- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- e2-5074-514/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- R. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, trečiasis asmuo R. G., dėl dalies draudimo išmokų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 4 139,34 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. vasario 13 d. ieškovė ir atsakovė sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdrausta transporto priemonės Toyota Aygo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2021 m. lapkričio 9 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens R. G. vairuojamas automobilis atsitrenkė į transporto priemonę DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku, remiantis Klaipėdos AVPK pateiktais duomenimis, pripažintas trečiasis asmuo. Ieškovei, kaip automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudikei, atsirado pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimo procedūras ir išmokėjo iš viso 8 278,69 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti: 4 978,69 Eur išmokėta pagal transporto priemonės DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą; 300,00 Eur transportavimo išlaidos; 3 000,00 Eur išmokėta atlyginant nukentėjusiojo UAB „Savas transportas“ dėl įvykio negautas pajamas.
Žalos sureguliavimo metu nustatyta, jog eismo įvykio metu atsakovei priklausantis automobilis buvo naudojamas nuomai, tokiu būdu buvo pažeista draudimo sutarties 1.5.6 punkto sąlyga, kuria ieškovė ir atsakovė susitarė, kad automobilis nebus naudojamas trumpalaikei nuomai. Atsižvelgus į visas aplinkybes bei vadovaujantis teisiniu reguliavimu, ieškovė įgijo teisę reikalauti iki 50 procentų (8 278,69*50 proc. = 4 139,34 Eur) išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakovės dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenziniu reikalavimu, kartu pateikdama šį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė ieškinio teikimo dieną ieškovei jokia dalimi neatlygino eismo įvykio metu padarytos žalos.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.993 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47, 36 punkte nurodyta, jog jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Atsakovė, kaip draudėja, minėtuose teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdė, žinodama, kad apdraustą automobilį naudos nuomai, apie pasikeitusią automobilio riziką neinformavo ieškovės.
Remdamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią draudėjui nevykdant ar netinkamai vykdant draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (2008-02-13 redakcija) (toliau – Taisyklės), 62 punktu, numatančiu, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį, bei Taisyklių 62.1 punktu, įtvirtinančiu draudiko teisę reikalauti draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, laikė, kad atsakovei nesuteikus ieškovei kaip draudikei informacijos apie padidėjusią riziką sutarties sudarymo metu, atsakovė privalo grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nesutikdama su ieškiniu atsakovė nurodė, kad nuo 2021 m. lapkričio 11 d. ieškovei buvo žinomos aplinkybės, jog automobilis buvo išnuomotas trečiajam asmeniui, tačiau ši aplinkybė nesutrukdė ieškovei sureguliuoti žalos atlyginimo ir išmokėti draudimo išmokas. Tokiu būdu ieškovė parodė, kad neturi jokių pretenzijų atsakovei iki sueis senaties terminas atitinkamam ieškiniu pareikšti teisme, o atsakovė turėjo lūkestį į ginčo negalimumą šiuo aspektu. Atsakovės vertinimu asmuo, apdraudęs transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturi patirti papildomų neigiamų finansinių pasekmių. Vien tik formalus individualiai neaptartos standartinės sutartyje nurodytos sąlygos neatitikimas, nesukėlė draudimo kompanijai jokių finansinių nuostolių ir negali būti savaime atsirandančiu pagrindu reikalauti iš draudėjo dalies nuketėjusiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos kompensacijos. Draudimo žalų administravimas yra tiesioginė ieškovės veikla, kurios sąnaudas ji apmoka iš privalomojo transporto priemonių draudimo įmokų. Todėl ieškovė neturi reikalauti iš atsakovės jas atlyginti formaliais pagrindais. Iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, kad automobilio vairuotojui galiojo draudiminė apsauga, automobilio naudojimo pagrindas neturėjo jokios įtakos didesnei žalai eismo įvykio metu atsirasti. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kokio konkretaus dydžio papildomus nuostolius realiai sukėlė draudėjo atitinkami veiksmai. Ieškovei nepagrindus savo papildomų išlaidų, ieškinys turi būti atmestas. Ieškovė, pareiškusi tokį reikalavimą, privalo teisme įrodyti, jog savo papildomai patirtas išlaidas patyrė dėl atsakovės kaltės. Akivaizdu, jog eismo įvykis įvyko nepriklausomai nuo atsakovės valios. Atsakovė jokiais savo neteisėtais kaltais veiksmais ar neveikimu žalos ieškovei nepadarė ir atsakovės jokia veika nėra susijusi priežastiniu ryšiu su žala ieškovei. Ieškovė, kaip draudikė, buvo apdraudusi atsakovės, kaip draudėjos, transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybe. Pagal draudimo sutarties sąlygas trečiajam asmeniui R. G. nebuvo draudžiama valdyti ieškinyje nurodomą transporto priemonę, todėl neturi reikšmės, ar būtent šiam asmeniui vairuojant įvyko eismo įvykis.
Be to, ieškovės reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nurodytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kadangi ieškovė atgręžtinio reikalavimo teisę nukreipia į atsakovę, kaip draudėją, su kuria ieškovę, kaip draudikę, sieja sutartiniai teisiniai santykiai. Pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė pateikė 2023 m. birželio 19 d., nors turėjo kreiptis į teismą per vienerius metus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (CK 1.125 straipsnio 7 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Nesutiko su atsiliepime išdėstytu prašymu dėl ieškinio senaties taikymo, pažymėdama, jog pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinė prievolės įvykdymo momento. Paskutinė išmoka nukentėjusiajam išmokėta 2022 m. rugsėjo 13 d., ieškovė ieškinį pareiškė 2023 m. liepos 31 d., todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atsakovė neginčija, jog automobilis Toyota Aygo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas, šios aplinkybės sutarties sudarymo metu kaip didinančios riziką nenurodė, todėl pagal teisinį reglamentavimą ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė 2020 m. lapkričio 23 d. (ieškinyje klaidingai nurodyta 2021 m. vasario 13 d.) sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria draudikas (ieškovė) apdraudė transporto priemonės Toyota Aygo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2021 m. lapkričio 9 d. dėl trečiojo asmens R. G., vairavusio atsakovei nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota Aygo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens R. G. vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą transporto priemonę DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, kaip automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudikė, išmokėjo 8 278,69 Eur draudimo išmoką eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti.
Dėl draudiko teisės reikalauti dalies draudimo išmokų grąžinimo
Tarp šalių kilo ginčas dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo.
Ieškovė įrodinėjo, jog atsakovei priklausanti transporto priemonė buvo naudojama trumpalaikei nuomai, atsakovė, neinformavusi draudikės (ieškovės) apie draudimo rizikos padidėjimą, pažeidė tarp šalių sudarytos sutarties 1.5.6 punkte individualiai aptartą sąlygą, kuria ieškovė ir atsakovė susitarė, kad automobilis nebus naudojamas trumpalaikei nuomai. Teisės aktai nustato draudikui teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, jei draudėjas nesuteikė draudikui informacijos sutarties sudarymo metu arba vėliau nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė reikalauja atsakovės grąžinti 50 procentų nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 4 139,34 Eur.
Lietuvos Respublikos CK 6.1010 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo.
Draudiko, apdraudusio transporto priemonių valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, sumokėjusio išmoką nukentėjusiam asmeniui, teisę susigrąžinti sumokėtas dėl padarytos žalos sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens reguliuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPDĮ). Minėto įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 62.2 punkte nustatyta, kad, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, jog draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį – iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 47 patvirtintose Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų (toliau – Sąlygos) 36 punkte nurodyta, kad, jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką šių sąlygų 38 punkte nustatyta tvarka. Sąlygų 37 punkte nustatyta, kad laikoma, jog rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Sąlygų 38 punkte nurodyta, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.
Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, draudikas įgyja teisę iš draudėjo reikalauti grąžinti trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dalį, jei draudėjas pažeidžia ikisutartines ar draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Sutiktina su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, kad tokiu atveju draudėjui kyla sutartinė civilinė atsakomybė.
Šalių draudimo sutarties 1.5.6 punkte nustatyta, kad draudimo rizika yra įvertinta ir įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, jog transporto priemonės sėdimų vietų skaičius 4, transporto priemonė yra skirta eismui dešiniąja kelio puse ir (ar) turi vairą kairėje pusėje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad draudėjas (ar jo atstovas) prieš sudarant sutartį informavo draudiką, jog transporto priemonė draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu nėra ir nebus naudojama tokiomis sąlygomis: skysto kuro, dujų, sprogstamųjų medžiagų pervežimui; trumpalaikei (mažiau nei 1 metai) nuomai; mokamam keleivių pervežimui; mokymui vairuoti; operatyvinei veiklai. Bet kurios iš šiame punkte numatytų aplinkybių pasikeitimas turi esminę įtaką draudimo rizikai. Draudimo sutarties 1.5.8 punkte nustatyta, kad, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Jei draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai rizikai (tai yra pasikeitus bet kuriai sutarties 1.5.6 numatytai aplinkybei) draudikas nebuvo informuotas, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 proc. dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos. Toks draudimo sutarties turinys patvirtina, kad draudikė draudimo sutarties 1.5.6. punktu apibrėžė aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui ir kartu draudimo įmokos dydžiui. Šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta sąlyga, jog draudėjo bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti draudėjui neigiamus padarinius.
Ieškovė savo reikalavimą susigrąžinti dalį sumokėtos draudimo išmokos grindžia draudimo sutarties 1.5.6 punkto pažeidimu, t. y. kad atsakovė neinformavo ieškovės apie tai, jog transporto priemonė yra naudojama nuomos veiklai. Ieškovė nurodo, kad atsakovė pažeidė sutartinę pareigą informuoti ieškovę apie šią aplinkybę. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad transporto priemonė buvo išnuomota trečiajam asmeniui R. G.. Aplinkybė, kad transporto priemonė bus naudojama trumpalaikei nuomai, sudarant draudimo sutartį ieškovei nebuvo nurodoma, apie automobilio naudojimą nuomai nebuvo informuota ieškovė ir po draudimo sutarties sudarymo, kaip tai numato draudimo sutarties 1.5.8 punktas. Tai laikytina nepranešimu apie padidėjusią draudimo riziką.
Draudikė, sudarydama su atsakove sutartį žinomomis ir nenuginčytomis sąlygomis ir nustatydama atitinkamą draudimo įmoką, įvertino draudimo riziką, tikėdamasi, kad atsakovė laikysis bendradarbiavimo pareigos. Vertintina, kad sutarties galiojimo metu draudikei (ieškovei) draudėjos (atsakovės) neatskleista aplinkybė (sutartyje įvardyta kaip turinti esminės įtakos draudimo rizikai) dėl rizikos, kuria sutarties galiojimo metu bus naudojama transporto priemonė, nulėmė draudimo rizikos padidėjimą, palyginti su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėja atskleidė draudikei sudarant sutartį. Aplinkybė dėl trumpalaikės nuomos buvo įtraukta į šalių sudarytą draudimo sutartį, kaip turinti esminės įtakos draudimo rizikai. Teismo vertinimu, pagrįsti ieškovės atstovės teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, kad transporto priemonę vairuojant asmeniui, kuris naudojasi transporto priemone, nesusipažinęs su jos individualiomis savybėmis, turi įtakos eismo įvykio rizikai. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė šalių sutartinius įsipareigojimus ir bendradarbiavimo pareigą dėl informacijos pateikimo, dėl to jai kyla teisės aktuose (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 62.2 punktas) ir šalių sudarytoje sutartyje (sutarties 1.5.8 punktas) numatytos neigiamos pasekmės – prievolė grąžinti draudikei dalį išmokėtos draudimo išmokos.
Atsakovė pažeidė draudimo sutartyje nustatytą draudėjo pareigą draudimo sutarties galiojimo metu pranešti apie padidėjusią riziką (atsiradusią nestandartinę riziką), atsakovės neatskleistos aplinkybės apie transporto priemonės naudojimą yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu, t. y. draudžiamąjį įvykį sukėlė asmuo, kuriam automobilis buvo patikėtas nuomos sutarties pagrindu, todėl teismas atmeta atsakovės argumentą, jog tarp draudėjo pareigų pažeidimo (neveikimo) ir kilusios žalos nėra priežastinio ryšio.
Sutiktina su atsakove, jog draudėjos pareigos informuoti draudikę apie padidėjusią riziką nevykdymas ne visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Sprendžiant dėl draudėjo civilinės atsakomybės turi reikšmės aplinkybė, ar draudėjo pareigos pranešti apie padidėjusią draudimo riziką pažeidimas iš esmės padidino draudžiamojo įvykio atsitikimo galimybę ar žalos dydį.
Kasacinis teismas, aiškindamas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą tokioje situacijoje, kai draudėjas neinformavo draudiko apie transporto priemonės valdytojo amžių ir vairavimo stažą, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016, 43 punktas). Teismo vertinimu, šios aplinkybės aktualios ir taikant Taisyklių 6 2.1 punkto nuostatas.
Nagrinėjamoje byloje vertinant, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjos draudikei neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą, pastebėtina, kad automobilių nuoma yra atsakovės (draudėjos) vykdomos veiklos dalis (duomenys neskelbtini), automobilį naudojant komercinei veiklai, transporto priemonė naudojama intensyviau, todėl padidėja taip pat ir rizika patekti į eismo įvykį. Teismo vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas dėl transporto priemonės naudojimo pobūdžio, apie kurį draudikė nebuvo informuota, nagrinėjamu atveju buvo didelis. Iš byloje esančio pranešimo draudikei apie draudžiamąjį įvykį duomenų matyti, kad pagal aprašytas įvykio aplinkybes eismo įvykis kilo dėl to, kad trečiasis asmuo, vairuodamas išnuomotą automobilį Toyta Aygo, elgėsi neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinė, nesustojo prie „Stop“ linijos ir kelio ženklo, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio ir į kairę pusę posūkį rodančio ir sukti pradėjusio vilkiko Daf. Eismo įvykio aplinkybės patvirtina, kad būtent dėl trečiojo asmens neatsargių veiksmų, vairuojant atsakovei priklausantį išnuomotą automobilį, buvo padaryta žala. Atsakovė neneigė, jog jai priklausanti transporto priemonė sutarties galiojimo laikotarpiu buvo naudojama nuomai, neapdraudus tokios papildomos rizikos. Šiuo atveju transporto priemonės perdavimas trečiajam asmeniui (jos išnuomojimas) padidino draudiminio įvykio riziką, nes transporto priemonė tapo nekontroliuojama – ieškovė neturėjo galimybes įtakoti atsakovės sprendimų dėl nuomininko pasirinkimo, ieškovei nebuvo žinoma apie naująjį automobilio valdytoją, jo savybes. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovės iš atsakovės reikalaujama maksimali teisės aktuose nustatyta suma (50 proc. draudimo išmokos) nėra per didelė ar nepagrįsta.
Dėl žalos dydžio pagrįstumo
Draudėjo sutartinė civilinė atsakomybė yra ribojama trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos ir maksimaliai leistinu susigrąžinti šios išmokos dydžiu.
Ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia eismo įvykio metu padarytos žalos ir draudimo išmokos dydį. Ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai (2022-01-05 4978,69 Eur, 2022-01-06 300 Eur ir 2022-09-13 3 000 Eur) patvirtina, jog ieškovė išmokėjo 8 278, 69 Eur išmoką, kurią sudaro 4 978,69 Eur sugadintos transporto priemonės remonto išlaidos (sąmata), 300 Eur transportavimo išlaidos, 3 000 Eur atlyginant nukentėjusiajam dėl įvykio negautas pajamas.
Atsakovė atsiliepime atkreipė dėmesį į tai, kad negalėjo dalyvauti žalos sureguliavimo procedūrai ir pareikšti nuomonės dėl žalos atlyginimo dydžio. Aplinkybė, kad atsakovė, žinodama apie eismo įvykį ir dėl to galimai kilusais pasekmes, nedalyvavo žalos sureguliavimo procedūroje, ja nesidomėjo, savaime nereiškia, jog ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiajam draudimo išmoką neteisingai.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas). Todėl atitinkamai atsakovei nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad galimai nepagrįstai atlygintos nukentėjusiajam negautos pajamos, atsakovei tenka pareiga pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą. Kaip matyti iš ieškovei pateiktų dokumentų, nukentėjusiojo sugeneruotos pajamos, kurias gavo per 3 mėnesius iki eismo įvykio buvo didesnės (11 084,94 Eur), nei atlygino ieškovė. Ieškovės atstovės paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad apskaičiuojant negautas pajamas buvo pasiektas taikus susitarimas dėl dydžio mažinimo. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais draudimo išmokos apskaičiavimą ir išmokėjimą, atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ir neginčijo žalos atsiradimo fakto, prašomos priteisti žalos dydžio, todėl ieškovės reikalavimas dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos priteisimo tenkinamas, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 4 139,34 Eur draudimo išmoka. . .
Atsakovė praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovei, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl ieškinio senaties
Atsakovė atsiliepime prašė taikyti ieškinio senatį ir vien šiuo pagrindu ieškinį atmesti, pažymėdama, jog ieškovės reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytas sutrumpintas vienų metų ieškinio senaties terminas.
CK 1.125 straipsnio 7 dalis nustato, kad reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių, taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. CK 1.127 straipsnio 4 dalis nustato, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Ši norma taikoma ir tais atvejais, kai draudikas reiškia regresinį reikalavimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusiam asmeniui (draudėjui). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl pagrindinės prievolės įvykdymo momento draudiko reikalavimo atveju, išaiškinta, kad ieškinio senaties termino pradžia regresiniam draudiko reikalavimui į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudusį asmenį (draudėją) laikomas pagrindinės prievolės įvykdymo – visos draudimo išmokos (paskutinės jos dalies) sumokėjimo nukentėjusiam asmeniui (ar trečiajam asmeniui, padengusiam nukentėjusiajam visą žalą ar jos dalį) ar draudiko korespondentui, jeigu prievolę nukentėjusiam asmeniui įvykdė draudiko patikėtinis kitoje valstybėje, – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021, 27 punktas; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 27 punktas). Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad toks aiškinimas neužkerta kelio draudimo išmoką sumokėjusiam draudikui reikšti atgręžtinio reikalavimo po kiekvienos jos dalies sumokėjimo, tačiau to daryti jo neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 27 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovė į teismą kreipėsi 2023 m. birželio 19 d. su prašymu išduoti teismo įsakymą dėl 4 139,34 Eur, Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-9019-952/2023 išieškoti iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 139,34 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. birželio 20 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei. Atsakovei pareiškus prieštaravimus dėl teismo išduoto įsakymo, ieškovė 2023 m. liepos 31 d. pareiškė ieškinį dėl analogiško dydžio draudimo išmokos priteisimo. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad draudimo išmoką ieškovė išmokėjo trimis dalimis: 2022-01-05 4 978,69 Eur, 2022-01-06 300 Eur ir 2022-09-13
Atsižvelgiant į CK 1.127 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo paskutinės draudimo išmokos išmokėjimo momento. Ieškovė eismo įvykio metu atsiradusiai žalai atlyginti paskutinę draudimo išmokos dalį išmokėjo 2022 m. rugsėjo 13 d., ieškinys pareikštas 2023 m. liepos 31 d., todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad praleistas CK 1.125 straipsnio 7 dalis ieškinio senaties terminas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl ieškinio senaties taikymo.
Dėl bylinėjimo išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal ieškovės atstovės pateiktus duomenis ieškovė patyrė 93,00 Eur išlaidų (žyminis mokestis), šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės, ieškovės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 4 139,34 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt devynis Eur 34 ct) draudimo išmoką, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 93,00 Eur (devyniasdešimt tris Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.