- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-21
- Bylos Nr.
- 2S-1160-524/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10352-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB banko
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1160-524/2014
2014 m. rugpjūčio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-15 nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1007-897/2014 pagal S. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, antstolė R. V., UAB „Gelvora“, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, UAB „Debreceno valda“, AB „Klaipėdos energija“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-15 nutartimi S. B. bankroto byloje patenkino administratoriaus skundą – panaikino 2014-02-28 kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 6-uoju darbotvarkės klausimu; patvirtino teismui pateiktą S. B. mokumo atkūrimo planą.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti: bankroto administratoriaus skundą dėl kreditorių 2014-02-28 susirinkimo nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu atmesti, netvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano kaip neatitinkančio FABĮ 17 str. reikalavimų. Nurodo, kad 2014-02-28 kreditorių susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Kreditorių susirinkimas išsprendė savo kompetencijai įstatymo priskirtą klausimą nepažeisdamas nustatytos procedūrinės tvarkos. Apelianto nuomone, įstatymas nenumato galimybės administravimo išlaidų sąmatą patvirtinti teismui, todėl teismas, visiškai nevertindamas, ar kreditorių susirinkime balsų dauguma patvirtinta administravimo išlaidų sąmata atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja įstatymo nuostatoms, o patvirtindamas bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą kartu su sąmata, kuriai prieštaravo kreditorių susirinkimas ir kuri balsų dauguma buvo atmesta, pažeidė FABĮ 22 str. 2 d. nuostatas. Pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 str. reikalavimų, kurio 1 d. 12 p. numato, kad plane turi būti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos. Pateiktame plane tokio grafiko nėra ir nenumatoma jokių piniginių lėšų, iš kurių bus tenkinami kreditorių reikalavimai, o tik mokėjimų tvarka, kurią ir taip reglamentuoja įstatymas ir kurios įtraukimas į planą nėra būtinas. Taip pat apeliantui kelia abejonių bankrutuojančio asmens gaunamos pajamos (darbo užmokestis). Apelianto nuomone, statybininko patirtį turintis asmuo šiuo metu paklausus ir tikrai gaunamas darbo užmokestis yra didesnis už minimalią algą. Statistikos departamento duomenimis, šios šakos darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 2013 m. ketvirtame ketvirtyje sudarė 2 179,40 Lt (neatskaičius mokesčių). Bankroto administratoriaus argumentai, jog įvardyti tikslią pinigų sumą nėra galimybių dėl ilgo bankroto proceso termino ir galimybės keistis MMA ir kitų nuo su darbo santykiais susijusių gaunamų pajamų privalomųjų mokesčių dydžiai, taip pat dėl bankrutuojančio asmens galimybės pakeisti, susirasti papildomą ar prarasti darbą, yra nepagrįsti, nes planas, atsitikus šiems įvykiams, gali būti pakeistas. Plane nurodoma, kad bankrutuojantis asmuo gauna 1 000 Lt darbo užmokesčio, kad šią sumą numatoma gauti visą plano įgyvendinimo laikotarpį ir kad visa ši suma reikalinga asmens būtiniems poreikiams tenkinti. Taigi darytina išvada, jog kreditorių reikalavimams tenkinti nebus skiriama jokių piniginių lėšų. Nėra aišku, iš kokių lėšų iš kokių lėšų bus dengiamos administravimo išlaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepime kreditorė UAB „Gelvora“ nurodo, jog palaiko apelianto argumentus.
Atsiliepime bankroto administratorė UAB „Principo reikalas“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad spręsdamas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teismas įvertino tiek susirinkimo protokole išdėstytas kreditorių pastabas, tiek bankrutuojančio fizinio asmens pastabas, taip pat atsižvelgė į bankroto administratoriaus argumentus. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog už kreditorių patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje numatytas lėšas administratorius negalės suteikti administravimo paslaugų, kadangi nustatytos sumos yra per mažos ir jų neužtenka bankroto procedūroms atlikti. Apelianto teiginys, jog teismas savo nuožiūra patvirtino administratoriaus pasiūlytą sąmatą, neatitinka tikrovės, kadangi teismas patvirtino ne sąmatą, o mokumo atkūrimo planą. Apelianto teiginys, jog mokumo atkūrimo plane nėra kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko, neatitinka tikrovės – nes grafikas yra plano 12 punkte. Įstatymas nereikalauja kreditoriams mokamų lėšų nurodyti tikslia pinigine suma, mokėjimai kreditoriams bus atliekami iš depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų. Šiuo metu S. B. pajamų neužtenka kreditorių reikalavimams tenkinti net iš dalies, tačiau tai nėra kliūtis vykdyti fizinio asmens bankroto procedūras. Įstatyme nėra numatyta bankrutuojančio asmens pareiga bankroto proceso laikotarpiu visiškai ar iš dalies padengti kreditorių reikalavimus, priešingai – FABĮ 17 str. 9 p. numato galimybę fiziniam asmeniui prisiimti skolinius įsipareigojimus bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Mokumo atkūrimo planas atitinka įstatymų jam keliamus reikalavimus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apelianto argumentu, jog planas neatitinka įstatymo reikalavimų, konkrečiai – FABĮ 7 str. 1 d. 12 punkto, nustatančio, kad kreditorių mokumo atkūrimo plane turi būti reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos). Pateiktame tvirtinti plane (12 punkte, t. 1, b. l. 138–140) perkeltos FABĮ 29 str. 1–6 dalių nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, nurodyti kreditorių reikalavimų tenkinimo etapai, konkrečios kreditorių reikalavimų tenkinimo dienos, tačiau nenurodytos konkrečios sumos arba kitokie duomenys, pagal kuriuos šias sumas galima būtų objektyviai nustatyti (apskaičiuoti). Plane numatyta, kad S. B. pajamas visą bankroto proceso laikotarpį sudarys 1 000 Lt darbo užmokestis (plano 3 p., t. 1, b. l. 135), kuris visas bus panaudotas jo būtiniems poreikiams tenkinti (plano 7 p., t. 1, b. l. 136). Kreditorių reikalavimų tenkinimo proceso suskirstymas etapais, konkrečių kreditorių reikalavimų tenkinimo dienų išvardijimas, nurodymas, kad lėšos bus mokamos iš depozitinės sąskaitos ir pan., yra deklaratyvūs ir beprasmiai, kadangi pagal pateiktą planą realiai neskiriama nė cento ne tik kreditorių reikalavimams tenkinti, bet nelieka jokių lėšų net administravimo išlaidoms apmokėti ir nenumatyta, kad padėtis pasikeis ateityje, nes plane numatytos kitos priemonės mokumui atkurti (plano 6 p.) yra deklaratyvios. Pareiškėjas yra statybininkas, t. y. turi specialybę, suteikiančią potencialo gauti didesnį nei minimalų darbo užmokestį, todėl būdamas sąžiningas kreditorių atžvilgiu, turėtų dėti daugiau pastangų gauti daugiau pajamų, bent jau siekiančių vidutinį darbo užmokestį statybų sektoriuje, ir tai turėtų atsispindėti plane. Pažymėtina, kad plane numatytos 1 000 Lt pajamos, tačiau pats pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog S. B. vidutinis darbo užmokestis sudaro 800 Lt. Pateiktos „Sodros“ ir pareiškėjo darbovietės pažymos nepatvirtina netgi tokių S. B. pajamų (t. 1, b. l. 21–23, 83). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog apelianto abejonės, kad pareiškėjas neatskleidžia tikrųjų savo pajamų, turi pagrindo.
Administratoriaus atsiliepimo argumentai, kad įstatymas nenumato, jog bankrutuojantis asmuo privalo bent iš dalies dengti kreditorių reikalavimus, yra nepagrįstas, kadangi FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 p.). FABĮ 17 str. 9 punkte numatyta galimybė bankrutuojančiam asmeniui skolintis lėšų bankroto procedūroms atlikti ir fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tik iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Taip pat pažymėtina, jog FABĮ 7 str. 3 dalyje nustatyta, kad fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagal CPK 736 str. nuostatas iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA davinių dalies, gali būti maksimaliai išskaitoma 50 proc. Taigi skolininkui turi likti mažiausiai pusė MMA, t. y. 500 Lt. Pareiškėjo būtiniems poreikiams plane nustatyta dvigubai didesnė suma, o tuo tarpu kreditorių reikalavimų tenkinimui ir net administravimo išlaidoms apmokėti realiai nenumatyta visiškai jokių lėšų, neatitinka protingumo ir sąžiningumo bei teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principų. Pirmosios instancijos teismas iš esmės konkrečių išlaidų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti skundžiamoje nutartyje neanalizavo.
Dėl kreditorių 2014-02-28 susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu.
Byloje nustatyta, kad 2014-02-28 kreditorių susirinkime buvo nutarta patvirtinti administratoriaus atlyginimą kartu su administravimo išlaidomis už laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos – 1 750 Lt +PVM, patvirtinti 170 Lt + (mokėtini mokesčiai) mėnesiui administravimo išlaidų sąmatą visam mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiui (5 metai), iš kurių 150 Lt + (mokėtini mokesčiai) – atlyginimas administratoriui ir 20 Lt + (mokėtini mokesčiai) – administravimo išlaidos (t. 2, b. l. 20).
FABĮ 3 str. 4 punkte nustatyta, kad teismo nutartyje iškelti fizinio asmens bankroto bylą turi būti nurodyta lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. FABĮ 22 str. 3 dalyje nustatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas, pritardamas plano projektui, nustato sumą, kuri turi būti sumokėta bankroto administratoriui už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-10 nutartyje, kuria S. B. buvo iškelta bankroto byla, buvo patvirtinta 2 057 Lt lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti S. B. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Administratorius pateikė ataskaitą, pagal kurią laikotarpiu nuo 2013-12-18 iki 2014-02-07 atliko veiksmų už 850 Lt + PVM ir dar 250 Lt + PVM įvertino 2012-02-28 kreditorių susirinkimo organizavimo ir aptarnavimo darbus (t. 1, b. l. 150). Taigi kreditorių susirinkimas ir patvirtino paties administratoriaus nurodytą sumą (1075 Lt + PVM) bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administratorius iki pirmojo kreditorių susirinkimo patyrė išlaidų, tačiau neatsižvelgė į tai, kad pats administratorius pateikė šių išlaidų konkretų apskaičiavimą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad kreditorių susirinkimo patvirtina išlaidų sąmata (170 Lt + mokesčiai) mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiui yra pagrįsta. Pareiškėjas neturi jokio saugotino ar realizuotino turto, debitorių, ginčytinų sandorių, o kadangi pagal planą visiškai nenumatytas jokių lėšų mokėjimas (pagal planą visos lėšos panaudojamos bankrutuojančio asmens būtiniems poreikiams), tai neaišku, kuo konkrečiai pagrįstas administratoriaus prašomas darbo užmokesčio bei išlaidų dydis. Plane (8 p., t. 1, b. l. 136, 137) abstrakčiai cituojamos FABĮ nuostatos apie administravimo išlaidų mokėjimą pardavus fizinio asmens turtą iš fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios veiklos ir pan., nors tame pačiame plane nurodoma, jog jokio turto ar debitorių neturi, individualios veiklos nevykdo (plano 3–6 p., t. 1, b. l. 135). Pirmosios instancijos teismas abstrakčiai nurodė, jog administravimo išlaidų dydis nustatomas pagal administratoriaus darbo apimtis administruojant bankroto procedūras, tačiau pats tų darbo apimčių šioje byloje nevertino. Tokiomis aplinkybėmis negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog plane numatytos administravimo išlaidos yra pagrįstos (FABĮ 7 str. 1 d. 7 p.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės: planas netvirtintinas, administratoriaus skundas dėl 2014-02-28 kreditorių nutarimo netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 339 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-15 nutartį panaikinti, pareiškėjos S. B. mokumo atkūrimo plano netvirtinti, perduoti pareiškėjui planą keisti.
Atmesti administratorės UAB „Principo reikalas“ skundą dėl 2014-02-28 kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 6-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo.
Byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškintina, kad pakeisto plano rengimo, pateikimo administratoriui, kreditorių susirinkimui ir teismui procedūros turi būti atliktos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta tvarka ir terminais.