- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-06-02
- Bylos Nr.
- A2.1.-1581-965/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01282-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Pažeidėjas
- K. K.
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Daivai Kaminskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. K., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovei E. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB „Bus&Auto Baltic“ direktoriumi, 2014-03-13 įmonėje UAB „Bus&Auto Baltic“, adresu Garažų g. 2, Klaipėdoje, leido dirbti D. G., su ja nepasirašęs darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią. Tokiu būdu K. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 2 punkto nuostatas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. K. kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino ir parodė, kad 2014-03-12 ar 2014-03-13 buvo nutraukta darbo sutartis su įmonėje dirbusia sekretore J. Č., kuri buvo vienintelė įmonės darbuotoja. 2014-03-17 jis paprašė D. G. nuvykti į biurą ir jam persiųsti gautus elektroninius laiškus. Šiems veiksmams atlikti jai buvo surašytas įgaliojimas. Dar kai buvusi sekretorė J. Č. dirbo, jie su D. G. buvo sutarę, kad sekretorei išėjus, ji pradės pas jį dirbti. Apie darbo sąlygas jie buvo pakalbėję ankščiau ir D. G. tik atėjo išbandyti, susipažinti su darbu, pažiūrėti, ar jai patiks. D. G. jam tik persiuntė elektroniniu paštu atsiųstus laiškus, jokių sutarčių nesudarinėjo.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovė E. D. palaikė administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytas aplinkybes, prašė K. K. skirti nuobaudą ir remtis visais pirminiais Darbo inspekcijos darbuotojų surinktais duomenimis.
Liudytoja D. G. parodė, kad ji ieškojo darbo ir dėl to buvo susitikusi su K. K.. Jie susitarė, kad išėjus sekretorei, ji ateis dirbti, prieš tai pabandžiusi, ar jai patiks. 2014-03-13 K. K. jos paprašė atvykti į biurą ir persiųsti elektroniniu paštu atsiųstus laiškus. Ji taip pat kažką atspausdino, tačiau tą dieną su dokumentais nedirbo.
Liudytoja, vyriausioji darbo inspektorė, D. L. Ž. parodė, kad ji surašė K. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kadangi 2014-03-13 po pietų nuvyko patikrinti įmonės, adresu Garažų g. 2, Klaipėdoje, dėl nelegalaus darbo. Įmonėje buvo viena darbuotoja D. G., kuri nurodė, kad veikia pagal įgaliojimą. D. G. pateikė darbo registracijos žurnalą, parodė dokumentus dėl buvusios administratorės atleidimo, atsiliepė dviem įmonės telefonais, vienus skambučius pati atsakydavo, o kitus nukreipdavo direktoriui.
Liudytoja I. G. parodė, kad kartus su kolege darbo inspektore D. L. Žandariene 2014-03-13 nuvyko į įmonę, adresu Garažų g. 2, Klaipėdoje, atlikti patikrinimo dėl nelegalaus darbo. Įmonėje buvo vienas asmuo D. G., kuri nurodė, kad įmonės direktorius yra išvykęs. D. G. joms būnant ten atsiliepė telefonu, prisistatė kaip įmonės darbuotoja, kai kuriuos skambučius nukreipdavo direktoriui.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. DK 98 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti nelegalaus darbo požymiai: 1) nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t. y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; arba 2) nelegaliu darbu yra laikomas darbas, kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.
Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja DK 99 straipsnis. DK 99 str. numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (DK 95 str.); darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą); darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys; sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą; darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu; darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad K. K. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje dėl D. G. nelegalaus darbo, įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais – paties K. K. parodymais, Darbo inspekcijos pareigūnų bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K. savo kaltę neigia, tačiau jo argumentai, kad D. G. tą dieną įmonėje nedirbo, o tik atėjo persiųsti gautų elektroninių laiškų ir turėjo tam įgaliojimą, atmestini ir vertintini kaip gynybos taktika. Teismo posėdžio metu pats K. K. nurodė, kad jie su D. G. buvo sutarę, kad sekretorei išėjus, ji padės jam dirbti, darbo sąlygas jie buvo jau patarę ir D. G. tik atėjo pasibandyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad LR DK 105 str. yra nustatyta, kas yra išbandymas ir jo sąlygos. Pažymėtina, kad išbandymas gali būti sulygstamas tik sudarant darbo sutartį. Išbandymas gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai (LR DK 105 str. 2 d.). Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 straipsnis), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186,187 straipsniai). Todėl nagrinėjamu atveju K. K. negali remtis argumentu, kad D. G. buvo atvykusi tik pasibandyti, ar jai tinka darbas, kadangi išbandymas sulygstamas tik sudarius darbo sutartį, t. y. legaliai asmenį įdarbinus.
Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos vyriausioji darbo inspektorė D. L.-Ž. bei kartu su ja patikrinimą atlikusi I. G. patvirtino, kad atvykusios į įmonę UAB „Bus&Auto Baltic“, adresu Garažų g. 2, Klaipėdoje, jos rado įmonėje vieną asmenį D. G., kuri sėdėjo kabinete už darbo stalo, atsiliepinėjo įmonės telefonais kaip įmonės atstovė, kai kuriuos skambučius nukreipdama įmonės direktoriui. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Liudytoja D. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad patikrinimo dieną ji buvo biure, atėjo K. K. prašymu persiųsti elektroniniu paštu gautus laiškus, ji taip pat kažką atspausdino. Iš SODRA pažymos, įmonės direktoriaus įsakymo, darbo sutaries matyti, kad D. G. buvo priimta į darbą UAB „Bus&Auto Baltic“ nuo 2014-03-17, tačiau 2014-03-13 ji jau faktiškai dirbo darbą – D. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl darbo santykių su K. K. ji jau tarėsi ankščiau, tai patvirtino ir K. K., todėl konstatuotina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl dirbamo darbo, o 2014-03-13 D. G. jau dirbo administratorės-sekretorės darbą, nors rašytinė darbo sutartis dėl šio darbo buvo sudaryta tik 2014-03-17. Taip pat byloje nustatyta, kad K. K. realiai leido dirbti D. G. UAB „Bus&Auto Baltic“, nurodė, kokius darbus atlikti, o teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos D. L.-Ž. ir I. G. patvirtino, kad D. G. puikiai orientavosi įmonės reikaluose, žinojo, kur sudėti dokumentai ir panašiai.
Draudžiama darbdaviui leisti darbuotojui pradėti dirbti, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis, tačiau K. K. šio draudimo nepaisė. Nors K. K. nurodė, kad D. G. įmonėje veikė pagal įgaliojimą, tačiau pažymėtina, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str.). Įgaliojimo teisinius santykius reglamentuoja civilinis kodeksas, o nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, kurie turėjo būti įforminti rašytine darbo sutartimi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose – nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Administracinė byla Nr. N575-2917/2009). Byloje visi šie įrodymai yra užfiksuoti, t. y. dirbęs asmuo apklaustas, taip pat ir patikrinimą atlikusios pareigūnės patvirtino mačiusios darbuotoją, dirbančią nurodytoje darbo vietoje, ir jos pirmosios apklausė dirbantį asmenį.
Byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad patikrinimo metu 2014-03-13 D. G. neabejotinai dirbo nelegalų darbą, o UAB „Bus&Auto Baltic“ direktorius K. K. leido jai dirbti, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties, nesiėmęs jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tokią pareigą turėjo pagal galiojančius įstatymus, darbdavio veiklos dokumentus, ir apie jos darbą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui prieš vieną darbo dieną, todėl K. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.
Pažeidėjo K. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertinus tai, jog iš bylos medžiagos nustatyta, jog su D. G. buvo sudaryta darbo sutartis nuo 2014-03-17, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus pasiekta K. K. paskyrus minimalią Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.
LR ATPK 41 str. 5 d. nustatyta tvarka apie nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį paskyrimą paskelbtina per visuomenės informavimo priemones.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
K. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. už vieną nelegaliai dirbusį asmenį skirti administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6401.
Nutarimui įsiteisėjus, apie nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.