Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad 2015 m. birželio 23 d., apie 13.00 val., įmonės veiklos vietos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini), autodetalių parduotuvėje, M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartį, ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiais savo veiksmais R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 99 straipsnio reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovė A. P. parodė, jog R. B. neneigia, jog jis ieškojo darbuotojų, tačiau neįvykdė pareigos dėl darbo santykių įforminimo su M. K., kadangi jo manymu priimti darbuotoją neįvertinus jo darbinių gebėjimų yra rizikinga, apie tai, jog pasibandyti dirbti, t. y. nuplauti automobilį patvirtina ir dėl darbo į autodalių parduotuvę atvykęs M. K.. Teisminio nagrinėjimo metu R. B. patvirtino, jog M. K. pradėjo dirbti 2015 m. birželio 24 d., tačiau darbo sutartyje numatyta, kad asmuo gali pradėti dirbti tik 2015 m. birželio 25 d. Prašo teismo R. B. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, skirti nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. nepripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir parodė, jog jis yra aukštojo išsilavinimo, yra baigęs kūno kultūros institutą, išsituokęs, jį išlaiko dukra ir žentas, šiuo metu yra įmonės (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), direktorius, gauna apie 400,00 Eur darbo užmokestį. Taipogi dirba pagal individualią veiklą, Rietavo turguje prekiauja automobiliais. (duomenys neskelbtini) reikėjo naujų darbuotojų, t. y. prekių išnešiotojų, vairuotojų. Kartą atvažiavo M. K. ir priėjęs prie jo, pasiteiravo ar nereikia darbuotojo. Pastarajam jis atsakė, kad reikia, ir M. K. paklausė ar nusimano apie automobilius, ar moka juos vairuoti, ar sugebės dirbti prie kasos. Tam, kad pažiūrėti kaip M. K. dirba, jam liepė nueiti iš pardavėjos pasiimti kibiriuką ir nuplauti jo asmeninio automobilio galinį bamperį, po ko, jei darbas bus gerai atliktas, jį priims į darbą. M. K. į autodetalių parduotuvę įėjęs nebuvo. Minėtą automobilį jis ruošė pardavimui, kuris šiuo metu jau yra parduotas. Kuomet M. K. plovė automobilį, prisistatė darbo inspekcijos atstovas ir užfiksavo aplinkybes. Paaiškino, jog M. K. jis nepažinojo, jam nebuvo laiko kada išbandyti kaip pastarasis dirba, kadangi norėjo, kad asmuo pradėtų dirbti jau tą pačią dieną po pietų, darbo kodekso nuostatų dėl išbandymo laikotarpio, nežino. M. K. būtų įdarbinęs už valandos laiko, kadangi laukė kol atvažiuos buhalterė, kuri tvarko dokumentus. Prieš sudarant darbo sutartį su M. K., jis neaptarė darbo užmokesčio, už nuplautą automobilį M. K. darbo užmokesčio jis neišmokėjo ir nežadėjo mokėti, bei pastarajam nesakė, jog darbas bus susijęs su automobilių plovimu. Nuo 2015 m. birželio 23 d. M. K. dirba jo įmonėje, darbą atlieka gerai. Pastarasis dirba kaip kasininkas, tiekėjas ir pardavėjas, yra siunčiamas parvežti prekes, atlieka ir kitas užduotis, tačiau į jo darbo funkcijas neįeina plovimo paslaugos. Nurodė ir tai, jog (duomenys neskelbtini) vardu nebuvo parduotas nei vienas automobilis, ši įmonė plovimo paslaugų neteikia. Jo automobilis, kurį plovė M. K. stovėjo autodetalių parduotuvei priklausančioje automobilių stovėjimo vietoje. Prašo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, kadangi šiuo atveju tarp jo ir M. K. susiklostė ne darbo santykiai, o rangos santykiai.

Atstovas advokatas Romanas Lupeika parodė, jog (duomenys neskelbtini) įstatų 2.2. punktas nurodo bendrovės pagrindinę veiklą ir kokias paslaugas bendrovė teikia. Minėta įmonė automobilių plovimo paslaugų neteikia. M. K. plovė asmeninį R. B. automobilį, kurį vėliau M. K. ir nusipirko. R. B. M. K.pasiūlė nuplauti asmeninį jo automobilį pažadėdamas pastarąjį priimti į darbą. R. B. su M. K. nebuvo aptaręs nei darbo sąlygų, nei funkcijų, nei darbo laiko ir darbo užmokesčio dydžio. Prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi šiuo atveju tarp R. B. ir M. K. susiklostė ne darbo santykiai, o rangos santykiai.

Liudytojas M. K. parodė, jog jis yra vidurinio išsilavinimo, šiais metais baigė 12 klasių, 2015 m. liepos 16 d. gavo mokyklos baigimo diplomą. Girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) reikia darbuotojo, todėl 2015 m. birželio 23 d. nuėjo į minėtą įmonę pasidomėti dėl darbo. R. B. iki 2015 m. birželio 23 d. nepažinojo. Įmonės direktorius R. B. jo paklausė ar jis gali nešioti padangas, dirbti parduotuvėje prie kasos, bei liepė išbandymui nuplauti direktoriaus asmeninį automobilį, kadangi norėjo pažiūrėti kaip jis dirba. Darbo funkcijų ir darbo užmokesčio su pastaruoju neaptarė. Beplaunant minėtą automobilį atėjo darbo inspekcijos atstovas. Liudytojas M. K. paaiškino, jog darbo sutartis buvo pasirašyta tą pačią dieną, t. y. 2015 m. birželio 23 d. Po sutarties pasirašymo, direktorius paaiškino ką reikės dirbti, parodė parduotuvę, supažindino su darbo funkcijomis, nuo sekančios dienos jis pradėjo dirbti. Šiuo metu dirba vairuotoju, parduotuvėje prie kasos ir nešioja prekes, darbo funkcijos atitinka jo darbo sutarties sąlygas. Nuo 2015 m. birželio 23 d. nėra matęs, kad kas plautų automobilius, nurodė, jog R. B. neteikia automobilių plovimo paslaugų.

2015 m. birželio 23 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu nustatyta, jog 2015 m. birželio 23 d., apie 13.00 val., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai A. P. ir T. L. patikrino pranešimą dėl galimų darbo pažeidimų (duomenys neskelbtini) autodetalių parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, prie parduotuvės rastas dirbantis, t. y. plaunantis automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, jog jis norėjo įsidarbinti, ir atvykus į (duomenys neskelbtini) priklausančią parduotuvę dėl darbo rado savininką, kuris jam davė pasibandyti dirbti, tai yra nuplauti automobilį „Toyota“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). M. K. taip pat paaiškino, kad su direktoriumi sutarė, jog klausimą dėl priėmimo į darbą išspręs po „pasibandymo“, t. y. nuplovus automobilį. Nustatyta, jog patikrinimo metu, (duomenys neskelbtini) direktorius R. B. nurodė, jog automobilį M. K. leido nuplauti nepasirašius darbo sutarties ir nepranešus apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios VSDFV teritoriniam skyriui, kadangi jo manymu priimti darbuotojo neįvertinus jo darbinių gebėjimų yra rizikinga (b. l. 5-6).

2015 m. birželio 29 d. integracija su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatais nustatyta, jog M. K. (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2015 m. birželio 25 d. (b. l. 7).

2015 m. birželio 23 d. darbo sutartimi Nr. 40 nustatyta, jog tarp M. K. ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. B. buvo sudaryta darbo sutartis dėl pagalbinio darbininko pareigų, darbo pradžia 2015 m. birželio 25 d. (b. l. 10).

2015 m. gegužės 4 d. pažyma – sąskaita Nr. 259 nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo – pardavimo sutartį pardavė R. B. transporto priemonę „Toyota Alensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) įstatais nustatyta, jog 2.2. punkte nurodyta bendrovės veikla – paslaugų pobūdžio, bendrovės veiklos objektas – bet kuri, įstatymų nedraudžiama ūkinė-komercinė veikla, nustatyta ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos aprašo. Nustatyta, jog pagrindinė bendrovės veikla pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos aprašą yra: bet kokia didmeninė ir mažmeninė prekyba, įskaitant variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekybą ir remontą, dažų, lakų ir politūrų prekybą, keleivinis sausumos transportas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, t. y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti. Darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. savo kaltės nepripažino, tačiau neneigė, jog (duomenys neskelbtini) ieškojo darbuotojo, 2015 m. birželio 23 d. M. K. buvo atėjęs dėl darbo į (duomenys neskelbtini) priklausančią autodetalių parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini), ir norėdamas pastarąjį išbandyti, M. K. liepė plauti automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinį bamperį. Be to nurodė, jog šiuo atveju tarp jo ir M. K. susiklostė ne darbo santykiai, o rangos santykiai. Tačiau, tokie R. B. parodymai atmestini kaip neatitinkantys faktinių nustatytų bylos aplinkybių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, taip pat yra nurodęs, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 41³ straipsnio sudėtį.

Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-3332/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002).

Bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog pats R. B. teisminio nagrinėjimo metu, aiškindamas aplinkybes, patvirtino, kad tarp jo ir M. K. buvo kalba apie M. K. įsidarbinimą (duomenys neskelbtini) priklausančioje autodetalių parduotuvėje, patvirtino, jog pastarojo klausė ar nusimano apie automobilius, ar moka juos vairuoti, ar sugebės dirbti prie kasos, bei, tam, kad pažiūrėti kaip M. K. dirba, liepė išbandymui nuplauti jo automobilio bamperį. Nustatyta, jog liudytojas M. K. teisminio nagrinėjimo metu taipogi nurodė, kad 2015 m. birželio 23 d. į (duomenys neskelbtini) priklausančią autodetalių parduotuvę buvo atėjęs su konkrečiu tikslu – ieškojo darbo, R. B. jo klausė, ar jis gali nešioti padangas, dirbti parduotuvėje prie kasos, bei išbandymui liepė nuplauti automobilį. Tai, jog į (duomenys neskelbtini) autodetalių parduotuvę atėjo norėdamas įsidarbinti ir minėtos įmonės direktorius išbandymui liepė nuplauti automobilį, M. K. nurodė ir 2015 m. birželio 23 d. rašytame paaiškinime (b. l. 9). Galiausiai administracinės bylos medžiaga objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog 2015 m. birželio 23 d., inspekcijos patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) veiklos vietos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas M. K., kuris, kaip patikrinimo aktu užfiksuotas dirbantis, t. y. plaunantis automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, vienareikšmiai konstatuotina, jog M. K. - dirbo konkretų darbą. Be to, atkreiptina, byloje nėra jokių duomenų, kad tarp R. B. ir M. K. buvo sudaryta rangos sutartis. Pažymėtina, jog paklusimas darbo tvarkai gali būti išreikštas įvairiai – darbuotojas gali dirbti laikydamasis nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo, technologijų ir pan. Analizuojamu atveju M. K. pakluso darbo organizavimo nurodymams ir atliko jam nurodytą užduotį – pasiimti kibirėlį ir nuplauti automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinį bamperį, o R. B., kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, leido M. K. tokiomis sąlygomis dirbti. Nors M. K. plovė asmeninį R. B. priklausantį automobilį, tačiau pažymėtina, šį nurodymą M. K. atliko (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. B. pavedimu, kuris norėjo išbandyti asmenį ir pažiūrėti kaip pastarasis dirba. R. B. argumentai, tai jog (duomenys neskelbtini) neteikia automobilių plovimo paslaugų, atmestini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Išdėstytų aplinkybių visuma suponuoja objektyvią išvadą, jog R. B., 2015 m. birželio 23 d., (duomenys neskelbtini) veiklos vietos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini), autodetalių parduotuvėje, įdarbino M. K. ir realiai leido dirbti M. K., nesudaręs su juo darbo sutarties, bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, kas laikytina nelegaliu darbu. Byloje nenustatyta, jog R. B. ir M. K. buvo susitarę dėl darbo užmokesčio dydžio, tačiau pažymėtina, jog šio fakto nenustatymas savaime nepaneigia aplinkybės, jog M. K., esant darbo sutarties požymiams ir nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, nelegaliai dirbo, kadangi asmuo, faktiškai dirbdamas darbdavio naudai, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3202/2011, N575-520/2012).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) išaiškino, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui, išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Šių sąlygų neįvykdžius ir leidus darbuotojui dirbti (praktikuotis), toks darbas laikomas nelegaliu (žr. nutartį byloje Nr. N575-2032/2010).

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad R. B. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymas, t.y. konstatuotina, kad tarp R. B. ir M. K. susiklostė darbo santykiai, M. K. neabejotinai dirbo nelegalų darbą, o R. B., leisdamas jam dirbti, nesudarius su juo darbo sutarties, nesiėmęs jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tokią pareigą turėjo pagal galiojančius įstatymus, darbdavio veiklos dokumentus ir pan., ir nepranešęs apie jo darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (Sodra), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo subjektyviąją pusę įrodo nustatytos ir aptartos faktinės bylos aplinkybės, o administracinio teisės pažeidimo subjektas yra administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio dispozicijoje nurodytas darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, kuriuo nagrinėjamoje situacijoje yra pagrįstai pripažinta R. B.. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. B., būdamas (duomenys neskelbtini) direktorius, nesiėmė aktyvių veiksmų įdarbinant M. K. sudaryti rašytinės darbo sutarties, todėl pagrįstai laikytina atsakingu dėl netinkamai organizuojamos vykdomos veiklos: t. y. jis leido darbuotojui dirbti darbą, nesudarius su juo darbo sutarties.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Neteisėta veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiojo teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka.

Duomenų apie tai, kad R. B. būtų anksčiau baustas už analogiško pobūdžio administracinius teisės pažeidimus byloje nėra. Byloje lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Sprendžiant dėl nuobaudos dydžio paskyrimo į atsižvelgiama į R. B. asmenybę – neturi galiojančių administracinių nuobaudų, šios rūšies administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, dirba, gyvena vienas, jo pajamas sudaro apie 400 eurų per mėnesį, yra 60 metų amžiaus, todėl pagrįstai manyta, jog šiuo atveju R. B. atžvilgiu nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jam už padarytą teisės pažeidimą minimalią administracinę nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Apie nuobaudos paskyrimą R. B. paskelbtina per visuomenės informavimo priemones (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

R. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam - 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.1.-2967-963/2015, įmokos kodą 1001.

Nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.