- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-18
- Bylos Nr.
- ATP-542-255/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01282-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Pažeidėjas
- K. K.
- Advokatai
- Arūnas Skuolevičius
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. atstovo advokato Arūno Skuolevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2014 m. kovo 13 d. įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti D. G., su ja nepasirašęs darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią. Tokiu būdu K. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 99 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 2 punkto nuostatas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. priėmė nutarimą, kuriuo K. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda.
Šalies argumentai
K. K. atstovas advokatas Arūnas Skuolevičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti nesant UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), administracijos vadovo K. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Apeliantas nesutinka su priimtu nutarimu, kadangi mano, jog nutarimas priimtas neatsižvelgiant į faktines įvykio aplinkybes, neteisingai jas vertinant, dėl šios priežasties yra priimtas neteisingas procesinis sprendimas.
Skunde nurodo, kad teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos (Aprobuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. liepos 14 d. pasitarime) nurodo, kad administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo konkrečiu atveju teismas neturėjo pagrindo konstatuoti esminio šio pažeidimo požymio: kad buvo DK nustatyti darbo sutarties požymiai, bet nebuvo laikytasi darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pažymi tai, kad bendrovėje atliktas patikrinimas nenustatė ir nekonstatavo to, kad bent jau žodinė darbo sutartis su D. G. buvo sudaryta. Pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes 2014 m. kovo mėn. 13 d. bendrovėje turėjo dirbti J. Č., bet jos tą dieną darbe nebuvo. Dėl šios priežasties K. K., žinodamas apie tai, kad bendrovei ateina daug dalykinės informacijos elektroniniu paštu, paprašė, kad D. G. gautus elektroninius dokumentus persiųstų asmeniškai jam. Šiuo atveju jokių požymių, kurie galėtų patvirtinti susitarimą dėl darbo santykių pradžios, tarp bendrovės vadovo ir D. G. nebuvo nustatyta. Teismo padaryta išvada apie darbo santykių pradžią yra nepagrįsta, nes ir nutarime nurodoma tik tai, kad buvo tartasi tarp K. K. ir D. G. apie darbą bendrovėje apskritai, o ne tartasi dėl visų privalomų sudarant darbo sutartį sąlygų, kurios yra išvardintos DK. Pažymi ir tai, kad nutarime nekonstatuojamas tokių sąlygų tarp darbdavio ir galimo ateityje darbuotojo statusą turinčio asmens aptarimas - nenustatyta tai, nuo kada buvo sutarta su D. G. dėl jos darbo pradžios, nei kokio dydžio atlyginimas jai bus mokamas, neaptartos ir kitos darbo sutarčiai būdingos ir privalomos sąlygos, dėl kurių darbdavio ir darbuotojo susitarimą (darbo sutartį) galima būtų laikyti užbaigtu, ir šiuo pagrindu negalima konstatuoti tai, kad darbo sutartis yra sudaryta bent žodžiu, bet įstatymų reikalaujama tvarka neįforminta ir apie darbo sutarties sudarymą nepranešta įstatymų nustatytai institucijai.
Atsižvelgdamas į nurodomas aplinkybes teigia, kad teismas neturėjo jokio pagrindo daryti išvadą, kad rastas bendrovės biure asmuo yra nelegaliai dirbantis, taip pat nėra pagrindo nutarime konstatuoti ir to, kad teisme yra apklaustas nelegaliai dirbęs asmuo, nes tokiu jis nepripažintas ir neprisipažinęs, taip pat, kaip ir darbdavys iki šio skundžiamo sprendimo nėra buvęs pripažintas asmeniu, nelegaliai bendrovėje įdarbinusiu kitus asmenis ar kitą asmenį. Teismo padaryta išvada apie asmenį, kuris neabejotinai dirbo nelegalų darbą, yra nepagrįsta visetu įrodymų, kurie neabejotinai leistų konstatuoti D. G. darbinių funkcijų atlikimą UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės naudai ir administracijos vadovo pavedimu. Teismas nesurinko visų įrodymų, kurie buvo galimi surinkti šioje byloje, ir tuo neatskleidė bylos esmės. Kaip matyti iš posėdžio protokolo, informacijos šaltinis Valstybinei darbo inspekcijai, tvirtinantis apie nelegalų darbą bendrovėje, buvo J. Č., kuri menamo nusižengimo padarymo metu (2014 m. kovo 13 d.) pati turėjo būti darbo vietoje bei atlikti jai pavestą darbą pagal sudarytą su ja darbo sutartį. Pareigūnės, atlikusios patikrinimą bendrovėje, į ją atvyko turėdamos išankstinę J. Č. suformuotą nuomonę apie neva nelegaliai dirbantį bendrovėje asmenį, tuo tarpu patikrinimą atlikusių pareigūnių, kaip ir teismo, nebuvo užfiksuota to, kad pačios J. Č. darbo vietoje nebuvo ir nebuvo aiškinamasi ir to fakto, kodėl asmuo, turintis būti darbo vietoje ir dirbti sulygtą darbą, to neatlieka, o skundžiasi ne dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, o dėl neva bendrovėje daromo pažeidimo nelegalaus darbo prasme.
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VDI) su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. K. atstovo apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime nurodo, kad vykdydama savo funkcijas VDI vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu (toliau - VDI įstatymas), VDI nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. Al-595, bei VDI reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-32, kurie nustato VDI kompetencijos ribas. VDI funkcijoms priskirtina nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų prevencija ir DK, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų vykdymo kontrolė įmonėse, taip pat nelegalaus darbo reiškinių kontrolė ir prevencija (VDI įstatymo 4 straipsnis).
VDI patikrinimo metu 2014 m. kovo 13 d., 13 val. 20 min., UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), rasta dirbanti D. G., buvo įjungtas kompiuteris, ant darbo stalo buvo atspausdintos sąskaitos ir kiti įmonės dokumentai. Patikrinimo metu D. G. atsiliepė į visus (įeinančius) tiek fiksuoto ryšio, tiek mobilaus telefono skambučius prisistatydama (duomenys neskelbtini) bei suteikdama prašomą informaciją ir/ar nukreipdama besikreipiančiuosius įmonės direktoriui. D. G. puikiai orientavosi įmonės reikaluose, žinojo kur sudėti dokumentai, patikrinimo metu pateikė VDI pareigūnėms darbo sutarčių registravimo žurnalą bei kitus dokumentus. Dėl to buvo konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius K. K., leidęs dirbti D. G. nepasirašius darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 99 straipsnio 3, 6 dalis. Dėl to K. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir byla perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Dėl apelianto argumento, kad atliktas UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas nenustatė, kad „bent jau žodinė darbo sutartis su D. G. buvo sudaryta. <...> jokių požymių, kurie galėtų patvirtinti susitarimą dėl darbo santykių pradžios tarp bendrovės vadovo ir D. G. nebuvo nustatytų", nurodo, kad minėto VDI patikrinimo metu pati D. G. VDI nustatytos formos paaiškinime nurodė: „dabar pagal susitarimą bandomasis laikotarpis, jei gerai seksis atlikti pareigas, tada su K. K. aptarsiu įdarbinimo galimybes". Patikrinimo metu D. G. žodžiu paaiškino, kad „bandosi", nes gyvenime nėra dirbusi administracinio pobūdžio darbo, tokiu būdu pažindinasi ir su įmonės veiklos specifika. D. G. taip pat nurodė, kad planuojama įdarbinimo data – 2014 m. kovo 17 d. Teismo posėdžio metu pats K. K. nurodė, kad jie su D. G. buvo sutarę, kad sekretorei išėjus, ji padės jam dirbti, darbo sąlygas jie buvo jau aptarę ir D. G. tik atėjo pasibandyti. Tokiu būdu, konstatuotina, kad darbas (administratorės pareigose) buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, t. y. tiek D. G., tiek K. K. patvirtino, kad susitarimas dėl darbo buvo, todėl apelianto argumentai dėl susitarimo dėl darbo nebuvimo atmestini.
Atsiliepimas
Atsiliepime pabrėžiama, kad įstatymai nustato rašytinės darbo sutarties privalomumą bei darbdavio pareigą tinkamai organizuoti darbo procesus, t.y. leisti dirbti tik pasirašius darbo sutartį ( DK 98 straipsnio 1 dalis 1, 2 punktas, 99 straipsnio 3, 6 dalis), tinkamai instruktavus asmenį saugiai dirbti (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir apie asmens įdarbinimą pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai (DK 98 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato išbandymo galimybės norint patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui/darbuotojas pavestam darbui nepasirašius darbo sutarties, o DK nuostatos (105, 106, 107 straipsniai) išbandymą apibrėžia kaip vieną iš galimų, šalių susitarimu raštu pasirašytoje darbo sutartyje įtvirtinamų sąlygų. Nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka.
Dėl apelianto argumento, kad pareigūnės, atlikusios patikrinimą bendrovėje, į ją atvyko turėdamos išankstinę J. Č. suformuotą nuomonę apie nelegaliai dirbantį bendrovėje asmenį, tuo tarpu nefiksavo, jog pačios J. Č. darbo vietoje nebuvo, nurodo, kad nagrinėjant (tiriant) prašymus/skundus VDI pareigūnai privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, nešališkumo, proporcingumo, principais. Tokiu būdu, 2014 m. kovo 13 d. minėtas UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas buvo atliktas pagal VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo pavedimą Nr. 351 (dėl galimai nelegaliai dirbančios administratorės). VDI pareigūnė, D. L.-Ž., sąžiningai vykdė savo pareigas, kvalifikavo administracinį teisės pažeidimą ir surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą ir vadovaujantis ATPK 224 straipsnio 1 dalimi bylą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Todėl daro išvadą, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, o K. K. 2014 m. birželio 23 d. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai vertinti kaip niekiniai, t. y. bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, todėl teismo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą, o K. K. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas K. K. surašytas už tai, kad jis leido dirbti D. G. su ja nepasirašęs darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią.
Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
Apygardos teismas išsamiai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas K. K. pagrįstai yra nubaustas už tai, kad 2014 m. kovo 13 d. D. G. dirbo nelegaliai apelianto vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. kaltė padarius šį teisės pažeidimą yra įrodyta visiškai. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktą byloje medžiagą, nepagrįstai vadovavosi J. Č. paaiškinimu bei D. G. pirminiu paaiškinimu, tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl K. K. kaltės, išklausė jo parodymus, liudytojų D. G., D. L.-Ž., I. G. parodymus, įvertino rašytinius įrodymus, savo išvadas dėl K. K. kaltės pakankamai motyvavo.
Byloje esantys duomenys – 2014 m. kovo 14 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA0916-0051, D. G. paaiškinimas, – patvirtina, kad 2014 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inspektorėms D. L.-Ž. ir I. G. atlikus patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad su D. G., kuri dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ofise, nebuvo sudaryta darbo sutartis. Iš pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią nustatyta, kad apie D. G. priėmimą į darbą UAB (duomenys neskelbtini) buvo pranešta 2014 m. kovo 14 d. (b. l. 26), o darbo sutartis su D. G. buvo sudaryta tik 2014 m. kovo 17 d., šioje sutartyje nurodyta, kad darbo pradžia yra 2014 m. kovo 17 d. (b. l. 21 – 22). D. G. 2014 m. kovo 13 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji yra įgaliota tvarkyti įmonės einamus reikalus, sumokėti mokesčius, sąskaitas, atsiliepia į skambučius ir nukreipia juos įmonės direktoriui, į biurą atvažiuoja darbo dienomis pagal poreikį, dabar pagal susitarimą yra bandomasis laikotarpis, planuojama įdarbinimo data – 2013 m. kovo 17 d. (b. l. 8). Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu K. K. neneigė, jog patikrinimo metu D. G. buvo darbo vietoje, nurodė, jog darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie jos įdarbinimą pranešta nebuvo, nes ją įdarbinti planavo nuo 2014 m. kovo 17 d., pats teigė, kad apie darbo sąlygas jau buvo kalbėjęs su D. G. anksčiau, 2014 m. kovo 13 d. ji pabandė dirbti (b. l. 37). Kaip minėta, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad darbo sutartis su D. G. nebuvo sudaryta, apie tai, kad D. G. yra priimama į darbą UAB (duomenys neskelbtini) VSDFV buvo pranešta tik atlikus patikrinimą. Apelianto skundo argumentai, jog D. G. buvo atėjusi į UAB (duomenys neskelbtini) persiųsti tik elektroninius laiškus, tačiau jokio susitarimo apie darbą su ja nebuvo, vertintini kaip pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi tiek D. G., tiek K. K. patvirtino, kad darbo sąlygas jau buvo aptarę anksčiau, iki D. G. 2014 m. kovo 13 d. atvykstant į UAB (duomenys neskelbtini) ofisą. Taigi, priešingai apelianto tvirtinimui, byloje ištirtų ir skundžiamame nutarime išsamiai aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad D. G. 2014 m. kovo 13 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai ir nelegaliai, nes su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis, kaip to reikalauja DK 99 straipsnis, o pagal DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą toks darbas laikytinas nelegaliu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog užtenka duomenų konstatuoti, kad D. G. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, kaip darbuotoja, darbo sutartis nebuvo sudaryta, apie darbo santykius nebuvo informuotos atitinkamos institucijos ir tai atitinka nelegalaus darbo faktą ir pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Tai, kad po administracinio teisės pažeidimo padarymo D. G. buvo įdarbinta legaliai, su ja buvo sudaryta darbo sutartis ir informuotos atitinkamos institucijos, nepašalina K. K. atsakomybės už tai, kad 2014 m. kovo 13 d. D. G. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nelegaliai.
Apeliantas skunde akcentuoja aplinkybę, kad VDI inspektorės, atlikdamos patikrinimą, neanalizavo priežasčių, kodėl kitos UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos J. Č. nebuvo darbe, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju aplinkybė, kad J. Č. darbe nebuvo ir jos nebuvimo priežastys neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant K. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą dėl nelegalaus D. G. darbo, nes administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2013 m. kovo 13 d. D. G. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nelegaliai. Nors K. K. pirmosios instancijos teisme teigė, kad D. G. 2014 m. kovo 13 d. tik pabandė dirbti, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad išbandymas gali būti sulygstamas tik sudarant darbo sutartį, gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje, o išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai (DK 105 straipsnis). Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 straipsnis), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186,187 straipsniai). Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad K. K. negali remtis argumentu, kad D. G. buvo atvykusi tik pasibandyti, ar jai tinka darbas, kadangi išbandymas sulygstamas tik sudarius darbo sutartį, t. y. legaliai asmenį įdarbinus.
Įvertinęs visus aptartas duomenis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. nutarimu pagrįstai K. K. pripažino kaltu pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir pagrįstai paskyrė jam minimalią ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą - 3000 Lt baudą. K. K. paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, administracinės nuobaudos paskirtį ir tikslus, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarimą nepakeistą ir K. K. atstovo advokato Arūno Skuolevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.