Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „J.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „R.“ dėl ne varžytynėse parduoto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties modifikavimo, nekilnojamojo turto perdavimo ir įregistravimo atlikimo, tretieji asmenys R. B., I. Č., T. G., valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal 2018 m. gegužės 23 d. „Ne varžytynėse parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. birželio 15 d. priėmimo–perdavimo aktą registre įregistruota UAB „R.“ nuosavybės teisė į 6000/91390 dalį patalpos. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. pagal 2018 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Patalpos 6000/91390 dalis buvo įregistruota R. B., kuris 1812/45695 dalį patalpos pagal 2019 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė I. Č. bei 1188/45695 dalį patalpos pagal 2019m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė S. J.. S. J. jam priklausančią 1188/45695 dalį patalpos pagal 2019 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perleido T. G..

VĮ Registrų centras atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovė klaidingai nurodo, kad 2017 m. gruodžio 18 d. „Ne varžytynėse parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo“ sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-12-20 nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo aktas yra sudaryti su atsakove, nes minėtas sandoris sudarytas su A. G..

VĮ Registrų centras nesutiko su ieškovės teiginiais, kad nuosavybės teisės perleidimas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas klaidingai, kad perleistų patalpų ploto duomenys 37 kv. m ir 60 kv. m visiškai neatitinka 3700/91390 ir 6000/91390 patalpos, kurios plotas yra 913,41 kv. m dalių. Visų pirma, registre įregistruoti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Antra, pati ieškovė buvo sandorio šalis, kuri pati atsakinga už jame nurodytų duomenų teisingumą. Trečia, ieškovė dėl klaidos (jos manymu) taisymo nekilnojamojo turto registre į Registro tvarkytoją nesikreipė, teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių pagal minėtus sandorius registravimo įstatymų nustatyta tvarka neskundė, šioje civilinėje byloje nėra ginčijami jokie Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimai. Ketvirta, įregistravus patikslintus patalpos kadastro duomenis ir pasikeitus jos plotui iš 913,70 kv. m į 913,41 kv. m, bendraturčiai nuosavybės dalių neperskaičiavo.

Teismas 2020 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimas už akių, kuriuo nusprendė ieškovės BUAB „J.“ ieškinį atmesti.

Teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovės BUAB „J.“ pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškimą tenkino, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą už akių, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įstatymo leidėjas įpareigoja teismą, bylos nagrinėjimo metu nustačiusį, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, pasiūlyti pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu.

Teismas paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. lapkričio 24 d. 9.30 val.

Teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi pasiūlė ieškovei per 14 dienų nuo nutarties gavimo dienos pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu, įtraukti visus trečiuosius asmenis, kurių, ieškovės nuomone, teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos priimtas teismo sprendimas, bei pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Ieškovė teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi teiktų pasiūlymų neįvykdė.

2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi byla skirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. sausio 8 d. 9.30 val.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

reikšdamas teismui ieškinį, atsakovą (atsakovus) pagal reiškiamus ieškinio reikalavimus renkasi ir ieškinyje nurodo pats ieškovas. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį materialųjį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą tinkamu ieškovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai pastarasis gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Jeigu ieškovas nesutinka, jog jis būtų pakeistas kitu asmeniu (tinkamu ieškovu), teismas nagrinėja bylą iš esmės ir netinkamo ieškovo ieškinį atmeta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 45 straipsnio 1, 2 dalys). Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal jų prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014). Teismas privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą šalį bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi pasiūlė ieškovei per 14 dienų nuo nutarties gavimo dienos pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu, tačiau ieškovė į teismo siūlymą neatsižvelgė. Byloje akivaizdu, kad ieškovė turėtų rinktis kitą savo teisių gynimo būdą ir pasirinkti tinkamas proceso šalis. Nors pagal kasacinio teismo išaiškinimą, šalies pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva, tačiau kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui. Šiuo atveju byloje ieškovė nėra pateikusi sutikimo dėl netinkamos šalies pakeitimo, todėl teismas nėra įgalintas dėl atsakovo pakeitimo.

CPK 47 straipsnyje nustatyta, kad: tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis); pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis); trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi pasiūlė ieškovei per 14 dienų nuo nutarties gavimo dienos įtraukti visus trečiuosius asmenis, tačiau ieškovė byloje nepateikė jokių motyvuotų prašymų dėl trečiųjų asmenų įtraukimo. Ieškovė, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kvestionavo Klaipėdos miesto savivaldybės suinteresuotumą, teigdama, kad nerealizuotas įmonės nekilnojamasis turtas bus perduotas Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl šios savivaldos institucijos turtinė padėtis galės pasikeisti, nes perimant minėtą turtą ji privalės mokėti už energijos bei komunalinius išteklius atitinkamiems tiekėjams/rangovams. Teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, kad teismas į bylą turėtų įtraukti Klaipėdos miesto savivaldybę nėra niekaip susiję su ginčo dalyku. Ieškovė ieškinio reikalavimais prašo, kad atsakovė UAB „R.“ perimtų nerealizuotą turtą, todėl yra akivaizdžiai neaišku, kodėl Klaipėdos miesto savivaldybei neva bus perduotas nerealizuotas įmonės nekilnojamasis turtas ir už jį savivaldybė turės mokėti mokesčius. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių ir logiškų aplinkybių, kokias teises ir pareigas priimtas sprendimas pagal ieškovės reikalavimus gali turėti Klaipėdos miesto savivaldybei ir kaip konkrečiai minima institucija susijusi su nagrinėjamu šalių ginču.

Taigi, ieškovei buvo pasiūlyta pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu bei į bylą įtraukti visus trečiuosius asmenis, tačiau į teismo pasiūlymus ieškovė neatsižvelgė. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui, ieškovė byloje neteikė nė vieno procesinio dokumento, buvo pasyvi. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina ir sprendimas priimtinas pagal pradinį ieškovės ieškinį.

Bylai grįžus iš apeliacinės instancijos, atsakovė UAB „R.“ bei trečiasis asmuo R. B. nurodė, kad palaiko savo poziciją atsiliepimuose nurodytais motyvais.

Dėl ginčo esmės

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi iškėlė UAB „J.“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Draugo petys“. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi UAB „J.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

UAB „J.“ nuosavybės teise priklausė 10726/91390 dalis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos plane 3-36, 3-37, 3-38, 3-39, 3-42, 3-64, 3-65, 3-66, 3-67 bei 3-13, 3-27, 3-40, 3-41, 3-55, 3-106 jų dalys.

2017 m. ieškovė A. G. pardavė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 3-64, 3-65, 3-66, 3-67, bei dalį bendro naudojimo patalpų. Pagal 2019 m. rugsėjo 25 d. susitarimą A. G. papildomai buvo perduotos 292/91390 dalis patalpų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

2018 m. gegužės 23 d. BUAB „J.“ sudarė su atsakove UAB „R.“ „Ne varžytynėse parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė atsakovei pardavė dalį patalpų unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurią sudaro 60 kv. m patalpa – baras. Pagal 2018 m. birželio 15 d. „Nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo“ aktą, UAB „R.“ nuosavybėn perduotos dalis patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurią sudaro 60 kv. m. patalpa – baras, susidedantis iš šių patalpų: 3-36 - 3,93 kv. m; 3-37 - 1,75 kv. m; 3-38 - 2,76 kv. m; 3-39 - 13,82 kv. m; 3-42 - 34,44 kv. m; dalis bendro naudojimo patalpų (3-106; 3-27; 3-40; 3-41) - 3,30 kv. m.

2018 m. rugpjūčio 22 g. UAB „R.“ pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) 6000/91390 dalis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perleido trečiajam asmeniui R. B.. R. B. 2019 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido 1812/45695 patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį trečiajam asmeniui I. Č.. 2019 m. gegužės 24 d. R. B. perleido likusią 1188/45695 patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį S. J., o pastarasis 2019 m. rugpjūčio 27 d. trečiajam asmeniui T. G..

Šiuo metu pagal Nekilnojamojo turto Registro centro duomenis, BUAB „J.“ įregistruota likusi 734/91390 dalis patalpos (bendro naudojimo patalpos), esančios (duomenys neskelbtini), todėl šias patalpas ieškovė BUAB „J.“ nori perduoti pirminei jų pirkėjai atsakovei UAB „R.“, tačiau atsakovė nesutinka perimti minimas patalpas.

Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CK) 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalys taip pat turi teisę sutartis bendru sutarimu pakeisti ar papildyti (CK 6.223 straipsnis).

Kaip jau minėta, ieškovė BUAB „J.“ atsakovei pardavė patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „R.“ patalpas pardavė trečiajam asmeniui R. B.. R. B. dalį patalpų pardavė trečiajam asmeniui I. Č., kitą dalį S. J., o pastarasis jas pardavė trečiajam asmeniui T. G.. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus visos pirkimo–pardavimo sutartys išviešintos ir įregistruota nuosavybė. Taip pat byloje pateikta 2018 m. birželio 16 d. pažyma, kurioje ieškovės bankroto administratorė patvirtino, jog atsakovė už parduotas patalpas yra visiškai atsiskaičiusi.

Teismas pastebi, kad pirkimo–pardavimo sutarties tikslas yra už atitinkamą kainą perleisti nuosavybės teises į turtą, o šiuo atveju tiek parduodamas turtas buvo perduotas naujajam savininkui atsakovei UAB „R.“, tiek šio turto kaina buvo sumokėta pardavėjai ieškovei BUAB „J.“, o naujojo savininko nuosavybės teisė įregistruota viešame registre. Taigi nagrinėjamu atveju iš sutarties kylančios prievolės buvo įvykdytos. Ieškovė nenurodė, kokių pareigų pagal pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė neįvykdė ar įvykdė netinkamai (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Kaip jau nurodyta, atsakovė patalpas pardavė R. B., o pastarasis I. Č. ir S. J., kuris vėliau patalpas pardavė T. G.. Iš to seka, jog tarp šalių sudaryta sutartis nebegali būti modifikuojama. Be to, pažymėtina, kad ieškovė nenurodė jokių objektyvių duomenų, kokie buvo padaryti atsakovės pažeidimai, kurie galėtų turėti esminę įtaką tarp šalių pasirašytos sutarties nuostatų pakeitimams. Kaip minėta, šalys sutartį pasirašė laisva valia, patvirtino jos įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. gegužės 23 d. „Ne varžytynėse parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo“ sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. birželio 15 d. „Nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo“ aktas negali būti keičiami ar modifikuojami.

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 2 dalį, namo, buto ar kitos patalpos savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės (bendro naudojimo patalpų) savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą, išskyrus atvejus, kai perduodama bendrąja daline nuosavybe esančio daikto, kuris gali būti, ar, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, BUAB „J.“ 734/91390 dalis patalpų (bendro naudojimo patalpos), esančių (duomenys neskelbtini), negali būti realizuotos atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą. Šiai dienai atsakovei nuosavybės teise pagrindinės patalpos nebepriklauso, jos yra perleistos tretiesiems asmenims, todėl nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo atsakovei perduoti bendro naudojimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, susidariusi situacija, kuomet galimai per klaidą nebuvo perleistos bendro naudojimo patalpos, o esamu momentu ieškovei nuosavybės teise liko dalis bendro naudojimu patalpų, už kurias ji privalo mokėti mokesčius, yra akivaizdžiai nelogiška ir privalo būti išspręsta. Tačiau, kaip jau ne kartą minėta, ieškovei bylos nagrinėjimo metu buvo pasiūlyta pasirinkti tinkamą proceso šalį bei rinktis kitą teisių gynimo būdą, tačiau šia teise ieškovė nepasinaudojo.

Ieškovė taip pat prašo įregistruoti atsakovės UAB „R.“ nuosavybės teisę į išvardintą turtą Nekilnojamojo turto registre. Kadangi nagrinėjamu atveju yra konstatuota, kad 2018 m. gegužės 23 d. „Ne varžytynėse parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo“ sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. birželio 15 d. „Nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo“ aktas negali būti keičiami ar modifikuojami, o atsakovė negali perimti bendro naudojimo patalpų, nėra jokio teisinio pagrindo turtą Nekilnojamojo turto registre registruoti atsakovei.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis bei aktas negali būti pakeisti ar modifikuoti, į tai, kad nėra jokio teisinio pagrindo atsakovei perleisti turtą ir tuo pagrindu turtas negali būti registruojamas viešame registre, ieškovės ieškinys atmestinas (CK 4.82 straipsnio 2 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Šalys byloje nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidos, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.