Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2021-05-12 · Civilinė byla Nr. eCIK-492/2021

Bylos eiga

  1. e2YT-30798-566/2020Nutartis · 2020-11-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-01-28Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2021-05-12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2021-05-12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-12
Bylos Nr.
eCIK-492/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25072-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Rezultatas
Skundą (prašymą) atsisakyta priimti
Teisėjai
Egidija Tamošiūnienė, Alė Bukavinienė, Gražina Davidonienė
Ieškovas
UAB "Emilė"
Trečiasis asmuo
UAB "Idea In"
Nr. DOK-2521
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25072-2020-9
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 12 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2021 m. balandžio 28 d. paduotu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. (nutartyje klaidingai nurodyta 2020 m. sausio 28 d.) nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis tenkinti iš dalies pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, peržiūrėjimo. Pareiškėja nurodo, kad kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Šalies argumentai

Pareiškėjos kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 753, 754 straipsnių normas. Antstolis žinojo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimu vekselis, kurio pagrindu buvo išduotas 2018 m. vasario 13 d. vykdomasis įrašas ir pradėta vykdomoji byla, yra pripažintas ab initio negaliojančiu, taip pat panaikintas 2018 m. vasario 13 d. vykdomasis įrašas, tačiau nedelsdamas nenutraukė vykdomosios bylos, toliau atliko vykdomuosius veiksmus ir paskirstė išieškotas lėšas savo vykdymo išlaidoms bei tam tikrų kreditorių reikalavimams padengti. Panaikinus vykdomąjį įrašą, jokie vykdomieji veiksmai negalėjo būti atliekami, todėl antstoliui neatsirado teisės į vykdymo išlaidas, jis neturėjo paskirstyti vykdymo išlaidų prie išieškojimo prisijungusiems kitiems antstoliams. Tokie antstolio veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2006). Be to, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 94 punktą antstolis gali paskirstyti tik savo vykdomojoje byloje išieškotas iš skolininko sumas. Dėl to, teismo sprendimu panaikinus notaro išduotą vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla, antstolis privalėjo nutraukti vykdomąją bylą ir grąžinti išieškotas byloje lėšas skolininkui, o ne paskirstyti šias lėšas kitiems skolininkams ir kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 443 straipsnį, nes nebuvo aktyvus, neveikė ex officio, pažeidė ypatingosios teisenos tikslus. Teismas privalėjo būti aktyvus, aiškintis šių lėšų kilmę, įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu antstolį V. Mitkų, prie kurio vykdomųjų bylų turėjo prisijungti antstolis D. Kisielius.