Vilniaus apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. J. ir A. J. ieškinį atsakovams antstoliui D. K., J. A., V. D., uždarajai akcinei bendrovei „Villand“ dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys byloje - akcinė bendrovė Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, draudikas „Association of Underwriters known as Lloyd's”.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškinio ir atsiliepimų argumentai

1. Ieškovai ieškiniu prašo: pripažinti antstolio D. K. 2019-05-24 turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. S-19-174-7446, Nr. S-19-174-7448, Nr. S-19-174-7449 negaliojančiais ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovams nuosavybės teises į turtą (butus, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Turtas), o ieškovus įpareigoti grąžinti atsakovams lėšas, sumokėtas už turtą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

33. Atsižvelgiant į aptartą, laikytini nepagrįstais ieškinio argumentai, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki šiol. Todėl pripažinti negaliojančiais turto pardavimo iš varžytynių aktus pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktą nėra pagrindo.

34. Atsakovas UAB „Villand“ atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš esmės palaikė kitų atsakovų išdėstytus argumentus.

38. Trečiasis asmuo AB Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, padavė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

42. Trečiasis asmuo draudikas „Association of Underwriters known as Lloyd's” atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės bylos aplinkybės

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis D. K. vykdė dvi vykdomąsias bylas: vykdomąją bylą Nr. 0174/18/00994 pagal Vilniaus m.14-ojo notarų biuro notarės R. B. 2017 m. gruodžio 11 d. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 14-6547 dėl 660 628,83 Eur skolos išieškojimo iš solidarių skolininkų D. J. ir A. J. hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS, veikiančio per savo filialą Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, (pradinis kreditorius AB DnB NORD bankas) naudai; vykdomąją bylą Nr. 0174/18/00995 pagal Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarės R. B. 2017-12-11 atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 14-6545 dėl 525 343,39 Eur skolos išieškojimo iš solidarių skolininkų D. J. ir A. J. hipotekos kreditoriaus Luminor Bank AS, veikiančio per savo filialą Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, (pradinis kreditorius AB DnB NORD bankas) naudai.

46. Antstolio 2018-10-30 patvarkymu Nr. S-18-174-19000 paskelbtos pirmosios Turto varžytynės. Antstolio 2018-12-17 patvarkymu reg. Nr. S-18-174-21459 varžytynės Nr. 162104, 162106 ir 162107 paskelbtos neįvykusiomis, jose nedalyvavus nei vienam dalyviui.

47. Antstolio 2018-12-20 patvarkymu Nr. S-18-174-21647 paskelbtos antrosios Turto varžytynės, kurios baigėsi 2019-01-21.

48. 2019 m. sausio 21 d. įvykusių antrųjų varžytynių (Nr. 164850, Nr. 164851 ir Nr. 164852) metu buvo parduotas ieškovams nuosavybės teise priklausantis Turtas.

49. 2019-05-24 turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-19-174-7446 antstolis perleido ieškovų turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę atsakovui UAB „Villand“. 2019-05-24 turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-19-174-7448 perleido ieškovų turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę atsakovui J. A.. 2019-05-24 turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-19-174-7449 antstolis perleido ieškovų turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę atsakovui V. D..

50. Ieškovai ginčija varžytynių aktus Nr. S-19-174-7446, Nr. S-19-174-7448, Nr. S-19-174-7449, prašydami juos pripažinti negaliojančiais ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovams nuosavybės teises į Turtą, o ieškovus įpareigoti grąžinti atsakovams lėšas, sumokėtas už turtą.

Dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais

51. Pagal CPK 602 straipsnį turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu: 1) buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas, 2) turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, 3) kuris nors asmuo neteisėtai buvo pašalintas iš varžytynių proceso arba buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina, 4) turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas, 5) buvo pažeista CPK 715 straipsnyje numatyta skolininko teisė, 6) turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.

52. Šiuo atveju ieškovai ieškinį grindžia CPK 602 straipsnio 7 dalimi, nurodydami, kad: pirma, antstolis turto pardavimo iš varžytynių aktus surašė galiojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9103-964/2019 taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, ir, antra, kad ginčijami aktai surašyti pažeidžiant FABĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatas.

53. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais. Tokia kasacinio teismo praktika nepakito ir iš dalies pasikeitus teisiniam varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu reglamentavimui, t. y. nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktui, kuriuo buvo papildytas galimų šio akto pripažinimo negaliojančiu atvejų sąrašas nuostata dėl esminio suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo, atsisakius teismo kontrolės tvirtinant antstolio sudarytus aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014.).

54. Kasacinio teismo nutartyse yra pasisakyta ir dėl to, kad CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Todėl turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

55. Ieškovai įrodinėja, kad varžytynių aktų surašymo metu galiojo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9103-964/2019 taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

56. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad skolininkas (ieškovas), pasinaudodamas CPK 510 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise, tiesiogiai Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (bylos Nr. 2YT-9103-964/2019) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

57. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti pareiškėjo D. J. atžvilgiu vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0174/18/00994 ir Nr. 0174/18/00995, taip pat sustabdytas varžytynių Nr. 164850, Nr. 164851 ir Nr. 164852 vykdymas, uždraudžiant pasirašyti nekilnojamojo turto, priklausančio pareiškėjui ir pardavinėjamo nurodytose varžytynėse, pardavimo iš varžytynių aktus bei perduoti šį turtą varžytynių nugalėtojui iki įsiteisės teismo sprendimas dėl pareiškėjo skundo.

58. Ieškovų tvirtinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartimi (bylos Nr. 2YT-9103-964/2019) taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo ir ginčijamų turto pardavimo iš varžytynių aktų pasirašymo metu, t. y. 2019-05-24, nes jos teismo nebuvo panaikintos. Teismas šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais.

59. Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų ikiteisminės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo stadijos metu (CPK 510 straipsnis), galiojimo laike. Kasacinis teismas nurodęs, kad teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą laiko atžvilgiu gali lemti ne tik teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimas ar pakeitimas, bet ir pačioje teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar įstatyme nurodytos aplinkybės, su kuriomis siejama laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pabaiga. Teismas taip pat išaiškinęs, kad ikiteisminėje skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo stadijoje teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas laiko atžvilgiu priklauso nuo skundo išnagrinėjimo rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

60. Kaip nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jos yra pritaikytos iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, t. y. iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl anstolio veiksmų teisėtumo.

61. Antstolio teiktais duomenimis, antstolio 2019-02-08 patvarkymu Nr. S-19-174-1926 buvo netenkintas skolininko (ieškovo) 2019-02-06 skundas bei grąžintas skolininkui CPK 510 straipsnio 5 dalies nustatyta tvarka. Ieškovės pareiškimas dėl prisidėjimo prie sutuoktinio skundo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-13 nutartimi buvo grąžintas pareiškėjai.

62. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad byla dėl antstolio veiksmų pagal ieškovų (ieškovo) skundą nebuvo iškelta (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Skolininkams neinicijavus tolimesnio teisminio proceso, t. y. neginčijant anststolio 2019-02-08 patvarkymo, teismo žinioje nesant bylos dėl skolininko skundo, kurio užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartimi (bylos Nr. 2YT-9103-964/2019) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė ir 2019-05-24 ginčijamų turto pardavimo iš varžytynių aktų pasirašymo metu negaliojo. Tokia išvada atitinka tiek anksčiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laike (šios nutarties 59 pinktas), tiek pačioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartyje nustatytą draudimų galiojimo terminą, tiek laikinųjų apsaugos priemonių pirminę paskirtį - užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą.

63. Išdėstytais motyvais atmestini ieškovų argumentai, kad ginčijami turto pardavimo iš varžytynių aktai pasirašyti (2019-05-24) galiojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartimi (bylos Nr. 2YT-9103-964/2019) taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.

64. Kitas ieškovų argumentas - kad ginčijami aktai surašyti pažeidžiant FABĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatas.

65. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.

66. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai teismui buvo pateikę pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos jiems iškėlimo, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi (bylos Nr. e2FB-6024-734/2019) buvo priimtas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Antstoliui minėta teismo nutartis per EPP buvo įteikta 2019-02-23. Todėl nuo 2019-02-23 buvo pagrindas sustabdyti ieškovų turto realizavimą.

67. Ieškovų tvirtinimu, FABĮ 5 straipsnio 6 dalies normos pagrindu atsiradęs draudimas realizuoti ieškovų turtą galiojo ir ginčijamų turto pardavimo iš varžytynių aktų pasirašymo metu, t. y. 2019-05-24, dėl ko antstolio veiksmai vykdymo procese pasirašant ginčijamus aktus laikytini pažeidžiančiais imperatyvią FABĮ 5 straipsnio 6 dalies normą.

68. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi (bylos Nr. e2FB-6024-734/2019) buvo atsisakyta iškelti ieškovų fizinio asmens bankroto bylą. Civilinės bylos Nr. e2FB-6024-734/2019 elektroninėje kortelėje atlikta atžyma, patvirtinanti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties įsiteisėjimą 2019-05-20, o 2019-05-22 atlikta atžyma apie suinteresuotam asmeniui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui išduotą vykdomąjį raštą.

69. FABĮ 5 straipsnio 9 dalyje, kuria remiasi antstolis, nustatyta, kad teismas, priėmęs nutartį atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nuo pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo iki atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą panaikinamos.

70. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, byloje Nr. e2FB-6024-734/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi taikytų laikonųjų apsaugos priemonių – draudimo atlikti vykdymo veiksmus – pabaiga sietina su teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties įsiteisėjimu. Kartu teismui kilo pareiga ne vėliau kaip 2019-05-21 antstoliams pranešti apie nutarties dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą priėmimą.

71. Aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. e2FB-6024-734/2019 teisėjos 2019-05-24 rezoliucija buvo priimtas pareiškėjų atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties po to, kai bylos kortelėje jau buvo atlikta atžyma apie nutarties įsiteisėjimą bei buvo išduotas vykdomasis raštas, patvirtina galimai buvusį ydingą teismo procesą. Teismų informacnės sistemos duomenimis, atskirasis skundas paduotas 2019-05-24, šią dieną teisėjos rezoliucija ir priimtas. Antstolis pasirašė ginčijamus turto pardavimo iš varžytynių aktus taip pat 2019-05-24. Ieškovai neįrodinėja, kad antstolis apie ieškovų pateiktą atskirąjį skundą žinojo ar galėjo žinoti ginčijamų aktų pasirašymo metu.

72. Byloje nėra duomenų, kad nutarties patvirtinta kopija būtų išsiųsta antstoliui, kaip tai numato FABĮ 5 straipsnio 9 dalies norma. Todėl anstolio veiksmai, 2019-05-24 pasirašant turto pardavimo iš varžytynių aktus laikytini skubotais.

73. Teismui priėmus atskirąjį skundą ir perdavus apeliacinės instancijos teismui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties teisėtumo klausimą nagrinėti apeliacine tvarka, FABĮ 5 straipsnio 6 dalies normoje nustatyti apribojimai tęsėsi iki ginčo apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo, t. y. iki Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties (bylos Nr. e2S-1205-467/2019) priėmimo.

74. Teismas pritaria ieškovų argumentams, kad FABĮ 5 straipsnio 6 dalies norma yra imperatyvaus pobūdžio. Taip pat sutiktina su ieškinio argumentais, kad 2019-05-24 pasirašant ginčijamus turto pardavimo iš varžytynių aktus formaliai galiojo FABĮ 5 straipsnio 6 dalies normoje nustatyti suvaržymai ieškovų turto realizavimui.

75. Kaip jau minėta, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo išimtinumas bei šios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimą iš nurodytų pažeidimų sąrašo, bet kartu nustatyti juo sukeltą asmens teisių pažeidimą ir kvalifikuoti jį esminiu.

76. Nors šiuo atveju ir pažeista imperatyvi norma, tačiau tai savaime neleidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos esminės skolininkų (ieškovų) teisės. Skolininkai nealeidžiami nuo pareigos pagrįsti savo reikalavimo pagrindą sudarančias aplinkybes, t. y., kad antstolio padarytas procesinis pažeidimas yra esminis, suvaržė ieškovų teises bei teisėtus interesus. Ieškovai remiais tuo, kad vykdymo procese buvo pažeista imperatyvi norma. Be to, kaip savo teisių pažeidimą įvardija tai, kad antstolis ieškovų turtą perleido nepaisydamas ieškovų skundo dėl antstolio veiksmų, kuriais buvo užkirstas kelias ieškovams pasiūlyti parduodamo turto pirkėją. Pasisakant dėl šio argumento pažymėtina, kad teismas šiame sprendime jau pasisakęs, kad teisme nebuvo nagrinėjama jokia civilinė byla pagal ieškovų skundą. Todėl ieškovų nurodytas neva jų teisių pažeidimas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl laikytinas nepagrįstu ir atsmestinu.

77. Pažymėtina, kad antrosios varžytynės, kuriose parduotas ieškovų turtas ir paskelbti varžytynių laimėtojai, baigėsi 2019-01-21, taigi iki įsigaliojant FABĮ 5 straipsnio 6 dalies normoje nustatytam draudimui šioje byloje aktualiose vykdomosiose bylose. Ieškovai neginčijo pačių varžytynių teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį, kuria atsisakyta iškelti ieškovų kaip fizinių asmenų bankroto bylą. Todėl vien tai, kad turto pardavimo aktai surašyti galiojant FABĮ 5 straipsnio 6 dalies normoje nustatytam draudimui, ieškovams neįrodžius esminių jų teisių suvaržymų, laikytinas formaliu pažeidimu. Pažymėtina, kad ginčijamų turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimas negaliojančiais nesukeltų ieškovams jokių realių materialiųjų teisinių padarinių, kas neatitiktų CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto normos paskirties.

78. Todėl išdėtytais argumentais ieškovų ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl baudos ieškovams skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

79. Atsakovas V. D. prašo ieškovams skirti baudą, nes, jo manymu, ieškinys pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, iš esmės siekiant nesąžiningų tikslų varžytynes laimėjusių asmenų atžvilgiu – neperduoti varžytynes laimėjusiems asmenims varžytynėse įgyto turto.

80. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio (kito procesinio dokumento) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

81. Procesinės teisės pareikšti ieškinį realizavimas nelaikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, dėl ko prašymas dėl baudos ieškovams skyrimo atmestinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

82. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartimi, kuri pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi, ieškinio užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl Ginčo turto įkeitimo draudimo. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

83. Ieškinį atmetus, iš ieškovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

84. Atsakovė UAB „Villand“ prašo priteisti 847 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė teismui sąskaitą faktūrą 847 Eur sumai už teisines paslaugas (už atsiliepimo, tripliko parengimą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui), apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Bylinėjimosi išlaidos pagrįstos bei atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo bei atstovo darbų apimtis. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisia iš ieškovų atsakovei UAB „Villand“ 847 Eur bylinėjimosi išlaidų.

85. Kiti proceso dalyviai (atsakovai bei tretieji asmenys) nors ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki teismo posėdžio bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo bei jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas jų atžvilgiu nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovų D. J. ir A. J. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų D. J. (duomenys neskelbtini) ir A. J. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Villand“ naudai iš kiekvieno po 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, viso 847 Eur sumą.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartimi, kuri pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.