Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-698-883/2016Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02770-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.7.1; 1.3.7.5.1; 1.3.7.7; 1.3.7.8; 3.3.1.21

2016 m. rugpjūčio 17 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Roneka“ apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-227-156/2016 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Roneka“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Roneka“ priešieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo ir negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2015-11-17 sprendimą Nr. DGKS-4992 dalyje, kurioje nuspręsta išieškoti iš jo 2 499,54 Eur žalą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Darbo ginčų komisijoje įrodymai dėl jo materialinės atsakomybės sąlygų nebuvo visapusiškai tirti, įvertinti ir tinkamai kvalifikuoti, todėl byla galėjo būti išspręsta neteisingai.Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Roneka“ (toliau UAB „Roneka“) pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti Darbo ginčų komisijos 2015-11-17 sprendimą dalyje, kurioje netenkintas atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo dėl automobilio prastovos negautas pajamas (3465 Eur), priteisti bylinėjimosi išlaidas, išspręsti išlaidų, patirtų darbo ginčų komisijoje, atlyginimo klausimą. Nurodė, kad atsakovas UAB „Roneka“ su ieškovu buvo sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo saugoti jam patikėtą transporto priemonę ir tinkamai ją naudoti. Ieškovo neteisėti veiksmai, sugadinant transporto priemonę, nulėmė 33 dienų automobilio prastovą, todėl pagal minėtą sutartį ieškovui tenka pareiga atlyginti nuostolius, sudarančius 3465 Eur sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016-04-29 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovas R. V. dėl didelio savo neatsargumo padarė žalą atsakovei UAB „Roneka“, todėl sprendė, kad esant tarp šalių sudarytai visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai, jis turi atlyginti visą žalą dėl automobilio sugadinimo – 2499,54 Eur. Atsakovės reikalavimą priteisti dėl remontuojamo automobilio prastovos negautas pajamas atmetė kaip neįrodytą, be to, nurodė, kad dėl automobilio remonto atsiradusi prastova nepatenka į materialinės atsakomybės sutarties reguliuojamą negautų pajamų išieškojimo atvejį, kuris, be kita ko, prieštarauja įstatymui. Teismas pažymėjo, kad R. V. darbo užmokestis pas atsakovą nuostolių ir negautų pajamų atsiradimo metu buvo vidutiniškai 217 Eur per mėnesį, o prašoma priteisti negautų pajamų suma arba piniginė sankcija viršytų apie 16 kartų ieškovo pas atsakovą gautą darbo užmokestį. Taip pat netenkino prašymo priteisti išlaidas už advokato teisinę pagalbą, turėtas nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, nes Darbo kodekso XIX skyrius nenumato tokių išlaidų atlyginimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Ieškovas R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. V. ieškinį tenkinti, panaikinti Darbo ginčų komisijos 2015-11-17 sprendimą Nr. DGKS-4992. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas netinkamai taikė materialinę darbuotojo atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos.Atsakovė UAB „Roneka“ neįrodė jai padarytos žalos.Byloje nėra objektyvių įrodymų dėl ieškovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo.Atsakovė UAB „Roneka“ neįrodė, kad sunkvežimis, kuris buvo patikėtas ieškovui, neturėjo mechaninių variklio gedimų, o gedimai atsirado išimtinai dėl ieškovo kaltės.Sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartimi ieškovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę tik už jam perduotų materialinių vertybių saugumą.Atsakovė UAB „Roneka“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Atsakovė UAB „Roneka“ turi teisę į patirtos žalos atlyginimą, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovo neteisėtą elgesį, t. y. kuro pereikvojimo faktą, automobilio sugadinimą, nepaklūstant direktoriaus įsakymams, savivaliaujant.Žala, tai atsakovo negautos pajamos dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, kuri paskaičiuota remiantis visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1.5 punktu – po 105 Eur už parą, viso už 33 paras - 3465 Eur.Visiškos materialinės atsakomybės sutartyje numatyta tvirta 105 Eur suma už parą buvo nustatyta kaip minimali suma atlyginti darbuotojo darbdaviui padarytai žalai dėl neišvežtų krovinių, galimai atsirasiančiai dėl darbuotojo kaltės (girtumo, nepateisinamo elgesio), o ne kaip bauda ar bausmė.Teismas, nepriteisdamas atsakovei UAB „Roneka“ visos patirtos žalos atlyginimo, neturėjo vienareikšmiškai atsižvelgti į ieškovo gaunamą darbo užmokestį, kadangi su atsakovės pareikštu reikalavimu dėl patirtos žalos atlyginimo ieškovo darbo užmokestis nesusijęs. Ieškovas R. V. atsiliepimu į atsakovės UAB „Roneka“ apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Atsakovė UAB „Roneka“ neįrodė, kad ieškovas netinkamai atliko savo pareigas, t. y. vogė automobilio degalus, sugadino automobilį, nes ieškovui nebuvo taikytos jokios drausminės atsakomybės priemonės.Ieškovas atsiradus automobilio gedimui informavo atsakovės UAB „Roneka“ direktorių, derino tolimesnius savo veiksmus bei vykdė direktoriaus nurodymus, todėl jo veiksmai yra teisėti ir visiškos materialinės atsakomybės pagrindu ieškovo atsakomybė negalima.Atsakovė UAB „Roneka“ atsiliepimu į ieškovo R. V. apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-29 sprendimą šioje dalyje palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Ieškovo veiksmai buvo neteisėti, nepagrįsti, piktybiniai, savavališki, nes ieškovas nepaisė atsakovės UAB „Roneka“ direktoriaus reikalavimo pačiam neremontuoti automobilio, kol atvyks direktorius, ir savavališkai vyko su sugedusiu automobiliu dar 300 km.Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad įmonėje transporto priemones remontuodavo patys darbuotojai, kadangi pagal bendrovėje nusistovėjusią tvarką automobiliai visada būdavo remontuojami specializuotuose servisuose, todėl mechanikų etatų steigti nebuvo ketinama.Sunkvežimis, kuris buvo patikėtas ieškovui, neturėjo jokių variklio gedimų, o gedimai išimtinai atsirado tik dėl ieškovo kaltės, t.y. dėl jo atliktų piktybinių, tyčinių veiksmų.Byloje yra pateikti visi įrodymai dėl atsakovės UAB „Roneka“ patirtos žalos už automobilio remontą, todėl ieškovo teiginys, kad atsakovė neįrodė padarytos žalos yra nepagrįstas.Byloje yra nustatytos visos sąlygos ieškovo materialinei atsakomybei kilti, be to, ieškovas pasirašydamas visiškos materialinės atsakomybės sutartį įsipareigojo tinkamai prižiūrėti jam patikėtą turtą ir prisiėmė atsakomybę už jo sugadinimą, todėl jo kaltė ir pareiga atlyginti padarytą žalą yra preziumuojama.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl faktinių aplinkybių

Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo materialinės atsakomybės taikymo, esant darbo sutarties šalių pasirašytai darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai.Byloje nustatyta, kad 2014-12-02 atsakovė UAB „Roneka“ su ieškovu R. V. sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovas UAB „Roneka“ dirbo vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Su ieškovu 2015-01-30 buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 1, pagal kurią ieškovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už gabenamo krovinio ir jam patikėtos transporto priemonės saugumą ir tinkamą jos panaudojimą. Pagal sunkvežimio ir priekabos priėmimo – perdavimo aktą 2015-01-30 ieškovui buvo perduotas sunkvežimis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaba „Lohr“ bei dokumentai (techninis pasas, TA talonas, technografo patikros liudijimas, licencinė kortelė, privalomas CA draudimas, kasko draudimas, kortelės). Atsakovė UAB „Roneka“ 2015-01-30 direktoriaus įsakymu „Dėl siuntimo į komandiruotę“ išsiuntė ieškovą R. V. į tarnybinę komandiruotę – Prancūziją dviejų mėnesių laikotarpiui vežti krovinius pagal užsakymus. Ieškovui vykdant vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas atsakovas, patikrinęs supilto kuro kiekį ir pravažiuotų kilometrų santykį, nustatė 642,47 litrų kuro trūkumą. Be to, komandiruotės metu sugedo ieškovui perduotas sunkvežimis. Sunkvežimio gedimo priežastis: veikiant žmogiškajam faktoriui sugadintas (nutrauktas) kuro sistemos vamzdelis, ko pasekoje buvo užblokuotas variklio vieno cilindro kuro sistemos padavimas, dėl to nebefunkcionavo kuro sistemos purkštukai, dėl ko susidarė hidrosmūgis variklyje (užblokuotame cilindre) ir trūko variklio stūmoklio žiedas. Sunkvežimio remontas užtruko iki 2015-04-16, dėl remonto darbų atsakovė UAB „Roneka“ patyrė 2 499,54 Eur žalą.Atsakovė UAB „Roneka“ ieškovo civilinę atsakomybę kildina iš visiškos materialinės atsakomybės sutarties, jo, kaip vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas einančio asmens, tyčinių veiksmų, sugadinant jam patikėtą sunkvežimį, bei negautų pajamų už automobilio prastovą, kol automobilis buvo remontuojamas, ir teigia, kad darbdaviui padaryta 6640,95 Eur materialinė žala. Atsakovė UAB „Roneka“ kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2015-11-17 sprendimu nutarė išieškoti iš ieškovo R. V. atsakovei UAB „Roneka“ 2 499,54 Eur materialinės žalos atlyginimą už automobilio sugadinimą, o reikalavimų dėl materialinės žalos atlyginimo už kuro pereikvojimą ir dėl automobilio prastovos negautų pajamų priteisimo netenkino. Šį Darbo ginčų komisijos sprendimą Radviliškio rajono apylinkės teismui skundė tiek ieškovas, tiek atsakovė UAB „Roneka“. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016-04-29 sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmetė (nutarties 3 p.).Ieškovas R. V. neigia, kad netinkamai atliko savo pareigas, tyčia ėmėsi neteisėtų veiksmų, ar kad nepakluso darbdavio nurodymams. Nurodo, kad jam nebuvo taikytos jokios drausminės atsakomybės priemonės nei dėl kuro trūkumo, nei dėl automobilio sugadinimo. Atsiradus automobilio gedimui, informavo atsakovės UAB „Roneka“ direktorių, su kuriuo derino savo tolimesnius veiksmus ir vykdė jo nurodymus, todėl jo veiksmai yra teisėti ir visiškos materialinės atsakomybės pagrindu ieškovo atsakomybė negalima. Atsakovė UAB „Roneka“ įrodinėja, kad būtent dėl ieškovo tyčinių neteisėtų veiksmų (pereikvojant kurą, sugadinant automobilį, nepaklūstant direktoriaus įsakymams, savivaliaujant) ji patyrė materialinę žalą, kurią sudaro sunkvežimio remontas ir dėl remontuojamo automobilio prastovos negautos pajamos.

Dėl ieškovo (darbuotojo) materialinės atsakomybės

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo teisinio santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos. Darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis: ribotąją ir visišką. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje ir, jai esant, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje. Vienas iš DK 255 straipsnyje įtvirtintų visiškos darbuotojo materialinės atsakomybės atvejų – kai žala padaryta tyčia (DK 255 str. 1 p.), kitas – kai žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 str. 3 p.).Pažymėtina, kad teisme darbdaviui reikalaujant taikyti darbuotojui materialinę atsakomybę, minėtų sąlygų egzistavimo įrodinėjimo pareiga tenka darbdaviui (CPK 12, 178 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, kad ieškovas R. V. žalą padarė tyčia, taip pat teisingai konstatavo, kad sprendžiant dėl darbuotojo materialinės atsakomybės ribų nagrinėjamo ginčo atveju, netaikytinas visos žalos atlyginimo principas (DK 255 str. 3 p., 256 str.).Analizuodama ir vertindama apeliantų argumentus dėl ginčo santykį reglamentuojančios DK 255 straipsnio 1 punkte įtvirtintos materialinės teisės normos bei galimybės priteisti žalą iš ieškovo šiuo pagrindu, teisėjų kolegija pažymi, jog pasisakydamas dėl kaltės materialinės darbuotojo atsakomybės atveju kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Tačiau nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis, ieškovui, būnant atsakovės UAB „Roneka“ darbuotoju ir vykdant darbines pareigas, sugedo atsakovės UAB „Roneka“ ieškovui perduotas ir jo vairuojamas sunkvežimis, kurį jis bandė savo jėgomis sutvarkyti, tačiau sugadino kuro sistemos vamzdelį, dėl to buvo užblokuotas variklio vieno cilindro kuro sistemos padavimas, nebefunkcionavo kuro sistemos purkštukai, susidarė hidrosmūgis variklyje (užblokuotame cilindre) ir trūko variklio stūmoklio žiedas. Ištyręs ir įvertinęs šias aplinkybes, remdamasis byloje esančiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas dėl didelio savo neatsargumo padarė žalą atsakovei. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nenustatyti ieškovo tyčiniai veiksmai sugadinant jam atsakovės UAB „Roneka“ patikėtą sunkvežimį. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovas nepakluso direktoriaus reikalavimui neremontuoti sunkvežimio ir laukti kol jis atvyks, neįrodo ieškovo tyčios nagrinėjamu atveju. Byloje nėra duomenų, kad dėl minėto įvykio ieškovui būtų taikyta drausminė atsakomybė. Pažymėtina, kad šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178, 187 str.). Šias aplinkybes sistemiškai vertinant su byloje esančia informacija apie sunkvežimio remontą, leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog ieškovo tyčios nagrinėjamu atveju nebuvo. Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014-10-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013-01-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).DK 255 straipsnio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visą žalą, jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ji gali būti sudaroma tik su tais darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Ši sutartis turi būti įforminama raštu. Joje nustatoma, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus turi vykdyti darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žalos neatsirastų. Taigi, nors visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymas su darbuotoju yra darbdavio siekis užtikrinti jam galinčios atsirasti materialinės žalos atlyginimą ir tokia sutartimi yra ginami darbdavio interesai, tačiau ja taip pat nustatomas įpareigojimas darbdaviui imtis priemonių bei sudaryti tokias darbo sąlygas, kad žalos neatsirastų (DK 256 str. 1 d.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad su ieškovu, kuris pagal darbo sutartį dirbo vairuotoju–ekspeditoriumi, buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (nutarties 9 p.). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad su darbuotoju sudarytoje visiškos materialinės atsakomybės sutartyje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę jų sužalojimo, praradimo ar kitokio nuvertėjimo (dėl darbuotojo kaltės) atvejais. Kita vertus, visiškos materialinės atsakomybės sutartyje paprastai nereikia konkrečiai išvardyti materialinių vertybių, juolab kad, esant materialinių vertybių judėjimui, aptariamoje sutartyje praktiškai užfiksuoti to gali būti net neįmanoma. Taigi, atitinkamais atvejais konkrečioje sutartyje darbuotojo įsipareigojimas darbdaviui visiškai materialiai atsakyti gali būti išreikštas apibendrintai, svarbu, kad iš sutarties teksto darbuotojas aiškiai suprastų, už ką jis yra materialiai atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012). Nagrinėjamos bylos atveju, visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1.1 punktu darbuotojas (ieškovas) prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už gabenamo krovinio ir jam patikėtos transporto priemonės saugumą ir tinkamą jos panaudojimą. Šios sutarties nuostatos detaliai apibrėžia, kokie yra ieškovo materialinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos. Sutarties 1.4.1 punktu ieškovas įsipareigojo atlyginti žalą, jei dėl jo kaltės ar dėl neapdairumo yra apgadintas krovinys arba transporto priemonė. Šios sutarties nuostatos, teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamos visiškos materialinės atsakomybės institutui ieškovo atžvilgiu taikyti.

Dėl žalos dydžio vertinimo

Viena iš būtinųjų materialinės atsakomybės sąlygų yra ta, kad darbuotojas darbdaviui turi būti padaręs savo neteisėta veika materialinę žalą. Įstatymų nustatyta, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (DK 257 str.1 d.). Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo individualizuotai nustatyti, nes tik tuo atveju, jeigu materialinė žala darbdaviui konkretaus darbuotojo neteisėta veika yra padaroma, šiam darbuotojui gali atsirasti pareiga tą žalą atlyginti. Pagal proceso įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigos taisyklę, padarytos žalos dydį įrodyti privalo darbdavys (CPK 178 str.).Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovui vykdant darbines pareigas, sugedo atsakovės ieškovui perduotas sunkvežimis, kurį jis bandė savo jėgomis sutvarkyti, tačiau sugadino kuro sistemos vamzdelį, trūko variklio stūmoklio žiedas ir sunkvežimis tapo nebeeksploatuojamas. Ieškovas, teigdamas paaiškinimus dėl jam patikėtos transporto priemonės sugadinimo, nurodė, kad sunkvežimio remonto darbus jis atliko vykdydamas atsakovės direktoriaus nurodymus, be to, neigia, kad sunkvežimis sugedo išimtinai dėl jo atliktų veiksmų. Minėta, kad ieškovas buvo atsakingas už jam patikėtą transporto priemonę, byloje nėra įrodymų, kad ieškovui patikėtas sunkvežimis buvo netvarkingas, ieškovas priimdamas sunkvežimį, jokių jo trūkumų nenurodė, todėl nustatytas sunkvežimio gedimas (trūkęs variklio stūmoklio žiedas), kuris atsirado ne be ieškovo įsikišimo, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas tiek eksploatuodamas minėtą sunkvežimį, tiek jį remontuodamas, nebuvo pakankamai atsargus ir apdairus, todėl veikė savo rizika ir padarė žalą darbdaviui. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad sunkvežimio remontą kelyje pačiam ieškovui būtų nurodęs atlikti atsakovės direktorius, ieškovas neįrodė, kad veikė darbdavio, bet ne savo iniciatyva. Kolegija sprendžia, kad atsakovė UAB „Roneka“ patyrė žalą, susijusią su sunkvežimio remontu. Darbo ginčų komisijos byloje pateiktas 2015-06-26 automobilių serviso aprašas dėl automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio remonto darbų ir 2015-09-15 UAB „Roneka“ ir įmonės Garage A. A. skolų suderinimo aktas patvirtina, kad minėto sunkvežimio remonto išlaidos sudarė 2499,54 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgdama į tai, kad žalos darbuotojas padarė neatsargiai elgdamasis, taip pat atsižvelgdama į darbdavio elgesį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas R. V. atsakovei UAB „Roneka“ turi atlyginti visą žalą, patirtą dėl sunkvežimio remonto. Atsakovė UAB „Roneka“, vadovaudamasi visiškos materialinė atsakomybės sutartimi, prašė priteisti žalą, susijusią su dėl sunkvežimio remonto atsakovės negautomis pajamomis. Netiesioginė žala – negautos pajamos, t. y. pajamos, kurių negaunama dėl padarytos žalos. Ši žalos rūšis atsiranda kaip papildomas žalos tam tikram objektui padarymo rezultatas. LAT konstatavo, kad netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), esantys viena iš sutartinės atsakomybės taikymo priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į jų buvimo realumą. Atsakovės paskaičiavimu, sunkvežimio remontas truko 33 paras, todėl atsakovė negavo 3465 Eur pajamų, skaičiuojant po 105 Eur už parą.Esant tarp įmonės ir darbuotojo sudarytai visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai ir darbdaviui būtent šia sutartimi remiantis reikalaujant iš darbuotojo visiško žalos atlyginimo, ginčą dėl materialinės atsakomybės taikymo nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis DK normomis, turi įvertinti tokios sutarties nuostatų galiojimą, jų atitikimą įstatymui ir vadovaujantis būtent DK normomis nustatyti materialinės atsakomybės rūšį bei ją taikyti. Pagal bendrą taisyklę, įmonei padarytos žalos dydis nustatomas pagal faktinius nuostolius, remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis. Tačiau iškilus ginčui dėl darbuotojo padarytos žalos dydžio, teismas turi patikrinti įmonės išmokėtų dėl darbo teisės pažeidimo sumų ir reikalaujamos atlyginti žalos dydžio pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog atsakovės UAB „Roneka“ su ieškovu sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1.5 punktas, pagal kurį ieškovas (darbuotojas) įsipareigojo esant prastovai pakrovime ar išsikrovime dėl vairuotojo kaltės, mokėti atsakovei (darbdaviui) po 105 Eur už parą (įmonės negautos pajamos), prieštarauja įstatymui, kadangi nepatenka į DK 256 straipsnio reguliavimo sritį, todėl vertinant atsakovės UAB „Roneka“ patirtos žalos, susijusios su negautomis pajamomis dėl sunkvežimio remonto, pagrįstumą, taikytinos bendrosios įstatyme įtvirtintos negautų pajamų nustatymo taisyklės. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-62/2008; 2011-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011).Atsakovė UAB „Roneka“, reikalaujanti priteisti jai negautas pajamas, turėjo įrodyti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, tai, kad ji turėjo ne preliminariai planuojamą, siektiną, bet realią galimybę gauti pajamas, antra, negautų pajamų dydį. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė negautų pajamų realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais ieškovo veiksmais įrodinėjo užsakymų paraiškų kroviniams pervežti kopijomis, iš kurių matyti, kad iš pervežimų planuota gauti 22 728,64 Eur pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „Roneka“ nepateikė įrodymų, jog minėtų planuotų pervežimų neįvykdė ir dėl to patyrė realios žalos, t. y. nepateikė atsakovės kontrahentų pretenzijų, skolų padengimo dokumentų ir pan., nenustačius ieškovo atliktuose veiksmuose tiesioginės tyčios, laikytina, kad atsakovės apskaičiuoti nuostoliai per daug nutolę nuo ieškovo atliktų neteisėtų veiksmų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų Darbo ginčų komisijoje

Nagrinėjant šalių ginčą DGK atsakovė UAB „Roneka“ advokatui D. V. už teisines paslaugas pagal 2015-09-02 sąskaitą Nr. 0009 2015-10-18 sumokėjo 270 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš R. V.. Darbo ginčų komisija 2015-11-17 sprendimu UAB „Roneka“ reikalavimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atsisakė nagrinėti kaip nepriskirtiną Darbo ginčų komisijos kompetencijai. Atsakovė UAB „Roneka“ priešieškiniu prašė išspręsti išlaidų, patirtų darbų ginčų komisijoje, atlyginimo klausimą. Skundžiamu sprendimu teismas netenkino prašymo priteisti išlaidas už advokato teisinę pagalbą, turėtas nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, motyvuodamas tuo, kad Darbo kodekso XIX skyrius nenumato tokių išlaidų atlyginimo. Apeliaciniu skundu UAB „Roneka“ prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dėl priešieškinio atmetimo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Darbo ginčų komisijos nuostatai ir Darbo ginčų komisijos reglamentas numato, kad Darbo ginčų komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, todėl išlaidos, patirtos nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, kuri yra privalomas ikiteisminis darbo ginčą nagrinėjantis organas, gali būti atlyginamos, ir darbo ginčų komisija turi nagrinėti ir spręsti šį klausimą, kai jis iškyla, taikydama CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Išlaidų advokato (advokato padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti privalomoje ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje, jeigu ginčas vėliau tapo teisminis, rekomenduojami priteistini maksimalūs dydžiai nustatyti Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.1 ir 10 punktuose bei 2015 m. kovo 16 d. Lietuvos advokatų tarybos pirmininko raštu Nr. 141 ir 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.1 ir 8.19 punktuose. Darbo ginčų komisija minėtus teisės aktus turi taikyti pagal analogiją, kai ginčo santykio tiesiogiai nereguliuoja specialusis teisės aktas (CPK 3 straipsnio 6 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas yra priimtas atsakovės UAB „Roneka“ naudai, ji turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl atsakovės reikalavimus tenkinus 38 procentais, atsakovei UAB „Roneka“ priteistina iš ieškovo R. V. 103 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje. Nustačius iš ieškovo atsakovui priteistinų atstovavimo išlaidų sumą, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

Netenkinus nei ieškovo R. V., nei atsakovės UAB „Roneka“ apeliacinių skundų (tenkintas tik procesinis prašymas) apeliacinės instancijos teisme patirtos jų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

Dėl bylos baigties

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinys, paliktinas iš esmės nepakeistas; papildomai nurodytina, kad atsakovei UAB „Roneka“ iš ieškovo R. V. priteistina 103 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Roneka“ (j.a.k. 300600329) iš ieškovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 103 Eur (šimtą tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje.