- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- I1-5720-780/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00981-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka (pirm.)
- Pareiškėjas
- H. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 21-23) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021-01-18 iki 2021-06-20 jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 9-10 būriuose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas ir higienos sąlygos naudojantis dušu, nes būrio bendro naudojimo dušo patalpoje tarp dušo ragelių nebuvo įrengtos pertvaros. Dušo patalpoje nebuvo tinkamos vėdinimo sistemos ir kaupėsi drėgmė, o ši patalpa buvo vėdinama atveriamą langą, dėl ko pablogėjo sveikata. Dušo patalpoje buvo pelėsio, patalpos lubos sutrūkusios, sienos nelygios, nuo jų byrėjo tinkas. Dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė psichologinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepimu (b. l. 39-44) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) ir eksploatavimo taisyklės nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Reikalavimai dėl dušo kabinų įrengimo nuteistųjų būriuose nenumatyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Nagrinėjamu atveju, byloje nenustačius jokių kitų pažeidimų, vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas, neturėtų būti vertintinas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
Pažymėjo, kad teisės aktai įpareigoja nuteistuosius patiems valytis patalpas, kuriose jie gyvena. Pataisos namai užtikrina Pravieniškių PN-AK Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 37 punkto, kuris nustato, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės, vykdymą. Švarai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Jei patalpose gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (kasdien tinkamai jas valytų, vėdintų), negalėtų atsirasti pelėsis. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) 2021-06-15 atliko Pravieniškių PN-AK 9-10 būrio dušų patalpų operatyvųjį patikrinimą ir nustatė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų pažeidimus. Nustatyti pažeidimai buvo pašalinti.
Nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė žalos, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Skundas patenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2021-01-18 iki 2021-06-20.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-01-18 iki 2021-06-20 buvo paskirtas į Pravieniškių PN-AK 3-jo sektoriaus 10 būrio 3 gyvenamąją patalpą (b. l. 51).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-01-18 iki 2021-06-20 naudojosi 3-jo sektoriaus bendro naudojimo dušais, kuriuose nebuvo įrengtos matomumą ribojančios pertvaros. Atsakovės atstovas šių aplinkybių neneigė.
Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma HN 134:2015) 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše (39 p.). Taigi, pagal minėtą reglamentavimą pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-01-18 iki 2021-06-20 dušu naudojosi ne mažiau kaip 22 kartus (kartą per savaitę).
Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, tokio reikalavimo nėra. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., 2013-04-25 sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020).
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, galiojusį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką sprendžia, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes laikotarpiu nuo 2021-01-18 iki 2021-06-20 (iš viso 22 savaitės) pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu bendrojo naudojimo dušinėje buvo pažeidžiamas, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų.
Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė aplinkybėmis dėl netinkamo dušo patalpos vėdinimo. Pažymėjo, kad dušo patalpoje dėl neveikiančios vėdinimo sistemos kaupėsi drėgmė. Kadangi dušo patalpa buvo vėdinama atveriamą langą, pablogėjo pareiškėjo sveikata.
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Higienos norma HN 134:2015, kurios 37 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).
Iš bylos duomenų, t. y. NVSC 2021-06-21 rašto Nr. (2-12 4.80)2-94496 „Dėl Jūsų skundų“ bei 2021-06-21 patikrinimo akto (b. l. 12-13, 54-57) matyti, kad Pravieniškių PN-AK 3-jo sektoriaus būrio Nr. 9-10 dušo patalpoje vėdinimo sistema neveikė, tačiau šią patalpą galima vėdinti per atveriamus langus, kas teismo vertinimu, atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja, kad dušo patalpoje privalomai būtų įrengta vėdinimo sistema. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad jis eilę kartų kreipėsi į Sveikatos priežiūros skyrių dėl gerklės ir galvos skausmų, odos bėrimo, pykinimo ir pan.(b. l. 31-37). Tačiau teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad minėti pareiškėjo nusiskundimai bloga sveikatos būkle buvo priežastiniame ryšyje su, kaip nurodo pareiškėjas, dušo patalpos vėdinimu per atveriamą langą (ar netinkama dušo patalpos būkle). Be to, iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pats pareiškėjas minėtus nusiskundimus siejo ne dušo patalpos, bet su kameros stoviu (b. l. 35). Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo dušo patalpos vėdinimo atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip at nurodė, kad dušo patalpoje buvo pelėsio, patalpos lubos sutrūkusios, sienos nelygios, nuo jų byrėjo tinkas.
Atsakovo atstovas į bylą pateikė 3-jo sektoriaus dušo patalpų foto nuotraukas (b. l. 68-69), iš kurių matyti, kad minėtos patalpos yra naujai suremontuotos, tvarkingos ir švarios. Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo teismas nesiremia minėtomis foto nuotraukomis, kadangi šios nuotraukos buvo padarytos ne ginčo laikotarpiu, o bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. 2022-05-23, todėl iš šių nuotraukų negalima spręsti apie 3-jo sektoriaus 9-10 būrio dušo patalpų būklę būtent ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2021-01-18 iki 2021-06-20.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2021-05-31 skundu kreipėsi į NVSC dėl netinkamos 3-jo sektoriaus 9-10 būrio dušo patalpos būklės, t. y. dėl duše esančio pelėsio, lubų kritinės būklės, byrančio tinko, nuo sienų krentančių plytelių, galimai trūkusio vamzdžio (b. l. 12-13). Iš NVSC 2021-06-21 rašto Nr. (2-12 4.80)2-94496 ir 2021-06-21 patikrinimo akto matyti, kad tikrintose 9 būrio dušinėse buvo rasta pelėsio, vietomis rasta atšokusio ir iškritusio tinko, atšokusių nuo sienų plytelių. Tačiau teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką (dušo patalpas), kurioje patys gyvena.
Teismas taip pat pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas (įtrūkės ir iškritęs tinkas, atšokę nuo sienų plytelės ir pan.), nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismas pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl aptrupėjusių sienų, įkritusių plytelių, suskilusių sienų ir pan. dušo patalpoje pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė orumo pažeminimą, nepatogumus ir pan. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Kaip buvo minėta, iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad jis eilę kartų kreipėsi į Sveikatos priežiūros skyrių dėl gerklės ir galvos skausmų, odos bėrimo, pykinimo ir pan.(b. l. 31-37). Tačiau teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad minėti pareiškėjo nusiskundimai buvo priežastiniame ryšyje su, kaip nurodo pareiškėjas, dušo patalpos vėdinimu per atveriamą langą. Be to, iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pats pareiškėjas minėtus nusiskundimus dėl sveikatos būklės siejo su kameros (ne dušo patalpos) stoviu (b. l. 35). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (privatumo neužtikrinimo bendro naudojimo dušo patalpose 22 kartus) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija pareiškėjui.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), taip pat atsižvelgus į analogiško pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2021-11-24 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-840-520/2021, 2022-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-156-552/2022), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 100 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui H. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 100 Eur (vienas šimtas eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.