Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. R. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. P. nubausta už tai, kad būdama UAB „duomenys neskelbtini“ (toliau – ir Bendrovė) direktore, nesudariusi su B. M. rašytinės darbo sutarties ir apie asmens įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui, leido dirbti B. M. UAB „duomenys neskelbtini“, esančioje (duomenys neskelbtini), konditere 2013 m. rugpjūčio 13 d. nuo 13 val. iki 15 val. 20 min. Tokiais veiksmais R. R. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu R. R. P. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-09-18 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, nepadarė, kadangi, jai nežinant, B. M. buvo leista iškepti kelis pyrago lakštus. Teigia, kad atvykus B. M. į bendrovės gamybines patalpas, ji apsisprendė dirbti konditere ir paprašė leisti jai pabandyti iškepti kelis pyrago lakštus. Apeliantė pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo nepadarė, nes B. M. ir darbdavio nesiejo darbo santykiai. Teigia, kad B. M. jokių darbo funkcijų neatliko, į bendrovę atvyko tik po 13.00 val., o darbas prasideda nuo 8.00 val. Nurodo, kad būsimo darbuotojo buvimas darbo vietoje, darbdaviui ir darbuotojui nesusitarus dėl darbo sutarties sudarymo, negali būti laikomas administraciniu teisės pažeidimu. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ne visus byloje surinktus įrodymus, o byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantė teigia, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Tokie R. R. P. teiginiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei paneigti bylos duomenimis. Lietuvos Respublikos DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai vykdydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą nustatė, kad bendrovės gamybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 13.00 val. iki 15.20 val. B. M. dirbo konditere nesudariusi ir nepasirašiusi su darbdaviu rašytinės darbo sutarties (b. l. 8). Nors apeliantė R. R. P. teigia, kad B. M. darbo funkcijų neatliko, šiuos jos argumentus paneigia B. M. rašytinis paaiškinimas. B. M. nurodė, kad 2013-08-13 pradėjo dirbti nuo 13.00 val., kepė pyrago „(duomenys neskelbtini)“ lakštus. Nurodė, jog rašytinės darbo sutarties nėra sudariusi ir pasirašiusi, darbo pažymėjimo neturi (b. l. 13). Teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad B. M. atvyko į darbovietę ne 8.00 val., o tik 13.00 val., nereiškia, jog B. M. neatliko darbo funkcijų. Klaipėdos AVMI patikrinimo pažymoje nurodyta, kad B. M. buvo pastebėta gamybinėse patalpose (kepykloje). B. M. buvo su darbo prijuoste ir kepuraite, kepė pyrago lakštus (b. l. 8). Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog B. M. būdama bendrovės gamybinėse patalpose atliko darbo funkcijas, t. y. būdama konditere kepė pyrago lakštus. Apeliantė teigia, kad nepaisant to, jog B. M. kepė pyrago lakštus, ji darbo funkcijų neatliko, o tik pabandė atlikti būsimą darbą. Teismas pažymi, jog ir tokiais atvejais būtina sudaryti darbo sutartį. Lietuvos Respublikos DK 105 straipsnis numato, kad sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Taigi teisinis reglamentavimas nedviprasmiškai įtvirtina darbdavio pareigą kiekvieną kartą sudaryti darbo sutartį su darbuotoju prieš jam leidžiant atlikti darbo funkcijas. Atsižvelgiant į aptartas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pirmosios instancijas teismas pagrįstai R. R. P. pripažino kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą 41³ straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat savo praktikoje yra nurodęs, kad nelegaliu darbu yra laikomi ir tie atvejai, kai nepranešama VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis byloje Nr. N-575-805-12). Taigi nustačius, kad tarp darbuotojo ir darbdavio yra sudaryta rašytinė darbo sutartis, tačiau darbdaviui nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens įdarbinimą, laikoma nelegaliu darbu, už kurį numatyta administracinė atsakomybė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. R. P., būdama įmonės direktore, ne tik nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens įdarbinimą, bet ir nesudarė darbo sutarties su B. M.

Aptartos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apelianto kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais. R. R. P. skirta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-09-18 nutarimas nekeistinas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. R. P. apeliacinį skundą atmesti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.