- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-25
- Bylos Nr.
- ATP-22-360/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02510-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 2.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. birželio 29 d. R. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis, R. B., būdamas UAB „XXX“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad 2015 m. birželio 23 d., apie 13.00 val., įmonės veiklos vietos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini), autodetalių parduotuvėje, M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartį, ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiais savo veiksmais R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 99 straipsnio reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu pripažino R. B. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. ir nubaudė 868 Eur bauda.
Šalies argumentai
Nubaustasis R. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad su teismo priimtu nutarimu apeliantas nesutinka, laiko, kad jis administracinio teisės pažeidimo, kuriuo buvo kaltinamas, nepadarė, nes tarp jo ir M. K. nebuvo jokių darbo santykių, tai yra M. K. užduoties neatliko paklusdamas esamai darbo tvarkai ar apelianto paliepimui, jam darbo užmokestis nebuvo mokamas ir nebuvo jokio susitarimo dėl darbo užmokesčio mokėjimo ateityje, M. K. įmonėje UAB „XXX" nedirbo, o šiuo atveju tarp apelianto ir M. K. buvo tik civiliniai santykiai dėl rangos, tai yra apeliantas ir M. K. susitarė, kad M. K. nuplaus jam asmenines nuosavybės teisėmis priklausančio automobilio bamperį, kas nesudaro administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties. Be to administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta pažeidžiant teismingumo reikalavimas, kas laikytina esminių procesinių teisės normų pažeidimu ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Apeliantas skunde teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas ir teisingai nurodė objektyviuosius administracinio teisės pažeidimo požymius, tačiau netinkamai juos taikė nagrinėjamu atveju, dėl ko padarė materialinės teisės normų bei įrodymų vertinimo pažeidimus, kas sudaro pagrindą panaikinti iš esmės neteisėtą nutarimą ir administracinės teisės pažeidimo bylą apeliantui nutraukti. Nors M. K. ir buvo pradėjęs atlikti užduotį ir su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta, kas reiškia, jog nebuvo laikytasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, tačiau nėra jokio pagrindo pripažinti, kad apelianto ar UAB „XXX" ir M. K. santykiai galėjo turėti darbo sutarties požymių. Šiuo atveju pripažintina, kad tarp apelianto ir M. K. buvo susitarimas dėl konkrečios užduoties, tai yra apeliantui priklausančio automobilio galinio bamperio nuplovimo, o ne susitarimas dėl M. K. darbo ir darbinių funkcijų atlikimo įmonėje UAB „XXX". Tokias aplinkybes administracinio teisės pažeidimo byloje pripažino tiek apeliantas, tiek M. K.. Pažymėtina, kad tiek apelianto, tiek M. K. parodymai yra nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys. Nei apeliantas nei M. K. nepatvirtino, kad tarp apelianto ir M. K. buvo susitarimas dėl kitų konkrečių darbo užduočių, taip pat nebuvo nustatyta, kad M. K. pradėjo darbo dieną UAB „XXX" nustatytu darbo grafiku (šiuo atveju, atsižvelgiant į vykdomos veiklos sritį, nuo parduotuvės atidarymo valandos), ar, kad po automobilio nuplovimo M. K. būtų toliau pasilikęs UAB „XXX" patalpose ir jam būtų paskirta kita užduotis. Todėl apelianto manymu, šiuo atveju pripažintina, kad buvo tartasi tik dėl konkrečios užduoties atlikimo, o ne darbo funkcijų vykdymo UAB „XXX" naudai. Apeliantas nurodo, kad nelogiška ir neprotinga asmens elgesį, kuomet jis atlieka tam tikrą užduotį ir kuomet įmonės darbuotojai panašių užduočių neatlieka be to iš atliekamos užduoties įmonė negaus ir nebūtų gavusi jokios turtinės ar neturtinės naudos, tokį asmens elgesį vertinti kaip nelegalų darbą ir taikyti įmonės atsakingiems asmenims administracinę atsakomybę. Priešingai, tokios aplinkybės leidžia teigti, kad santykiai dėl užduoties atlikimo buvo susiklostę tik tarp apelianto, kaip fizinio asmens, ir M. K., ir jie negali būti laikomi darbo funkcijų atlikimu, o turi būti laikomi tik civilinės teisės reguliuojami sutartiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismui kvalifikuojant apelianto ir M. K. santykius, kaip darbo santykius, nebuvo nustatytas tokių santykių atlygintinumas, nors darbo santykiai negali egzistuoti darbdaviui nemokant nelegaliam darbuotojui darbo užmokesčio ar nesant susitarimo dėl darbo užmokesčio mokėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Klaipėdos teritorinis skyrius prašo R. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015m. lapkričio 16 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jo veiksmuose yra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio pažeidimo – nelegalaus darbo sudėtis, argumentuodamas tuo, jog tarp jo ir M. K. nebuvo darbo santykių, o tik norėjo jį išbandyti, t. y. įsitikinti ar M. K. sugebės dirbti, prieš jį įdarbinant. Apeliantas nurodo, kad M. K. nevykdė tam tikrų darbo funkcijų, o atliko konkrečią užduotį ir tai turi būti reglamentuojama kaip civiliniai sutartiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi jie nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog R. B. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Ši administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai pasireiškia nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta Darbo kodekse. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (kasacinės instancijos teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-19-2013). Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį traukiami specialūs subjektai – darbdaviai ar jų įgalioti asmenys. DK 16 straipsnyje numatyta, jog darbdaviu gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbdaviu taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla nustatė, kad R. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis, būdamas UAB „XXX“, direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad 2015 m. birželio 23 d., apie 13.00 val., įmonės veiklos vietos vykdymo adresu Kęstučio g. 25, Kretingoje, autodetalių parduotuvėje, M. K., pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartį, ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Nubaustasis R. B. nepripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir parodė, jog jis yra įmonės UAB „XXX“, esančios adresu Kęstučio g. 25, Kretinga, direktorius. Įmonei reikėjo naujų darbuotojų, t. y. prekių išnešiotojų, vairuotojų. M. K. teiravosi dėl darbo. Tam, kad pažiūrėti kaip M. K. dirba, jam liepė nueiti iš pardavėjos pasiimti kibiriuką ir nuplauti jo asmeninio automobilio galinį bamperį, po ko, jei darbas bus gerai atliktas, jį priims į darbą. Minėtą automobilį jis ruošė pardavimui. Kuomet M. K. plovė automobilį, prisistatė darbo inspekcijos atstovas ir užfiksavo aplinkybes. Paaiškino, jog M. K. jis nepažinojo, jam nebuvo laiko kada išbandyti kaip pastarasis dirba, kadangi norėjo, kad asmuo pradėtų dirbti jau tą pačią dieną po pietų, darbo kodekso nuostatų dėl išbandymo laikotarpio, nežino. M. K. būtų įdarbinęs už valandos laiko, kadangi laukė kol atvažiuos buhalterė, kuri tvarko dokumentus. Prieš sudarant darbo sutartį su M. K., jis neaptarė darbo užmokesčio, už nuplautą automobilį M. K. darbo užmokesčio jis neišmokėjo ir nežadėjo mokėti, bei pastarajam nesakė, jog darbas bus susijęs su automobilių plovimu. Nuo 2015 m. birželio 23 d. M. K. dirba jo įmonėje, jis dirba kaip kasininkas, tiekėjas ir pardavėjas, yra siunčiamas parvežti prekes, atlieka ir kitas užduotis, tačiau į jo darbo funkcijas neįeina plovimo paslaugos. Nurodė ir tai, jog UAB „XXX“ vardu nebuvo parduotas nei vienas automobilis, ši įmonė plovimo paslaugų neteikia. Jo automobilis, kurį plovė M. K. stovėjo autodetalių parduotuvei priklausančioje automobilių stovėjimo vietoje.
Apklaustas kaip liudytojas M. K. parodė, jog buvo girdėjęs, kad UAB „XXX“ reikia darbuotojo, todėl 2015 m. birželio 23 d. nuėjo į minėtą įmonę pasidomėti dėl darbo. Įmonės direktorius R. B. jo paklausė ar jis gali nešioti padangas, dirbti parduotuvėje prie kasos, bei liepė išbandymui nuplauti direktoriaus asmeninį automobilį, kadangi norėjo pažiūrėti kaip jis dirba. Iki 2015 m. birželio 23 d. R. B. nepažinojo, darbo funkcijų ir darbo užmokesčio su pastaruoju neaptarė. Beplaunant minėtą automobilį atėjo darbo inspekcijos atstovas. Darbo sutartis buvo pasirašyta tą pačią dieną, t. y. 2015 m. birželio 23 d. Po sutarties pasirašymo, direktorius paaiškino ką reikės dirbti, parodė parduotuvę, supažindino su darbo funkcijomis, nuo sekančios dienos jis pradėjo dirbti. Šiuo metu dirba vairuotoju, parduotuvėje prie kasos ir nešioja prekes, darbo funkcijos atitinka jo darbo sutarties sąlygas.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka pagal R. B. apeliacinį skundą, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų R. B. kaltės klausimu, R. B. kaltė padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą įrodyta išsamiai ir nešališkai ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Teismas neturi teisinio pagrindo daryti priešingos, nei nustatė apylinkės tesimas, išvados, nes M. K. nelegalaus darbo faktas UAB „XXX“ nustatytas neabejotinai. Iš bylos duomenų aiškiai matyti, kad tiek darbdavio, tiek darbuotojo ketinimai buvo aiškūs – M. K. dirbti UAB „XXX“. Šiuos ketinimus patvirtino ir pats R. B., teigdamas, kad duodamas nuplauti automobilį, jis norėjo įsitikinti, kaip M. K. atlieka jam pavestas funkcijas, tai yra jį išbandyti. M. K. nurodė, kad jis į UAB „XXX“ atėjo tikslu įsidarbinti, o R. B. nurodė jam nuplauti automobilį siekiant įvertinti, kaip jis dirba. Taigi šie R. B. ir M. K. parodymai nurodo į vieną iš darbo santykių ypatumą – paklusimą darbdavio nurodymui, darbo funkcijos atlikimą ir darbo tvarkos laikymąsi. Visiškai nesutiktina su apelianto argumentu, kad tarp apelianto, kaip fizinio asmens ir M. K. susiklostė rangos teisiniai santykiai ir kad juos patvirtina M. K. pasirinkimas atlikti konkrečią užduotį ar jos neatlikti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju M. K. siekė ne suteikti kokią tai paslaugą, o įsidarbinti, o tam kad gautų darbą vykdė R. B. nurodymą – nuplauti automobilį – kas atitinka darbo santykių ypatumus – paklusimą darbdavio nurodymui, darbo funkcijos atlikimą ir darbo tvarkos laikymąsi. Tiek apeliantas, tiek M. K. viso proceso metu teigė, kad R. B. norėjo M. K. patikrinti, ar jis iš vis sugeba dirbti. Apygardos teismas pabrėžia, kad norint patikrinti, ar darbuotojas tinka siūlomam darbui, jam laikinai pavedama atlikti tam tikras darbo funkcijas, veiksmai jau perauga į išbandymą, kurį nustato DK 105 straipsnis. Pagal DK 105 straipsnį, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui; išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje (1 dalis). Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai (2 dalis). Taigi ir esant išbandymui darbas gali būti pripažįstamas nelegaliu ir užtraukti administracinę atsakomybę pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, jeigu per išbandymą darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties arba darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos išbandyme darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu R. B. nurodė, kad jam žmogaus darbui reikėjo iš karto, todėl bandyti jo nebuvo net kada (b. l. 51), ir dirbti M. K. pradėjo 23 d. (pažeidimo fiksavimo dieną) po susipažinimo su darbu ( b. l. 52). Kaip toliau teigė apeliantas teismo posėdžio metu, darbo sutartį būtų sudaręs jau po valandos, kai būtų į darbą atėjusi buhalterė ( b. l. 51). Iš to pagrįstai galima teigti, kad R. B. tikslas buvo, kad M. K. dirbti pradėtų jau tą pačią dieną, kai kreipėsi dėl darbo. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos M. K. ne tik kad buvo supažindintas su darbo sąlygomis bendrovėje, bet šioje bendrovėje atliko darbo funkcijas, darbdaviui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus VSDF administravimo įstaigai apie šių asmenų darbo pradžią.
Taigi darytina išvada, kad pagal apylinkės teismo nustatytas aplinkybes R. B. veika teisingai pripažinta nelegaliu darbu (ATPK 41³ straipsnio 1 dalis). Tokio veikos kvalifikavimo nešalina ir tai, kad šioje byloje neįrodytas susitarimas dėl darbo užmokesčio. Remiantis teismų praktika, jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, be to faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (LAT 2AT-87-895/2015).
Apygardos teismas mano, kad nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas minėtą bylą, pažeidė iš ATPK 257 straipsnio kylantį reikalavimą įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Būtent apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino visus proceso metu surinktus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įstatymų reikalavimų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarime padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir R. B. kaltės, padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, pagrįstos išsamiai išnagrinėtų įrodymų analize ir šių duomenų pakanka pažeidėjo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.
Apeliantas skunde teigia, kad buvo pažeistas bylos nagrinėjimo teismingumas, nes bylą turėjo nagrinėti Kretingos rajono apylinkės teismas (ATPK 281 str.) ir tai yra esminis proceso pažeidimas. Nutarimo panaikinimas vien tik dėl netinkamo teritorinio teismingumo taisyklės taikymo, prieštarautų teismo vykdomai pagrindinei funkcijai – vykdyti teisingumą, todėl apygardos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo teritorinio teismingumo pažeidimą pripažinti esminiu proceso teisės pažeidimu, kuris galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl proceso pažeidimo buvo pareikšta tik apeliaciniame skunde, kai buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas, kaip tuo tarpu nagrinėjant bylą jokio prašymo bylą perduoti pagal teritorinį teismingumą pareikšta nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.