- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- AN2-430-654/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00347-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. I. apeliacinį skundą dėl 2018 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarties, kuria atmestas D. I. skundas dėl 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė
1. D. I. pripažinta kalta už tai, kad 2018 m. birželio 18 d., apie 20 val. 15 min., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, sukėlė konfliktą su sutuoktiniu, kurio metu vaiko akivaizdoje garsiai šaukė, rėkė, kas vaikui sukėlė išgąstį, tokiais veiksmais panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams bei padarė administracinį nusižengimą, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje. 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) tyrėjo nutarimu D. I. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
1.1. Nesutikdama su Institucijos nutarimu D. I. jį apskundė apylinkės teismui. Apylinkės teismas įvertino byloje esančius duomenis ir konstatavo, kad D. I. administracinis nusižengimas inkriminuotas pagrįstai. Teismas vadovavosi A. I. rašytiniu pareiškimu ir jo parodymus laikė patikimais, nes jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taip pat atsižvelgė, kad patraukta atsakomybėn D. I. prisipažino ir pareiškėjos skundą atmetė.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde D. I. prašo panaikinti 2018 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodė, kad apylinkės teismo nutartis nepagrįsta bylos medžiaga ir įrodymais, dėl to neteisėta.
2.1. Pareiškėja mano, kad teismas tinkamai neišnagrinėjo jos skundo. Įvykio dieną iškvietus policijos pareigūnus jie palaikė jos sutuoktinio poziciją ir pasiūlė surašyti skundžiamą Institucijos sprendimą. Ji, būdama streso būsenoje, sutiko, bet vėliau suprato, kad buvo apgauta, nes realiai konfliktą pradėjo jos sutuoktinis. Teismas neapklausė jos sutuoktinio ir policijos pareigūnų. Teismas patikėjo A. I. paaiškinimu, nors šiuo metu vyksta skyrybų procesas, įrodinėjama jo kaltė dėl iširusios santuokos, todėl jo parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes jis galimai keršija dėl pradėtos skyrybų bylos. Teismas nenurodė motyvų, kurių pagrindu atmetė jos skundą. Iš esmės apsiribojo vienu sakiniu, jog įvertinus duomenis pripažįsta, kad surinkta pakankamai įrodymų jos kaltei pagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad teismas nurodė, kad turi būti remiamasi įrodymų visuma, tačiau nenurodė jokių įrodymų, kuriais remiasi priimdamas sprendimą
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti galioti 2018 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį ir apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
D. I. skundas tenkinamas.
4. D. I. apeliaciniame skunde ginčija teismo išvadą sprendžiant jos kaltės klausimą, teigia, jog ji nepagrįstai pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Nesutikimas su teismo išvadomis grindžiamas tuo, kad teismas nevertino įrodymų bei nepatikrino reikšmingų aplinkybių. Apygardos teismas sutinka su skunde išdėstyta apeliantės pozicija.
5. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais, pavieniais ir fragmentiškais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal ANK 635 straipsnio 1 dalies nuostatas teismo sprendimas privalo būti motyvuotas, jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
6. 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas atmetė D. I. skundą dėl Institucijos nutarimo, kuriuo ji buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Teismas savo sprendime nurodė, kad įrodymus vertina išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tačiau savo sprendimą grindė tik pareiškėjo A. I. rašytiniu pareiškimu bei faktu, kad nutarimo surašymo metu D. I. prisipažino. Nei nutarimą surašiusi institucija, nei apylinkės teismas neištyrė jokių įvykio aplinkybių ir nedėjo pastangų reikšmingiems bylos duomenims nustatyti. Nors nutarimo surašymo metu D. I. sutiko su pažeidimu, pateikdama skundą ji ginčijo savo kaltę, tačiau apylinkės teismas neatlikęs jokio įrodymų tyrimo jos skundą atmetė. Bylos, kuriose yra vienas kitam prieštaraujantys dviejų asmenų parodymai, reikalauja ypatingo atidumo ir nuodugnaus išnagrinėjimo.
7. Nors bylos, kuriose nukenčia vaikai, yra prioritetinės, vis dėlto teismų praktikoje pripažįstama, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatyta kaltė. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2014). Apylinkės teismui padarant išvadas ir pripažįstant D. I. padarius nusižengimą, jis nenagrinėjo nei konflikto priežasčių, nei pažeidėjos veiksmų ir jų kryptingumo vaiko atžvilgiu. Nėra jokių duomenų apie D. I. elgesio poveikį vaikui. Nei surašę nutarimą pareigūnai, nei teismas nesiaiškino konflikto situacijos bei jos sukeltų padarinių. Teisme neapklausti nutarimą surašę pareigūnai, pažeidėjos sutuoktinis A. I. bei pati D. I.. Vadovautasi tik A. I. įvykio dieną surašytu paaiškinimu. Išskyrus A. I. pareiškimą, byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų D. I. kaltę padarius nusižengimą. Kitų reikšmingų duomenų nesurinko nei Institucija nei apylinkės teismas. Apylinkės teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti A. I. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, nes jis buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Įspėjimas dėl melagingų parodymų davimo nedaro parodymų išimtinai teisingais ir nenuginčijamais, tuo labiau, jei parodymai nebuvo patikrinti kitais bylos duomenimis. Tuo labiau, kad konflikte tokiomis pat aplinkybėmis dalyvavo ir pats A. I. ir nėra aišku, kodėl jis pats nebuvo nubaustas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. I. kaltei dėl ANK 73 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrodyti pakanka subjektyvaus pobūdžio A. I. pareiškimo. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje įrodymai įvertinti nesilaikant administracinių nusižengimų teisenos nuostatų ir nenustatyta, kad ji tyčia ar dėl neatsargumo panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesais, todėl administracinio nusižengimo teisena D. I. atžvilgiu nutrauktina.
8. Apygardos teismas pažymi, kad 2018 m. birželio 18 d. Institucijos nutarimas turi esminių trūkumų ir šių nutarimo surašymo klaidų apylinkės teismas neištaisė. Klaidingo nutarimo surašymas turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui.
8.1. ANK 615 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (atvejai, kai negali būti surašomas administracinis nurodymas), o už asmens padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje kaip viena iš administracinių nuobaudų numatytas įspėjimas, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, nerašydamas administracinio nusižengimo protokolo, priima nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nutarimo turinys turi atitikti šio kodekso 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus. ANK 618 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pareigūno priimtame nutarime turi būti nurodyti nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi nuostata, kad nutarime turi būti nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė.
8.2. ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Institucijos nutarime nenurodytas joks specialus įstatymas, kurio reikalavimus pažeidė D. I.. Institucijos pateiktame atsiliepime į apeliantės skundą yra nurodoma, kad savo neteisėtu elgesiu D. I. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje numatytą tėvų valdžios turinį, tėvų teises ir pareigas. Visų pirma, tai atsiliepimas į skundą nėra tas dokumentas, kuriame yra formuluojamas kaltinimas ir kuriame turi būti nurodyti pažeisti teisės aktai. Toks dokumentas yra protokolas, o šiuo atveju nutarimas. Nors atsiliepime ir pateikiamas specialus reguliavimas, kurį D. I. galėjo pažeisti, tačiau jos pažeidimo apimtis nėra sukonkretinama. Atsiliepime tik nurodoma, kad D. I. išgąsdino savo vaiką ir panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams. Lieka neaišku, ar savo veiksmais D. I. pažeidė pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, ar pareigą rūpintis vaikų sveikata, ar pareigą išlaikyti juos, ar pareigą sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vaikui vystytis. Detalus nutarimo surašymas reikalingas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš surašyto sprendimo už administracinio teisės pažeidimą galima suprasti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Taigi institucijos surašytas nutarimas neatitinka jo turiniui keliamų 618 straipsnio reikalavimų, o apylinkės teismas neištaisęs nutarimo trūkumo priėmė neteisingą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti 2018 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną D. I. nutraukti.
Nutartis neskundžiama.