Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-10-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-663-1078/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-12
Bylos Nr.
II-663-1078/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00880-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Ieva Narbutaitė (pirm.)
Institucija
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Darius Dzikas
Kategorijos
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-663-1078/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00880-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Jurgitai Gailik,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą padavusiam B. Z. (toliau – ir pareiškėjas), jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Dariui Dzikui,

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) atstovei Evelinai Sutkaitytei,

vertėjaujant Svetlanai Minakovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi B. Z., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-652-2022, kuriuo B. Z. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtas įspėjimas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji specialistė Evelina Sutkaitytė 2022 m. gegužės 25 d. priėmė nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-652-2022 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), kuriuo B. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas įspėjimas. Nutarime nurodomas administracinio nusižengimo laikas – nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d., nusižengimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, pažeidimo esmė: B. Z., būdamas nepilnametės M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, neatliko savo, kaip tėvo teisių ir pareigų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje , t. y. teisės, bet tuo pačiu ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, atsižvelgdamas į vaiko fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, jis taip pat netinkamai panaudojo savo valdžią ir veikė priešingai vaiko interesams, o būtent: pagal VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2021 m. gruodžio 15 d. pranešimą naudojo psichologinį bei emocinį smurtą prieš savo dukrą, dėl to mergaitė nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. buvo gydoma ligoninėje, jai nustatyta diagnozė: vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu; mintys apie savižudybę; buvęs asmeniui savęs žalojimas; kiti vaikystėje patirti neigiami įvykiai; problemos, susijusios su įtariamu vaiko seksualiniu išnaudojimu, kurį įvykdė artimiausios aplinkos asmuo, taip pat M. nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. sausio 25 d. gydyta VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje ir išsakė norą, kad po stacionarinio gydymo nenori grįžti į tėvų namus, dėl ko mergaitė buvo paimta iš šeimos ir paskirtas laikinas apgyvendinimas, teikiama psichologinė pagalba; jis neįsisąmonina M. prastėjančios/kintančios psichikos sveikatos bei bando spręsti susidariusią situaciją kitais būdais, atsakomybę permesdamas motinai ir dukrai, tikėdamasis, jog laikas išspręs situaciją bei dukra pati ateityje sugrįš pas jį, tėvas buvo motyvuotas aktyviai domėtis dukros psichikos sveikata, ieškoti geriausių gydymo būdų bei pagal galimybes prisidėti, tačiau jis atsisakė tai daryti, teigdamas, jog motina turi prisiimti atsakomybę, M. teigimu, tėvas išvarė ją iš namų, tėvas nesiima jokių konkrečių bei ilgalaikį teigiamą poveikį duodančių veiksmų dėl problemų šeimoje sprendimo. Savo veiksmais B. Z. pažeidė savo dukros M. Z. teisę gyventi ir sveikai vystytis, teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, teisę būti apsaugotam nuo visų formų smurto, neugdė vaiko naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, neapsaugojo vaiko nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 13 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 punkte, 4 dalyje, 25 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnyje ir netinkamai panaudojo savo kaip motinos valdžią ir veikė priešingai vaiko interesams, tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio l dalyje.

Šalies argumentai

B. Z., nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, teismui pateikė skundą, kuriuo prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nutarime nurodomos aplinkybės yra grindžiamos bylos duomenims prieštaraujančiomis prielaidomis, o pats nutarimas priimtas pažeidžiant įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų normas. Skunde nurodoma, jog B. Z. pilnai išlaikė, visokeriopai rūpinosi bei kiek įmanoma auklėjo savo dukrą M. Z., kuri pati neturi nusiskundimų dėl savo tėvo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad B. Z. neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas dukrai. Pareiškėjas skunde akcentuoja ir tai, kad jo šeimos situacija, o kartu ir situacija su dukra, labai pasikeitė dėl jo skyrybų su M. Z. motina N. Z., nors pareiškėjas visada stengėsi dukrai paaiškinti, kad jo santykiai su ja (dukra) dėl to niekada nepasikeis. Šiuo metu pareiškėjas teigia, kad jo santykiai su dukra yra puikūs, jie gyvena kartu. Pareiškėjas akcentuoja tai, kad būtent jo buvusi sutuoktinė N. Z. netinkamai rūpinosi M. Z. – neskyrė jai pakankamai laiko ir dėmesio. B. Z. skunde nurodoma ir tai, kai skundžiamame nutarime tik formaliai nurodoma, kad neva jis nutarime nurodytomis aplinkybėmis savo tėvo valdžią vaikui tariamai vykdė netinkamai ir priešingai savo vaiko - dukros interesais, tačiau pačiame nutarime aiškiai nenurodyta, kokiais būtent tyčiniais ar neatsargiais veiksmais ar neveikimu jis padarė jam inkriminuojamą nusižengimą ir kokie byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, kad jis, taip elgdamasis, suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti ir tai, kad vyriausioji specialistė net nevertino kitų turimų bei situacijai tinkamai išspręsti reikalingų duomenų. Taip pat skunde akcentuojama ir tai, jog skundžiamas nutarimas priimtas jam (pareiškėjui) nedalyvaujant, taip užkertant jam kelią pateikti įrodymus bei pateikti paaiškinimus ir tokiu būdu gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjas B. Z. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašoma B. Z. skundą atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) 2021 m. gruodžio 15 d. užregistravo pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą 1VTP-3617, kurį pateikė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos apie tai, kad M. Z. nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. buvo gydoma ligoninėje, jai nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), taip pat M. Z. nuo 2022 m. sausio 74 d. iki 2022 m. sausio 25 d. gydyta VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje, taip pat informuojama, kad pacientės motina N. Z. dalyvavo Tarpžinybiniame pasitarime bei konsultacijose su specialistais, kur buvo aptarti bendravimo ypatumai su dukra: kaip tinkamai reaguoti ir ko vengti santykyje. Tuo tarpu tėvas dukters gydymu nesidomėjo. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Skyriuje turima informacija, kad nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai M. Z. atžvilgiu: 2021 m. spalio 18 d., 2021 m. lapkričio 3 d., 2021 m. gruodžio 15 d., 2021 m. gruodžio 20 d., 2022 m. gegužės 5 d., 2022 m. birželio 6 d. Vaiko situacija vertinta: 2021 m. lapkričio 8 d., 2021 m. gruodžio 29 d., 2022 m. gegužės 17 d., 2022 m. birželio 30 d. Nuo 2021 m. lapkričio 9 d. šeimai taikoma atvejo vadyba. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog vertinant surinktus byloje įrodymus bei tiek nacionalinių, tieki tarptautinių teisės aktų teisės nuostatas buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas nutarimas, kurį prašoma palikti nepakeistą. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad prieš surašant skundžiamą nutarimą B. Z. buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą, jam 2022 m. balandžio 14 d. buvo išsiųstas šaukimas registrų bazėse nurodytu adresu (išrašas pridedamas) (past. – su atsiliepimui teismui nebuvo pateikta jokių papildomų dokumentų), o vadovaujantis ANK 608 straipsniu, šaukiamam asmeniui neatvykus, nutarimas buvo priimtas B. Z. nedalyvaujant. Taip pat atsiliepime nurodoma ir tai, kad pagal Pašto paslaugos teikimo taisyklių VII skirsnio 31.2 p., 31.3 p. „resgistruotosios, įvertintosios korespondencijos siuntos (išskyrus f P siuntas) pristatomos gavėjui vieną kartą ant korespondencijos siuntos nurodytu gavėjo adresu <...>“, „gavėjas apie jo vardu gautą pašto siuntą informuojamas pranešimu K 11, pristatomu į gavėjo GLD ( Gaunamųjų laiškų dėžutė - talpykla, į kurią įdedamos gavėjui adresuotos paprastosios korespondencijos siuntos, pranešimai ir kt.), pašto dėžutę, pašto siuntų dėžę, ei. paštu arba SMS pranešimu. Pranešimas K 11 pristatomas gavėjui vieną kartą“. Šaukimas buvo grąžintas 2022 m. gegužės 17 d. ir pažymėta, kad gavėjas neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje <...> įtvirtinta, kad „tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.“ Kadangi B. Z. neatvyko į Skyrių, nepranešė neatvykimo priežasties, nedavė paaiškinimo apie minėtą įvykį, neišsakė savo pozicijos, nutarimas buvo surašytas pagal turimą Skyriuje informaciją.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas B. Z. nurodė, kad jis nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, šiuo metu yra nusipirkęs didelį butą, tam kad jo dukra galėtų gyventi kartu. Vaiko psichologinės problemos kilo dėl jo buvusios sutuoktinės, o jis visą laiką ieškojo ryšio su dukra. Šiuo metu dukra gyvena su juo, jis niekada savo dukters nėra išvaręs, tik yra jos pačios prašymu nuvežęs ją pas motiną.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjo B. Z. atstovas advokato padėjėjas Darius Dzikas prašė skundžiamą nutarimą panaikinti skunde nurodytais motyvais. Taip pat atstovas nurodė, kad tarp B. Z. ir jo buvusios sutuoktinės vyksta įvairūs teisiniai ginčai, kuriuos visus pralaimi N. Z., šeimai skyrybos buvo itin sudėtingos ir skausmingos, ypač nepilnametei M. Z., dėl ko, natūralu, kad vaikui reikėjo pagalbos. Pareiškėjas siekė padėti lengviau nepilnametei dukrai išgyventi skyrybų procesą, tačiau tai negali būti vertinama, kaip ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymas. Šiuo metu M. Z. gyvena su pareiškėju, kas patvirtina, kad pareiškėjo ir jo dukters santykiai yra geri. Nėra pagrindo sutikti su skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjais neatliko savo kaip tėvo pareigų, nevykdė savo pareigos sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, gerbti vaiko asmenybę, apsaugoti jį nuo smurto ir prievartos. Atstovas akcentavo, jog Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, tyrimą atliko paviršutiniškai ir priėmė nutarimą, kuris turėtų būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Pažymėtina ir tai, jog administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas priimtas neatlikus išsamaus tyrimo.

Skundžiamas nutarimas buvo priimtas, vadovaujantis ANK 608 straipsnio 5 dalimi, kuri numato, kad, jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. Nutarimo turinys turi atitikti šio kodekso 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus. ANK 618 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pareigūno priimtame nutarime turi būti nurodyti nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Detalus nutarimo surašymas reikalingas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš surašyto sprendimo už administracinio teisės pažeidimą galima suprasti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-430-654/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, nors skundžiamame nutarime administracinio nusižengimo laikas yra nurodomas nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d., tačiau aprašant nusižengimo esmę yra nurodomos aplinkybės, egzistavusios jau po nurodyto nusižengimo padarymo laiko, t. y. kad nepilnametė M. Z. laikotarpiais nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d., nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. sausio 25 d. buvo gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei aprašomos nepilnamečiui vaikui nustatytos diagnozės. Nors nutarime konstatuojama, kad B. Z., būdamas nepilnametės M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, neatliko savo, kaip tėvo teisių ir pareigų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje , t. y. teisės, bet tuo pačiu ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, atsižvelgdamas į vaiko fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, jis taip pat netinkamai panaudojo savo valdžią ir veikė priešingai vaiko interesams, tačiau kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pareiškėjas netinkamai vykdė savo kaip tėvo pareigas, nutarime nėra nurodoma. Skundžiamame nutarime yra tik pacituojamas iš medicinos įstaigos gautas dokumentas bei nurodoma, kad „pareiškėjas neįsisąmonina nepilnametės dukters psichikos sveikatos bei bando spręsti susidariusią situaciją kitais būdais, atsakomybę permesdamas motinai ir dukrai, tikėdamasis, jog laikas išspręs situaciją bei dukra pati ateityje sugrįš pas jį, tėvas buvo motyvuotas aktyviai domėtis dukros psichikos sveikata, ieškoti geriausių gydymo būdų bei pagal galimybes prisidėti, tačiau jis atsisakė tai daryti, teigdamas, jog motina turi prisiimti atsakomybę, nepilnametės teigimu, tėvas išvarė ją iš namų, tėvas nesiima jokių konkrečių bei ilgalaikį teigiamą poveikį duodančių veiksmų dėl problemų šeimoje sprendimo“, tačiau nėra konkretizuota, kuo remiantis daroma išvada, kad pareiškėjas neįsisąmonina nepilnametės dukters psichikos sveikatos, nei kuo remiantis daroma išvada, jog pareiškėjas neieško būdo prisidėti prie problemų sprendimo, nei kada jis išvarė savo nepilnametę dukrą iš namų.

Taigi, iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jame kaltinimas pareiškėjui surašytas visiškai deklaratyviais ir abstrakčiais teiginiais, skundžiamas nutarimas nėra motyvuotas, iš jo turinio nėra aišku, nei už kokius konkrečius veiksmus ar neveikimą B. Z. yra nubaustas administracine tvarka, nei kuriuo metu jis šiuos veiksmus atliko. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad kaltinimas, pateiktas B. Z. nebuvo aiškus, konkretus, jame vyrauja deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, neatitikimai, kas sąlygojo administracinio nusižengimo tyrimo nagrinėjimo stadijoje pareiškėjo teisės į gynybą, nesant aiškaus kaltinimo, pažeidimą. Taigi, toks nutarimas, teismo vertinimu, neatitinka jo turiniui keliamų 618 straipsnio reikalavimų, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Pažymėtina, jog pats B. Z. nedalyvavo Skundžiamo nutarimo surašyme ir bylos nagrinėjime, kas taip pat apribojo jo teisės į gynybą tinkamą realizavimą, kadangi asmuo negalėjo duoti paaiškinimų, pateikti papildomos informacijos. Nors Institucijos atsiliepime akcentuojama, kad B. Z. šaukimas buvo siųstas jo registruotos gyvenamosios vietos adresu ir Institucijai buvo žinoma, kad šaukimas B. Z. įteiktas nebuvo (šaukimas grąžintas Institucijai), tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalimi, laikyta, kad asmeniui dokumentai įteikti tinkamai. Teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog procesinių dokumentų įteikimas administracinių nusižengimų bylose negalimas vadovaujantis CPK, kuriuo remiantis nagrinėjamos bylos, kylančios iš privatinių teisinių santykių, nuostatomis. Administracinių nusižengimų bylose atsakomybėn traukiamiems asmenims gali būti skiriamos sankcijos, todėl administracinių nusižengimų bylos turi būti nagrinėjamos vadovaujantis ne CPK, o ANK normomis, o kai ANK nereglamentuoja atskirų klausimų, pagal analogiją gali būti taikomos baudžiamojo proceso normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. N-261-1653-07). Atsižvelgiant į tai, teismas laiko nepagrįstais Institucijos teiginius apie tai, jog B. Z. buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą.

Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį, esant pagrindui, t. y. jeigu fiziniam ar juridiniam asmeniui buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, toks asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu. Nepilnamečiai nukentėjusiaisiais gali būti pripažinti tik administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno motyvuotu sprendimu (Kauno apygardos teismo 2017-03-24 nutartis Nr. AN2-272-810/2017, 2017-03-28 nutartis Nr. AN2-252-498/2017). Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą (nutarimą), kiekvienu atveju privalo įvertinti, kokia žala buvo padaryta asmeniui, kurį norima pripažinti nukentėjusiuoju, ir ar ji iš tiesų buvo padaryta. Šiuo gi atveju byloje nėra priimta nutarimo, kuriuo nepilnametė M. Z. būtų buvusi pripažinta nukentėjusiąja.

Kartu pažymėtina, ir tai, jog asmuo gali būti pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų bei pašalintos kylančios abejonės. Kiekviena byloje kylanti versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-142-468/2021). Tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą įrodinėjimo pareiga kyla institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą ir inicijavusiai bylą dėl teisės pažeidimo, todėl būtent institucija, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turi paneigti administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpciją ir būtent jai kyla visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014).

Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, kadangi yra esminių trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme, teismas sprendžia, kad B. Z. atžvilgiu priimtas nutarimas neatitinka jam keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, aptarti skundžiamo nutarimo trūkumai pripažįstami esminiais, teismas, vertindamas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, tokių trūkumų, pašalinti savo iniciatyva negali, kadangi tokių trūkumų šalinimas reikštų administracinio nusižengimo tyrimo atlikimą, ir, jeigu būtų nustatyta, kad B. Z. iš tiesų padarė administracinį nusižengimą, naujo nutarimo priėmimą, surašant naują kaltinimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina nutarimą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės Evelinos Sutkaitytės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimą panaikinti, o bylą grąžinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos papildomam tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė