- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-11
- Bylos Nr.
- e2S-1412-640/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01592-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nordstreet“
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „TRD LT“, valstybės įmonė „Registrų centras“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nordstreet“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nordstreet“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „TRD LT“, valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nordstreet“ pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog nebaigtas statyti pastatas (vasarnamis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtas statyti pastatas (ūkio pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkininko sodyba (vienbutis gyvenamasis namas, ūkinis pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra išnykę.
2. Nurodė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Žemės sklype kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai yra įregistruoti nebaigtas statyti pastatas (vasarnamis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Vasarnamis), nebaigtas statyti pastatas (ūkio pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Ūkio pastatas) ir ūkininko sodyba (vienbutis gyvenamasis namas, ūkinis pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkininko sodyba, kartu – Pastatai), kurie nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui UAB „TRD LT“. Pareiškėjos užsakymu antstolis Arminas Naujokaitis konstatavo faktines aplinkybes, jog Žemės sklype nėra jokių statinių. Pareiškėja kreipėsi į suinteresuotą asmenį VĮ „Registrų centras“ su prašymu pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus Pastatų kadastro duomenis, tačiau prašymas buvo atmestas, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymo) 13 straipsnio 2 dalimi, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. VĮ „Registrų centras“ pažymėjo, kad prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą, o pareiškėja tokios teisės neturi. Pareiškėja taip pat kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją prašydama išduoti pažymą apie Pastatų žuvimą. Vilniaus rajono savivaldybės administracija pareiškėjos prašymo netenkino, kadangi pareiškėja neturi nuosavybės (daiktinių) teisių į nebaigtus statyti Pastatus. Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre Žemės sklype kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai įregistruoti Pastatai faktiškai yra žuvę (sunykę), jų Žemės sklype nėra, o Nekilnojamojo turto registre nurodytas šių Pastatų savininkas suinteresuotas asmuo UAB „TRD LT“ nesiimta jokių veiksmų dėl jų išregistravimo, todėl pareiškėja, būdama suinteresuota jos Žemės sklype įregistruotų žuvusių (išnykusių) Pastatų išnykimo fakto įregistravimu ir jų išregistravimu, teikia šį pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio akto nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka.
4. Pažymėjo, kad net jei pareiškėjas ir turėtų pažymą, kuri patvirtina nekilnojamojo daikto žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą, tai pagal Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Taigi, pareiškėjas negali gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, ne todėl, kad tokie dokumentai negali būti sudaryti/gauti, o todėl, kad pareiškėjui tokios teisės nesuteikia įstatymas.
5. Taip pat iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjos nurodytiems Pastatams – nebaigtam statyti pastatui (vasarnamiui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtam statyti pastatui (ūkio pastatui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra taikyti areštai, apribojant disponavimo teises. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi - yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017, 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-130/2013). Minėtas išaiškinimas šios bylos kontekste reiškia, kad negali būti pripažįstamas išnykusiu bei išregistruotas nekilnojamas daiktas, kuriam yra taikomi ribojimai. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokias teisines pasekmes sukurs jam teismo sprendimas.
6. Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nėra duomenų, jog kreditoriai būtų informuoti apie prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir gauti jų sutikimai, todėl prašomas nustatyti juridinę reikmę turintis faktas galimai pažeidžia kreditorių, kurių reikalavimams užtikrinti yra taikomas areštas interesus, priešingi duomenys (kreditorių pritarimas prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui) teismui nėra pateikti.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Apeliantė UAB „Nordstreet“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos UAB „Nordstreet“ pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
8.1. Nurodė, kad priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytos formos pažyma, kuri patvirtina nekilnojamojo daikto žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą, nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu gali būti įregistruojamas CK 4.254 straipsnio 9 punkte nurodytas viešame registre registruojamas buvusio daikto išnykimo faktas. Be to, pagal Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti turi teisę pateikti teismo proceso, kurio metu buvo priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto ar nuosavybės teisės į jį, dalyviai. Taigi, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, pareiškėja būdama proceso, kurio metu būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl Pastatų išnykimo, dalyve, turi įstatyme nustatytą teisę paduoti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti.
8.2. Pažymėjo, kad priimto teismo sprendimo pagrindu galės būti išregistruoti išnykę Pastatai ir kad, būdama proceso dėl Pastatų pripažinimo išnykusiais dalyve, pareiškėja turės teisę kreiptis dėl Pastatų išregistravimo. Pareiškėja taip pat nurodė, jog jai priklausančiame Žemės sklype įregistruotų žuvusių (išnykusių) Pastatų išregistravimas yra juridiškai reikšmingas, nes pareiškėja galės nevaržomai valdyti ir disponuoti jai priklausančiu Žemės sklypu.
8.3. Skundžiamos nutarties motyvai ne paneigia, bet patvirtina, kad yra CPK 445 straipsnio taikymo sąlyga. Skundžiamoje nutartyje pripažinta, kad pareiškėja neturi ir negali gauti dokumentų, patvirtinančių Pastatų išnykimo fakto, nes dėl galiojančio teisinio reglamentavimo pareiškėjai negali būti išduodama statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytos formos pažyma, kuri patvirtina nekilnojamojo daikto žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą. Būtent dėl to, kad pareiškėja negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių administracine tvarka, pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo priimti teismo sprendimą.
8.4. Skundžiamoje nutartyje pateikti išaiškinimai dėl pareiškimo nepagrįstumo dėl pareiškėjos teisių (ne)buvimo, prašomų nustatyti faktų juridinės reikšmės (ne)buvimo, teisėtai galėjo būti įvertinti tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą ir priimant galutinį sprendimą, o pareiškimo priėmimo stadijoje.
8.5. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas areštas savaime neįrodo ir nereiškia turto faktinio egzistavimo. Neegzistuojančio registre įregistruoto turto areštas nevykdo arešto funkcijos. Daiktas, kuriam yra taikomi ribojimai (areštas) gali ir turi būti pripažįstamas išnykusiu ir išregistruojamas, kitaip (kaip ir nagrinėjamu atveju) susiklosto situacija, kai areštai yra pritaikyti tiesiog įrašui Nekilnojamojo turto registre ir joks užtikrinimas tokiu areštu nesuteikiamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo padaryta išvada, kad negali būti pripažįstamas išnykusiu bei išregistruotas nekilnojamas daiktas, kuriam yra taikomi ribojimai, yra nepagrįsta.
8.6. Pareiškimo priėmimui nėra reikalingas kreditorių, kurių naudai taikyti įregistruoto ir neegzistuojančio turto areštai, sutikimai. Pareiškimo tenkinimas nesukeltų pasekmių tokiems asmenims.
8.7. Aplinkybė, kad bylos baigtis gali būti susijusi su trečiųjų asmenų teisėmis, nėra pagrindas palikti pareikšimą nenagrinėtu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų.
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Nordstreet“, siekdama, jog būtų išregistruoti jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įregistruoti Pastatai, priklausantys suinteresuotam asmeniui UAB „TRD LT“, kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog nebaigtas statyti pastatas (vasarnamis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtas statyti pastatas (ūkio pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkininko sodyba (vienbutis gyvenamasis namas, ūkinis pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra išnykę.
13. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20 punktas). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/ 2015).
14. Nagrinėjamu atveju minėta, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog nebaigtas statyti pastatas (vasarnamis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtas statyti pastatas (ūkio pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkininko sodyba (vienbutis gyvenamasis namas, ūkinis pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra išnykę. Pareiškime nurodo, kad pareiškėja kreipėsi į suinteresuotą asmenį VĮ „Registrų centras“ su prašymu pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus Pastatų kadastro duomenis, tačiau prašymas buvo atmestas, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymo) 13 straipsnio 2 dalimi, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. VĮ „Registrų centras“ pažymėjo, kad prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą, o pareiškėja tokios teisės neturi. Pareiškėja taip pat kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją prašydama išduoti pažymą apie Pastatų žuvimą. Vilniaus rajono savivaldybės administracija pareiškėjos prašymo netenkino, kadangi pareiškėja neturi nuosavybės (daiktinių) teisių į nebaigtus statyti Pastatus.
15. Taigi pareiškėja savo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (Pastatų neegzistavimo faktą) grindžia tuo, kad nei VĮ „Registrų centras“, nei Vilniaus rajono savivaldybės administracija netenkino pareiškėjos prašymų dėl Pastatų kadastro duomenų pakeitimo ir pažymos apie išnykusius pastatus išdavimo, todėl, pareiškėjos vertinimu, ji neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių kita nei teismine tvarka, todėl kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
16. Minėta, kad viena iš sąlygų, kada teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus yra tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Iš kartu su pareiškimu pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi su prašymais išduoti pažymą apie Pastatų sunykimą, pakeisti Pastatų kadastrinius duomenis į VĮ „Registrų centras“, Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, tačiau pareiškėjo prašymai buvo atmesti, kadangi prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis) ir pareiškėjui nuosavybės teise nepriklauso Pastatai ir jis nėra perėmęs statytojo teisių, todėl neturi galimybės gauti dokumentų reikalingų žuvusių (sunykusių) Pastatų išregistravimui. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui nebuvo suteikti dokumentai, ne todėl, kad tokie dokumentai negali būti sudaryti/gauti, o todėl, kad į kompetentingas institucijas su prašymais kreipėsi tokios teisės neturintis subjektas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėja, nebūdamas tinkamu subjektu kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ ar Vilniaus rajono savivaldybę ir tai, kad jos prašymai buvo atmesti, savaime nesuponuoja išvados, kad pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos juridinius faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.
17. Kaip atskirajame skunde nurodo pati apeliantė, įstatymuose yra numatyta galimybė viešame registre įregistruoti juridinius faktus ne tik atitinkamų asmenų prašymu, bet ir teismo sprendimo, nutarties, nutarimo, nuosprendžio pagrindu (CK 4.255 straipsnio 2 punktas, Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu būdu vadovaujantis nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punktu prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti turi teisę pateikti ir teismo proceso, kurio metu buvo priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto ar nuosavybės teisės į jį, dalyviai. Taigi pareiškėjai nėra užkertama galimybė ginti savo pažeistas teises kitais teisių gynimo būdais, įskaitant ir teisminį procesą, kreipiantis dėl savo pažeistų teisių gynimo ginčo teisenos tvarka.
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisių gynimas, kreipiantis į teismą ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo, nėra galimas, kadangi nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog ji negali tuos juridinius faktus, kuriuos prašoma nustatyti pareiškimu, patvirtinančių dokumentų gauti kitokiu būdu/tvarka, todėl toks faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.