Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl ne varžytynėse parduoto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties modifikavimo, nekilnojamojo turto perdavimo ir įregistravimo, tretieji asmenys R. B., I. Č., T. G., valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2018 m. gegužės 23 d. Ne varžytynėse parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 1 punkto 1 lentelės „Pavadinimas/Paskirtis/Pažymėjimas plane“ duomenis ir išdėstyti juos taip: „734/91390 dalis patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), patalpa–baras“; pakeisti 2018 m. birželio 15 d. Nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo akto, sudaryto ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 1 lentelės „Pavadinimas/Paskirtis/ Pažymėjimas plane“ duomenis ir išdėstyti juos taip: „734/91390 dalis patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), patalpa–baras, į kurią įeina patalpos: 3-36 (3,93 kv. m.), 3-37 (1,75 kv. m.), 3-38 (2,76 kv. m.), 3-39 (13,82 kv. m.), 3-42 (34,44 kv. m.); bendro naudojimo patalpų: 3-106, 3-27, 3-40, 3-41, dalis“; įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) perimti šį išvardytą turtą; įregistruoti atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į išvardytą turtą Nekilnojamojo turto registre; priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu už akių ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atmetė. Atlikęs formalų įrodymų vertinimą teismas nurodė, kad ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis bei aktas negali būti pakeisti ar modifikuoti, nėra jokio teisinio pagrindo atsakovei perleisti turtą ir tuo pagrindu turtas negali būti registruojamas viešajame registre.

3. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad 2020 m. vasario 26 d. nutartimi teismas paskyrė nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje 2020 m. kovo 17 d. 14.30 val., vėliau dėl šalies teritorijoje paskelbto karantino posėdžius atšaukė, 2020 m. balandžio 3 d. teismas paskyrė naują parengiamojo teismo posėdžio laiką – 2020 m. gegužės 12 d. 13.30 val. Karantinas atšauktas nebuvo, ieškovės atstovas priklauso rizikos grupei, todėl ieškovė tikėjosi, kad 2020 m. gegužės 12 d. 13.30 val. posėdis nevyks. Ieškovė nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl turi būti įtraukta trečiuoju asmeniu. Teismui priėmus sprendimą už akių, ieškovei užkirstas kelias šį sprendimą skųsti apeliacine, kasacine tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

5. Teismas nustatė, kad apie 2020 m. gegužės 12 d. 13.30 val. vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį ieškovės atstovei bankroto administratorei UAB (duomenys neskelbtini) buvo pranešta tinkamai (CPK 175¹ straipsni), išsiųstas šaukimas per EPP sistemą. Ieškovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat nurodė, kad jai buvo žinoma apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį 2020 m. gegužės 12 d. 13.30 val.

6. Teismas sprendė, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie posėdžio vietą, datą ir laiką, jokio prašymo dėl parengiamojo posėdžio atidėjimo ar perskyrimo nepateikė, todėl teismas pagristai laikė, kad ieškovė į posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių ir turėjo objektyvų pagrindą manyti ieškovę esant pasyvią bylos dalyvę, tai sudarė pagrindą, esant parengiamajame teismo posėdyje dalyvavusių atsakovės bei trečiojo asmens atstovų prašymui, priimti byloje sprendimą už akių.

7. Teismas darė išvadą, kad ieškovės teiginiai, kad teismas į bylą turėjo įtraukti Klaipėdos miesto savivaldybę, nėra niekaip susiję su priimto sprendimo už akių pagrįstumu. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kokias teises ir pareigas priimtas sprendimas gali turėti Klaipėdos miesto savivaldybei ir kaip konkrečiai minima institucija susijusi su nagrinėjamu šalių ginču.

8. Teismas darė išvadą, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ir pagrįstų, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimas, priimtas ieškovei už akių, yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas, todėl ieškovės pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovė BUAB (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį ir pareiškimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

9.1. Pirmosios instancijos teismas konkrečiai nepasisakė dėl ieškovės argumento, kad teismas neturėjo skirti bylos nagrinėjimo 2020 m. gegužės 12 d. posėdyje, o turėjo perkelti jį dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių buvo perkelti iki tol paskirti posėdžiai. Teismo paminėtame 2020-04-27 Teisėjų tarybos rašte Nr. 36P-78-(7.1.10) „Dėl teismų funkcijų vykdymo sušvelninus karantino sąlygas“ pasisakant dėl žodinio bylų nagrinėjimo teismams rekomenduota „<...> aktyviai naudotis teisės aktuose numatytomis galimybėmis proceso dalyvių dalyvavimą teismo posėdyje užtikrinti nuotoliniu būdu <...> nesant galimybės <...> šaukti tik tuos, kurių dalyvavimas tame teismo posėdyje būtinas“. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino ieškovės dalyvavimo 2020-05-12 teismo posėdyje būtinu.

9.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į egzistuojantį viešąjį interesą šioje byloje (ieškovė yra bankrutavusi ir ginami atskiros asmenų grupės – kreditorių interesai) ir pažeisdamas anksčiau minėtą nustatytą reglamentaciją priėmė sprendimą už akių tik formaliu pagrindu.

9.3. Pirmosios instancijos teismas nepagristai padarė išvadą, kad „<...> ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ir pagrįstų, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimas priimtas ieškovei už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas, todėl ieškovės pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestinas“.

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

10.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apie anksčiau paskirtų teismo posėdžių perkėlimą dėl karantino proceso dalyviams buvo pranešama, taigi ieškovė turėjo suprasti, kad parengiamasis teismo posėdis, paskirtas nagrinėti 2020-05-12, įvyks. Be to, ieškovė neprašė nagrinėti bylos jai nedalyvaujant, taip pat neprašė atidėti teismo posėdžio, todėl teismas pagrįstai manė, kad ieškovė į teismo posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių ir yra pasyvi bylos dalyvė.

10.2. Teisėjų tarybos rekomendacijos negali pakeisti LR CPK normų ir iš tiesų yra tik rekomendacinio pobūdžio, o tai, kokiu būdu ir kaip organizuoti teismo darbą ir posėdžius, sprendžia pats teismas. Šiuo atveju saugumo reikalavimai pažeisti nebuvo ir ieškovė tokių įrodymų nepateikė.

10.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje nurodė, kad pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį esminis pagrindas naikinti sprendimą už akių gali būti tik jo nepagrįstumas ir neteisėtumas, nepriklausomai nuo to, ar šalis galėjo atvykti į teismo posėdį, ar ne. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, kokie materialinio pobūdžio faktai ar aplinkybės sudarytų pagrindą vertinti, kad priimtas teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas.

10.4. Ieškovė privalo besąlygiškai pagrįsti ir įrodyti teismo sprendimo, kurio peržiūrėjimo siekia, neteisėtumą. Šiuo atveju ieškovė, išskyrus deklaratyvius teiginius apie neva kažkokius teisių pažeidimus dėl bylos nagrinėjimo karantino metu, nepateikė ir neįrodė teismo sprendimo neteisėtumo iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pagal CPK 285 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarką, pirmosios dalies nuostatą, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

13. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

14. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai, vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, 24 punktas; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 13 punktas). Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

15. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindė aplinkybėmis, kad, ieškovės nuomone, yra pagrindas ieškovės atstovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastis pripažinti svarbiomis, taip pat motyvais, kad neįvertintos aplinkybės, galinčios turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atskiruoju skundu apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai nenustatė pagrindo tenkinti ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

17. Visų pirma, atskirajame skunde apeliantė pabrėžia, kad į parengiamąjį teismo posėdį jos atstovas neatvyko dėl šalyje paskelbto karantino ir atstovo priklausomumo rizikos grupei. Ieškovė nurodo, kad nepateikė prašymo atidėti teismo posėdį, nes tikėjosi, kad teismas savo iniciatyva dėl pratęsto karantino paskirs kitą posėdžio datą.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 26 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2020 m. kovo 17 d. 14.30 val. 2020 m. vasario 28 d. rezoliucija byla perskirta nagrinėti 2020 m. kovo 27 d. 9.30 val. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, parengiamasis teismo posėdis perskirtas į 2020 m. kovo 27 d. 9.30 val., dėl besitęsiančio karantino, parengiamasis posėdis perskirtas į balandžio 9 d. 10.30 val., pratęsus šalies teritorijoje karantiną, posėdis perskirtas į 2020 m. gegužės 12 d. 13.30 val. Apie 2020 m. gegužės 12 d. 13.30 val. vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį ieškovės atstovei bankroto administratorei UAB (duomenys neskelbtini) buvo pranešta tinkamai (CPK 175¹ straipsni), išsiųstas šaukimas per EPP sistemą.

19. Nors, esant tokioms aplinkybėms, kai ieškovės atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir nenurodė neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, sprendimas už akių formaliai galėjo būti priimtas, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės atstovas į teismą galėjo neatvykti dėl šalyje neatšaukto karantino bei atstovo priklausomumo rizikos grupei. Teismas pripažįsta, kad ieškovo atstovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir laiku neinformavo teismo apie nurodytas aplinkybes, tačiau atsižvelgiant į ieškovo atstovo amžių (atstovas yra (duomenys neskelbtini) gimimo), jo priklausomumą rizikos grupei, duomenis apie neįvykusius posėdžius dėl susiklosčiusios situacijos, ankstesnį ieškovo atstovo aktyvumą byloje, pasireiškiantį bylos inicijavimu, aplinkybė dėl atsakovo neatvykimo į 2020 m. gegužės 12 d. 13.30 val. vyksiantį posėdį pripažintina pakankamai svarbia ir į tai atsižvelgtina vertinant ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kartu pažymėtina, kad ieškovė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindžia ne vien svarbiomis neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastimis.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė savo pareiškime nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti byloje priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Ieškovė su tokia teismo išvada nesutinka ir savo atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės įtraukimo į bylą, nors ieškovė privalo nustatyta tvarka nerealizuotą įmonės nekilnojamąjį turtą perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei, perimdama minėtą turtą Savivaldybė privalės mokėti už energijos bei komunalinius išteklius atitinkamiems tiekėjams / rangovams, tačiau neturėdama teisės naudotis minėtu turtu, t. y. gauti iš jo pelno, todėl teismo sprendimas gali turėti įtakos minėtos institucijos teisėms ir pareigoms.

21. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, nurodė: „<...> Teismo vertinimu, susidariusi situacija, kuomet galimai per klaidą nebuvo perleistos bendro naudojimo patalpos, o esamu momentu ieškovei nuosavybės teise liko dalis bendro naudojimu patalpų, už kurias ji privalo mokėti mokesčius, yra akivaizdžiai nelogiška ir privalo būti išspręsta, tačiau ieškovė turėtų rinktis kitą savo teisių gynimo būdą ir pasirinkti tinkamas proceso šalis.“ Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymo leidėjas įpareigoja teismą, bylos nagrinėjimo metu nustačiusį, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, pasiūlyti pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu.

22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartis turi būti panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – pareiškimas turi būti patenkintas, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimas už akių panaikintas, bylos nagrinėjimas atnaujintas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.