Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. B. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu VĮ Turto bankas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. F. 2014 m. sausio 30 d. testamentu, patvirtintu seniūnijos seniūno, registro Nr. 22-26, notarinio reg. Nr. O-418, visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jo mirties dieną, paliko pareiškėjui (priedas Nr. 17). 2014 m. vasario 18 d. J. F. mirė (priedas Nr. 7). Kadangi pareiškėjas palikėjo J. F. mirties dieną buvo nepilnametis, apie palikėjo sudarytą testamentą nežinojo, o pareiškėjo įstatyminiai atstovai jo teisių į mirusiojo palikimą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą tinkamai neįgyvendino. Būtent šios aplinkybės lėmė pareiškėjo teisės į J. F. palikimo priėmimo neįgyvendinimą.

Kadangi įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas J. F. palikimui pagal testamentą priimti yra praleistas dėl objektyvių, ne nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių, siekdamas teisėtai įgyvendinti savo teises į mirusiojo palikimą, pareiškėjas teikė teismui pareiškimą dėl termino J. F. palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Esminė J. F. palikimo priėmimo termino praleidimą pateisinanti aplinkybė yra tai, kad pareiškėjas testatoriaus mirties dieną nežinojo apie jo sudarytą testamentą ir buvo nepilnametis, todėl savarankiškai negalėjo įgyventi paveldėjimo teisės. Aplinkybės apie palikimo nepriėmimą pareiškėjui paaiškėjo tik 2024 m. gegužės 22 d., kada jis kreipėsi į notarą dėl prosenelės palikimo priėmimo.

Pareiškėjas su prosenele ir jos sutuoktiniu J. F., kaip teigia pareiškėjas, buvo labai artimi, ką įrodo abiejų sutuoktinių paskutinė valia palikti savo turtą R. F. provaikaičiui – pareiškėjui. Turtas, kurio paveldėjimui terminą siekia atnaujinti pareiškėjas, buvo jam paliktas testamentu, aiškiai išreiškiant testatoriaus valią, todėl šiuo atveju termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimas niekaip neįtakoja kitų asmenų teisių bei pareigų ir teisėtų interesų balanso (priedas Nr. 17). Kasacinio teismo praktikoje itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbimas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-54/2014).

Nors pareiškėjas paveldėjimo teisės į J. F. palikimą neįgyvendino per CK nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau vos tik sužinojęs apie testatoriaus palikimo egzistavimą ir tai, kad tinkamai negalės susitvarkyti iš prosenelės paveldėto nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentų, nedelsdamas atliko aktyvius teisinius veiksmus – 2024 m. gegužės 22 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį dėl pareiškimo teismui parengimo ir atstovavimo civilinėje byloje (priedas Nr. 2).

Priimti J. F. palikimą pareiškėjui yra svarbu, kadangi pareiškėjas jau yra J. F. priklausančio nekilnojamojo turto bendraturtis (priedas Nr. 13), jis įgytų asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, kurį ateityje galėtų realizuoti pagal savo poreikius. Be to, palikimą sudarantis turtas buvo paliktas testamentu, aiškiai išreiškiant testatoriaus valią.

Iš notaro 2024 m. gegužės 22 d. pateikto Nutarimo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir 2024 m. gegužės 31 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad po J. F. mirties paveldėjimo byla pas notarą, kurio veiklos teritorijoje turėjo būti atliekamas notarinis veiksmas, neužvesta, niekas iš mirusiojo įstatyminių įpėdinių, įskaitant ir valstybę (CK 5.62 str. 1 d. 3 p.), per dešimt metų po asmens mirties nesikreipė į notarą (priedai Nr. 21, 18). Taigi, palikimo priėmimas niekaip neįtakotų ir nepažeistų trečiųjų asmenų teisių.

Teismas sprendžia, jog iš faktinių pareiškimo aplinkybių matyti, kad pareiškėjas testatoriaus palikimo nepriėmė ne todėl, kad buvo nerūpestingas, tačiau dėl objektyvių priežasčių – buvo nepilnametis.

Nesant objektyvių įstatyme nustatytų kliūčių, neatnaujinus termino palikimui priimti būtų pažeista pareiškėjo – įpėdinio pagal testamentą - teisė paveldėti. Tuo pačiu būtų pažeista testatoriaus valia.

Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių apie priklausantį turtą sužinojo pavėluotai ir neturėjo galimybės kreiptis dėl šio palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Todėl, teismo vertinimu, šios bylos kontekste pareiškėjo nurodyta aplinkybė – sąžiningas nežinojimas apie teisę į paveldimą turtą, pripažintina svarbia priežastimi palikimo priėmimo terminui praleisti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pripažinus, kad pareiškėjas trijų mėnesių terminą palikimui priimti pagal testamentą praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

Pažyma civilinėje byloje patvirtina, kad nėra susidariusių išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą 2014 m. vasario 18 d. mirusio J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui pagal testamentą priimti .

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis – T. B. - turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.