Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, antstolė Reda Vizgaudienė, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, uždaroji akcinė bendrovė „Debreceno valda“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, išnagrinėjo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Principo reikalas“ prašymą dėl pareiškėjo S. B. bankroto bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bankroto administratoriaus atsisakymas nuo prašymo dėl pareiškėjo bankroto bylos nutraukimo netenkintinas, prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo tenkintinas

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu dėl pareiškėjo bankroto bylos nutraukimo nurodydamas, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas, nesilaikė teismo patvirtintų ir mokumo atkūrimo plane numatytų lėšų naudojimo tvarkos, nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi organizuojant bankroto procedūras. Pažymėjo, jog bankroto proceso metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pajamos 2015 metų kovo - spalio mėnesiais 1 727,69 Eur lėšų suma viršijo jo būtinųjų poreikių tenkinimui nustatytą sumą, tačiau pareiškėjas į bankroto bylos administravimui atidarytą depozitinę sąskaitą yra pervedęs tik 765,00 Eur. 2015-11-17 susitarimu pareiškėjas įsipareigojo į bankroto bylos administravimui atidarytą depozitinę sąskaitą iki 2016-03-01 pervesti neįneštą 962,69 Eur lėšų sumą, tačiau susitarimo neįvykdė ir minėtų lėšų nepervedė. Pareiškėjas su bankroto administratoriaus nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir pažymi, kad BUAB „Šilo statyba“ su juo atsiskaitė tik 2016 metų birželio mėnesį, kitų pajamų jis negavo, todėl iki 2016-03-01 pervesti bankroto administratoriui neįneštos 962,69 Eur lėšų sumos negalėjo. Be to, bankroto administratorius prie prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo pridėjo tik abejotinomis aplinkybėmis pasirašytą 2015-11-17 įsipareigojimą, tačiau nepagrindė kokiu būdu nustatė, kad jis minėtą sumą nuslėpė nuo administratoriaus, nepateikė jokių įrodymų, kad jis buvo nesąžiningas, nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi ar kitu būdu netinkamai vykdė planą. Teisme 2017-07-10 gautas bankroto administratoriaus atsisakymas nuo prašymo dėl pareiškėjo bankroto bylos nutraukimo. Bankroto administratorius nurodo, jog pareiškėjas sumokėjo 962,69 Eur sumą.

FABĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo numatytas išimtis. CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, jog teikdamas teismui prašymus bankroto proceso metu bankroto administratorius atstovauja tiek bankrutuojančio asmens, tiek ir kreditorių teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju nors bankroto administratorius nurodė, jog atsisako savo prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo, tačiau su minėtu prašymu nesutinka kreditorius AB SEB bankas, kurio finansinio reikalavimo suma sudaro 90,79 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos, ir prašo teismo įvertinti, ar yra pagrindas nutraukti pareiškėjo bankroto bylą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad kreditorius AB SEB bankas nepritaria bankroto administratoriaus atsisakymui nuo prašymo dėl pareiškėjo bankroto bylos nutraukimo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant užtikrinti bankrutuojančio asmens kreditorių teises bei teisėtus interesus, bankroto administratoriaus atsisakymas nuo prašymo dėl pareiškėjo bankroto bylos nutraukimo netenkintinas.

FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalį gali būti atkuriamas tik sąžiningo nemokaus asmens mokumas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus; objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t.y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes; siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013). Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos, fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai).

Vertindamas pareiškėjo atsiliepime nurodytų aplinkybių pagrįstumą teismas pažymi, jog šiuo atveju pareiškėjas nesutikdamas su bankroto administratoriaus prašymu nurodo prieštaringas aplinkybės. Viena vertus pareiškėjas sutinka, kad 2015-11-17 susitarime nustatytu terminu jis nepervedė 962,69 Eur sumos į bankroto bylos administravimui atidarytą depozitinę sąskaitą, tačiau nurodo, kad to padaryti negalėjo, kadangi BUAB „Šilo statyba“ su juo atsiskaitė tik 2016 metų birželio mėnesį, o kitų pajamų jis negavo. Kita vertus, pareiškėjas abejoja 2015-11-17 susitarimo sudarymo aplinkybėmis, jame esančių duomenų teisingumu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2015-11-17 tarp pareiškėjo ir bankroto administratoriaus buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį pareiškėjas pripažino, kad jo pajamos 2015 metų kovo – spalio mėnesiais 1 727,69 Eur suma viršijo jo būtinųjų poreikių tenkinimui nustatytą sumą ir pripažino, jog nėra pervedęs 962,69 Eur sumos į bankroto bylos administravimui atidarytą depozitinę sąskaitą bei įsipareigojo iki 2016-03-01 pervesti į minėtą depozitinę sąskaitą 962,69 Eur. Minėtas susitarimas yra patvirtintas abiejų šalių parašais, jis yra galiojantis ir nenuginčytas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie tai, kad minėtas susitarimas sudarytas neaiškiomis aplinkybėmis, vertintinas kaip nepagrįstas.

Vertinant bankroto administratoriaus nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjas sumokėjo 2015-11-17 susitarime numatytą 962,69 Eur sumą, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo yra svarstomas pakartotinai, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-846-796/2017 panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutartį ir atnaujino procesą Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2FB-4858-639/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. 2017-06-06 nutartyje teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-13 nutartimi bankroto administratoriaus prašymą dėl pareiškėjo bankroto bylos nutraukimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, tačiau rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė nutarties apskundimo terminą, t.y. nurodė, kad nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą, tačiau turėjo nurodyti, kad nutartis skundžiame per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Be to, tiek teismo pranešimas, informuojantis apie prašymo paskyrimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tiek nutarties nuorašas pareiškėjui išsiųsti neregistruotu paštu, todėl byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas apie bankroto administratoriaus pateiktą prašymą ir apie jo išnagrinėjimą ir priimtą minėtą nutartį žinojo, šiuos dokumentus gavo ir su jais susipažino laiku, kad galėtų ginti savo teises ir atstovauti savo interesams. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą atnaujintos bylos nagrinėjimas yra ankstesnio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, tačiau vykdomas atsižvelgiant į pagrindus, dėl kurių byla buvo atnaujinta, o ne galimybė asmeniui tikslinti ieškinį ir iš naujo siekti savo interesų patenkinimo, pareiškiant dar ir naują reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2017-07-07 mokėjimo pavedimu pervedė bankroto administratoriui 900,00 Eur. Taigi, 2016-03-31 nutarties priėmimo metu pareiškėjas savo įsipareigojimų pagal 2015-11-17 susitarimą įvykdęs nebuvo. Minėtą susitarimą pareiškėjas įvykdė tik teismui jau nutraukus pareiškėjo bankroto bylą, t.y. praėjus daugiau nei vieneriems su puse metų, todėl teismas priimdamas 2016-03-31 nutartį pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas S. B. netinkamai vykdė mokumo atkūrimo plane numatytus mokėjimus, viršijo jo būtiniems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalingą išlaidų sumą, ir neįvykdė 2015-11-17 susitarimo, kuriuo įsipareigojo minėtą sumą (962,69 Eur) pervesti į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą. Taigi, nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas šiuo metu yra įvykdęs 2015-11-17 susitarimu prisiimtus įsipareigojimus nesudaro pakankamo pagrindo prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo atmesti. Svarbu įvertinti ir kitus byloje esančius duomenis, jų visumą.

Įvertinus pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius duomenis, teismas konstatuoja, jog byloje nėra ginčo, kad sutarime nustatytu terminu pareiškėjas nepervedė 962,69 Eur sumos į bankroto bylos administravimui atidarytą depozitinę sąskaitą. Vis dėlto, pareiškėjas nurodo, jog esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi tai, jog BUAB „Šilo statyba“ su pareiškėju atsiskaitė tik 2016 metų birželio mėnesį, kitų pajamų pareiškėjas negavo, todėl iki 2016-03-01 pervesti bankroto administratoriui neįneštos 962,69 Eur lėšų sumos jis negalėjo. Su šia pareiškėjo pozicija nesutiktina. Visų pirma, pažymėtina, kad šalių sudaryto susitarimo pagrindas buvo tai, kad pareiškėjas nuslėpė pajamas, viršijančias jo būtinųjų poreikių tenkinimui nustatytą sumą, ir šias lėšas jis įsipareigojo iki 2016-03-01 pervesti į bankroto bylos administravimui atidarytą depozitinę sąskaitą. Sudarydamas minėtą susitarimą pareiškėjas turėjo įvertinti savo galimybes nustatytu terminu pervesti 962,69 Eur sumą, o susitarimo sudarymas nebuvo sąlygotas aplinkybės, kada BUAB „Šilo statyba“ atsiskaitys su pareiškėju. Be to, pareiškėjas teismui pateikė banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2016-06-03, iš kurio matyti, kad BUAB „Šilo statyba“ 2016-06-02 jam pervedė 233,67 Eur, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo pajamas iki 2016-03-01, t.y. nepateikė duomenų patvirtinančių, kad jis neturėjo kitų pajamų ir negalėjo įvykdyti 2015-11-17 susitarimo. Antra, pareiškėjas žinojo, jog iki 2016-03-01 jis negalės įvykdyti 2015-11-17 susitarimo, tačiau apie tai bankroto administratoriui nepranešė, termino susitarimui įvykdyti pratęsti neprašė. Trečia, bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Šilo statyba“ 2016-06-02 pareiškėjui pervedė 233,67 Eur, tačiau pareiškėjas šių lėšų nepervedė į bankroto bylos administravimui atidarytą depozitinę sąskaitą. Be to, nors kaip nurodo pareiškėjas jis nuo 2016 metų balandžio mėnesio vidurio buvo išvykęs laikinai dirbti į Prancūziją, tačiau duomenų apie gautas pajamas nepateikė, šių pajamų kreditorių reikalavimams ir atitinkamai 2015-11-17 susitarimui įvykdyti neskyrė. Esant šioms aplinkybės teismas vertina, jog pareiškėjas nevykdė FABĮ reikalavimų, nesiekė grąžinti bankroto administratoriui neįneštos 962,69 Eur lėšų sumos, ir labiau tikėtina, kad pareiškėjo veiksmai, kuriais jis 2017-07-07 įvykdė 2015-11-17 susitarimą, yra siekis išvengti galimų neigiamų pasekmių, kurias sukels bankroto bylos nutraukimas.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog bankroto administratorius prašyme dėl atsisakymo nuo prašymo dėl pareiškėjo bankroto bylos nutraukimo nurodo, kad pareiškėjas pateikė darbo užmokesčio išmokėjimą patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad būdamas Prancūzijoje pareiškėjas 2016 metų birželio mėnesį uždirbo 600,00 Eur, o 2016 metų liepos mėnesį 250,00 Eur, tačiau, pirmiausia, minėti duomenys buvo pateikti tik antrą kartą svarstant pareiškėjo bankroto bylos nutraukimo klausimą. Bankroto administratorius šių duomenų teismui nepateikė. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų pateikęs duomenis apie savo pajamas nuo 2016 metų balandžio mėnesio iki 2016 metų gegužės mėnesio. Be to, pareiškėjas pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog apie teismo 2016-03-31 nutartį, kuria nutraukta bankroto byla jis sužinojo 2016-10-10. Tai reiškia, jog iki 2016-10-10 pareiškėjas manė, jog bankroto procesas vyksta, tačiau duomenų apie savo pajamas bankroto administratoriui neteikė, su juo susisiekti nebandė.

Pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas (FABĮ 16 straipsnis). Fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros. Fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo veiksmų bei nesąžiningumo patvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas nebuvo tinkamai įgyvendinamas. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nevykdo FABĮ reikalavimų, dėl kurių plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos, gali būti pažeisti kreditorių interesai, todėl bankroto administratoriaus prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo atsisakymo nepriimtinas, pareiškėjo S. B. prašymas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-4858-639/2016 panaikinimo, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsniu, teismas

nutaria:

nepriimti bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Principo reikalas“ prašymo dėl pareiškėjo S. B. bankroto bylos nutraukimo atsisakymo.

Pareiškėjo S. B. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-4858-639/2016 panaikinimo, atmesti.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirtam bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Principo reikalas“.

Įsiteisėjus nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, jos patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat biudžetinei įstaigai Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Registrų centras Klaipėdos filialui, antstolei Brigitai Tamkevičienei, antstoliui Giedriui Jonauskui, antstoliui Aleksandrui Selezniovui, antstolei Laimai Neniškienei, akcinei bendrovei „Swedbank“, akcinei bendrovei SEB bankas, Danske Bank A/S Lietuvos filialui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.