Kauno apygardos teismo nutartis

2024-09-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1144-894/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-10
Bylos Nr.
e2S-1144-894/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01083-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Urbanavičiūtė
Atsakovas
I. P., K. P.
Ieškovas
R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1144-894/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01083-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.; 3.3.2.5.; 3.3.2.7. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. P. ir K. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams I. P. ir K. P. dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. S. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovams I. P. ir K. P. (toliau – atsakovai), kuriame ieškovas prašo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) 2023 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. 10G-204 „Dėl I. P. ir K. P. prašymo“, kuriuo ieškovas įpareigotas atsakovams atlyginti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), defektų šalinimo išlaidas (26 392,21 Eur), atlyginti 75 Eur už atliktų darbų defektų pašalinimo sąmatos sudarymą ir atlyginti patirtas advokato teisinių paslaugų išlaidas (1219,67 Eur).

2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi įpareigojo ieškovą ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos sumokėti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 6 000,00 Eur užstatą galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui.

Šalies argumentai

3. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti 2024 m. gegužės 3 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo ieškovui sumokėti 6 000,00 Eur užstatą ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti tokį atsakovų prašymą.

4. Atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad teismo išvada, jog yra pagrindas manyti, jog ieškovas gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, yra nepagrįsta, nes byloje nėra įrodymų apie realią ieškovo finansinę būklę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi priėmė ieškovo atskirąjį skundą ir jį patenkino, panaikino Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo ieškovą sumokėti 6 000,00 Eur užstatą galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui; atsakovų prašymą dėl įpareigojimo ieškovą sumokėti 6 000,00 Eur užstatą galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui išsprendė iš naujo – prašymą atmetė; likusioje dalyje teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartį paliko galioti.

6. Teismas sutiko su atskirojo skundo argumentais ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, panaikino Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo ieškovą sumokėti užstatą, klausimą dėl užstato sumokėjimo išnagrinėjo iš naujo ir atsakovų prašymą dėl ieškovo įpareigojimo sumokėti užstatą galimoms atsakovų išlaidoms atlyginti atmetė, atsižvelgdamas į ieškovo dublike ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus.

7. Teismo vertinimu, atsakovų nurodytos aplinkybės, nesudaro pakankamo pagrindo šioje proceso stadijoje ieškovo veiksmus kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei nenustačius, kad ieškovas akivaizdžiai elgėsi nesąžiningai, ir šioje proceso stadijoje atmetus atsakovų prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo, tais pačiais argumentais atmetamas ir atsakovų prašymas dėl įpareigojimo ieškovą sumokėti užstatą galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskirajame skunde atsakovai prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovų prašymas dėl užstato taikymo atmestinas tais pačiais motyvais kaip ir prašymas dėl baudos skyrimo. Teismas negalėjo atmesti prašymo dėl užstato taikymo tokiais pačiais argumentais, kokius nurodė spręsdamas baudos klausimą, nes šių prašymų pagrindai buvo skirtingi, skirtingi sprendžiamų klausimų įrodinėjimo dalykai, įrodinėtinos aplinkybės, prašymus pagrindžiantys įrodymai.

1.2. Skundžiama nutartis yra nenuosekli ir prieštaringa. 2024 m. gegužės 3 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje buvo nurodyta, kad prašymą dėl baudos ieškovui paskyrimo teismas spręs bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Užstato klausimas turėjo būti sprendžiamas nesiejant jo su prašymu dėl baudos.

1.3. Skundžiama nutartis prieštarauja teisminėje praktikoje suformuluotoms taisyklėms dėl CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo. Teismo pozicija, kad esant nepaskirtai baudai CPK 95 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu, užstato taikymui bylinėjimosi išlaidų neatlyginimo rizika nėra aktuali, nėra pagrįsta. Tokia teismo pozicija prieštarauja CPK 95 straipsnio 3 dalies nuostatos paskirčiai – apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, neatitinka 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-502-381/2018 pateiktų išaiškinimų dėl sąlygų, kurioms egzistuojant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užstatas gali būti taikomas.

1.4. Teismas neįvertino svarbių bylos aplinkybių. Teismas ieškovo atskirojo skundo argumentus privalėjo vertinti galimos rizikos, jog ieškovas gali byloje susidarančių bylinėjimosi išlaidų atsakovams neatlyginti, kontekste.

1.5. Skundžiama nutartis neteisėta, nes priimant nutartį nevertintas poreikis apsaugoti atsakovų interesus. Atsakovų prašytos procesinės priemonės – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užstato taikymas buvo reikšmingas ir reikalingas, nes jis užkirstų kelią atsakovų interesų pažeidimui atsirasti.

1.6. Nutartimi sukurta situacija, jog ieškovo laikini nepatogumai dėl užstato sumokėjimo yra svarbesni lyginant su situacija, jog atsakovai gali neatgauti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kas neatitinka teisingumo, šalių lygiateisiškumo principų ir proporcingumo principų.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašė Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1. Skundžiama nutartimi yra atmestas atsakovų prašymas dėl įpareigojimo sumokėti užstatą. Teismo nutartis yra neskundžiama, nes CPK 102 straipsnio 4 dalis nesuteikia teisės skųsti nutarties, kuria atsisakyta paskirti užstatą. Teismo nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai.

2.2. Netenkinus prašymo įpareigoti asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti procesas byloje nesustoja, šalys ir toliau gali teikti procesinius dokumentus ir dalyvauti procese, o byla nagrinėjama iš esmės, dėl to tokia nutartis neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1359-943/2020).

2.3. Atsakovai, teigdami, kad teismo nutartis yra skundžiama, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1366-407/2019, kurios ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama byla. Atsakovų nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika yra senesnė, nei nurodoma ieškovo.

2.4. Atsakovų nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-1366-407/2019 pateiktas išaiškinimas yra palankus ieškovui, t. y. vien tik dėl prastos finansinės padėties proceso šalis negali būti įpareigota mokėti užstatą. Užstatą prašanti taikyti šalis privalo įrodyti kitos šalies nesąžiningumą. Atsakovai neįrodė ieškovo nesąžiningumo.

2.5. Teismo nutartis yra nuosekli ir neprieštaringa. Teismas pagrįstai atmetė atsakovų prašymą.

2.6. Teismo nutartis neprieštarauja teismų praktikai. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog vien dėl sunkios turtinės padėties negalima įpareigoti bylos šalį sumokėti užstatą. Ieškovo finansinė būklė yra gera, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas piktnaudžiaus ir neatlygins atsakovų galimų bylinėjimosi išlaidų.

2.7. Atsakovai nepagrįstai teigia, jog teismo nutartis neatitinka teisingumo principo. Atsakovai neįrodė ieškovo piktnaudžiavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovams. Atsakovų reikalavimas sumokėti užstatą pažeidžia ieškovo teisę į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutraukiamas

10. Teisė paduoti atskirąjį skundą reglamentuojama CPK 334 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu dviem atvejais: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, teismo nutarčių, neatitinkančių bent vienos iš nurodytų sąlygų, negalima apskųsti atskiruoju skundu. CPK 334 straipsnio 3 dalyje įsakmiai nurodyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, tačiau motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

11. CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai yra pagrindas manyti, jog ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.

12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi tenkino atsakovų prašymą ir CPK 95 straipsnio 3 dalies pagrindu įpareigojo ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 6 000,00 Eur užstatą galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui. Ieškovas nesutikdamas su 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė 2024 m. gegužės 3 d. nutarties dalį dėl užstato sumokėjimo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovų prašymą dėl užstato sumokėjimo. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi, sutikdamas su ieškovo atskiruoju skundu, 2024 m. gegužės 3 d. nutarties dalį dėl užstato sumokėjimo panaikino ir atmetė atsakovų prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

13. Atsakovai atskiruoju skundu skundžia 2024 m. gegužės 13 d. nutartį, kuria netenkintas atsakovų prašymas įpareigoti ieškovą CPK 95 straipsnio 3 dalies pagrindu sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą užstatą galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui. CPK 95 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, kad nutartis, kuria atsisakyta įpareigoti ieškinį pareiškusį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, būtų skundžiama apeliacine tvarka.

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinančioje teismo nutarčių, priimtų pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, apskundimo atskiruoju skundu galimybes, pažymėta, kad tik nutartys, kuriomis užstatas yra paskirtas, gali būti peržiūrimos apeliacine tvarka. Tokia teismo nutartis, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vertintina kaip užkertanti galimybę tolesnei bylos eigai, kadangi tokio teismo įpareigojimo nevykdymo teisinė pasekmė – ieškinio palikimas nenagrinėtu. Tačiau kitaip vertintina nutartis, kuria atsisakyta tenkinti prašymą įpareigoti šalį sumokėti užstatą galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Netenkinus prašymo įpareigoti asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti procesas byloje nesustoja, šalys ir toliau gali teikti procesinius dokumentus ir dalyvauti procese, o byla nagrinėjama iš esmės, dėl to tokia nutartis neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1359-943/2020).

15. Pažymėtina, kad kaip nurodyta pačioje nutartyje, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1359-943/2020 suvienodino Lietuvos apeliacinio teismo praktiką sprendžiant tokio pobūdžio klausimus. Iki minėtos nutarties priėmimo Lietuvos apeliacinio teismo praktika šiuo klausimu buvo nevienoda. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1063-370/2020 apeliacinis procesas dėl nutarties atsisakyti įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti nutrauktas, tačiau to paties teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-455-302/2020 ir 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1366-407/2019 (šią nutartį atsakovai nurodė atskirajame skunde) vertintas pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta įpareigoti mokėti tokio pobūdžio užstatą, teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Taigi, sprendžiant ar Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartis, kuria netenkintas atsakovų prašymas įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, yra apeliacijos objektas, turi būti vadovaujamasi vėliau, nei atsakovų nurodyta (2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1366-407/2019), priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1359-943/2020 suformuota teisės aiškinimo taisykle dėl teismo nutarčių, priimtų pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, apskundimo (šios nutarties 14 punktas), kuri taip pat taikyta ir kitose Lietuvos apeliacinio teismo bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1371-881/2021, 2022 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-405-464/2022).

17. Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-699-178/2018).

18. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad po skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutarties priėmimo šalių teisė toliau dalyvauti civilinės bylos procese nebuvo apribota: 2024 m. birželio 19 d. ieškovas pateikė prašymą dėl ekspertizės skyrimo, 2024 m. birželio 29 d. atsakovai pateikė prašymą dėl bylos nutraukimo, kurį patenkinus Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartimi, civilinė byla Nr. e2-5066-435/2024 buvo nutraukta.

19. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Tokios pačios procesinės taisyklės taikytinos ir atskirųjų skundų padavimui bei nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

20. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, ginčui aktualų CPK reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju buvo pradėtas dėl nutarties, kuri negali būti peržiūrima apeliacine tvarka. Tokiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, o apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovų atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutarties, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau tokia teismo klaida taip pat nesudaro pagrindo šios nutarties, pagal teisinį reguliavimą negalinčios būti apeliacijos objektu, peržiūrai apeliacine tvarka.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovų I. P. ir K. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutarties.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė