Teisora
Registruotis

Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2021-03-16 · Civilinė byla Nr. e2-234-856/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-03-16Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-22Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2022-05-24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-16
Bylos Nr.
e2-234-856/2021
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00109-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas
D. T.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Teisingumo ministerijos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-234-856/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00109-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 16 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,dalyvaujant ieškovui D. T. ir jo atstovui advokatui D. J.,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, įgaliotai atstovei R. T.,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įgaliotai atstovei B. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. T. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1. Ieškovas D. T. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 292 214,21 Eur turtinei žalai ir 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsniu ir prašo priteisti dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo pradėjimo, vykdymo ir perdavimo teismui, taip pat nepagrįsto procesinės prievartos priemonių taikymo jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

2. Ieškovas nurodė, jog buvo įtariamas ir kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, t. y. kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2010-12-31, neturėdamas pakankamai pagrįstų pajamų patirtoms 3 026 923 Lt (876 657 Eur) išlaidoms padengti, po 2010-12-11 įstatymo XI-1199 įsigaliojimo, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, žinodamas, kad turtas negalėjo būti įsigytas teisėtomis pajamomis, jis turėjo nuosavybės teise didesnį negu 500 MGL vertės turtą, t. y. grynuosius pinigus, iš viso 315943 Lt (91 503 Eur). Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu D. T. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį išteisino pripažinęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinė ir kasacinė instancijos prokurorų skundus dėl šio nuosprendžio atmetė.

3. Ieškovas pažymi, jog esminis minėtų teismų procesinių sprendimų motyvas yra tas, kad valstybinis kaltintojas nenustatė ir neįrodė D. T. kaltinime inkriminuoto turto turėjimo, įgijimo momento ir neteisėtumo. Teismai pažymėjo, kad kaltinimas grįstas vien Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2016-02-23 preliminaria išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nusikaltimo sudėties elementų nepatvirtina. Nurodo, jog ikiteisminis tyrimas D. T. atžvilgiu pradėtas neįprastomis aplinkybėmis - jis išskirtas iš kito ikiteisminio tyrimo, kurį iniciavo pats D. T. ir jame pripažintas nukentėjusiuoju. D. T. buvo paskolinęs dideles pinigų sumas UAB „Versoria Logistic“ ir UAB „Vaidevitė“, kurių atsakingi asmenys jas pasisavino ar iššvaistė. Šis tyrimas pradėtas vangiai, tik po eilės skundų, jo eigą stabdė buvęs Kauno apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų skyriaus viršininkas (duomenys neskelbtini), kurio pavardė viešoj erdvėj dabar minima policijos korupcijos skandale. Turbūt neatsitiktinai vėliau, jau tyrimo eigoje, tariamai siekiant nustatyti, ar D. T. pats galėjo disponuoti paskolintomis lėšomis (nors įtariamieji D. A. ir V. Z. skolinimosi fakto neginčijo, tačiau anot jų jie buvo verčiami duoti priešingus parodymus, vėliau įtraukti liudytojais ikiteisminiame tyrime D. T. atžvilgiu), ikiteisminiame tyrime nuspręsta kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją. Kauno apskrities VMI galiausiai pateikė (duomenys neskelbtini) pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31. Jame nurodyta, kad D. T. išlaidos neatitinka mokesčių administratoriui žinomų pajamų, netinkamai deklaruotas įgytas ir perleistas turtas, D. T. nurodyta pašalinti deklaravimo trūkumus bei patikslinti duomenis dėl gautų piniginių lėšų ir patirtų išlaidų, išaiškinta, kad minėtų trūkumų nepašalinus, gali būti sprendžiamas klausimas dėl D. T. mokestinio patikrinimo.

4. Pažymi, kad mokestinis tyrimas nuo mokestinio patikrinimo skiriasi tuo, jog mokestinis tyrimas mokesčių mokėtojui teisinių pasekmių nesukelia, juo nepriimamas sprendimas dėl mokestinių pažeidimų ir jo rezultatų realiai apskųsti neįmanoma, jo proceso metu prieštaravimai aiškinami mokesčių mokėtojo nenaudai, mokesčių mokėtojas gali ištaisyti mokesčių administratoriaus nurodytus pažeidimus ar trūkumus. Deja, mokestinio tyrimo rezultatai, kurie iš esmės yra preliminarūs ir gali būti tikslinami, nesukliudė ir tapo vada 2012-12-28 Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus ikiteisminiam tyrimui pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį D. T. atžvilgiu pradėti. Šis tyrimas užkirto galimybę D. T. ištaisyti mokestinio tyrimo metu nurodytus pažeidimus, patikslinti nurodytus duomenis, kadangi mokestinis tyrimas pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo sustabdytas, o taip pat atlikti mokestinį patikrinimą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje pažymėjo, kad prokuroras, nesulaukęs mokestinio patikrinimo rezultatų, dėl neaiškių priežasčių užkirto kelią mokesčių administratoriui atlikti Mokesčių administravimo įstatyme tik jam numatytas bei pavestas pareigas ir funkcijas bei galutinai užbaigti mokesčių administravimo procedūrą D. T. atžvilgiu bei pilnai realizuoti Įstatymo paskirtį. Teismo manymu, prokuroras tokiu būdu dirbtinai kriminalizavo D. T. inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Mano, jog remiantis tik mokestinio tyrimo rezultatais, nebuvo net pakankamo procesinio pagrindo ikiteisminio tyrimo pradėjimui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 166 straipsnis), kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Kaltinimas teismą pasiekė 2014-03-27. Tuomet D. T. kaltintas turėjęs 997 190 Lt grynųjų pinigų. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatė kaltinamojo akto trūkumus, todėl bylą grąžino prokurorui. Kauno apygardos teismas, tenkindamas prokuroro skundą, minėtą nutartį panaikino. Kauno apylinkės teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, sprendė, kad būtina finansinė ekspertizė, tačiau jos neįmanoma paskirti dėl ydingo kaltinimo, todėl 2014 m. spalio 7 d. nutartimi bylą grąžino prokurorui trūkumams pašalinti. Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 12 d. prokuroro skundą dėl minėtos nutarties atmetė. Kitas patikslintas kaltinimas, tiesa tik dalyje dėl D. T. turėtos grynųjų pinigų sumos, kuri sumažinta iki 315 943 Lt (91 503 Eur), teismui pateiktas 2016-03-21. Kaltinimas jau buvo grindžiamas papildomai atlikta VMI 2016-02-23 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad prokuroras vis tik neįvykdė ankstesnių teismo (2014 m. spalio 4 d. nutarties) nurodymų ištaisyti kaltinamojo akto trūkumus, todėl 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi bylą vėl grąžino prokurorui. Apskundus prokurorui, 2016 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismas minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino. Vėliau pirmosios instancijos teismas bylą dar sustabdė (2016-10-07) iki Konstitucinio Teismo sprendimo paskelbimo (2017-03-15).

6. Pažymi, kad grąžinus bylą prokurorui, tas pats mokestinis tyrimas toliau buvo tęsiamas, tačiau jau „neakivaizdiniu“ būdu. Formaliai VMI jį buvo sustabdžiusi (9 kartus) dėl minimo ikiteisminio tyrimo, tačiau realiai ikiteisminio tyrimo pareigūnai vertė VMI jį toliau atlikti, t. y. pateikti išvadą pagal jų nurodytus klausimus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagal VMI instrukcijas rinko įrodymus, apklausinėjo liudytojus, liudytojų apklausose dalyvaudavo VMI darbuotoja, rengusi specialisto išvadą. Išteisinamajame nuosprendyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai dar ir darė spaudimą VMI dėl specialisto išvados. Tokią nuomonę teismas susidarė iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir VMI susirašinėjimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad šio papildomo tyrimo metu iš D. T. nebuvo prašomi ar reikalaujami pateikti jokie tyrimui reikšmingi dokumentai. Minėtos aplinkybės rodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu, tiek bylą perdavus teismui buvo akivaizdu, kad pakankamų požymių, jog D. T. būtų padaręs BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, nebuvo. Įtarimai ir kaltinimai, kaip nurodė įsiteisėjusį išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas, jam buvo dirbtinai kriminalizuoti. Tai reiškia, kad nebuvo būtinų nusikaltimo sudėties elementų, tačiau tyrėjai ir prokuroras piktavališkai vykdė nepagrįstą D. T. baudžiamąjį persekiojimą. Teismai nustatė, kad baudžiamajame procese nerinkti duomenys ir neįrodinėta nei kokį konkrečiai turtą D. T. turėjo neteisėtai, nei kada jis buvo įgytas. Nenustatinėtos aplinkybės dėl D. T. galimybių sukaupti turtą per visą jo darbinę veiklą, taip pat jo šeimos narių turtinė padėtis. Taigi, prokuroras bendrai vengė pareigos imtis visų įstatyme numatytų priemonių atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką, šią pareigą neteisėtai perkeldamas pačiam kaltinamajam. Esminis ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro nerūpestingumas buvo tai, kad jie įtarimus ir kaltinimus grindė vien tik preliminaraus mokestinio tyrimo rezultatu, net neleisdami mokestinio proceso tinkamai pabaigti, o patys nerinko ir nenustatinėjo aplinkybių dėl turto turėjimo, jo įgijimo momento ir neteisėtumo. D. T. atžvilgiu vienu metu praktiškai buvo atliekami du baudžiamojo pobūdžio (baudžiamasis ir mokestinis) procesai. Jie suvaržė D. T. galimybes gintis, o taip pat per įmanomai trumpiausius terminus nustatyti reikšmingas aplinkybes dėl D. T. kaltės. Todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras pripažintini pažeidę pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

7. Eigą neatitinkančio įstatymo reikalavimų kaltinamojo akto teisminiam nagrinėjimui davusios 2014 m. birželio 5 d. ir 2016 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartys taipogi vertintinos kaip neteisėtos, kadangi jose nepagrįstai nevertinta, kad D. T. kaltinamajame akte nebuvo visų būtinų nusikaltimo sudėties požymių, kaip buvo nustatyta grąžinusio kaltinamąjį aktą prokurorui teismo ir vėliau patvirtinta jo išteisinamąjį nuosprendį peržiūrėjusių apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų.

8. Prokuroras nevykdė pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai taikydamas (ir inicijuodamas taikymą) nuosavybės teisės apribojimą D. T. turtui. Ikiteisminiame tyrime 2014-02-18 prokuroras skyrė disponavimo teisių apribojimą galimam D. T. turto konfiskavimui, kuris buvo tęsiamas viso proceso metu, taip pat ir VMI iniciatyva. Apribojimas buvo taikomas išimtinai tik D. T. pagal individualią veiklą statomam tikslu parduoti nekilnojamam turtui, kurį D. T. statė teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs individualią veiklą. Nekilnojamas turtas buvo statomas iš skolintų, su įtarimais ar kaltinimais nesusijusių lėšų, todėl niekaip negalėjo būti vertinamas kaip D. T. inkriminuotos nusikalstamos veiklos rezultatas. Prokuroro minėtos pareigos taikant apribojimus pažeidimas konkrečiai pasireiškė nerinkimu ir nevertinimu jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių duomenų, kurie jam buvo laisvai prieinami, pvz. duomenų apie veiklos įregistravimą, paskolą, hipoteką ar kt. Minėtus duomenis surinkus ir įvertinus būtų akivaizdu, jog šis turtas negalėtų būti konfiskavimo objektu. D. T. turėjo nuosavybėje ir kitą turtą, pvz. gyvenamąjį namą, patalpas, tačiau prokuroras šiam turtui apribojimų netaikė. D. T. turtui nuosavybės teisės apribojimai buvo taikomi BK 72 straipsnio pagrindu, t. y. turto konfiskavimui užtikrinti. Prokuroras turėjo pareigą ir visas galimybes patikrinti bei nustatyti šio turto įgijimo šaltinius, kadangi jie buvo akivaizdūs. D. T. statybos verslas finansuotas iš paskolos, gautos iš A. R., pagal 2012-10-25 paskolos sutartį, žemės sklypas, kuriame vystytas statybos verslas, vėlgi įsigytas iš to paties A. R. išsimokėtinai pagal 2012-09-11 sutartį. Taigi, šis turtas niekaip negalėjo būti uždraustos veikos, kuria įtartas ir kaltintas D. T., įrankis, priemonė ar rezultatas, ar gautas iš užraustos veiklos. Prokuroras negalėjo nežinoti apie D. T. sutartis su A. R., kadangi jos buvo pateiktos ikiteisminiame tyrime. Minėtų aplinkybių, vykdydami prokuroro procesinės prievartos priemonių kontrolę ar patys jas taikydami, nepagrįstai nevertino ir teismai, tik formaliai patikrindami nuosavybės teisių apribojimų taikymo pagrindus, tačiau visiškai netikrindami jo dalyko, t. y. D. T. turto, kuriam buvo taikomi apribojimai, kilmės. Tai turėjo esminės reikšmės D. T. teisių pažeidimui, jam padarytai turtinei ir neturtinei žalai, būtent šis verslas buvo skirtas D. T. įsiskolinimams dėl minėtų finansinių nuostolių padengti.

9. Teigia, jog bendrai baudžiamasis procesas D. T. atžvilgiu buvo pernelyg ilgas, kas ne tik savaime sukėlė jam žalą, bet ir turėjo didelės įtakos jo patirtų nuostolių atsiradimui. Baudžiamasis D. T. persekiojimas truko nuo 2012-12-28 iki 2018-12-04, t. y. šešerius metus. Iš esmės tokia jo trukmė buvo sąlygota ne jo sudėtingumo, D. T. elgesio, tačiau jį atlikusių pareigūnų, prokuroro neatsargumo ir nerūpestingumo. Jau vien tokia baudžiamojo persekiojimo trukmė lemia Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Kartu pažymi, kad paraleliai nuo 2011 m. pabaigos vykdytas ir D. T. mokestinis persekiojimas, tebevykstantis iki šiol, o tai reiškia dvigubo baudžiamumo principo (non bis in idem) pažeidimą D. T. atžvilgiu.

10. Nurodo, jog minėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro aplaidūs, neatsargūs ar neteisėti veiksmai lėmė nuostolių ir neturtinės žalos D. T. atsiradimą. Pagrindiniai turtiniai D. T. nuostoliai atsirado dėl sužlugdyto jo verslo. Iš A. R. jis buvo pasiskolinęs viso 318 582,02 Eur - pagal 2008-02-05 vekselį 144 810,01 Eur (500 000 Lt) ir pagal 2008-10-06 vekselį 173 772,01 Eur (600 000 Lt). Šių paskolų D. T. grąžinti A. R. negalėjo, kadangi jos buvo perskolintos UAB „Versoria logistic“ (apie 1 500 000 Lt) ir jos atsakingų asmenų pasisavintos, kurių atžvilgiu priimti ir apkaltinamieji nuosprendžiai. Todėl joms grąžinti D. T. su A. R. buvo sutarę, kad pastarasis finansuos D. T. sumanytą nekilnojamojo turto statybos projektą, o iš jo gauto pelno ir grąžins minėtas paskolas. Minėtam projektui D. T. 2012-09-11 išsimokėtinai įsigijo iš A. R. žemės sklypus (duomenys neskelbtini), už 100 655,70 Eur (254 965 Lt), už kuriuos atsiskaityti turėjo iki 2014-09-11. Taip pat D. T. pagal 2012-10-25 paskolos sutartį pasiskolino iš A. R. 347544,02 Eur (1 200 000 Lt), kuriuos turėjo grąžinti iki 2015-01-31. Viso A. R. paskolų D. T. vertė sudarė 767 350,74 Eur. Visas D. T. turtas minėtų skolų grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas A. R. Nuo 2014-02-18 prokuroras šiam turtui paskyrė visišką disponavimo juo apribojimą, todėl D. T. negalėjo jo realizuoti, gauti už jį pajamų ir jomis grąžinti skolos. Kito D. T. turto, kuriam apribojimai taikomi nebuvo, minėtoms skoloms grąžinti nepakako. D. T. pagal 2015-04-17 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), už jį gauti 28 692 Eur pervesti A. R. 2012-10-25 paskolos grąžinimui.

11. Dėl užsitęsusio baudžiamojo persekiojimo, nematant ir nesitikint jo pabaigos, A. R. 2017-03-27 sutartimi perleido reikalavimo teises į 73 842,97 Eur skolą ir 26 731,15 Eur delspinigius pagal D. T. ir A. R. 2012-09-11 pirkimo-pardavimo sutartį, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo (duomenys neskelbtini)). 2017-03-17 sutartimi perleista reikalavimo teisė į 198 782,02 Eur dydžio paskolą bei 37 180,75 Eur palūkanas pagal D. T. ir A. R. 2012-10-25 paskolos sutartį. 2017-06-23 sutartimi perleista reikalavimo teisė į 318 582,02 Eur pagal 2008-02-05 (500 000 Lt) ir 2008-10-06 (600 000 Lt) vekselius. 2017-06-28 D. T. su UAB „Turto plėtra“ priverstinai sudarė sutartį dėl įmokų paskirstymo, pagal kurią sutarties sudarymo dienai fiksuota D. T. 223 382,25 Eur skola pagal 2012-09-11 pirkimo-pardavimo sutartį ir 2012-10-25 paskolos sutartį, taip pat 318 582,02 Eur skola pagal 2008-02-05 (500 000 Lt) ir 2008-10-06 (600 000 Lt) vekselius, ir sutarta, kad gautos ar išieškotos iš D. T. turto sumos pirmiausia dengs seniausias skolas.

Žemesnės instancijos teismas

12. D. T. pagal 2017-07-03 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), už jį gauti 200 000 Eur pervesti UAB „Turto plėtra“ daliniam A. R. perleistų UAB „Turto plėtra“ D. T. skolų grąžinimui. Pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-22190-435/2017 nutarta išieškoti iš D. T. UAB „Turto plėtra“ naudai 66 582,02 Eur, 5 procentų metinės palūkanos nuo 2017-07-27 ir 306 Eur žyminio mokesčio. UAB „Turto plėtra“ antstoliui R. S. pateikė vykdyti Kauno m. 18-ojo notarų biuro 2017-08-07 vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 74 134,35 Eur skolos ir 0,2 procento delspinigių (žėmės sklypo prikimo-pardavimo sutartis), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 149 830,66 Eur skolos ir 0,1 procento palūkanų, o taip pat Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. įsakymą dėl 66 582,02 Eur (pagal vekselius), 5 procentų metinių palūkanų nuo 2017-07-27 bei 306 Eur žyminio mokesčio.

13. Visas likęs D. T. turtas, t. y. turtas, kuriam baudžiamajame procese buvo taikomi apribojimai, 2017-12-15 buvo perduotas antstolio UAB „Turto plėtra“ kaip įkaito turėtojui už 280000 Eur vertę. Ši suma paskirstyta vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 74 134,35 Eur skolai, 21 411,24 Eur palūkanoms, 399,97 Eur vykdymo išlaidoms padengti; vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – 149 830,66 Eur skolai, 21 774,19 Eur palūkanoms, 399,97 Eur vykdymo išlaidoms padengti; vykdymo išlaidoms (atlyginimas) antstoliui – 12 049,62 Eur. Likutis skolos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – 12 556,51 Eur palūkanų; byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – 12769,73 Eur palūkanų; byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – 66 888,02 Eur skolos ir 5782,60 Eur palūkanų (2019-04-24), viso 31 108,84 Eur. D. T. UAB „Turto plėtra“ sumokėti delspinigiai – 26731,15 Eur, palūkanos – 37 180,75 Eur, viso 63 911,90 Eur. Iš D. T. antstolio išieškoti delspinigiai – 21 411,24 Eur, palūkanos – 21 774,19 Eur, vykdymo išlaidos – 12 849,56 Eur, viso 56 034,99 Eur. Baudžiamojoje byloje D. T. gynybai buvo priverstas samdytis finansų ekspertę, kurios paslaugos jam kainavo 1 158,48 Eur (4000 Lt). Taigi, D. T. patirta žala sudaro 152 214,21 Eur.

14. Pažymi, jog taip pat D. T. iš statybos verslo negavo pajamų. Negautos pajamos susideda iš 140 000 Eur skirtumo tarp iš D. T. turto išvaržymo kainos (280 000 Eur) ir jo realios rinkos vertės, t. y. kainos, už kurią šis turtas buvo vėliau parduotas (420 000 Eur).

15. Nurodo, jog be minėtų finansinių nuostolių D. T. patyrė ir neturtinę žalą. Šešis metus trunkantis baudžiamasis persekiojimas, kai buvo areštuotas praktiškai visas D. T. turtas, užkirsta galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, kuriam visas D. T. turtas buvo įkeistas, sukėlė jam didelius dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl ateities iki šiol. D. T. prarado visą savo užgyventą turtą – gyvenamąjį namą, biuro patalpas. Dėl to D. T. pakriko sveikata, dingo pasitikėjimas savimi, iš esmės pasikeitė gyvenimo kokybė. Dėl minėtų išgyvenimų, atsiradusio netikrumo jausmo, jam buvo teikta psichiatro pagalba. Patirtą neturtinę žalą D. T. vertina 100 000 Eur. Taigi, D. T. patirtą žalą sudaro 152 214,21 Eur tiesioginiai nuostoliai (išlaidos), 140 000 Eur negautos pajamos ir 100 000 Eur neturtinė žala.

Atsiliepimas

16. Generalinė prokuratūra atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, mano, kad ieškovas nepagrindė nei vienos būtinos sąlygos valstybės atsakomybei atsirasti. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį buvo pradėtas 2012-12-28 Kauno apskrities VPK NTV ENTS tyrėjo tarnybiniu pranešimu ikiteisminiame tyrime Nr.(duomenys neskelbtini) gavus Kauno apskrities VMI atlikto D. T. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą, 2013-09-26 Kauno apygardos prokuratūros prokurorės nutarimu, BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punkto tvarka, tyrimas pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį buvo atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą. Iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad dar atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo pareigūnui kilo abejonių dėl D. T. pajamų teisėtumo, dėl ko ir buvo surašyta užduotis Kauno apskrities VMI atlikti mokestinį patikrinimą. Iš pateikto atsakymo - VMI specialisto ataskaitos, matyti, jog joje nurodomos aplinkybės apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, nėra akivaizdžiai neteisingos, nėra pagrindo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o pateiktus duomenis įvertinti galima tik atliekant ikiteisminį tyrimą. Taigi, atsakovo nuomone, ikiteisminis tyrimas pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį buvo pradėtas pagrįstai, nepažeidžiant tai reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų reikalavimų, pareigūnams vykdant BPK 2 straipsnyje nustatytą pareigą, t. y. paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

17. Atkreipia dėmesį į 2017 m. kovo 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, iš kurio matyti, kad už mokesčių įstatymų pažeidimus gali kilti ne tik Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta atsakomybė ir dėl to būti skiriamos baudos, bet ir baudžiamoji atsakomybė, jei tie pažeidimai atitinka BK apibrėžtas nusikalstamų veikų sudėtis, iš ko seka, jog pagal tokį teisinį reguliavimą gali susidaryti ir tokios teisinės situacijos, kai už tam tikrą pažeidimą asmuo gali būti nubaustas ir Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta bauda, ir BK nustatyta bausme. Kita vertus, pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus tuo atveju, kai mokesčių įstatymų pažeidimas pagal esminius požymius sutampa su BK 189¹ straipsnyje nustatyta veika ir kai asmeniui pirma paskiriama bauda pagal mokesčių įstatymus, o po to jis dar nuteisiamas pagal BK, siekiant išvengti principo non bis iri idem pažeidimo, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo. Todėl šis ieškinio argumentas yra nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

18. Nurodo, jog ieškiniu taip pat siekiama įrodyti neteisėtus pareigūnų veiksmus vykdant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduodant bylą teismui, kuomet bylą nagrinėjantis teismas ją tris kartus grąžino prokurorui (2014-05-07, 2014-10-07 ir 2016-05-03), o 2016-05-03 nutartyje teismas konstatavo, kad prokuroras neįvykdė ankstesnių teismo nurodymų ištaisyti kaltinamojo akto trūkumus. Atkreipia dėmesį, jog 2014-05-07 ir 2016-05-03 nutartys, tenkinant prokuroro skundus, buvo panaikintos aukštesniojo teismo nutartimis, grąžinant bylą nagrinėti pirmos instancijos teisme.

19. Nesuprantami ieškovo argumentai, dėl kurių normalus, dalykiškas, generalinio prokuroro rekomendacijomis grįstas pareigūnų bendravimas su specialistais vadinamas „neakivaizdiniu“ ar pan. Atliekant tokio pobūdžio (ekonominių- finansinių nusikaltimų) ikiteisminius tyrimus, yra gera praktika, suformuota Generalinio prokuroro rekomendacijomis ir išaiškinimais, ikiteisminio tyrimo pareigūnams bendrauti su užduotį atliekančiu specialistu dėl klausimų jiems formulavimo (galimybių pagal kompetenciją atsakyti į tam tikrus klausimus), dokumentų pateikimo ir pan., taip pat specialistų dalyvavimas liudytojų, įtariamųjų apklausose. Iš šių aplinkybių matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras ėmėsi visų įmanomų priemonių atskleisti galimos nusikalstamos veikos požymiams, tiesai byloje nustatyti. Atkreipia dėmesį, jog prokuroro apeliacinį skundą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartyje nurodė, kad sutinka su prokuroro skundo teiginiais, jog apylinkės teismas išsiplėtė aprašinėdamas bylos ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo eigą, t. y. bylos grąžinimo prokurorui motyvus, tarpinstitucinio susirašinėjimo (Kauno apskrities VMI ir Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos) aspektus, kas leido daryti niekuo nepagrįstą prielaidą, jog „tyrėjai visiškai nesupranta, ko dar jie turi ieškoti“.

20. Atsakovės atstovės nuomone, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek prokuroras ėmėsi visų galimų procesinių priemonių papildomiems duomenims surinkti - tiek ieškovą kaltinančius, tiek teisinančius. Taip pat ir D. T., būdamas suinteresuotu ir aktyviu proceso dalyviu, turėjo visas procesines teises ir galimybes pateikti papildomus duomenis (dokumentus, paaiškinimus) tam, kad būtų greičiau nustatyta tiesa byloje. Kaltinimas D. T. buvo grindžiamas ne tik VMI specialisto ataskaita, bet ir kitais duomenimis, dokumentais, liudytojų, specialistų parodymais, specialisto išvada, ir tai, jog teismas kitaip įvertino surinktus duomenis nei ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras, bei priėmė išteisinamąjį nuosprendį, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų neteisėtais. Be to, vertinant pareigūnų veiksmus, atsižvelgtina ir į tai, kad teismų praktika neteisėto praturtėjimo bylose minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo susiformavusi, kito teismų pozicija dėl nusikalstamos veikos požymių (teisėtos pajamos, kaltės forma) įrodinėjimo.

21. Teigia, jog ieškovo teiginiai, kad prokuroras nevykdė pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai taikydamas (ir inicijuodamas taikymą) nuosavybės teisės apribojimą D. T. turtui, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepagrįstai taikytas BK 72 straipsnio pagrindu, kadangi D. T. statybos verslas finansuotas iš paskolos, gautos iš A. R., pagal 2012-10-25 paskolos sutartį, žemės sklypas, kuriame vystytas statybos verslas, vėlgi įsigytas iš to paties A. R. išsimokėtinai pagal 2012-09-11 sutartį, yra nepagrįsti. Nurodo, jog juos paneigia ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, iš kurių matyti, kad laikinas D. T. nuosavybės teisių apribojimas taikytas 2014-02-18 prokuroro nutarimu, vadovaujantis BK 72 straipsniu bei BPK 151, 152 straipsniais, padarius išvadą, jog po 2010-12-11 D. T. turtas įgytas galimai nusikalstamu būdu, baudžiamojoje byloje galimas turto konfiskavimas. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartimi įtariamojo D. T. gynėjo advokato skundas dėl 2014-02-18 prokuroro nutarimo atmestas motyvuojant tuo, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas asmeniui, kuriam pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, atsižvelgiant į pareikštų įtarimų turinį, įtarimams pasitvirtinus, jo turimas turtas kaip nusikalstamos veikos dalykas būtų konfiskuotas. Todėl darytina išvada, kad BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai nustatyti ir laikinas nuosavybės teisių apribojimas paskirtas pagrįstai. Advokato skundą 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi atmetė ir Kauno apygardos teismas, motyvuodamas tuo, kad nutartis yra teisėta, nes laikinas nuosavybės teisių apribojimas įtariamojo D. T. nekilnojamam turtui pritaikytas pagrįstai, esant įstatymo numatytam pagrindui. Be to, teismas įvertino, jog žemės sklypus su statiniais D. T. įsigijo iki paskolos sutarties su A. R. sudarymo, o ši paskola buvo suteikta ne minėtų sklypų įsigijimui, o apie 1100 m² ploto mažaaukščių gyvenamųjų pastatų minėtuose žemės sklypuose statybai ir vystymui. Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu prokuroro sprendimų teisėtumas buvo ne kartą tikrintas ikiteisminio tyrimo teisėjo, aukštesniojo teismo, apribojimus tęsė ir bylą nagrinėjantis teismas.

Žemesnės instancijos teismas

22. Nurodo, jog prokuroras, atsižvelgdamas į pasikeitusį kaltinimą, laikydamasis proporcingumo principo, 2015-03-18 nutarimu sumažino apribojimo apimtį. Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi patenkintas prokuroro prašymas dėl laikino nuosavybės teisų apribojimo pratęsimo. Teismas konstatavo, kad prokuroro prašymas pagrįstas, procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai neišnyko ir nepasikeitė, nepratęsiant laikino nuosavybės teisių apribojimo iškyla grėsmė, kad turtas galės būti paslėptas arba perduotas nuosavybės teise kitam asmeniui ir tuo eliminuotas realus nuosprendžio įvykdymas. Iš baudžiamąją bylą nagrinėjančio Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties matyti, kad teismas, tenkindamas kaltinamojo prašymą, panaikino laikiną nuosavybės teisų apribojimą daliai turto. Nutartyje nurodoma, kad kaltinamojo advokatas ir kaltinamasis prašė pakeisti laikinojo nuosavybės teisių apribojimo mastą, jį paliekant tik tiems nekilnojamo turto objektams, kurių vertė atitinka kaltinime nurodomą žalą, o kitam turtui areštą panaikinti. Iš nutarties matyti, kad kaltinamasis neprašė pakeisti apribojimo kitais objektais. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo pratęstas ir išteisinamuoju nuosprendžiu. Pasak atsakovės atstovo, taikant laikiną nuosavybės teisių apribojimą, buvo griežtai laikomasi tai reglamentuojančių BPK 151 ir 152 straipsnių reikalavimų, esant BK 72 straipsnyje numatytam pagrindui, laikantis proporcingumo principo, prokuroro procesinis sprendimas buvo ne kartą vertintas teismo, todėl nuosekli teismų pozicija nedavė ir neduoda pagrindo vertinti prokuroro veiksmus kaip nerūpestingus.

Atsiliepimas

23. Atsakovės atstovas nurodo, jog ikiteisminio tyrimo tęsimas, jo trukmė buvo vertinta teismų, atsižvelgiant ir į ieškovo minimą teismų praktiką. Baudžiamasis D. T. persekiojimas pradėtas 2014-02-26 įteikus pranešimą apie įtarimą pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį (D. T. nuosavybės teisės laikinai apribotos nuo 2014-02-18), kaltinamasis aktas surašytas 2014-03-24, 2014-10-07 nutartimi teismas bylą grąžino prokurorui trūkumams pašalinti, 2016-04-07, atlikus papildomą ikiteisminį tyrimą, surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui, nuo 2016-10-07 iki Konstitucinio Teismo sprendimo paskelbimo (2017-03-15) byla buvo sustabdyta, 2017-1(duomenys neskelbtini)7 nuosprendžiu D. T. išteisintas, nuosprendis įsiteisėjo 2018-03-16 nutartimi Kauno apygardos teismui atmetus prokuroro apeliacinį skundą. Pažymi, jog bendra baudžiamojo proceso trukmė 4 metai ir vienas mėnuo, ikiteisminis tyrimas D. T. atžvilgiu tęsėsi 19 mėnesių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kurio metu neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vyko pakankamai intensyviai, o atskirais atvejais jis truko ilgiau dėl objektyvių priežasčių - specialaus tyrimo atlikimo, skundų nagrinėjimo ir su tuo susijusio bylos siuntinėjimo institucijoms, taip pat nagrinėjimas buvo sustabdytas laukiant Konstitucinio Teismo sprendimo. Taigi, įvertinus bylos pobūdį ir apimtis, laikytina, kad šis terminas nėra nepateisinamai ilgas. Be to, dėl ikiteisminio tyrimo trukmės pagrįstumo baudžiamajame procese ne kartą pasisakė teismai, kurie tęsė ikiteisminio tyrimo terminą ar nagrinėjo proceso dalyvių skundus dėl žemesnės instancijos teismų sprendimų. Atsakovės atstovo nuomone, ieškovas nenurodė konkrečių netinkamų ikiteisminio pareigūnų ar teismo veiksmų organizuojant procesą ar procesinio delsimo laikotarpių. Mano, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nepažeidė nei jų procesinius veiksmus ar sprendimus reglamentuojančių BPK normų, nei CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai. Nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar teismas padarė veiksmus, dėl kurių galėjo atsirasti žala.

24. Atsakovės atstovas teigia, jog ieškovo nurodomi jo patirti nuostoliai niekaip nesusiję su ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl vien dėl to ieškinys turėtų būti atmestas. Ieškovo teigimu nuostoliai atsirado dėl sužlugusio verslo, tačiau nurodo, kad negalėjo grąžinti iš A. R. paskolintų 318 582,02 eurų, nes juos perskolino UAB „Versoria logistic“, kuriuos atsakingi asmenys pasisavino, dėl ko yra priimti ir apkaltinamieji nuosprendžiai. Vėliau ši suma įskaičiuojama į bendrą skolą A. R. (767 350,74 eurų), nuo kurių ieškovas skaičiuoja delspinigius, palūkanas ir pan., t. y. sumas, iš kurių susidaro neva pareigūnų jam padaryta žala. Kita vertus, ieškovas žalą grindžia matematiniais skaičiavimais, tačiau jos nesieja su konkrečiais pareigūnų galimai neteisėtais veiksmais - pradedant ikiteisminį tyrimą, jį tęsiant, ar per ilga tyrimo trukme. Faktiškai visa žala grindžiama neteisėtu laikinu D. T. nuosavybės teisių apribojimu, tačiau ir darant prielaidą, jog žala padaryta neteisėtu šios procesinės prievartos priemonės taikymu, akivaizdu, jog ji nesusieta su baudžiamuoju procesu ir konkrečiais pareigūnų veiksmais. Be to, jei visa žala siejama su laikinu nuosavybės teisų apribojimu, lieka neaišku, kokia žala padaryta kitais ieškinyje nurodytais neteisėtais veiksmais.

Šalies argumentai

25. Taip pat ieškiniu prašoma priteisti negautas pajamas – 140 000 Eur, t. y. skirtumą tarp iš D. T. turto išvaržymo kainos (280 000 Eur) ir jo realios rinkos vertės, t. y. kainos, už kurią šis turtas buvo vėliau parduotas (420 000 Eur). Kadangi daugiau aplinkybių neatskleista, lieka neaišku, kuo nurodyta suma yra susijusi su baudžiamosios bylos procesu ar pareigūnų veiksmais, t. y. kaip jie galėjo įtakoti turto vertę varžytinėse ir vėlesnę jo pardavimo kainą. Todėl mano, jog ieškovas neįrodė jam padarytos turtinės žalos.

26. Taipogi pažymi, jog ieškinyje nurodoma, kad turtinės žalos dalį – 1 158,48 eurų, sudaro išlaidos, susijusios su finansų eksperto paslaugomis baudžiamajame procese. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė bylą tyrusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjų ar baudžiamąją bylą nagrinėjusių teisėjų neteisėtų veiksmų, baudžiamojo proceso ir Konvencijos nuostatų ieškovo atžvilgiu pažeidimo faktas nėra konstatuotas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo priteisti ieškovui jo baudžiamojo proceso metu patirtas išlaidas.

Atsiliepimas

27. Atsakovės atstovas mano, jog ieškovo nurodomi išgyvenimai, susiję su baudžiamajame procese jam teisėtai taikytomis procesinėmis prievartos priemonėmis, turto apribojimais, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti konkrečiais duomenimis, neturtinė žala nekonkretizuota, sprendžiant iš ieškinio argumentacijos, neigiami išgyvenimai galimai sąlygoti anksčiau buvusių D. T. finansinių problemų, dėl ko buvo atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas.

28. Teisingumo ministerija atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškiniu, prašo pašalinti ją iš atsakovų šioje civilinėje byloje. Nurodė, jog subjektai, atstovaujantys valstybę ir Vyriausybę teismuose, yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas). Šio Nutarimo 3.22.2. punkte nustatyta, jog Teisingumo ministerija atstovauja (valstybę ir Vyriausybę) bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė. Nutarimo 3.23. papunktyje numatyta, kad kitose nei Nutarimo 3.22.2. papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Ieškinyje ieškovas ne kartą nurodo, jog iš esmės savo esą patirtą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro (-ų) galimai neteisėtų veiksmų. Ieškovas taip pat nurodo, kad jo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis procesas buvo pernelyg ilgas (2012 m. gruodžio 28 d. – 2018 m. gruodžio 4 d.), tačiau neteigia, kad tokia baudžiamojo proceso trukmė buvo sąlygota dėl neteisėtų ar aplaidžių teismų ar teisėjų veiksmų. Taigi, ieškinyje ieškovas nekelia teismų (teisėjų) atsakomybės klausimo, nenurodo ir neįrodinėja jokių neteisėtų teismų (teisėjų) veiksmų, todėl Teisingumo ministerija neturėtų dalyvauti šioje byloje kaip atsakovo atstovas.

29. Pažymi, kad išteisinamuoju nuosprendžiu negali būti preziumuojamas baudžiamosios bylos iškėlimo neteisėtumas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą buvo pasakęs, kad išteisinamasis nuosprendis yra teisingumo aktas teisiamojo atžvilgiu, bet ne apkaltos aktas bylą tyrusiems pareigūnams. Todėl šioje byloje remtis tik išteisinamuoju nuosprendžiu (ir tuo, jog apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai prokurorų skundus dėl minėto nuosprendžio atmetė), reikalaujant iš valstybės atlyginti ieškovui padarytą žalą, yra nepagrįsta.

30. Pažymi, kad Teisingumo ministerija yra asignavimų valdytoja atlyginant žalą, kuri atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), bei vykdo teismo sprendimus, jeigu tokia žala yra priteista. Taigi, Teisingumo ministerijai galimai ateityje bus pateiktas vykdymui sprendimas šioje byloje, jeigu ieškovui bus priteista žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, tačiau tai nėra pagrindu laikyti, jog šioje byloje bus sprendžiamas Teisingumo ministerijos teisių ar pareigų klausimas.

31. Kauno apskrities VPK atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, jog ikiteisminis tyrimas D. T. atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai, įtariant, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje. Atkreipia dėmesį, kad patikslintame ieškinyje nenurodoma, konkrečiai kokius neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius teisės aktų reikalavimus, padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ieškinyje tik abstrakčiai nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras pažeidė pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai. Dėl įrodymų pakankamumo apkaltinamajam nuosprendžiui priimti sprendžia tik teismas, todėl vien tas faktas, kad teismai sprendė, jog nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių D. T. nusikalstamus veiksmus, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai), neleidžia daryti prielaidos, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas nepagrįstai bei neteisėtai.

32. Nagrinėjamu atveju visas ikiteisminis tyrimas, atsižvelgiant į jo sudėtingumą (tiek faktinių bylos aplinkybių, tiek teisės taikymo aspektu) bei didelę apimtį, neužtruko pernelyg ilgai, o procesiniai veiksmai buvo atliekami laiku, institucijos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, tinkamai organizavo ir vykdė baudžiamąjį procesą.

33. Pabrėžia, kad neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (LR CPK 178 straipsnis). Kadangi ieškinyje neįrodyti neteisėti pareigūnų veiksmai, nėra sąlygų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities VPK, atsakomybei CK 6.250 straipsnio prasme kilti.

34. Ieškovas D. T. ir jo atstovas advokatas D. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti jame ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

35. Generalinės prokuratūros atstovė prokurorė R. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais.

36. Kauno apskrities VPK atstovė B. P. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais.

37. Teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, byloje pateiktas prašymas nagrinėti bylą Teisingumo ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

38. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) D. T. atžvilgiu buvo išskirtas prokuroro 2013-09-26 nutarimu iš 2012-02-10 pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pagal UAB „Versoria Logistic“ akcininkės (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl to, kad UAB „Versoria Logistic“ ir UAB „Valdeividė“ atsakingi asmenys galimai savinosi įmonės turtą – pinigus, kuriuos (duomenys neskelbtini) įnešė į UAB „Versoria Logistic“, o šiuos pinigus ji buvo pasiskolinusi iš gyvenimo draugo D. T. (duomenys neskelbtini) nurodžius, jog apie 1 500 000 Lt ji pasiskolino iš gyvenimo draugo D. T., Kauno apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (toliau – ir VPK) tyrėjai 2012-02-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir VMI), prašydami suteikti informaciją apie tai, ar pagal turėtas pajamas D. T. galėjo realiai investuoti tokias lėšas. Kauno apskrities VMI VPK pateikė D. T. mokestinio tyrimo rezultatų 2012-11-21 ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) t. I, 93-121 b. l.), kurioje nurodytas mokestinio tyrimo laikotarpis nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31. Minėtos ataskaitos išvadoje (3 pastraipa) pažymėta, jog D. T. mokestinio tyrimo išvados surašytos neturint visos priešpriešinės informacijos apie mokėtojo suteiktas/susigrąžintas paskolas fiziniams ir juridiniams asmenims. Mokėtojui surašytas 2012-11-21 Mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dokumentų, pagrindžiančių paskolų suteikimą ir susigrąžinimą įmonėms, kurių valdyme dalyvauja, pateikimo. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl gautų piniginių lėšų ir patirtų išlaidų, šio tyrimo išvados dėl mokėtojo pajamų ir pajamų – išlaidų balanso gali būti tikslinamos ir vertinamos iš naujo bei sprendžiamas klausimas dėl tolimesnių D. T. kontrolės procedūrų tikslingumo (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) t. I, 118 b. l.).

39. D. T. atžvilgiu 2014 m. kovo 24 d. surašytas kaltinamasis aktas, baudžiamoji byla 2014 m. kovo 27 d. perduota Kauno apylinkės teismui, D. T. kaltinamas tuo, jog žinodamas, turėdamas ir galėdamas žinoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, po 2010-12-11 įstatymo XI-1199 įsigaliojimo, turėjo nuosavybės teise didesnį negu 500 MGL vertės turtą – 997 190 litų grynųjų pinigų, kuriuos neturėdamas pakankamai teisėtų pajamų, įgijo laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų šaltinių, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinimas, be kita ko, iš esmės grindžiamas D. T. mokestinio tyrimo rezultatų 2012-11-21 ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamajame akte nurodyta, jog 2014-02-18 nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės į D. T. priklausantį turtą, terminas iki 2014-08-13.

40. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nurodant, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, ikiteisminio tyrimo pareigūnai paviršutiniškai ir neišsamiai atliko ikiteisminį tyrimą. Tačiau Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartimi 2014 m. gegužės 7 d. nutartis panaikinta ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nurodant, jog kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, kadangi įstatymas nekelia reikalavimo kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, bei dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikos aplinkybių pateikti išbaigtus vienareikšmius duomenis. Išsamiai šie duomenys yra tiriami teisiamajame posėdyje atliekant įrodymų tyrimą, vėliau po baigiamųjų proceso dalyvių kalbų, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio, vertinami kaltinimą pagrindžiantys ar paneigiantys duomenys, juos pripažįstant įrodymais. Pažymėjo, jog įstatymas suteikia teisę prokurorui įrodymų tyrimo metu prašyti pateikti papildomus įrodymus atliekant procesinius veiksmus, iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, taip pat pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką. Pažymėjo, jog nagrinėjantis bylą teismas privalo būti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus laikantis BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimų, nustatyti reikšmingas aplinkybes.

41. Pagal baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi byla perduota į teisiamąjį posėdį. Teismas laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2014 m. spalio 1 d. iš esmės ištyrė visus byloje esančius įrodymus, t. y. teisme apklausti kaltinamasis D. T., liudytojai, tyrėjas (duomenys neskelbtini), specialistės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teismas, siekdamas spręsti baudžiamojoje byloje iškilusius prieštaravimus, ketino skirti fizinio asmens finansinės veiklos ekspertizę, tačiau nustatė, kad pagal kaltinime nurodomas aplinkybes nėra galimybės paskirti ekspertizės neišeinant iš kaltinimo ribų, todėl 2014 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė ją paskirti ir baudžiamąją bylą perdavė prokuratūrai nustatytiems procesiniams pažeidimams pašalinti bei ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant šešių mėnesių terminą. Minėtoje nutartyje teismas detaliai išanalizavo aplinkybes, dėl kurių, nepažeidžiant proceso, neįmanoma paskirti teismo ekspertizės, nustatė akivaizdžius kaltinamojo akto trūkumus ir nurodė konkrečius veiksmus, kuriuos turėtų atlikti prokuroras. Nutartyje pažymėta, jog teisme apklausiama VMI specialistė (duomenys neskelbtini) parodė, kad D. T. atžvilgiu buvo nuspręsta tęsti mokesčių administravimo procedūras ir atlikti mokestinį patikrinimą, tačiau, sužinojus apie šią baudžiamąją bylą, mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog specialistė (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu išsakė pastebėjimą, kad atliktas mokestinis tyrimas fiziniam asmeniui nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, ne mokestinis tyrimas (Įstatymo 135-137 straipsniai), o tik mokestinis patikrinimas (Įstatymo 114-134 straipsniai) sukelia teisines pasekmes mokesčių mokėtojui (Įstatymo 138-165 straipsniai), o šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam D. T., tačiau prokuroras, nesulaukęs mokestinio patikrinimo rezultatų, dėl neaiškių teismui priežasčių, užkirto kelią mokesčių administratoriui atlikti Įstatyme tik jam numatytas bei pavestas pareigas ir funkcijas bei galutinai užbaigti mokesčių administravimo procedūrą D. T. atžvilgiu bei pilnai realizuoti Įstatymo paskirtį. Teismo manymu, prokuroras tokiu būdu galimai dirbtinai kriminalizavo D. T. inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi atmetė prokuroro skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarties.

42. D. T. atžvilgiu 2016 m. balandžio 7 d. surašytas kaltinamasis aktas, baudžiamoji byla 2016 m. balandžio 21 d. perduota Kauno apylinkės teismui, D. T. kaltinamas tuo, jog laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2010-12-31 neturėdamas pakankamai pagrįstų pajamų patirtoms 3026923 Lt (876 657 Eur) išlaidoms padengti, po 2010-12-11 įstatymo XI-1199 įsigaliojimo, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, žinodamas, kad turtas negalėjo būti įsigytas teisėtomis pajamomis, turėjo nuosavybes teise didesnį negu 500 MGL vertės turtą, t. y. grynuosius pinigus, viso 315 943 Lt (91 503 Eur), t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinimas, be kita ko, iš esmės grindžiamas Kauno apskrities VMI 2016-02-23 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamajame akte nurodyta, jog 2016-03-18 nutarimu iki 2016-04-04 apribotos nuosavybės teisės į D. T. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio terminas Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo pratęstas iki 2016-07-05.

Žemesnės instancijos teismas

43. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatė, kad prokuroras neįvykdė Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartyje nurodomų reikalavimų ištaisyti kaltinamojo akto trūkumus, todėl bylą perdavė prokurorui nustatytiems procesiniams pažeidimams pašalinti bei ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant trijų mėnesių terminą, tačiau Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

44. Pagal baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi byla perduota į teisiamąjį posėdį. 2016 m. spalio 7 d. protokoline nutartimi teismas sustabdė bylos nagrinėjimą teisme iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo paskelbimo. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2017 m. kovo 15 d. paskelbus nutarimą Nr. KT4-N3/2017 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Kauno apylinkės teismas atnaujino bylos nagrinėjimą.

45. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu D. T. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., neturėdamas pakankamai pagrįstų pajamų patirtoms 3 026 923 Lt (876 657 Eur) išlaidoms padengti, po 2010 m. gruodžio 11 d. įstatymo XI-1199 įsigaliojimo, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., žinodamas, kad turtas negalėjo būti įsigytas teisėtomis pajamomis, turėjo nuosavybės teise didesnį negu 500 MGL vertės turtą, t. y. grynuosius pinigus, viso 315 943 Lt (91 503 Eur). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęstas nuosavybės teisės apribojimas į D. T. nekilnojamąjį turtą, paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą - uždraudžiant bet kokiu būdu perleisti šio turto nuosavybės teises kitam asmeniui: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); patalpą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išskyrus 2017 m. liepos 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintą nuosavybės teisės apribojimą šiems nekilnojamojo turto objektams: (duomenys neskelbtini) daliai žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažymėtai raide A, ir (duomenys neskelbtini)dalims žemės sklypo iš bendro naudojimo ploto plane, pažymėto raide E, ir (duomenys neskelbtini)dalims žemės sklypo iš bendro naudojimo ploto plane, pažymėto raide G (160 m²); (duomenys neskelbtini) daliai žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažymėtai skaičiumi „2“, ir (duomenys neskelbtini)dalims žemės sklypo iš bendro naudojimo ploto plane, pažymėto raide E, ir (duomenys neskelbtini)dalims žemės sklypo iš bendro naudojimo ploto plane, pažymėto raide G, ir 0,5 dalims žemės sklypo iš bendro naudojimo ploto plane, pažymėto raide „F“ (102 m²).

Žemesnės instancijos teismas

46. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, 2018 m. kovo 16 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad prokuroras D. T. kaltę įrodinėja remdamasis iš esmės vien 2016 m. vasario 23 d. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teigiama, jog 2011 m. nustatytoms išlaidoms patirti D. T. trūko 315 943 Lt. Šioje išvadoje atlikta išteisintojo turimo turto ir patirtų išlaidų atitikimo gautoms pajamoms analizė, tačiau nenustatinėta, kada galėjo būti įgytas turtas, kuris viršija teisėtas pajamas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad asmuo turtą kaupia visą gyvenimą, todėl būtina vertinti ne pavienius įrodymus, tačiau jų visumą, t. y. atsižvelgti į turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, turto įsigijimo aplinkybes, darbinės veiklos pobūdį, stažą, turimus verslus, įtrauktas/neįtrauktas į apskaitą pajamas, paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų ir kt. Atkreipė dėmesį, kad D. T. nuo pat darbinės veiklos pradžios 1996 metais vykdė įvairius kilnojamojo bei nekilnojamojo turto sandorius, skolino pinigines lėšas kitiems asmenims bei pats skolinosi pinigų, todėl teigti, kad ne banke jis neturėjo jokių piniginių lėšų, nepagrįsta. 2016 m. vasario 23 d. išvadą surašiusi specialistė iš esmės rėmėsi vien D. T. teiktomis metinėmis turto ir pajamų deklaracijomis, neįvertinusi tai, jog išteisintasis pagal užimamas pareigas teikti šias deklaracijas pareigos neturėjo, todėl jose gali neatsispindėti visi vertinimui reikšmingi duomenys. Be to, specialistė nurodė net šešis punktus, kurių įvertinti negalėjo dėl duomenų trūkumo, o neturint reikiamų duomenų, minėti aspektai liko arba visiškai neįvertinti arba įvertinti pagal pasirinktą vertinamąjį kriterijų, bet ne realius, faktinius duomenis, specialistė rėmėsi tik tikėtinais duomenimis, kas neleidžia daryti išvados, jog galutinė suformuluota išvada yra objektyviai pagrįsta.

47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros kasacinį skundą atmetė. Teisėjų kolegija nurodė, jog kasaciniame skunde akcentuojama, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. D. T. neturėjo pakankamai pagrįstų pajamų patirtoms 3 026 923 Lt išlaidoms padengti, į šią pinigų sumą patenka ir 2 000 000 Lt paskolų, kurių neginčija atsakovai, tačiau teismas išsamiai nepasisakė dėl minėtų lėšų kilmės bei šaltinių, į ką teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal BPK prokuroras turi pareigą įrodyti, jog buvo padarytas BK 189¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas, jog asmens nuosavybės teise turėtas (turimas) didesnės negu 500 MGL vertės turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis ir jog jį padaręs asmuo yra kaltas. Teismas, laikydamasis nešališkumo, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos principų, kitų BPK reikalavimų, yra įpareigotas išsamiai išnagrinėti bylą, įvertinti įrodymus ir jais pagrįsti nuosprendį. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija darė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje visi byloje surinkti duomenys yra ištirti, išanalizuoti ir įvertinti, todėl kasatoriaus (prokuratūros) argumentą, kad teismas turėjo nustatyti D. T. turėtų išlaidų – lėšų kilmę bei šaltinius, atmetė kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

48. Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. vasario 18 d. nutarimu nutarta laikinai apriboti D. T. nuosavybės teises į jam nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių apribojimas paskirtas iki 2014 m. rugpjūčio 13 d.

49. Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi išsprendęs klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo kaltinamajam D. T., padaręs išvadą, jog visam kaltinamojo turtui taikyti areštą yra perteklinė sąlyga (kaltinime nurodyta suma yra ženkliai mažesnė, nei viso kaltinamojo turto vertė), laikiną nuosavybės teisių apribojimą skyrė šiam D. T. turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių apribojimas paskirtas baudžiamosios bylos nagrinėjimo Kauno apylinkės teisme laikotarpiui.

Žemesnės instancijos teismas

50. Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. balandžio 2 d. nutarimu nutarta laikinai apriboti D. T. nuosavybės teises į jam nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių apribojimas paskirtas iki 2015 m. spalio 2 d.

51. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi tenkinus prokuroro prašymą, šešiems mėnesiams pratęstas terminas ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigti, termino pradžią skaičiuojant nuo 2015-04-07.

52. Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. spalio 5 d. nutarimu nutarta laikinai apriboti D. T. nuosavybės teises į jam nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių apribojimas paskirtas iki 2016 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi D. T. gynėjo skundas dėl 2015 m. spalio 5 d. nutarimo atmestas.

53. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi iš dalies tenkinus prokuroro prašymą, dviem mėnesiams pratęstas terminas ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigti, termino pradžią skaičiuojant nuo 2015-10-07.

54. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi tenkinus prokuroro prašymą, dviem mėnesiams pratęstas terminas ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigti, termino pradžią skaičiuojant nuo 2015-12-07.

55. Kauno apygardos prokuratūros 2016 m. sausio 4 d. nutarimu nutarta laikinai, trims mėnesiams, pratęsti D. T. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį turtą apribojimą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

56. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi tenkinus prokuroro prašymą, dviem mėnesiams pratęstas terminas ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigti, termino pradžią skaičiuojant nuo 2016-02-07.

57. Kauno apygardos prokuratūros 2016 m. kovo 18 d. nutarimu nutarta pakeisti laikino D. T. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį turtą apribojimo apimtį: panaikinti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą šiam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); palikti galioti nuosavybės teisės apribojimą šiam turtui: butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

58. Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi tenkinus prokuroro prašymą, nuo 2016-04-05 iki 2016-07-05 pratęstas D. T. nuosavybės teisių apribojimas į nekilnojamąjį turtą, paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą – uždraudžiant bet kokiu būdu perleisti šio turto nuosavybės teises kitam asmeniui: butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

59. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2016-07-12 D. T. skyrė nuosavybės teisių apribojimą į nekilnojamąjį turtą, paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą – uždraudžiant bet kokiu būdu perleisti šio turto nuosavybės teises kitam asmeniui: butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

60. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi pratęsė trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2016-10-12 D. T. nuosavybės teisių apribojimą į nekilnojamąjį turtą, paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą – uždraudžiant bet kokiu būdu perleisti šio turto nuosavybės teises kitam asmeniui: butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

61. Išnagrinėjęs D. T. gynėjo advokato prašymą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo į D. T. nekilnojamąjį turtą panaikinimo (prašymas grindžiamas tuo, jog nuosavybės teisių ribojimas taikomas paskolos davėjo A. R. naudai 2012-12-03 įkeistam turtui, jau po sutartinės hipotekos įregistravimo), Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi prašymą atmetė, nuo 2017-0(duomenys neskelbtini)2 trijų mėnesių laikotarpiui pratęsė D. T. nuosavybės teisių apribojimą į nekilnojamąjį turtą, paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą – uždraudžiant bet kokiu būdu perleisti šio turto nuosavybės teises kitam asmeniui: butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

62. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi skyrė trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2017-04-13 D. T. nuosavybės teisių apribojimą į nekilnojamąjį turtą, paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą – uždraudžiant bet kokiu būdu perleisti šio turto nuosavybės teises kitam asmeniui: butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

63. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi panaikino D. T. atžvilgiu taikomą nuosavybės teisių apribojimą šiems nekilnojamojo turto objektams: butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Paliko ir pratęsė trijų mėnesių laikotarpiui D. T. nuosavybės teisių apribojimą į nekilnojamąjį turtą, paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą – uždraudžiant bet kokiu būdu perleisti šio turto nuosavybės teises kitam asmeniui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas, tikslindamas 2017 m. liepos 13 d. nutartį, 2017 m. liepos 14 d. nutartimi 2017 m. liepos 13 d. nutarties dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo D. T. rezoliucinę dalį išdėstė taip: panaikinti D. T. atžvilgiu taikomą nuosavybės teisių apribojimą šiems nekilnojamojo turto objektams: (duomenys neskelbtini) daliai žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažymėtai raide A, ir (duomenys neskelbtini) dalims žemės sklypo iš bendro naudojimo ploto plane, pažymėto raide E, ir (duomenys neskelbtini) dalims žemės sklypo iš bendro naudojimo ploto plane, pažymėto raide G (160 m²); (duomenys neskelbtini) daliai žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažymėtai skaičiumi „2“, ir (duomenys neskelbtini)dalims žemės sklypo iš bendro naudojimo ploto plane, pažymėto raide E, ir (duomenys neskelbtini)dalims žemės sklypo iš bendro naudojimo ploto plane, pažymėto raide G, ir 0,5 dalims žemės sklypo iš bendro naudojimo ploto plane, pažymėto raide „F“ (102 m²). Kitoje nutarties dalyje dėl likusios D. T. nuosavybės teise priklausančios išvardijamos nekilnojamojo turto dalies paliko nuosavybės teisių apribojimą trijų mėnesių laikotarpiui, šios nutarties dalies nekeičiant. Nurodė, jog 2017 m. liepos 14 d. nutartis yra sudėtinė 2017 m. liepos 13 d. nutarties dalis.

64. D. T. ir A. R. 2012 m. rugsėjo 11 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią A. R. (pardavėjas) D. T. (pirkėjas) už 254 965 Lt pardavė keturis žemės sklypus (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pinigus už perkamus žemės sklypus pirkėjas (D. T.) įsipareigojo sumokėti pardavėjui iki 2014-09-11.

65. D. T. ir A. R. 2012 m. spalio 25 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – Sutartis 1), pagal kurią A. R. (paskolos davėjas) D. T. (paskolos gavėjas) paskolino 1 200 000 litų. Paskolos paskirtis (nurodyta, jog paskola suteikiama nurodytai paskirčiai ir ji negali būti panaudota kitai paskirčiai) – apie 1 100 m² ploto mažaaukščių gyvenamųjų pastatų (kotedžų) žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šiais adresais: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybai ir vystymui. Galutinė paskolos grąžinimo data – 2015-01-31, šalys gali šią datą pakeisti atskiru raštišku Sutarties 1 pakeitimu (Sutarties 1 1.1. – 1.4. punktai). Sutartimi 1 (jos priedas Nr. 1) paskolos gavėjas D. T. įsipareigojo pirminiu įkeitimu įkeisti paskolos davėjo naudai jam priimtinomis sąlygomis: 1) numatomus statyti mažaaukščius gyvenamuosius pastatus (kotedžai), esančius (būsiančius) žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), šiais adresais: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat įkeičiant išvardintus žemės sklypus (antros eilės įkeitimu); 2) gyvenamąjį namą, bendras plotas 197,03 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); 3) negyvenamąsias (prekybos) patalpas su rūsiu: (duomenys neskelbtini) (11,13 m²); (duomenys neskelbtini) (8,06 m²); (duomenys neskelbtini)(17,25 m²); (duomenys neskelbtini) (11,90 m²); (duomenys neskelbtini) (2,42 m²); (duomenys neskelbtini)(12,93 m²); (duomenys neskelbtini) (12,98 m²); (duomenys neskelbtini) (4,24 m²); 1-9 (1,08 m²); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Sutarties 1 priedu Nr. 2 šalys susitarė, jog paskolos gavėjas paskolos davėjui nemokės palūkanų, išskyrus įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už paskolos ar jos dalies grąžinimą ne laiku (0,1 procento nuo negrąžintos sumos už kiekvieną vėluojamą dieną).

66. D. T., vykdydamas įsipareigojimus pagal Sutartį 1, 2012 m. gruodžio 3 d. sudarė sutartinės hipotekos sutartį, pagal kurią, užtikrindamas paskolos pagal Sutartį 1 grąžinimą, įkeitė visą Sutartyje 1 nurodytą turtą (žr. šio sprendimo 64 punktą). Taipogi įkeisti visi pastatai ir statiniai, kurie bus pastatyti įkeistuose žemės sklypuose ((duomenys neskelbtini) 16, 22, 24 ir 28), ir į kuriuos daiktinės teisės VĮ Registrų centre bus įregistruotos skolininko vardu (D. T. 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymas Kauno miesto 18-ajam notarų biurui ir Hipotekos registro tvarkytojui dėl hipotekos pakeitimo, kuriuo papildyta hipoteka pastatais ir statiniais, pastatytais įkeistuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).

67. 2017 m. kovo 27 d. reikalavimo teisės ir hipotekos teisės perleidimo sutartimi (toliau – ir Sutartis 2), pradinis kreditorius A. R. naujajam kreditoriui UAB „Turto plėtra“ perleido visas savo reikalavimo teises pagal Sutartį 1 (ir jos priedus) į skolininko D. T. piniginį įsipareigojimą dėl paskolos grąžinimo – 198 782,02 Eur skolą ir 37 180,75 įsipareigojimų nevykdymo palūkanas bei kitas susikaupusias įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, o naujasis kreditorius jas priėmė. Taip pat perleistos ir visos teisės pagal sutartinės hipotekos sandorį.

68. 2017 m. birželio 23 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi (toliau – ir Sutartis 3) pradinis kreditorius A. R. perleido naujajam kreditoriui UAB „Turto plėtra“ savo reikalavimo teisę į D. T. 318 582,02 Eur skolą. Minėta skola atsirado 2008-02-05 paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu, pagal kurį D. T. įsipareigojo A. R. sumokėti 500 000 Lt (144 810,01 Eur), ir 2008-10-06 paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu, pagal kurį D. T. įsipareigojo A. R. sumokėti 600 000 Lt (173 772,01 Eur).

69. UAB „Turto plėtra“ ir D. T. 2017 m. birželio 28 d. pasirašė sutartį dėl įmokų paskirstymo, pagal kurią susitarė, kokiu eiliškumu bus grąžinamos skolos pardavus įkeistą turtą.

70. 2015 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu D. T. pardavė sutartine hipoteka įkeistą prekybos patalpą adresu: (duomenys neskelbtini), už 43 443 Eur kainą. Iš gautų pinigų 28 962 Eur buvo pervesti D. T. skolinio įsipareigojimo pagal Sutartį 1 daliniam padengimui.

71. 2016 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu D. T. pardavė sutartine hipoteka įkeistą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), bei 177/593 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), už bendrą 35 000 Eur kainą. Šie pinigai buvo pervesti D. T. skolinio įsipareigojimo daliniam padengimui įkaito turėtojui.

72. 2016 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu D. T. pardavė sutartine hipoteka įkeistą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), bei 167/306 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), už bendrą 37 000 Eur kainą. Šie pinigai buvo pervesti D. T. skolinio įsipareigojimo daliniam padengimui įkaito turėtojui.

73. 2016 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu D. T. pardavė sutartine hipoteka įkeistą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Kauno r.), bei 152/593 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), už bendrą 52 000 Eur kainą. Šie pinigai buvo pervesti D. T. skolinio įsipareigojimo daliniam padengimui įkaito turėtojui.

74. 2017 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu D. T. pardavė sutartine hipoteka įkeistą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), bei 155/593 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), už bendrą 52 000 Eur kainą. Šie pinigai buvo pervesti D. T. skolinio įsipareigojimo daliniam padengimui įkaito turėtojui.

75. 2017 m. gegužės 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu D. T. pardavė sutartine hipoteka įkeistą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), bei 162/593 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), už bendrą 75 000 Eur kainą. Šie pinigai buvo pervesti D. T. skolinio įsipareigojimo daliniam padengimui UAB „Turto plėtra“.

76. 2017 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu D. T. pardavė sutartine hipoteka įkeistą žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir inžineriniais statiniais adresu: (duomenys neskelbtini), už bendrą 200 000 Eur kainą. Visa už parduotą nekilnojamąjį turtą sumokėta suma buvo pervesta UAB „Turto plėtra“ D. T. skolinio įsipareigojimo dengimui.

77. 2017 m. liepos 27 d. Kauno apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą dėl 66 582,02 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-07-27 iki teismo įsakymo įvykdymo ir 306 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš D. T. kreditorei UAB „Turto plėtra“. Teismo įsakymas skolos išieškojimui perduotas antstoliui. Antstolio R. S. 2019-04-25 išduotoje pažymoje nurodyta, jog skolos likutis – 66 888,02 Eur, palūkanų likutis – 5 782,60 Eur. Vykdomojoje byloje taipogi išieškomos vykdymo išlaidos antstoliui.

78. UAB „Turto plėtra“ 2017-08-09 kreipėsi į antstolio R. S. kontorą, prašydama priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš D. T.: nesumokėtos pagrindinės prievolės 149 539,28 Eur pagal 2012-10-25 sudarytą paskolos sutartį (Sutartis 1) ir sutartinės hipotekos sandorį bei 0,1 procento į dieną įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, paskaičiuotų 2017-08-09 – 11 963,14 Eur; nesumokėtos pagrindinės prievolės 73 842,97 Eur pagal 2012-09-11 pirkimo-pardavimo sutartį ir priverstinės hipotekos sandorį bei 0,2 procento delspinigių už kiekvieną praleistą dieną nuo nesumokėtos kainos dalies, priskaičiuotų 2017-08-09 - 11 667,18 Eur; 582,77 Eur išlaidų, susijusių su vykdomųjų įrašų išdavimu. Antstolio R. S. 2019-10-07 išduotoje pažymoje nurodyta, jog palūkanų likutis vienoje vykdomojoje byloje – 12 556,51 Eur, kitoje – 12 769,73 Eur. Vykdomosiose bylose taipogi išieškomos vykdymo išlaidos antstoliui.

79. 2018 m. sausio 8 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog antstolis varžytinėse pardavė (duomenys neskelbtini) esantį D. T. priklausantį šį turtą naujajam turto savininkui UAB „Turto plėtra“ už bendrą 280 000 Eur sumą: 1) dalį 0,0593 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) dalį 0,0593 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 4) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 5) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 6) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 7) dalį 0,0612 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 8) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 9) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 10) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 11) 0,0593 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 12) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 13) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

80. 2018 m. sausio 8 d. antstolis paskaičiavo 12 849,56 Eur vykdymo išlaidų, iš kurių 799,94 Eur būtinosios vykdymo išlaidos, ir tos pačios dienos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu išieškotą sumą paskirstė taip: 1) išieškotojui UAB „Turto plėtra“ pervedė 74 134,35 Eur skolos, 21 411,24 Eur palūkanų bei 399,97 Eur išieškotų būtinųjų vykdymo išlaidų: 2) išieškotojui UAB „Turto plėtra“ pervedė 149 830,66 Eur skolos, 21 774,19 Eur palūkanų bei 399,97 Eur išieškotų būtinųjų vykdymo išlaidų; 3) 12 049,62 Eur vykdymo išlaidos antstoliui.

Žemesnės instancijos teismas

81. Už nepriklausomos specialistės L. M. išvadą baudžiamojoje byloje, D. T. UAB „JL firma“ pagal 2014-04-10 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija JLF Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt sumai sumokėjo: pagal 2014-04-10 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) – 2000 Lt; pagal 2014-10-07 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) – 1000 Lt.

82. 2017 m. birželio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu D. T. pardavė sutartine hipoteka įkeistą dalį žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) bei gyvenamąjį namą ((duomenys neskelbtini)) už bendrą 52 000 Eur kainą. Visa už parduotą nekilnojamąjį turtą sumokėta suma buvo pervesta UAB „Turto plėtra“ D. T. skolinio įsipareigojimo dengimui.

83. UAB „Turto plėtra“ pardavė varžytinių metu įsigytą turtą (duomenys neskelbtini): 1) 2019-10-24 - 7/36 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už bendrą 37 000 Eur sumą; 2) 2020-01-29 – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 102/593 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už bendrą 40 500 Eur sumą; 3) 2019-09-16 – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 179/593 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už bendrą 36 000 Eur sumą; 4) 2019-07-19 – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 161/593 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už bendrą 66 500 Eur kainą; 5) 2019-1(duomenys neskelbtini)5 – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 102/593 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už bendrą 34 000 Eur sumą; 6) 2018-06-05 – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 175/593 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už bendrą 50 000 Eur sumą; 7) 2018-06-26 – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 157/593 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už bendrą 58 000 Eur sumą; 8) 2018-08-01 – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 155/593 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už bendrą 65 000 Eur sumą; 9) 2019-05-24 – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 102/593 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už bendrą 33 000 Eur sumą. UAB „Turto plėtra“ aukščiau nurodytą turtą pardavė už bendrą 420 000 Eur sumą.

84. 2016 m. balandžio 9 d. D. T. buvo siųstas į Krizių intervencijos centrą dėl nemigos, nerimo, didelių psichologinių problemų – teisminių procesų, artimųjų netekties.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (ikiteisminio tyrimo teisėjų) neteisėtų veiksmų

85. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala.

86. Viena iš būtinųjų sąlygų, kuri turi būti nustatyta tam, kad kiltų valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį, tai neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai ar neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė, pripažįstamas ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas. Šia prasme, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015, 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, ir kt.).

87. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie, nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais buvo pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus ir juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016, 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, ir kt.).

88. Kaip minėta, valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą).

89. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 35 punktas).

90. BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pagal BPK 2 straipsnį, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

91. Taigi, ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai organizuoja ir vykdo ikiteisminį tyrimą, siekdami greitai, išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti jas padariusius asmenis, kartu užtikrinant, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šios minėtų pareigūnų funkcijos ir pareigos yra itin reikšmingos, nes būtent jų tinkamas vykdymas užtikrina žmogaus teises ir interesus ir visos visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teisėsaugos pareigūnams būtent dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos ir yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019, 54 punktas).

92. Kasacinis teismas dėl tyrimo teisėtumo patikrinimo yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015, 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, ir kt.).

93. Sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės klausimą dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų veiksmų teisėtumo, esant išteisinimui nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio, vertinama, ar atliktas įrodomųjų duomenų rinkimas ir vertinimas iki teismo atitiko baudžiamajame procese nustatytus įstatymo reikalavimus, ar pareigūnai nepadarė įstatymo pažeidimo ar klaidų, kurios ir lėmė, kad teismo vertinimas nesutapo su pareigūnų atliktu kaltinamųjų duomenų vertinimu. Be kita ko, sprendžiant dėl žalos atlyginimo įvertinama, ar tyrimą vykdę pareigūnai tinkamai teisiškai kvalifikavo asmenų faktiškai atliktus veiksmus, ar šie veiksmai sudarė teisinį pagrindą pareikšti asmeniui įtarimus nusikaltimu. Ikiteisminio tyrimo, prokurorų ar teismo klaidą gali rodyti tai, kad asmeniui buvo pareikšti įtarimai, jis perduotas teisti ar buvęs pripažintas kaltu dėl jo nustatytų ir įrodytų veiksmų, kurie galutiniu baudžiamojo teismo sprendimu pripažinti kaip nesudarantys baudžiamojo nusikaltimo ar nusižengimo. Klaidą šiuo atveju sudaro netinkamas teisinis faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nusikalstamos, įvertinimas kaip nusikaltimų.

94. Nagrinėjamoje byloje vertinant ikiteisminio tyrimo teisėtumą reikšmingi yra ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai, jų atitiktis teisės aktų reikalavimams, tyrimo metu surinkti duomenys, nes jų pagrindu buvo pradėtas ir tęsiamas ikiteisminis tyrimas bei pareikštas kaltinimas D. T..

95. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog vada ieškovo D. T. baudžiamajam persekiojimui tapo Kauno apskrities VPK pateikta Kauno apskrities VMI D. T. mokestinio tyrimo rezultatų 2012-11-21 ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. šio sprendimo 38 punktą), dėl kurios Kauno apskrities VPK tyrėjai, atlikdami kitą ikiteisminį tyrimą, 2012-02-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VMI, prašydami suteikti informaciją apie tai, ar pagal turėtas pajamas D. T. galėjo realiai investuoti tokio dydžio lėšas. Nors minėtoje ataskaitoje buvo pažymėta, jog D. T. mokestinio tyrimo išvados surašytos neturint visos priešpriešinės informacijos apie mokėtojo suteiktas/susigrąžintas paskolas fiziniams ir juridiniams asmenims, dėl ko šios tyrimo išvados gali būti tikslinamos ir vertinamos iš naujo bei sprendžiamas klausimas dėl tolimesnių D. T. kontrolės procedūrų tikslingumo, tai nesutrukdė Kauno apskrities VPK nepagrįstai pradėti ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu, surašyti kaltinamąjį aktą ir, D. T. kaltę grindžiant iš esmės minėto mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita, baudžiamąją bylą perduoti teismui (žr. šio sprendimo 39 punktą).

96. Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu (bylą su 2014-03-24 kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti teismui pirmą kartą) apklausta VMI specialistė (duomenys neskelbtini) parodė, kad atlikus mokestinį tyrimą D. T. atžvilgiu buvo nuspręsta tęsti mokesčių administravimo procedūras ir atlikti mokestinį patikrinimą, tačiau, sužinojus apie šią baudžiamąją bylą, mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas. Be kita ko specialistė nurodė, jog atliktas mokestinis tyrimas fiziniam asmeniui nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu (toliau – ir Įstatymas), ne mokestinis tyrimas, o tik mokestinis patikrinimas sukelia teisines pasekmes mokesčių mokėtojui. Nagrinėjamu atveju, mokestinis tyrimas, kuris nesukelia fiziniam asmeniui jokių teisinių pasekmių, nesulaukus mokestinio patikrinimo rezultatų (specialisto išvada surašyta tik 2016-02-23), kaip minėta, visgi tapo vada ieškovo D. T. nepagrįstam baudžiamajam persekiojimui, kaltinamojo akto surašymui ir baudžiamosios bylos perdavimui į teismą. Kauno apylinkės teismas, iš esmės ištyręs visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, 2014 m. spalio 7 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokuratūrai nustatytiems procesiniams pažeidimams pašalinti bei ikiteisminiam tyrimui papildyti, konstatavęs, jog prokuroras, nesulaukęs mokestinio patikrinimo rezultatų, dėl neaiškių teismui priežasčių, užkirto kelią mokesčių administratoriui atlikti Įstatyme tik jam numatytas bei pavestas pareigas ir funkcijas bei galutinai užbaigti mokesčių administravimo procedūrą D. T. atžvilgiu (žr. šios sprendimo 41 punktą).

97. Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tuo tarpu šiuo atveju, atsakovės atstovų VPK ir prokuratūros vertinimu, buvo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika, su kuo teismas nesutinka ir atkreipia dėmesį, jog mokestinis tyrimas nesudarė pagrindo daryti prielaidą, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika, o ši prielaida galimai galėjo būti daroma tik VMI atlikus mokestinį patikrinimą ir 2016-02-23 surašius specialisto išvadą, po ko vėlgi ieškovo atžvilgiu 2016-04-07 buvo surašytas kaltinamasis aktas (kaltinimas, be kita ko, iš esmės jau grindžiamas 2016-02-23 specialisto išvada) ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui (žr. šio sprendimo 42 punktą). Taigi, teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog ikiteisminis tyrimas D. T. atžvilgiu 2013-09-26 buvo pradėtas ir vykdomas nepagrįstai, ikiteisminį tyrimą organizavęs prokuroras ir jį vykdę pareigūnai netinkamai atliko jų kompetencijai priskirtas funkcijas, taip pažeisdami pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

98. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbiausias ir skaudžiausias pasekmes sukėlęs pažeidimas - D. T. atžvilgiu procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – taikymas, kuris buvo akivaizdžiai nepagrįstas visą jo taikymo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2014-02-18 nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės į D. T. priklausantį turtą ir šis apribojimas su tam tikrais pakeitimais buvo taikomas iki pat nuosprendžio įsiteisėjimo (žr. šio sprendimo 48- 50, 52, 55, 57-63 punktai). Pagrindas procesinės prievartos priemonės taikymui – kad po 2010-12-11 D. T. turtas įgytas galimai nusikalstamu būdu, baudžiamojoje byloje galimas turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog turtas, kuris yra įvardijamas kaip „galimai įgytas nusikalstamu būdu“, niekaip negalėjo būti pripažintas įgytu nusikalstamu būdu bei būti konfiskavimo objektu, ir tas turėjo būti akivaizdu nuo pat procesinės prievartos priemonės taikymo pradžios.

99. Visų pirma, žemės sklypus adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ieškovas D. T. įsigijo notaro patvirtintos 2012 m. rugsėjo 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, pinigus už minėtus sklypus ieškovas įsipareigojo sumokėti iki 2014-09-11 (žr. šio sprendimo 64 punktą). Antra, 2012 m. spalio 25 d. asmuo, kuris pardavė aukščiau minėtus žemės sklypus, suteikė ieškovui 1 200 000 Lt tikslinę paskolą (pastatų minėtuose žemės sklypuose statybai), paskolos užtikrinimui žemės sklypai ir ateityje juose pastatyti pastatai, be kita ko, buvo įkeisti paskolos davėjui (žr. šio sprendimo 65, 66 punktą). Taigi, akivaizdu, jog turtas, kuriam nuo 2014-02-18 buvo taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas dėl galimo turto konfiskavimo, buvo įgytas už ieškovui D. T. paskolintas lėšas, t. y. minėtas turtas niekaip negalėjo būti įgytas nusikalstamu būdu, dėl ko ateityje jis galėtų būti konfiskuojamas. Pažymėtina, jog minėti sandoriai buvo pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tačiau jie įvertinti nebuvo. Taigi, konstatuotina, jog minėta procesinė prievartos priemonė D. T. atžvilgiu buvo pritaikyta ir tęsiama neteisėtai, nesant tam jokio teisinio pagrindo, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ir teismas, taikydami šia procesinę prievartos priemonę ir tęsdami jos taikymą, padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

100. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią, be kita ko, dėl neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

101. Ieškovas D. T. prašo priteisti iš atsakovės 292 214,21 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro:

- 1 158,48 Eur (4000 Lt) baudžiamojoje byloje patirtos finansų ekspertės išlaidos (žr. šio sprendimo 81 punktą);

- 21 411,24 Eur išieškotų palūkanų;

- 399,97 Eur išieškotų vykdymo išlaidų antstoliui;

- 21 774,19 Eur išieškotų palūkanų;

- 399,97 Eur išieškotų vykdymo išlaidų antstoliui;

- 12 049,62 Eur išieškoto atlyginimo antstoliui (žr. šio sprendimo 80 punktą);

- 12 556,51 Eur palūkanų likučio (žr. šio sprendimo 78 punktą);

- 12 769,73 Eur palūkanų likučio (žr. šio sprendimo 78 punktą);

- 5 782,60 Eur palūkanų (žr. šio sprendimo 77 punktą);

- 26 731,15 Eur UAB „Turto plėtra“ sumokėtų delspinigių (žr. šio sprendimo 69 punktą ir įmokų paskirstymo sutartį);

- 37 180,75 Eur UAB „Turto plėtra“ sumokėtų palūkanų (žr. šio sprendimo 69 punktą ir įmokų paskirstymo sutartį);

- 140 000 Eur iš statybos verslo negautų pajamų, kurios susideda iš skirtumo tarp turto išvaržymo kainos (280 000 Eur) ir kainos, už kurią vėliau UAB „Turto plėtra“ šį turtą pardavė (420 000 Eur) (žr. šio sprendimo 79, 83 punktai).

102. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas D. T. baudžiamojoje byloje kreipėsi į UAB „JL firma“ dėl nepriklausomos išvados paruošimo. Minėtos įmonės išrašyta PVM sąskaita faktūra bei kasos pajamų orderiai patvirtina ieškovo patirtas 1 158,48 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas baudžiamajame procese (žr. šio sprendimo 81 punktą). Baudžiamojoje byloje priimant 2017 m. lapkričio 27 d. išteisinamąjį nuosprendį nebuvo išspręstas D. T. turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 201(duomenys neskelbtini)2-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Šios ieškovo patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su nustatytais neteisėtais veiksmais, nes patirtos ginantis nuo pareikštų kaltinimų baudžiamojoje byloje, todėl pripažįstamos ieškovui padaryta turtine žala, kuri priteisiama ieškovui iš atsakovės.

103. Visa kita prašoma priteisti žala (išskyrus prašomą priteisti 140 000 Eur žalą dėl negautų pajamų iš statybos verslo, dėl ko bus pasisakyta vėliau), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su D. T. atžvilgiu neteisėtai panaudotomis procesinėmis prievartos priemonėmis. Jau minėta, kad D. T. įvairių sutarčių pagrindu A. R. buvo skolingas 739 969,01 Eur (500 000 Lt (144 810,01 Eur) + 600 000 Lt (173 772,01 Eur) + 254 965 Lt (73 842,97 Eur) + 1200000 Lt (347 544,02 Eur) (žr. šio sprendimo 64-66, 68 punktus). Skolos grąžinimas buvo užtikrintas viso D. T. priklausančio ir ateityje priklausysiančio turto hipoteka (žr. šio sprendimo 65-66 punktus). Nepagrįstai D. T. turtui nuo 2014-02-18 pritaikius apribojimus, buvo apribotas disponavimas turtu, kuris buvo įgytas ir vystomas už skolintas lėšas, t. y. skirtas pardavimui (verslo objektai). Maža to, apribojimai buvo pritaikyti hipoteka apsunkintam turtui, dėl ko, pasibaigus skolų grąžinimo terminams, D. T. pardavus asmenine nuosavybe turėtą nekilnojamąjį turtą, kuriam nebuvo taikomi apribojimai, bei tik nedidele dalimi atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi, pastarasis visas reikalavimo teises į D. T. skolinius įsipareigojimus perleido UAB „Turto plėtra“ (žr. šio sprendimo 70-74, 76, 67-69, 75, 77 punktai), o pastaroji dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi į antstolį, turtą pardavusį iš varžytinių (žr. šio sprendimo 78-79 punktai).

104. Nors atsakovės atstovai nurodo, jog D. T. 500 000 Lt ir 600 000 Lt skolos pagal 2008 metais išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius, niekaip nesusijusios su nagrinėjamu atveju, teismas su tuo nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas ir neprašo priteisti šios skolos iš atsakovės, tačiau nurodė, kad minėtas pinigines lėšas jis paskolino gyvenimo draugei (duomenys neskelbtini), kuri šias lėšas įnešė į UAB „Versoria Logistic“ ir UAB „Valdeividė“ (žr. šio sprendimo 38 punktą). Būtent iš minėto ikiteisminio tyrimo pagal (duomenys neskelbtini) pareiškimą ir buvo išskirtas ikiteisminis tyrimas D. T. atžvilgiu. Kaip nurodė ieškovas, jam praradus šias lėšas ir neišgalint atiduoti skolos A. R. (skolos grąžinimo terminas vekseliuose nenurodytas), tam, kad galėtų atiduoti pastarajam skolą, buvo nuspręstą, jog jis nupirks iš A. R. žemės sklypą mažaaukščių gyvenamųjų pastatų (kotedžų) statybai, juos statys, parduos ir taip atiduos skolas, kas, pagal byloje esančius duomenis, yra labiausia tikėtina. Nuo 2014-02-18 baudžiamojoje byloje apribojus ieškovo D. T. nuosavybės teises į vystomą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos projektą (žemės sklypus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei juose pastatytus gyvenamuosius pastatus), ieškovas nebegalėjo jais disponuoti, pardavus gauti pajamų bei laiku grąžinti skolos, o laiku negrąžinant skolos, buvo pradėtos skaičiuoti įsipareigojimų palūkanos bei delspinigiai, vėliau prisidėjo dar ir vykdymo išlaidos antstoliui. Pažymėtina, jog realizavus visą ieškovo D. T. turėtą turtą, jis vis dar liko skolingas UAB „Turto plėtra“ ne tik 66 888,02 Eur skolą, bet ir 31 108,84 Eur palūkanų, kurias, kaip patirtą žalą, taipogi prašo priteisti iš atsakovės (žr. šio sprendimo 77-78 punktus). Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes darytina išvada, jog ir šios ieškovo patirtos išlaidos, t. y. 151 055,73 Eur, priežastiniu ryšiu susijusios su nustatytais neteisėtais veiksmais, todėl pripažįstamos ieškovui padaryta turtine žala, kuri priteisiama ieškovui iš atsakovės.

105. Ieškovas D. T. taipogi prašo priteisti iš atsakovės 140 000 Eur iš statybos verslo negautų pajamų, kurios susideda iš skirtumo tarp turto išvaržymo kainos (280 000 Eur) ir kainos, už kurią vėliau UAB „Turto plėtra“ šį turtą pardavė (420 000 Eur) (žr. šio sprendimo 79, 83 punktai). Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog jam buvo padaryta tokio dydžio žala.

106. Visų pirma pažymėtina, jog ieškovo turtas iš varžytinių buvo parduodamas 2017 metų pabaigoje ir tuo metu jis parduotas už bendrą 280 000 Eur kainą (žr. šio sprendimo 79 punktą). Didžiąją dalį varžytinių metu nupirkto turto UAB „Turto plėtra“ pardavė laikotarpiu nuo 2019-05-24 iki 2020-01-29, t. y. praėjus daugiau nei metams po jo įsigijimo, trys objektai parduoti laikotarpiu nuo 2018-06-05 iki 2018-08-01 (žr. šio sprendimo 83 punktą). Byloje nėra duomenų ir ieškovas neįrodinėjo tos aplinkybės, jog turtas iš varžytinių buvo parduotas už pernelyg mažą kainą, taip pat nėra duomenų apie turto būklę jo pardavimo iš varžytinių metu bei vėlesnio jo pardavimo metu. Taigi, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys tarp nustatytų neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos (140 000 Eur), yra pernelyg nutolęs, be to, ieškovas neįrodė, jog jam buvo padaryta būtent tokio dydžio žala, todėl šioje dalyje ieškinys netenkinamas.

Dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos ir turtinės bei neturtinės žalos priežastinio ryšio su neteisėtais veiksmais

107. CK 6.272 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų yra atlyginama ir neturtinė žala.

108. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Todėl teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės.

109. Ieškovas D. T. nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės ir ją vertina 100 000 Eur. Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą grindžia: šešiais metais trunkančiu baudžiamuoju persekiojimu, kuomet buvo areštuotas praktiškai visas jo turtas, užkirsta galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, kuriam buvo įkeistas praktiškai visas jo turtas. Nurodo, jog tai sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl ateities, jis prarado visą užgyventą turtą – gyvenamąjį namą, biuro patalpas, dėl ko pakriko sveikata, dingo pasitikėjimas savimi, iš esmės pasikeitė gyvenimo kokybė, dėl patirtų išgyvenimų, atsiradusio netikrumo jausmo jam buvo teikta psichiatro pagalba, jis nuolat geria raminamuosius vaistus.

110. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Tai yra vienas iš asmens pažeistų neturtinių teisių gynimo būdų, suteikiantis galimybę nukentėjusiam asmeniui įsigyti alternatyvų komfortą teikiančių dalykų, t. y. kompensacija už moralinius praradimus reiškia tam tikrą substituciją, kuria asmuo gali pakeisti tai, kas buvo prarasta. Be to, neturtinės žalos atlyginimu siekiama atkurti ir pažeistų interesų pusiausvyrą, pripažįstant, kad asmuo netenka to, kas yra jo dalis ir neatskiriama nuo jo asmenybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

111. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visiškai nepagrįstas, neteisėtas ieškovo D. T. baudžiamasis persekiojimas truko nuo 2013-09-26 iki 2016-02-23, o procesinė prievartos priemonė neteisėtai buvo taikoma nuo 2014-02-18 iki pat išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo 2018 m. kovo 16 d. Maža to, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo išskirtas iš kito ikiteisminio tyrimo, kuris buvo pradėtas 2012-02-10 pagal ieškovo gyvenimo draugės (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl 1 500 000 Lt pasisavinimo, kuriuos ji buvo pasiskolinusi iš ieškovo (žr. šio sprendimo 38 punktą). Taigi, ieškovo, kuris prarado labai didelę pinigų sumą, atžvilgiu dar buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas. Neabejotina, jog dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų veiksmų taikant ir tęsiant nuosavybės teisių apribojimą, ieškovas ne tik prarado verslą, bet ir visą kitą užgyventą turtą – gyvenamąjį namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), bei negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Be to, net ir praradęs visą turtą, jis vis dar yra skolingas gana didelę pinigų sumą kreditorei. Akivaizdu, jog visi paminėti išgyvenimai sukėlė ieškovui stresą, dvasinius išgyvenimus, jis negalėjo vystyti verslo ir taip atsiskaityti su kreditoriumi, dalis turto buvo parduota iš varžytinių, kas neabejotinai ne tik pablogino ieškovo, kaip verslininko, reputaciją, bet, tikėtina, ir sukėlė netikrumo jausmą, pakirto pasitikėjimą savimi, dėl ko ieškovui teko kreiptis ir psichologinės pagalbos (žr. šio sprendimo 84 punktą, medicininius dokumentus).

112. Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo, bet ir kitais šiai bylai aktualiais specifiniais kriterijais, atsižvelgia į neteisėtų veiksmų tiesioginio poveikio asmeniui trukmę, ieškovui dėl to kilusias turtines pasekmes, patirtų išgyvenimų laipsnį, kitas reikšmingas faktines aplinkybes, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka esamą situaciją ir yra socialiai teisinga, todėl, šį ieškinio reikalavimą tenkindamas iš dalies, tokią sumą ir priteisia ieškovui iš atsakovės.

113. Nagrinėjamu atveju turtinė ir neturtinė žala ieškovui atsirado dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų jo atžvilgiu vykdytame baudžiamajame procese, ji yra susijusi su konstatuotais neteisėtais veiksmais priežastiniu ryšiu (CK 6.247 straipsnis), todėl priteisiama ieškovui iš atsakovės.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

114. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

115. Nei ieškovas D. T., nei atsakovės atstovai nepateikė įrodymų apie šioje byloje jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovui D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 152 214,21 Eur (vieno šimto penkiasdešimt dviejų tūkstančių dviejų šimtų keturiolikos eurų 21 ct) turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė