- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- e2S-870-854/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00635-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Martonas“
- Atsakovas
- P. G.
- Kategorijos
- 3.1.2.2.2Bendrasis teritorinis teismingumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Martonas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Martonas“ ieškinį atsakovui P. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Martonas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo P. G. 2 368,78 Eur skolą, 79,62 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovei pateikus neteisingus atsakovo duomenis (gimimo datą), teismas, negalėdamas identifikuoti atsakovo, 2023 m. kovo 3 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovo gimimo datą bei pateikti asmens kodą (jei žino).
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2023 m. kovo 6 d. pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė teisingą atsakovo gimimo datą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovės UAB „Martonas“ ieškinį atsakovui P. G. dėl skolos priteisimo, kaip neteismingą šiam teismui, atsisakė priimti.
Šalies argumentai
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. Iš Gyventojų registro duomenų teismas nustatė, kad skolininko deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas gyvena Vilniaus rajone.
7. Esant šioms aplinkybėms, teismas ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas išaiškino, kad ieškovė su ieškiniu turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė UAB „Martonas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys teismui reiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Sudarydamas sutartį su ieškove dėl automobilio remonto, atsakovas raštu nurodė savo, kaip fizinio asmens gyvenamąją vietą. Sandorio šalys turi teisę raštu pasirinkti gyvenamąją vietą sandoriui vykdyti ir iš to sandorio kylančioms teisėms įgyvendinti.
8.2. CK 2.16 straipsnio nuostatos pakankamai tiksliai bei nedviprasmiškai nurodo, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta yra laikoma vieta, kurioje jis faktiškai gyvena. Jei asmuo fiziškai gyvena keliose vietose (nors deklaruota gyvenamoji vieta anaiptol nereiškia faktinės fizinio asmens gyvenamosios vietos), tai jo gyvenamąja vieta yra vieta su kuria jis labiausiai susijęs ir kurią jis pats vadina bei raštu nurodo esant savo gyvenamąja vieta.
8.3. Praktikoje nustatant asmens gyvenamąją vietą, pirmiausia atsižvelgiama į to fizinio asmens realią gyvenamąją vietą bei paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Sudarant sandorius, fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai savo gyvenamosios vietos adresą. Būtent tokį savo gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav.) pildydamas sutartinius dokumentus nurodė atsakovas.
8.4. Vilniaus regiono apylinkės teismui priėmus savo žinion bylą ir tik vėliau nustačius galimą (tikėtiną) teismingumo pažeidimą, pats teismas nutartimi turėjo/galėjo perduoti bylą kitam analogiško lygmens teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarties, kuria ieškovės ieškinį, kaip neteisimingą šiam teismui, atsisakyta priimti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl ieškinio teismingumo
12. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016).
13. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui, reglamentuotas CPK IV skyriuje (CPK 25–36 straipsniai), yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019). Nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, teismas jį priima. Ir priešingai, nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
15. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį atsakovui Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose pareiškė, remdamasi tarp jos ir atsakovo 2022 m. vasario 22 d. sudarytoje paraiškoje–sutartyje Nr. F-PR-07-01 nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Gyventojų registro duomenis, ir nustatęs, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ieškovės ieškinį, kaip neteismingą šiam teismui, atsisakė priimti. Teismas išaiškino, kad su ieškiniu ieškovė turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
17. Fizinio asmens gyvenamosios vietos samprata įtvirtinta CK 2.16 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). Taigi teisės normomis pripažįstama, kad asmuo faktiškai gali gyventi keliose vietose.
18. Pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 2 dalis). Taigi asmens nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal objektyviuosius (faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, asmens turto, darbo vieta, ir pan.) ir subjektyviuosius (asmens pripažinimas) kriterijus.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešajame registre nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais, todėl nustatant asmens gyvenamąją vietą viešajame registre deklaruota asmens gyvenamoji vieta yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, kuris negali būti absoliutinamas. Gyvenamosios vietos nustatymui yra aktualūs duomenys, susiję su asmens faktiniu buvimu tam tikros valstybės teritorijoje atitinkamu laikotarpiu, inter alia (liet. be kita ko), duomenys, susiję su šio asmens darbo vieta. Asmuo taip pat gali turėti ir kelias gyvenamąsias vietas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020). Jei asmuo gyvena keliose vietose, bet deklaruoja tik vieną, tokiais atvejais teismai neturėtų vadovautis vien gyvenamosios vietos duomenimis gyventojų registre sprendžiant apie asmens gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju sprendimą atsisakyti priimti ieškovės ieškinį atsakovui grįsdamas tik tuo, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, netinkamai aiškino fizinio asmens gyvenamosios vietos sampratą, nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės nurodomą atsakovo gyvenamąją vietą, suabsoliutino deklaruotos gyvenamosios vietos kriterijų ir nukrypo nuo minėtos teismų praktikos.
21. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kartu su ieškiniu pateikti įrodymai ieškinio priėmimo stadijoje nesudarė pagrindo abejoti šios gyvenamosios vietos realumu: tarp ieškovės ir atsakovo sudarytoje 2022 m. vasario 22 d. sudarytoje paraiškoje–sutartyje Nr. F-PR-07-01, kuri patvirtinta abiejų šalių parašais, atsakovo gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., toks pats adresas nurodytas ir ieškovės atsakovui išrašytoje 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija KEB Nr. 0019760, ir, svarbiausia, tokį savo gyvenamosios vietos adresą nurodė ir pats atsakovas, teikdamas akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ Žalų administravimo skyriui 2022 m. vasario 22 d. prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Taigi šių dokumentų turinys patvirtina, kad pats atsakovas sutartinių teisinių santykių su ieškove atsiradimo metu savo gyvenamąją vietą laikė būtent adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav.
22. Gyventojų registro duomenimis atsakovas gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruoja nuo 2018 m. rugsėjo 2 d., tačiau naujesni ir būtent paties atsakovo 2022 m. vasario 22 d. ieškovei bei draudikui pateikti duomenys leidžia teigti, kad atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (CK 2.17 straipsnio 1 dalis; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas jo nurodytu adresu ne(be)gyvena, kaip ir duomenų, kad ieškovės nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu procesiniai dokumentai atsakovui negalėtų būti įteikti (CPK 178 straipsnis).
23. CK 2.17 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje.
24. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovas, viešai pareiškęs apie savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (ją nurodęs 2022 m. vasario 22 d. prašyme dėl draudimo išmokos, paraiškoje–sutartyje), vėliau būtų pranešęs ieškovei apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Tokiu būdu šių veiksmų atsakovui neatlikus, ieškovė pagrįstai su ieškiniu, vadovaudamasi šalių sudarytame sandoryje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, pagal teismingumą kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2014).
25. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėti duomenys, patvirtinantys paties atsakovo nurodytą gyvenamąją vietą Vilniaus rajone, leidžia daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra ieškovės ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (CPK 185 straipsnis). Byloje nesant duomenų, kurie sudarytų pagrindą daryti priešingą išvadą, t. y. kad atsakovas negyvena nurodytu adresu, konstatuotina, kad ieškinys yra teismingas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (CPK 29 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio teismingumą, dėl ko nepagrįstai, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Martonas“ atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.