Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Raimonda Pauparienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01106-2011-5

2014 m. lapkričio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. L., I. L. ir jų gynėjo advokato Vaidoto Sviderskio apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. L., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

I. L., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Procesas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 82589,51 Lt dydžio civilinio ieškinio A. L. ir I. L. nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. ir I. L. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2010 m. spalio 29 dienos, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, veikdami bendrininkų grupe, A. L. pagaminus netikrus dokumentus – išpildomąją techninę dokumentaciją ypatingo objekto statybos darbams, (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, panaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipus, rekvizitus, personalo darbuotojų – suvirintojų V. Z., A. L., G. V. pavardes, į klastojamus dokumentus įrašius tikrovės neatitinkančius įrašus, jog pagal minėtą išpildomąją techninę dokumentaciją (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijoje rekonstruojant tribūnas darbus atliks UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ darbuotojai, turintys reikiamus atestatus tam, kad atliktų ypatingo objekto statybos darbus, ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo – 2010 m. spalio mėnesį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui I. L., po to suklastotus dokumentus panaudojo I. L. – išpildomąją techninę dokumentaciją ypatingo objekto statybos darbams – (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai – 2010 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) pasitarimo metu kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovas, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie 2010 m. spalio 29 d. „Atliktų darbų perdavimo akto Nr. 1, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijoje tribūnų rekonstravimo darbų už 482 054,32 Lt.

Apeliaciniame skunde rašoma, kad apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė, netyrė ir neanalizavo aplinkybės, kokiu tikslu kaltinamieji pagamino ir panaudojo „išpildomąją techninę dokumentaciją“ arba „mėlynąjį aplanką“ ir jo turinį, jeigu apmokėjimas už atliktus darbus pagal minėtą subrangos sutartį nuo šios dokumentacijos pateikimo ar nepateikimo visiškai nepriklausė. Apylinkės teismas privalėjo ištirti ir konstatuoti, kokių konkrečių dokumentų pagaminimu ir panaudojimu nuteistuosius buvo galima kaltinti ir ar bylos medžiagoje įvardijamas „mėlynasis aplankas“ ir jo turinys gali būti laikomas dokumentu.

Apeliantai pastebi, kad nei Statybos įstatymas, nei 2010 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-828 „Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 Statybos užbaigimas“ (redakcija aktuali nuteistiesiems inkriminuojamų veikų laikotarpiu), reglamentavęs statybos užbaigimo procedūras, neapibrėžia, kas konkrečiai yra „išpildomoji techninė dokumentacija“, tai yra nepateikia išpildomosios techninės dokumentacijos sąvokos. Todėl svarbu nustatyti „išpildomosios dokumentacijos“ teisinį apibrėžimą, t. y. aiškiai apibrėžti nusikaltimo objektą, tai skundžiamame nuosprendyje nepadaryta, o nenustačius ir konkrečiai neįvardijus nusikaltimo sudėties objekto arba dalyko, pats baudžiamasis procesas negalimas, kadangi nenustatomas arba neįvardijamas pagrindinis nusikaltimo sudėties elementas.

Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų 1995 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. 1-1115, 2006 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. X-992 redakcijos 2 straipsnyje (redakcija aktuali kaltinamiesiems inkriminuojamų veikų laikotarpiu) apibrėžta tokia dokumento sąvoka: dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veikos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos. Pagal teismų praktiką dokumentu laikomas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-662/2000; 2K-775/2007; 2K-7-200/2008; 2K-263/2010 ir kt.). Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Svarbu yra tai, jog dokumentai, negalintys būti tam tikro teisinio santykio ar juridinio fakto tiesioginiu įrodymu, nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo dalykas.

Analizuojant byloje esantį niekaip nesurištą ir nepatvirtintą, neva nuteistųjų suklastotą „mėlynąjį aplanką“ ir jo turinį arba „išpildomąją techninę dokumentaciją“, pirmiausia, apeliantų nuomone, atkreiptinas dėmesys į byloje esantį „Išpildomosios techninės dokumentacijos rejestrą“, kuris lyg ir pateikia „išpildomąją techninę dokumentaciją“ sudarančių dokumentų sąrašą, tačiau niekieno nepasirašytas ir nepatvirtintas. Tai reiškia, kad iš šio lapo neaišku, nei kas, nei kada šiuos dokumentus sudarė, perdavė ir priėmė. Vadovaujantis 2001 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymo „Dėl dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Dokumentų rengimo taisyklės arba Taisyklės) Nr. 19 (redakcija aktuali nuteistiesiems inkriminuojamų veikų laikotarpiu) 6 skyriaus 62 punktu, kuriame numatyta, kad „<...>Perdavimo ir priėmimo aktą pasirašo perduodantys ir priimantys asmenys, daroma išvada, kad šiuo atveju, nesant būtinojo informacinio dokumento rekvizito, tai yra dokumentus perduodančio ir perimančio asmenų parašų, byloje esantis „Išpildomosios techninės dokumentacijos rejestras“ negali būti laikomas dokumentu.

Apeliantų pastebėjimu, „Atitikties deklaraciją“, kuri taip pat patenka į „mėlynojo aplanko“ turinį, sudaro trys lapai (nesusegti ir nepatvirtinti), pirmi du iš jų niekieno nepasirašyti, trečias lapas pasirašytas S. D. ir patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. Svarbu yra tai, jog S. D. parašu patvirtinta tik informacija, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra išdavusi S. D. kvalifikacijos atestatą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) . Po šio dokumento seka S. D. kvalifikacijos atestato kopija, kuri patvirtinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos A. L., tačiau tai nereiškia, kad šis kvalifikacijos atestatas gali būti laikomas neteisėtai pagamintu ar suklastotu. Iš minėtų dokumentų nematyti, nei kada šie dokumentai yra patvirtinti, nei kokiam konkrečiai objektui jie yra skirti. Šiuo atveju visi jame nurodyti duomenys atitinka tikrovę ir iš esmės suklastotais nelaikytini. Atitinkamai šie dokumentai neturi nuteistiesiems inkriminuoto BK 300 straipsnio 1 dalyje nusikaltimo objektui būtinųjų požymių ir kartu negali būti nusikaltimo sudėties elementu.

Visi kiti „mėlynajame aplanke“ esantys dokumentai nuteistiesiems inkriminuotų veikų padarymo fakto taip pat nepatvirtina. Svarbu yra ir tai, kad šiuose „dokumentuose“ užsakovas yra nurodomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekur nefigūruoja. Apeliantams nesuprantama, kokiu tikslu darbus atlikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktų dokumentus, kad šiuos darbus atliko kita įmonė, kai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs subrangos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atestuota atlikti ypatingo statinio statybos (rekonstrukcijos) darbus ir taip pačiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pagrindiniam rangovui, prisiimant visą riziką dėl subrangos sutarties apimties ir vykdymo, juo labiau, kad subrangos sutartyje atsiskaitymas su UAB „(duomenys neskelbtini) “ nėra susietas su kokios nors „išpildomosios techninės dokumentacijos“ pateikimu. Šiuo atveju atmestini prieštaringi civilinio ieškovo bei liudytojo J. argumentai, kad subrangovė UAB „(duomenys neskelbtini) “ tokią pareigą turėjo pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, kadangi pagal to paties Statybos įstatymo reikalavimus statybos rangos darbus negali atlikti asmuo, neturintis šiems darbams reikalingo atestato, kuris išduodamas teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl esantis šių aplinkybių prieštaringumas, viena vertus, patvirtina Kauno apygardos teismo sprendime civilinėje byloje išsakytą argumentą, kad visas pareigas dėl išpildomosios dokumentacijos pateikimo prisiėmė rangovė – UAB „(duomenys neskelbtini) “, bet ne subrangovė – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kita vertus, prieštaringomis aplinkybėmis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio motyvų ir sprendimų negalima, nes tokiu atveju šios aplinkybės turi būti vertinamos nuteistųjų naudai. Dar daugiau, tą patvirtino visi su statybomis susiję liudytojai, kad „išpildomosios dokumentacijos sąvoka“ paprastai naudojama ir aptariama sutartyse, tai yra būtina sąvoka, kurios esmė, paprastai, aptariama sutartimi, todėl skirtingi specialistai pageidauja skirtingos informacijos ir rekvizitų, skirtingo „išpildomosios dokumentacijos“ turinio arba dokumentinės sudėties. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ šiame objekte atliko tam tikrus darbus, susijusius su elektros įrengimu, tai reiškia, kad šie dokumentai, jų tam tikros dalys, taip pat dokumentų kopijos „mėlynajame aplanke“ galėjo atsirasti ne dėl A. L. ir I. L. veiksmų, kita vertus, teisiškai nereikšminga, kas ir kokius dokumentus, duomenis ar juodraščius susegė į nesvarbu kokios spalvos segtuvą, būtinomis, niekur neaptartomis, o iš esmės įstatymo nenustatytomis prielaidomis ir atitinkamomis sąvokomis kaltinamojo akto grįsti negalima. Dėl šios esminės aplinkybės apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nepasisakė ir jų išsamiai netyrė, tuo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris sutrukdė teismui priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį.

Apeliantų įsitikinimu, „mėlynajame aplanke“ esanti informacija nėra teisiškai reikšminga, nuteistiesiems inkriminuojama veika neturi pavojingumo požymių. Atsitiktiniai informacijos atspindžiai, kurie nesukelia jokių padarinių, negali būti vertinami kaip dokumentas, už kurio pagaminimą ir panaudojimą kyla baudžiamoji atsakomybė. Mano, kad apylinkės teismas privalėjo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, ką konkrečiai nuteistieji pagamino ir/ar panaudojo (kartu ar kiekvienas individualiai), teismas privalėjo nustatyti, ar tai turėjo juridinės reikšmės, o jei taip, tai konkrečiai kokią ir ar tai atitiko veikos pavojingumo reikalavimus (BK 11 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ne bet kokių tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012 ir kt.). Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas nesiekė formalios baudžiamosios atsakomybės, o nustatė baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą dėl iš veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje.

„Išpildomoji techninė dokumentacija“ tokia forma ir apimtimi, kokia ji yra pagrindiniu įkalčiu šioje baudžiamojoje byloje, net ir teismo vadinama „mėlynuoju aplanku“, tai pareikštą kaltinimą ir skundžiamą nuosprendį daro savaime sunkiai suprantamu, niekam jokių padarinių nesukuria, apylinkės teismas šių padarinių nenustatinėjo, nors privalėjo tai padaryti.

Kaltinamajame akte nėra nurodytas joks nuteistųjų elgesio motyvas atlikti jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką (pagal sudarytą subrangos sutartį I. L. neturėjo prievolės rengti „išpildomąją techninę dokumentaciją“), taip pat nenustatytas joks nuteistųjų šios veikos atlikimo tikslas (pagal subrangos sutartį ir be „išpildomosios techninės dokumentacijos“ I. L. vadovaujama įmonė įgijo teisę į apmokėjimą), todėl konstatuoti nuteistųjų veikoje tiesioginės tyčios bei kaltės negalima. Svarbu ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad neva nuteistųjų pagaminta ir panaudota „išpildomoji techninė dokumentacija“ yra pavojinga veika, kaip tai numato BK 11 straipsnis. O jeigu nėra bent vieno sudėties požymio (pavojingos veikos), nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, todėl apkaltinamasis nuosprendis A. L. bei I. L. naikintinas ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

Apeliaciniame skunde konstatuojama, kad BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis), vertinti įrodymų visetą, o ne atskirus duomenis.

Apeliantų nuomone, byloje esanti medžiaga, taip pat liudytojų parodymai neginčijamai neįrodo, kad nuteistieji pagamino ir panaudojo „išpildomąją techninę dokumentaciją“ arba „mėlynąjį aplanką“ ir jo turinį. Priešingai, visa bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistieji neturėjo jokio tikslo ir tyčios minėtą dokumentaciją gaminti ir panaudoti. Tai reiškia, kad A. L. ir I. L. neatliko jokių veiksmų, kurie kelia pavojų BK 300 straipsnio saugomai teisinei vertybei, o tuo labiau norėjo taip veikti ir veikė. Svarbu ir tai, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino tik pirminius nuteistosios A. L. parodymus, visiškai neatsižvelgė į tai, kokiomis aplinkybėmis šie parodymai buvo duoti. Apeliantai pažymi, kad iš esmės A. L. pirminiai parodymai išgauti iš nuteistosios neteisėtu būdu, ją įkalbinant prisiimti tariamai sūnui krentančią kaltę bei baudžiamąją atsakomybę, kurios pagrindo apklausos metu nuteistoji net nesuprato (sūnaus įmonė atliko statybos rangos darbus ir pagrįstai bei teisėtai už juos galėjo tikėtis ir reikalauti sutarto atlygio), todėl iš esmės iš šio prieštaringo liudijimo prokuroras ir teismas kildino ir bendrininkavimą su I. L., nes jokių konkrečių įrodymų, kad I. L. gamino, kurstė, padėjo, laikė ar panaudojo šioje byloje minimą „išpildomąją dokumentaciją“, nėra. Apeliantai mano, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas nesilaikė pareigos baudžiamojoje byloje vertinti įrodymų visetą, o ne atskirus duomenis.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienareikšmišką praktiką ir daug kartų dėl to pasisakęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma (baudžiamoji byla Nr. 2K-P-218/2009). Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Abejotini duomenys, pagrindžiantys nuteistojo kaltę ir paneigiantys jo alibi, patikimais įrodymais būti negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-17 nutartis Nr. 2K-49/2006). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą konstatavo, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K- 532/2012, 2K-269/2013).

Visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Šiuo atveju visa baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nėra pakankamai duomenų, kaip ir kada „išpildomoji techninė dokumentacija“ arba „mėlynasis aplankas“ ir jo turinys buvo pagamintas, perduotas, taip pat kaip ši „dokumentacija“ atsirado ir ar ją panaudojo nuteistieji ar kiti asmenys. Nenustačius „išpildomosios dokumentacijos“ sąvokos ir reikalavimų jai (susiklostė situacija, kai teismas nuteistuosius nuteisė už „mėlynojo aplanko“ suklastojimą, tą teismas nurodė ir skundžiamame nuosprendyje), bet koks tolimesnis procesas tapo pašnekesių ir pasamprotavimų lygio, kadangi iki pat bylos taip ir liko neaišku, ką konkrečiai suklastojo nuteistieji, kam konkrečiai tai buvo reikalinga, kokius konkrečius padarinius tai sukėlė. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas tik prielaidomis, nuomonėmis ir apkalbomis, yra neteisėtas, nepagrįstas ir todėl naikintinas.

Apeliantai pažymi, kad, skirdamas baudas, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai netaikė BK 37 straipsnio. Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, tai yra socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Apeliantų tvirtinimu, šiuo atveju jokia žala įstatymo saugomiems interesams nėra padaryta. 2010-08-20 subrangos sutarties Nr. 10-07/16/210.08.20/1 sudarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo žinoti ir žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atestuota įmonė, tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ veikė savo rizika, tai yra įsipareigojo pati pasirūpinti visa reikiama dokumentacija ir ją pateikti užsakovui. Akivaizdu, kad ši baudžiamoji byla nuteistųjų atžvilgiu pradėta siekiant pateisinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtus veiksmus bei išvengti atsakomybės. Jau vien dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo inkriminuoti nuteistiesiems nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad A. L. ir I. L. veika, tai yra „mėlynojo aplanko“ arba jo turinio pagaminimas ir panaudojimas vis dėlto atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, apeliantai prašo atsižvelgti į minėtas BK 37 straipsnio nuostatas ir A. L., I. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, bylą jiems nutraukti.

Nuteistieji A. L., I. L. ir jų gynėjas advokatas V. Sviderskis prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, nuteistuosius A. L. ir I. L. išteisinti, nesant jų veikoje BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Teismui nutarus, kad nuteistųjų veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalį dėl šios veikos formalaus atitikimo, pritaikius BK 37 straipsnį, nuteistuosius nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą civilinis ieškovas G. S. pažymi, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių apylinkės teismo išvadą, kad nuteistieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Nuteistųjų kaltumą dėl šios nusikalstamos veikos patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, aptarti skundžiamame nuosprendyje. Jie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. G. S. nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, kurios grindžiamos ištirtais įrodymais, o ne prielaidomis.

Civilinis ieškovas G. S. nurodo, kad tai, ar nuteistasis I. L., vykdydamas subrangos sutartį Nr. 10-07/16/210.08.20/1, turėjo prievolę pateikti „išpildomosios“ techninės dokumentacijos dokumentus ar tokios prievolės neturėjo, yra ne baudžiamosios, o civilinės teisės dalykas. Dėl nurodytos priežasties toks ginčas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. G. S. vertinimu, nuteistais pagal subrangos sutartį Nr. 10-07/16/210.08.20/1 prievolę pateikti „išpildomąją“ techninę dokumentaciją turėjo. Nuteistajam su tuo nesutinkant, ginčas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos atveju esminis dalykas yra tai, kad nuteistieji, neturėdami suteiktų įgalinimų, trečiųjų asmenų vardu pagamino ir panaudojo „išpildomąją“ techninę dokumentaciją, tai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą nusikalstamą veiką. Niekuo nepagrįstas nuteistųjų aiškinimas, kad jų neteisėtai pagaminta ir panaudota „išpildomoji“ techninė dokumentacija nelaikytina dokumentu. Statybų srityje veikiantys subjektai „išpildomąja“ technine dokumentacija vadina statybos techninių dokumentų sąvadą, kurie pateikiami statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai. Šių dokumentų apibrėžtis nustatyta Statybos techniniu reglamentu STR 1.11.01.2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (galiojo iki 2010-10-01 t. y. nusikaltimo padarymo metu). Aptariamo reglamento 15 punkte nustatyta, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai pateikiama statybos techninė ir vykdymo dokumentacija, išvardyta STR 1.11.01.2002 3 priede, ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto projektas. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas turėjo būti pasirašomas dalyvaujant tiek rangovams, tiek ir subrangovams (STR 1.11.01.2002 4 priedas). I. L., atstovaujančiam subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini) “ interesus, „išpildomoji“ techninė dokumentacija buvo reikšminga ir svarbi. Tik turėdamas STR 1.11.01.2002 reglamentu reikalaujamus dokumentus I. L. galėjo tikėtis tinkamo atlyginimo už atliktus statybos darbus.

Nuteistiesiems pagaminus ir panaudojus „išpildomąją“ techninę dokumentaciją BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuteistųjų apgaulės patyrė didelę žalą, kurios apimtis yra didesnė nei 201,255,26 Lt suma. Atsižvelgiant į STR 1.11.01.2002 nuostatas, galiojusias nuteistiesiems inkriminuojamų veikų laikotarpiu, „išpildomoji“ techninė dokumentacija yra ir buvo oficialių dokumentų sąvadas, kuris statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai leido statinį pripažinti tinkamu naudoti. Taigi nuteistųjų neteisėtai pagaminta ir panaudota „išpildomoji“ techninė dokumentacija apylinkės teismo buvo įvertinta teisingai kaip BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas dokumento suklastojimas, t. y. pagal byloje nustatytas aplinkybes šis baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Nuteistosios A. L. parengtą „išpildomąją“ techninę dokumentaciją I. L. perdavė BUAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams. Tą patvirtino liudytojai. I. L., žinodamas, kad „išpildomoji“ techninė dokumentacija parengta neteisėtai, siekdamas gauti atsiskaitymą už atliktus darbus, perdavė ją statybos rangovui. Šią aplinkybę patvirtina visuma byloje esančių įrodymų. Vėlesnis nuteistosios A. L. pozicijos pakeitimas, neva ji nieko nežinanti apie „išpildomosios“ techninės dokumentacijos parengimą, civilinio ieškovo nuomone, vertintinas itin kritiškai.

Nuteistiesiems bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Civilinis ieškovas G. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti – nuteistuosius išteisinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų.

Teismų praktikoje pažymėta, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė.

Kolegija pažymi, kad sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Veikos pavojingumo nustatymo reikalavimas siejamas su tuo, kad baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą, taigi ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad nusikaltimai – tai pirmiausia tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Šių nuostatų ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012 ir kt.).

Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014).

2010-08-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus G. S., ir UAB „(duomenys neskelbtini) “, atstovaujama direktoriaus I. L., sudarė subrangos sutartį Nr. 10-07/16/2010.08.20/1, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti metalo konstrukcijų gamybos sumontavimo ir perdavimo užsakovui darbus užsakovo ((duomenys neskelbtini) ) patvirtintais terminais objekte „(duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ir aplinkos sutvarkymo darbai“ pagal darbo projektą Nr. SS-016-DP-SK, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus (t. 1, b. l. 3–5).

Iš (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos išpildomosios techninės dokumentacijos su UAB „(duomenys neskelbtini) “ logotipu matyti, kad ją sudaro atitikties deklaracija, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , prisiima atsakomybę ir deklaruoja, jog (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija – objektas – tribūnos – atitinka projekto Nr. SS 10-016-DP-SK reikalavimus. Atitikties deklaracijoje surašytos panaudotos medžiagos, kad gaminio suvirinimo darbus atliko V. Z., A. L., G. V., gamybą kontroliavo S. D., kuris pasirašė, prie parašo uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ firminis antspaudas. Išpildomojoje techninėje dokumentacijoje taip pat pridėtas UAB „(duomenys neskelbtini) “ atestatas, iš kurio matyti, kad bendrovei suteikta teisė atlikti ypatingų statinių statybos darbus (t. 1, 7–14).

Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad nuteistoji ruošdavo ir tikrindavo visą dokumentaciją, susijusią su UAB „(duomenys neskelbtini) “ atliekamais darbais. Jos žinioje buvo visi duomenys apie kvalifikacijos pažymėjimus, sertifikatus, personalo darbuotojų sąrašai, kadangi jai tai reikėdavo pažymėti dokumentacijoje. 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ar spalio mėnesį, tikslios dienos neprisiminė, A. L. pradėjo daryti išpildomąją techninę dokumentaciją (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovui S. D. davė šią dokumentaciją pasirašyti. Į išpildomąją techninę dokumentaciją dėl (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos jai nesunku buvo įdėti kopijas kvalifikacijos pažymėjimų, sertifikatų. Viską darė panaudodama blankus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipu (t. 2, b. 1. 95–96, t. 3, b. l. 136).

Teisiamajame posėdyje nuteistoji A. L. savo kaltės nepripažino, ji neneigė, kad ruošė išpildomąją dokumentaciją dėl (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos, darbų vadovui S. D. padavė pasirašyti atitikties deklaraciją ir jis ją pasirašė, prie dokumentų pridėjo UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojų kvalifikacijos sertifikatus, tačiau, A. L. teigimu, išpildomoji dokumentacija buvo neužbaigta, ją paliko kabinete, į kurį bet kas galėjo užeiti, ir jos neberado (t. 3, b. l. 135–141).

Teisiamajame posėdyje liudytojas S. D. patvirtino, kad ant A. L. jam pateiktų dokumentų pasirašė nežinodamas, kad dokumentai susiję su (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija (t. 3, b. l. 150–151).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis I. L. tvirtino neprašęs A. L. sudaryti išpildomąją dokumentaciją dėl (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos. Posėdyje, kuriame dalyvavo G. S., B. J., techninės priežiūros vadovas, jis pateikė dokumentaciją mėlyname segtuve, t. y. dokumentus, susijusius su technine priežiūra, nes kitaip G. S. atsisakė pasirašyti darbų perdavimo aktą. Segtuve buvo ir suvirintojų pažymėjimai, atitikties deklaracijos dokumentai, tačiau tai nebuvo išpildomoji dokumentacija. I. L. tvirtinimu, išpildomąją dokumentaciją turėjo pateikti ne jo įmonė, o UAB „(duomenys neskelbtini) “ (t. 3, b. l. 141–151).

Teisiamajame posėdyje civilinio ieškovo atstovas G. S. patvirtino, kad I. L. sakė, jog, kol nebus dokumentacijos, jis nepasirašys darbų atlikimo akto. Buvo suorganizuotas pasitarimas ir tada I. L. atvežė dokumentaciją, kurią įteikė techninės priežiūros atstovui ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovui B. J., kuris buvo įpareigotas pildyti statybos darbų žurnalą ir registruoti atitikties deklaracijas. Jis dokumentaciją peržiūrėjo, ją įrašė į statybos darbų žurnalą ir pasidėjo pas save. G. S. dokumentų nežiūrėjo, nes jam jų žiūrėti nereikėjo, pasirašė atliktų darbų aktą (t. 3, b. l. 163–169).

Teisiamajame posėdyje liudytojas B. J. patvirtino, kad išpildomoji dokumentacija buvo pateikta (t. 4, b. l. 143–146).

Teisiamajame posėdyje liudytojas Z. B., kuris vykdė (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos techninę priežiūrą, nepaneigė, kad jam buvo reikalinga išpildomoji dokumentacija. Kad ne UAB „(duomenys neskelbtini) ”, o UAB „(duomenys neskelbtini) ” vardu atlikta išpildomoji dokumentacija, jis nežinojo. Jam pakako informacijos, kad konstrukcijos atliktos pagal projektą. Į kitą dokumentaciją jis per daug nesigilino. Dokumentų kokybė jo nedomino, nes tai yra rangovo reikalas, jis juos turi perduoti valstybinei komisijai, o jis turėjo matyti išpildomąją dokumentaciją, kad žinotų, kokios medžiagos naudotos ir kas yra pagaminta, jį domino, kad darbas būtų atliktas kvalifikuotai (t. 4, b. l. 142–143).

Iš dokumentacijos perdavimo akte užfiksuotų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) statybos vadovas B. J. perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. S. priėmė 2010-10-27 UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus I. L. pristatytą ir perduotą rangovui (UAB „(duomenys neskelbtini) “ statybos vadovas B. J.) ir užsakovui (užsakovo techninės priežiūros atstovas Z. B.) (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos 2400 vietų tribūnų metalo konstrukcijų išpildomąją dokumentaciją, kurią sudaro: atitikties deklaracijos, atestatai (duomenys neskelbtini) , suvirintojų sąrašas, suvirintojų pažymėjimai (duomenys neskelbtini), elektrodų technologinių savybių patikros protokolai, suvirinimo medžiagų sertifikatai, suvirinimo procedūrų aprašas, medžiagų atitikties deklaracijos (t. 2, b. l. 46).

Esant aptartiems duomenims, netikėti A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji pagamino ir panaudojo išpildomąją dokumentaciją, t. y. dokumentus, kurie pagal Statybos techninio reglamento 1.11.01.2002 reikalavimus pateikiami Statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai, o I. L. ją panaudojo, nėra jokio pagrindo. Kad I. L. turėjo tikslą tokius dokumentus pateikti, teisiamajame posėdyje patvirtino G. S., kuris parodė, kad I. L. nepateikus dokumentacijos, jis nebūtų pasirašęs atliktų darbų akto.

Už dokumento – išpildomosios techninės dokumentacijos ypatingo objekto statybos darbams – pagaminimą ir panaudojimą nuteista A. L., o I. L. nuteistas už šio dokumento panaudojimą. Formaliai buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipai, rekvizitai, personalo darbuotojų – suvirintojų V. Z., A. L., G. V. – pavardės, išpildomojoje techninėje dokumentacijoje dėl (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos nurodyta, kad tribūnų rekonstrukcijos darbus atliks UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, turintys reikiamus atestatus, yra pagrindo manyti, kad A. L. šią ypatingo objekto statybos darbų išpildomąją techninę dokumentaciją perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui I. L., kuris kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovas, 2010 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) pasitarimo metu paminėtus dokumentus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie 2010 m. spalio 29 d. atliktų darbų perdavimo akto Nr. 1. Šiuo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini) “ priėmė (duomenys neskelbtini) tribūnų rekonstrukcijos darbų už 482054,32 Lt. Šiuo atveju A. L. ir I. L. veiksmai nusikalstamais nelaikytini, nes fizinių ar juridinių asmenų teisių esmingai nepažeidė, reikšmingų baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių pasekmių nesukėlė.

CK 650 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

Teisiamajame posėdyje civilinio ieškovo atstovas G. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) metalo konstrukcijų statinys yra ypatingos paskirties. Prieš sudarydamas sutartį jis žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės atlikti darbus ypatingos paskirties statiniams, nes neturi tam sertifikato. I. L. jam teigė, kad, pasirašius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, darbus atliks UAB „(duomenys neskelbtini) “. I. L. garantavo, kad metalo konstrukcijų darbai bus atlikti. G. S. tvirtinimu, jis I. L. pasitikėjo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini) “ subrangos sutartį (t. 3, b. l. 163–169).

G. S., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ neturi teisės būti ypatingo statinio statybos subrangovu, nes neturi teisės atlikti darbus ypatingos paskirties statiniams, 2010-08-20 subrangos sutartį Nr. 10-07/16/2010.08.20/1 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė. Pagal tą sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti metalo konstrukcijų gamybos sumontavimo ir perdavimo užsakovui darbus užsakovo ((duomenys neskelbtini) ) patvirtintais terminais objekte „(duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ir aplinkos sutvarkymo darbai“ pagal darbo projektą Nr. SS-016-DP-SK, o UAB „(duomenys neskelbtini) “ įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus (t. 1, b. l. 3–5). UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip generalinis rangovas, būdamas atsakingas užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, sudarydamas subrangos sutartį su bendrove, neturinčia teisės būti ypatingo statinio statybos rangovu, todėl negalėsiančia pateikti ir statybos produkto atitikties deklaracijos, išpildomosios dokumentacijos, sutartyje nenumatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ pasitelks darbams atlikti kitus asmenis, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmoningai sudarė pagrindą daryti išvadai, kad už atitikties deklaracijos, išpildomosios dokumentacijos pateikimą prisiima atsakomybę sau, nes veikė savo rizika. Žinodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamų darbų galimybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo ne tik nuolat kontroliuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamų darbų kokybę, bet ir kaip atsakingas asmuo užsakovui atidžiai patikrinti šios bendrovės pateikiamus dokumentus, įsitikinti šių dokumentų teisingumu, taip nepatogumų dėl iš dalies nekokybiškai atliktų darbų būtų išvengusi ir pati. Teisiamajame posėdyje G. S. pripažino, kad dokumentacijos net nežiūrėjo, nes, jo nuomone, jam jos žiūrėti nereikėjo. G. S. parodė, kad jis žodžiu susitarė su I. L., kad šis parašys išpildomąją dokumentaciją, atitikties deklaraciją ir perduos užsakovui – (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros vadovui. Akivaizdu, kad taip G. S. be jokio teisinio reglamentavimo norėjo išvengti asmeninės pareigos ir atsakomybės bei visa tai nepagrįstai perkelti nuteistiesiems. Subrangos sutartyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pateikimas užsakovui nenumatytas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ reikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentus užsakovui neturėjo jokio teisinio pagrindo.

CK 6.663 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.

Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą numatyta CK 6.665 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad rangos sutarties sąlygos, panaikinančios rangovo atsakomybę už tam tikrus trūkumus, neatleidžia jo nuo atsakomybės, jeigu užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl rangovo tyčios ar didelio neatsargumo.

Sudarydama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangos sutartį ir 2010-10-29 pasirašydama atliktų darbų aktą, kuris įstatymų nustatyta tvarka panaikintas nebuvo, kartu sutikdama ir su akte nurodyta metalo konstrukcijų pagaminimo ir sumontavimo darbų verte (t. 1, b. l. 15, 16), UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiėmė atsakomybę už atliktų darbų kokybę, I. L. pateiktą dokumentaciją, kurią pateikti prievolės jis neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini) “, priimdama darbus, pretenzijų dėl darbų rezultato UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo.

Pažymėtina, kad ir kokie suvirintojai bebūtų atlikę suvirinimo darbus, kad ir kokiai bendrovei jie būtų priklausę, jų darbų kokybę, taip pat statyboje panaudotų medžiagų specifikaciją, metalo konstrukcijų montavimo darbus, darbų atitiktį projektui buvo privaloma tikrinti ir tai reikėjo padaryti iki UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovui pasirašant darbų priėmimo aktą, juo labiau, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės atlikti ypatingo statinio statybos darbų. Vien tie faktai, kad pateiktoje išpildomojoje techninėje dokumentacijoje buvo pasinaudota kitos bendrovės logotipais, rekvizitais, įrašytos ne suvirinimo darbus atlikusių suvirintojų pavardės, nurodyta suvirinimo darbams atlikti reikalinga kvalifikacija, patys savaime jokios žalos niekam nepadarė, jokių teisinių pasekmių nesukėlė.

Kad UAB „(duomenys neskelbtini) “, sudarydama sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pati prisiėmė riziką dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitikties subrangovui keliamiems reikalavimams, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini) “ dėl skolos priteisimo, nustatė ir Klaipėdos apygardos teismas 2012-10- 08 sprendimu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-11 nutartimi paliktas galioti (t. 1, b. l. 132–142, t. 4, b. l. 8–18).

Esant aptartoms aplinkybėms, nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai nuteistųjų A. L. ir I. L. veikoje egzistuoja tik formaliai, jų padarytos veikos pavojingumas nėra toks didelis ir nesiekia tokio laipsnio, kad už ją būtų tikslinga traukti baudžiamojon atsakomybėn.

Kadangi byloje nustatytos ir šiame nuosprendyje aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistųjų veika nesiekia tokio pavojingumo, kuris užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl darytina išvada, kad nuteistųjų A. L. ir I. L. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam pagrindui, baudžiamasis procesas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį šioje byloje negalimas, A. L. ir I. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio klausimas yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2012-10-08 sprendimu (t. 1, b. l. 132–142), sprendimas yra įsiteisėjęs (t. 4, b. l. 8–18), todėl skundžiamu nuosprendžiu procesas dėl civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nutrauktas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, kolegija

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria A. L. ir I. L. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir dėl tos nuosprendžio dalies priimti naują nuosprendį.

A. L. ir I. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.