Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarimo, kuriuo L. G. nubaustas pagal ANK 95 str. 1 d., taikant ANK 34 str. 5 d., 600 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais (administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3), nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 4-5), prašymu dėl nelegalaus darbo (b. l. 6), 2017-03-31 paaiškinimais (b. l. 7, 15, 17, 21), fotofiksacija (b. l. 8-12), garso įrašu (b. l. 24), teismo posėdžio informacine pažyma (b. l. 31-34) neginčytinai nustatyta, jog L. G., vykdydamas individualią veiklą, t. y. būdamas darbdaviu, laikotarpiu nuo 2017-03-27 11 val. iki 2017-03-29 14.30 val. leido dirbti Ž. K. pardavėja-virėja kebabais prekiaujančiame kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Tokiais veiksmais jis pažeidė DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., DK 99 str. reikalavimus ir padarė ANK 95 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, Institucija apeliaciniu skundu ginčija tik netinkamą nuobaudos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskyrimą – paskirta bauda yra ne sankcijos ribose. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

ANK 95 str. 1 d. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 Eur. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, L. G. individualizuodamas pagal ANK 95 str. 1 d. skiriamą nuobaudą, taikė ANK 34 str. 5 d. bei skyrė švelnesnę nei sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – 600 Eur baudą - motyvuodamas tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas L. G. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nurodė, kad tokį administracinį nusižengimą L. G. padarė pirmą kartą, nelegalus darbas truko tris dienas, jis gauna minimalias pajamas, mokosi virėjo specialybės. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, L. G. pritaikius ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir jam paskyrus mažesnę baudą, nei ANK 95 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali bauda. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

ANK 34 str. 2 d. numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 str. 5 d. inter alia nustatyta, kad teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Nelegalus darbas bei darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimais ir nelegaliu darbu pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.), siekiama nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Šiais pažeidimais iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Atsižvelgdamas į išvardintą, vertindamas nelegalaus darbo ir darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus, kaip administracinius nusižengimus pagal jų pobūdį, aukštesnysis teismas pažymi, kad šie pažeidimai priskirtini prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų, todėl ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymas turėtų būti susijęs tik su kompleksu aplinkybių, bylojančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tačiau šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos, jų skundžiamame nutarime nenurodė ir apylinkės teismas.

Nors L. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog jis neįdarbino darbuotojos, norėdamas įsitikinti dėl jos sugebėjimų atlikti darbo funkcijas, tačiau apygardos teismas pažymi, jog darbo įstatymai pažeidimo padarymo metu nenumatė galimybės tokiu būdų tikrinti neįdarbintų asmenų tinkamumą. DK 105 str. 1 d. nustatyta, kad sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, kuris gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Taigi išbandymas galimas tik sudarius sutartį, būtent tokio išbandymo metu galima leisti asmeniui vykdyti tiesiogines darbines pareigas. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.). Tokios pozicijos dėl darbuotojo išbandymo nesudarius su juo darbo sutarties laikomasi ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. ATP-22-360/2016, ATP-542-255/2014, ATP-771-382/2013). Taigi L. G. turėjo galimybę pasirinkti legalų ir įstatymuose įtvirtintą būdą patikrinti darbuotojo tinkamumą atlikti darbą, tačiau to nepadarė, ir pasirinko veikti nelegaliai – tris dienas leido dirbti neįdarbintai darbuotojai. Taigi L. G. pateikiamas pasiteisinamas, jog darbuotoją tik bandė, niekaip nepaneigia jo veikos priešingumo teisei ar jos pavojingumo. Kita vertus, savo atsiliepime L. G. pateikia prieštaringas versijas, ir nurodydamas, jog jis neįdarbino darbuotojos, siekdamas patikrinti, ar darbuotoja susitvarko su jai pavestu darbu, tuo pačiu teigia, jog darbuotoja tik stebėjo kebabų gamybos procesą ir savarankiškai nieko nedirbo. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai atskleidžia, kad L. G. yra linkęs menkinti savo padaryto pažeidimo pavojingumą, laikyti jį mažareikšmiu ir rodo, jog pažeidėjas yra linkęs vengti atsakomybės ir savo elgesio nevertina pakankamai kritiškai, kaltę dėl savo poelgio atsiliepime į apeliacinį skundą versdamas labiau patyrusių kolegų patarimams. Nors L. G. pabrėžia savo sudėtingą materialinę padėtį, o atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog paskirta bauda yra tris kartus mažesnė nei jo per mėnesį gaunamos pajamos, tačiau pastebėtina, kad tokius pažeidėjo teiginius paneigia jo pateikiama individualios veikos pajamų deklaracija, kurioje nurodyta, jog L. G. 2016 m. gavo 10014,65 Eur pajamų. Kita vertus, šioje byloje nustačius, jog L. G. yra linkęs nuo valstybės slėpti jo versle vykstančius procesus (nepranešė apie darbuotojos įdarbinimą), ir taip išvengti mokėtinų mokesčių, kyla pagrįsta abejonė, ar L. G. deklaruoja visas iš savo individualios veiklos gaunamas pajamas, t. y. ar jo realiai gaunamos pajamos atitinka pateikiamas deklaracijoje.

Nors šiuo konkrečiu atveju nelegalus darbas truko neilgą tarpą (3 dienas), jo apimtys ir faktiškai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo dideli, tačiau būtina atsižvelgti ir vertinti tai, kad tuo taip pat buvo pažeisti darbuotojo teisėti interesai. Darbuotojui buvo atimta galimybė pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis. Tai, kad darbuotojui buvo užkirstas kelias pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, negali būti vertinam kaip nedidelė žala, rodanti ypatingai mažą veikos pavojingumą. Be to, kaip jau minėta anksčiau, skiriant nuobaudą būtina vadovautis ANK 22 str. 2 d. įtvirtintais nuobaudos tikslais. Įvertinus šio pažeidimo pobūdį, tokiu pažeidimu daromą naudą darbdaviui, darytina išvada, kad mažesnio nei sankcijoje įtvirtintas minimumas dydžio bauda, kurią paskyrė teismas, šiuo atveju neužtikrins prevencijos, nes paskirtoji nuobauda nėra pakankamai reikšminga, palyginus su pažeidimu gaunama nauda, siekiamais tikslais bei žala, kuri daroma nelegaliai įdarbintam darbuotojui, todėl skiriant tokią baudą, gali būti gaunamas priešingas rezultatas – pažeidėjas gali ir vėl daryti naujus pažeidimus. Teismo nutarime ir pažeidėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomos aplinkybės apie neva mažesnį nei įprastinis rūšinį L. G. veikos pavojingumą, duoda pagrindą tik individualizuoti nuobaudą sankcijos ribose, parenkant mažesnę, nei sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis, nuobaudą, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo skirti nuobaudą, kuri yra beveik per pus mažesnė nei minimali ANK 95 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda.

Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pažeidėjo gailėjimąsi nusižengus ir faktinių aplinkybių pripažinimą pripažinęs jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be pagrindo priskyrė aplinkybėms, ypatingai teigiami bylojančiomis pažeidėjo naudai. Tuo pačiu pažymėtina, jog tiek iš aptarto L. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą, tiek ir jo 2017-04-19 paaiškinimo matyti, jog jis proceso metu nebuvo nuoširdus, kėlė versijas dėl darbuotojos išbandymo, pateikė prieštaringas versijas dėl jos darbo. Nenustatyta, kad pažeidėjas būtų padėjęs išaiškinti pažeidimą, priešingai, savo paaiškinimuose nebuvo nuoseklus, jo paaiškinimai dėl nelegalaus darbo kito. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog pažeidėjas gauna minimalias pajamas, tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma išskirtine, kuriai egzistuojant asmuo gali pažeidinėti įstatymus, leisti dirbti neįdarbintiems ir socialiniu draudimu nedraustiems darbuotojams, taip iškreipiant darbo rinką ir konkurencines sąlygas, ir dėl šios priežasties tikėtis mažesnės bausmės. Kita vertus, teismas vertino tik L. G. deklaruotas pajamas, detaliau nesiaiškindamas jo faktinės turtinės padėties. Pats pažeidėjas, atsiliepime į apeliacinį skundą deklaruodamas pageidavimą vietoj baudos atlikti viešuosius darbus, atitinkamo rašytinio prašymo ir jo materialinę padėtį patvirtinančių duomenų, kaip tai numato ANK 675 str., teismui nepateikė. Taigi vien sąlyginai mažos deklaruojamos pajamos negali būti pakankama priežastis mažinti L. G. paskirtą nuobaudą iki dar mažesnio dydžio, nei straipsnio sankcijoje numatytas minimumas. Teismas taip pat nurodė ir tai, jog L. G. mokosi virėjo specialybės, tačiau ši aplinkybė, kartu su tuo, jog jis gauna nedideles pajamas, yra pakankamai įprasta eiliniam, darbingam jauno amžiaus asmeniui, todėl ši aplinkybė nei pati savaime, nei kartu su kitomis aplinkybėmis nelaikytina išimtine, ypatingai teigiamai bylojančia pažeidėjo naudai.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai L. G. atžvilgiu pritaikė ANK 34 str. 5 d. str. ir skyrė pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam pažeidimui ir neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisingą nuobaudą. Todėl apylinkės teismo nutarimas naikinamas dėl netinkamo ANK 34 str. 5 d. str. taikymo ir priimamas naujas nutarimas, L. G. už pažeidimą, numatytą ANK 95 str. 1 d., paskirta bauda didinama iki minimalios, ANK 95 str. 1 d. sankcijoje numatytos ,1000 Eurų baudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą: L. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 str. 1 d., ir nubausti jį 1000 Eur bauda.

CD laikmeną palikti saugojimui prie bylos.