios, dėl ko, teisėjų kolegijos vertinimu, tik laisvės atėmimas gali būti efektyvi priemonė siekiant pakeisti asmens požiūrį į visuomenei priimtiną elgesį ateityje.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai paskyrė A. V. bausmes už skundžiamu nuosprendžiu pripažintas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą skirdamas subendrintą bausmę ir taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas.

11. Bausmių bendrinimo tvarką reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Tuo tarpu pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas.

12. Pagal BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pažymėtina, jog pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

13. Pagal teismų praktiką BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus arba labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2K-162-719/2020 ir kt.). Tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013, nutartys atnaujintoje baudžiamojoje bylose Nr. 2A-7-3-489/2019, 2K-95-511/2022).

14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas A. V. atskirai skyrė bausmes už visas dvi nusikalstamas veikas. Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas A. V. paskyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 6 mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Po to už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą pirmosios instancijos teismas A. V. paskyrė 30 parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 20 parų arešto bausmę.

15. Tokiu būdu skundžiamu nuosprendžiu A. V. buvo paskirtos dvi bausmės už dvi nusikalstamas veikas, tačiau nebuvo paskirta subendrinta bausmė. Šias dvi skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas subendrino su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir tokiu būdu nuteistajam paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesubendrinęs skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą, pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 63 straipsnio nuostatas, kadangi šiuo konkrečiu atveju paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos tarpusavyje, tokiu būdu nuteistajam paskiriant subendrintą bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai taikė ir BK 64¹ straipsnio nuostatas, tai yra, BK 64¹ straipsnį atskirai taikė kiekvienai nusikalstamai veikai.

17. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas BK 64¹ straipsnį taikydamas ne galutinei subendrintai bausmei, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nors BK 64¹ straipsnyje nėra nurodoma, kuri bausmė – paskirta už atskiras nusikalstamas veikas, ar galutinė subendrinta bausmė – mažinama vienu trečdaliu, tačiau teismų praktikoje dėl BK 64¹ straipsnio taikymo yra suformuota aiški nuostata, kad minėtas straipsnis taikomas tik galutinei subendrintai bausmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-7-98-628/2022). Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes ir teismų praktiką, BK 64¹ straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju turėjo būti taikytos paskyrus subendrintą bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje.

18. Minėti skundžiamo nuosprendžio trūkumai pašalinami nuteistajam A. V. paskiriant subendrintą bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, po to pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas.

19. Parenkant bausmių subendrinimo būdą, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju taikyti bausmių apėmimą nėra pagrindo, kadangi A. V. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, be to veikos nelabai skiriasi pagal pavojingumo laipsnį (priskiriamos nesunkiems nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams). Šiuo atveju taikomas dalinis bausmių sudėjimo būdas – prie griežtesnės 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama dalis švelnesnės – 15 (penkiolika) parų arešto bausmės, pastarąją bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1. Nustatant pridedamos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į tai, kad A. V. sistemingai daro nusikalstamas veikas ir savo nusikalstamo elgesio nekeičia. Paskyrus A. V. subendrintą 9 (devynių) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę, pritaikoma BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, ir paskiriama vienu trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 10 (dešimčiai) dienų. Galiausiai ši bausmė subendrinama su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu A. V. paskirta bausme (BK 63 straipsnio 9 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi jau aptartą nuteistojo A. V. asmenybės pavojingumą, jo recidyvinį elgesį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai parinko visiško bausmių sudėjimo būdą, bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

20. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant A. V. subendrintą bausmę už dvi nusikalstamas veikas bei taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas).

Dėl P. P. paskirtos bausmės

21. Nuteistasis P. P. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam parinkta bausmės rūšimi bei tuo, kad nebuvo taikytos BK 75 straipsnio (Bausmės vykdymo atidėjimas) nuostatos.

22. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1–3 dalys). Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti ar sugriežtinti bausmę gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

23. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu nuosprendžiu, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. P. bausmę, atsižvelgė į tai, kad veikdamas tiesiogine tyčia nuteistasis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą ir pasikėsino padaryti vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, į tai, kad teisiamas ketvirtą kartą, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ankstesniais nuosprendžiais ir baudžiamaisiais įsakymais skirtos švelnesnės bausmės nepasiekė bausmės tikslų ir neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, dėl ko nuteistajam paskyrė griežčiausias BK 182 straipsnio 1 dalies ir BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą ir areštą. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka tik iš dalies.

24. Apeliantas P. P. skunde nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas ir pripažino, jog jis nusikalstamas veikas padarė iki Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžio, tačiau šios aplinkybės tinkamai teisiškai neinterpretavo ir sprendė taip, tarsi jis būtų padaręs nusikalstamas veikas jau po Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kas turi esminės reikšmės sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aspektu, taip pat ji reikšminga ir sprendžiant dėl jo asmenybės pavojingumo.

25. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ankstesnius nuteistųjų teistumus pripažino P. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, tai yra, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą nustatydamas P. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

26. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Iš 2023 m. gegužės 18 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (4 t., b. l. 123–126) nustatyta, kad P. P. T. apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. liepos 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį subendrinta vienerių metų laisvės apribojimo bausme ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Atlikus laisvės apribojimo bausmę, 2022 m. spalio 20 d. P. P. buvo išbrauktas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro. 2022 m. rugsėjo 7 d. sumokėta P. P. paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje naujas nusikalstamas veikas P. P. padarė 2022 m. birželio 14 d. ir birželio 15 d., kas reiškia, kad naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, P. P. padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, kas ir sudaro nusikaltimų recidyvą, kaip tai yra numatyta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino P. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė nusikaltimų recidyvą ir dėl to pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau pavojingu recidyvistu jo nepripažino, kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde.

27. Apeliantas P. P. skunde pažymi, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję Baudžiamojo Kodekso pakeitimai, tame tarpe ir BK 182 straipsnio nuostatų pasikeitimai, yra aiškiai orientuoti į bausmių švelninimą ir jo atžvilgiu bausmių švelninimas turėjo būti įvertintas, kadangi įstatymų leidėjas tokiu pakeitimu demonstruoja baudžiamosios politikos švelninimą bei siekį sumažinti realiai skiriamų laisvės atėmimo bausmių skaičių.

28. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį.

29. Įstatymu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti Baudžiamojo Kodekso straipsniai, taip pat Baudžiamasis Kodeksas papildytas atskirais straipsniais. Š. Į. įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Baudžiamojo Kodekso pataisos, įsigaliojusios nuo 2023 m. birželio 1 d., nuteistojo P. P. teisinės padėties nekeičia, kadangi BK 182 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies sankcijose numatytos bausmių rūšys ir jų dydžiai nesikeitė. Taip pat jo teisinės padėties nekeičia ir BK 190 straipsnio, reglamentuojančio turto vertę, pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstamas veikas pagal naująją Baudžiamojo Kodekso redakciją, kuri įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d., ir tokiu būdu lengvinti jo teisinę padėtį. Tačiau teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad Baudžiamojo Kodekso pakeitimais apskritai yra lengvinama asmenų, kurie nuteisti už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padėtis.

31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad nuteistajam P. P. pirmosios instancijos teismas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, paskyrė per griežtą savo rūšimi bausmę. Kaip jau minėta, P. P. nusikalto ne pirmą kartą, Tauragės rūmų 2021 m. liepos 29 d. nuosprendžiu už BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu už BK 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda nebuvo efektyvios bausmės, galinčios sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl pritartina, kad tokiu atveju būtina skirti griežtesnės rūšies bausmes, kaip šiuo atveju ir buvo padaryta: už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas P. P. paskyrė laisvės atėmimo, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje – arešto bausmę. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnės bausmės paskyrimas neatitiktų BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir paskirties – ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai paskyrė P. P. bausmes už skundžiamu nuosprendžiu pripažintas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą skirdamas subendrintą bausmę ir taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas.

33. BK 63 straipsnio taikymas yra aptartas šio nuosprendžio 19–21 pastraipose, dėl to šioje nuosprendžio dalyje BK 63 straipsnio taikymo nuostatos nebebus kartojamos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas P. P. atskirai skyrė bausmes už visas dvi nusikalstamas veikas. Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas P. P. paskyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 6 mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Po to už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą pirmosios instancijos teismas P. P. paskyrė 30 parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 20 parų arešto bausmę.

34. Tokiu būdu skundžiamu nuosprendžiu P. P. buvo paskirtos dvi bausmės, tačiau nebuvo paskirta vieninga subendrinta galutinė bausmė. Šias dvi skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes apylinkės teismas subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir tokiu būdu nuteistajam paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesubendrinęs skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą, pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 63 straipsnio nuostatas, kadangi šiuo konkrečiu atveju paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos tarpusavyje, tokiu būdu nuteistajam paskiriant subendrintą bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai taikė ir BK 64¹ straipsnio nuostatas, tai yra BK 64¹ straipsnį atskirai taikė kiekvienai nusikalstamai veikai.

36. Šio nuosprendžio 22 punkte jau minėta, kad aktualioje teismų praktikoje yra suformuota aiški nuostata, kad BK 64¹ straipsnis taikomas tik galutinei subendrintai bausmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-7-98-628/2022). Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes ir teismų praktiką, BK 64¹ straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju turėjo būti taikytos paskyrus P. P. subendrintą bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje.

37. Minėti skundžiamo nuosprendžio trūkumai pašalinami nuteistajam P. P. paskiriant subendrintą bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, po to pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas.

38. Parenkant bausmių subendrinimo būdą, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju taikyti bausmių apėmimą nėra pagrindo, kadangi P. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, be to veikos nelabai skiriasi pagal pavojingumo laipsnį (priskiriamos nesunkiems nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams). Šiuo atveju taikomas dalinis bausmių sudėjimo būdas – prie griežtesnės 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama dalis švelnesnės – 15 (penkiolika) parų arešto bausmės, pastarąją bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1. Nustatant pridedamos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į tai, kad P. P. nusikalsta ne pirmą kartą ir savo nusikalstamo elgesio nekeičia. Paskyrus P. P. subendrintą 9 (devynių) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę, pritaikoma BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, ir paskiriama vienu trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 10 (dešimčiai) dienų. Galiausiai ši bausmė subendrinama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu P. P. paskirta bausme (BK 63 straipsnio 9 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi jau aptartą nuteistojo P. P. asmenybės pavojingumą, jo recidyvinį elgesį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai parinko visiško bausmių sudėjimo būdą, bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

39. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant P. P. subendrintą bausmę už dvi nusikalstamas veikas bei taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos taikyti P. P. atžvilgiu BK 75 straipsnį ir jam paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Viena iš aplinkybių, lėmusių tokį teisėjų kolegijos sprendimą yra tai, kad skundžiamu nuosprendžiu pripažintas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, P. P. padarė 2022 m. birželio 14 d. ir birželio 15 d., tai yra, iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo teismas už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą P. P. paskyrė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir pritaikęs BK 75 straipsnio nuostatas, jos vykdymą atidėjo vieneriems metams, įpareigodamas nuteistąjį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi. Taip pat paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – per 9 mėnesius atlyginti turtinę žalą.

41. Duomenų, kad po paskutinio nuosprendžio (2023 m. birželio 26 d.) P. P. padarė naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Šiuo atveju atsižvelgiama ir į tai, kad P. P. įsidarbino į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, ką patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikta darbo sutartis (6 t., b. l. 184–185). Be to, iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio nuteistasis P. P. atlygino nukentėjusiesiems A. F. ir S. F. priteistos turtinės žalos dalį (atitinkamai 500 Eur ir 1450 Eur) (6 t., b. l. 160–163), kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

42. Atsižvelgiant į tai, kad P. P. padarytos nusikalstamos veikos nepriskiriamos prie sunkių nusikaltimų, jis savo kaltę pripažino ir duodamas parodymus padėjo išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai, gailisi padaręs nusikalstamas veikas, siekia būti naudingas visuomenei dirbdamas, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nuteistajam skirtini BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose numatyti įpareigojimai – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

43. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 18 d. pažyma Nr. APD-2024-02982 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (6 t., b. l. 177). Pažymoje nurodyta, kad A. V. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 248,42 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

44. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus: kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

45. Šiuo nuosprendžiu A. V. yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, duomenų apie jo turtą ar kitas gaunamas pajamas byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistųjų P. P. ir A. V. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 23 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, P. P. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu – prie griežtesnės 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį švelnesnės arešto bausmės ir paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, P. P. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, P. P. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir paskirti P. P. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius ir 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant P. P.: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti P. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, jog jis savo noru atlygino turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, A. V. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu – prie griežtesnės 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį švelnesnės arešto bausmės ir paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. V. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, A. V. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir paskirti A. V. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 7 (septynis) mėnesius ir 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo.

L. K. apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš A. V. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.