- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2A-857-440/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18186-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Erinija Kazlauskienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Labradoras“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Erinijos Kazlauskienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Labradoras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3348-984/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Labradoras“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sutarties modifikavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Labradoras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė modifikuoti 2003 m. gruodžio 12 d. Konkurso kapinėms Žirnių gatvėje įrengti ir eksploatuoti sutarties Nr. 43 (su 2007 m. rugsėjo 24 d. pakeitimu Nr. 14-142) 3 punktą, pratęsiant terminą ir nustatant jos galiojimo terminą iki 2027 m. gruodžio 12 d.
2. Nurodė, kad 2023 m. gruodžio 12 d. ieškovė ir atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė kapinėms Žirnių gatvėje įrengti ir eksploatuoti sutartį Nr. 43 (toliau – sutartis). Šia sutartimi buvo susitarta dėl kapinių įrengimo ir eksploatavimo, atsakovė turėjo perduoti žemės sklypą, o ieškovė ant atsakovės žemės sklypo įsipareigojo įrengti ir eksploatuoti kapines, įrengti ūkinį pastatą, buitines patalpas, augalų auginimo plotą, automobilių stovėjimo aikštelę, inžinerinius tinklus ir kelius savo lėšomis ir vėliau gauti pajamas už paslaugas iš miesto gyventojų, kuriems bus suteiktos ieškovės visiškai įrengtos kapavietės ir infrastruktūra. Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo ir galiojo iki 2023 m. gruodžio 12 d. Atsakovė po sutarties pasirašymo žemės sklypo neperdavė, nes žemės sklypas tuo metu dar nebuvo suformuotas. Pirmas etapas nebuvo pradėtas laiku eksploatuoti būtent dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių (teritorijos sklypo nesuformavimo). Atsakovė nesilaikė sutarties 4 punkto nuostatų, todėl ieškovė negalėjo pradėti laiku eksploatuoti teritorijos.
3. Dėl atsakovės kaltės sutarties vykdymo įgyvendinimas vėlavo ketverius metus, kas reiškia, kad ieškovė negavo pajamų ketverius metus. Ieškovė iš anksto 2023 m. birželio 13 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pratęsti sutarties terminą iki 2028 m. gruodžio 12 d., t. y. nukelti sutarties termino pabaigą. Iš pradžių atsakovė atsiųstu raštu sutiko pratęsti terminą iki 2024 m. spalio 13 d., tačiau 2023 m. lapkričio 29 d. ieškovė iš atsakovės gavo raštą, kad, pagal sutarties 3 punktą, sutarties galiojimas baigiasi. Ieškovė sutarties pasirašymo metu negalėjo numatyti aplinkybės, kad jai nebus perduotas žemės sklypas. Ieškovės sutartiniai įsipareigojimai jau po sutarties pasirašymo turėjo būti vykdomi pasikeitusiomis aplinkybėmis, sutarties įvykdymas ieškovei tapo sudėtingesnis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnis). Mano, kad sutartis buvo neįvykdyta dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika atsakovei ir tenka. Atsakovė pažeidė prievolę, neįvykdė sutarties 8 punkto, o sutarties 3 punktas neatitinka tikrųjų šalių susitarimo ketinimų.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės reikalavimus atmesti. Nurodė, kad sutartis yra pasibaigusi teisėtai pagal sutarties 3 punktą. Ieškovė neįrodė CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygų, nekokybiškai vykdė sutartį ir nesugebėjo įrengti visų kapinių dalių per tarpinius didžiausius įrengimo terminus. Ieškovė su atsakovės siūlytu papildomu protingu terminu įsipareigojimams įvykdyti nesutiko, nes mano, jog ieškovė siekia sutarties pratęsimo, nesant tam teisinio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Nurodė, kad sutarties 3 punktas, numatęs, jog sutartis galioja iki 2023 m. gruodžio 12 d., šalių niekada nebuvo keistas. Sutarties keitimo klausimo, kuris yra keliamas ieškinyje, ieškovė nekėlė beveik dvidešimt metų, sutartis niekada nebuvo nutraukta, o pasibaigė suėjus jos galiojimo terminui. Šalys 2007 m. rugsėjo 24 d. susitarimu Nr. 14-142 „Dėl 2003 m. gruodžio 12 d. kapinėms Žirnių gatvėje įrengti ir eksploatuoti sutarties Nr. 43 pakeitimo“ pakeitė tik sutarties 8.2 punktą nurodydamos, kad 2 kapinių etapas įrengiamas (10 ha) ne vėliau kaip per kitus 5 metus, pradedant jį skaičiuoti nuo I etapo perdavimo dienos. Tai, kad šalys 2007 m. rugsėjo 24 d. pakeitė sutarties 8.2 punkte numatytą 2 kapinių etapo įrengimo tarpinį terminą, savaime nepakeitė sutarties galiojimo termino, numatyto sutarties 3 punkte, – šalys tai suprato.
7. Šalys pakeitė tik sutarties 8.2 punkto tarpinį terminą, tačiau sutarties 8.2 punkto pakeitimas turėjo įtakos tik kitiems tarpiniams terminams, bet ne galutiniam sutarties galiojimo terminui. Tai paaiškinama tuo, kad sutarties 3 punktas nebuvo keičiamas, šalys tą suprato, o sutarties 8 punkte yra numatyti didžiausi tarpiniai kapinių įrengimo terminai. Pažymėjo, jog, vertinant tiek sutarties 3 punktą, tiek sutarties 8 punktą sistemiškai, aiškiai matyti, kad sutarties galiojimo terminas (20 metų) neturi tiesioginio ryšio su kapinių įrengimo tarpiniais terminais, kadangi pastarieji yra numatyti kaip maksimalūs ir tik nuo ieškovės pasitelktų / turimų resursų priklausė, ar ieškovė kapines įrengs anksčiau nei baigsis maksimalūs terminai, ar jų dalies iš viso neįrengs ir neperduos eksploatuoti, kaip nutiko ginčo atveju.
Šalies argumentai
8. Ieškovė teigia, jog 3 ir 4 kapinių etapai yra baigti, tačiau jie nebuvo priimti ir pasirašyti dėl atsakovės kaltės. Tačiau teismas nurodė, kad su šia ieškovės dėstoma pozicija nesutinka, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad iki sutarties galiojimo pabaigos, vadovaujantis sutarties reikalavimais, ieškovė įrengė ir perdavė eksploatuoti tik 2 iš 4 kapinių įrengimo etapų (dalių). Pažymėjo, kad ieškovė nei atsakovei, nei teismui nepateikė įrodymų dėl įvykdytų 3 ir 4 kapinių įrengimo etapų per sutartyje numatytus tarpinius kapinių etapų įrengimo ir perdavimo naudoti terminus (Sutarties 8 punktas) ir tuo labiau iki sutarties galiojimo pabaigos. Nustatė, kad atsakovė daugkartiniais raštais ieškovei reiškė pretenzijas dėl sutarties vykdymo kokybės, todėl darė išvadą, jog ieškovės siekis pratęsti sutarties vykdymą dar 4 metams, visiškai neatitinka sutarties nuostatų ir visuomenės interesų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti arba, esant procesiniams pagrindams, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
9.1. Nurodė, kad teismo motyvuose visai neminimas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ), todėl mano, jog šiuo pagrindu byla peržiūrėtina. Teigia, jog ginčo sutarties dalykas yra viešosios paslaugos, o, pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą, iš esmės įtvirtintas toks viešojo pirkimo sutarčių keitimo modelis, pagal kurį leidžiami visi dvišaliai sandoriai, išskyrus atvejus, kai jie atitinka atskirai įtvirtintus draudžiamus esminius sutarties pakeitimus ar viršija leidimų keisti sutartis ribas. Nepriklausomai nuo bendrosios sutarčių keitimo sampratos, visi viešojo pirkimo sutarties pakeitimai patenka į viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį. Teismo diskrecija viešųjų pirkimų bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui. Prašo, jog būtų motyvuotai pasisakyta, ar Sutarčiai galioja ir taikytinos VPĮ nuostatos ir kokia apimtimi.
9.2. Ginčo sutarties sudarymo metu galiojusi koncesijų įstatymo (toliau – KĮ) redakcija aiškiai įtvirtino koncesijos sutarčių pakeitimo (pratęsimo) galimybę, o šiuo metu galiojanti KĮ nauja redakcija ypač detaliai reglamentuoja visas koncesijos konkursų organizavimo ir sutarčių procedūras. Mano, kad jeigu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visgi pripažintų KĮ taikymo būtinumą, byla turėtų būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes pagal jokias CK 6.204 straipsniui specialias KĮ įstatymo normas bylos faktinės aplinkybės jos skuboto išnagrinėjimo iš esmės metu nebuvo tiriamos ir vertinamos, galbūt iškils būtinybė ir patikslinti, papildyti ieškinio teisinius pagrindus.
9.3. Ginčui byloje teisingai išspręsti yra svarbi teisiškai reikšminga jos pagrindą sudaranti faktinė aplinkybė, kuri esmingai pakeitė ginčo sutarties prievolę byloje, t. y. apeliantė sutartimi įsipareigojo savo lėšomis įrengti ir eksploatuoti kapines, tačiau beveik ketverius metus po sutarties sudarymo atsakovė neperdavė apeliantei valstybinės žemės sklypo, dėl to apeliantė kapinių eksploatuoti negalėjo nepateisinamai ilgą laiką. Mano, kad šios aplinkybės įtaka ginčo šalių teisinių santykių pasikeitimui, jų pusiausvyrai sprendime liko nenustatyta ir neįvertinta. Daro išvadą, kad tai yra laikytina ginčo esmės neatskleidimu.
9.4. Nekilnojamojo daikto įregistravimo ir perdavimo faktą teismas byloje nustatė iš „atsakovo procesiniuose dokumentuose teiktų paaiškinimų“, t. y. ne iš oficialių rašytinių įrodymų. Toks skubotas ginčo aplinkybių, susijusių su nekilnojamaisiais daiktais, nustatymas ir įvertinimas vien vadovaujantis suinteresuoto bylos baigtimi asmens paaiškinimais, jų nepatikrinant oficialiais Nekilnojamojo turto registro dokumentais, lėmė nevisapusišką ginčo aplinkybių išnagrinėjimą.
9.5. Priimant sprendimą, visai neatsižvelgta į sutarties sąlygas apie tai, kad teritorijos detaliojo planavimo finansavimas, absoliučiai visos kapinių veiklai reikalingos infrastruktūros, statinių, inžinerinių tinklų, įvažiavimo kelių joje įrengimas, visų mokesčių mokėjimas buvo finansuojami ir kompensuojami atsakovei išimtinai apeliantės lėšomis (sutarties 6.1–6.7 punktai). Apeliantė teigia, jog prašė byloje teisiškai įvertinti faktą, kad jos teisė eksploatuoti kapines, tai yra sutarties objektą, realiai sutrumpėjo beveik ketverius metus iš dvidešimties, kas, apeliantės nuomone, akivaizdu, sudaro tikrai reikšmingą laikotarpį, per kurį apeliantė negalėjo eksploatuoti kapinių ir gauti veiklos pajamų.
9.6. Sprendimo 20 punkte padaryta aiškiai vienpusiška išvada, kad apeliantė galėjo įvykdyti visus savo prisiimtus įsipareigojimus nepakeistomis (pirminėmis) sutarties 3 punkto sąlygomis, o CK 6.204 straipsniu esą yra siekiama išsaugoti sutartinius santykius, kai sutarties šalis „nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis“. Tokią sprendimo išvadą vertina kaip aiškiai prieštaraujančią bei neatitinkančią CK 6.204 straipsnio turinio tiek vertinant jį lingvistiškai, tiek pagal CK 6.204 straipsnio jurisprudencijos išaiškinimus, tiek pagal CK 6.38 straipsnyje įtvirtintus prievolių vykdymo principus, tiek vadovaujantis CK 6.158 straipsnyje nurodyta sutarties šalių pareiga laikytis sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos.
9.7. Sprendime liko neatskleistas ir nenustatytas privalomų teisinių ieškinio reikalavimo (CK 6.204 straipsnis) pagrindų (ne)buvimas, kadangi jokių teismo motyvų aptariamo teisinio santykio kvalifikavimo klausimu jame pateikta nėra. Pažymi savo galimybę ir teisėtą ketinimą atitinkamai pratęsti ginčo sutarties vykdymą, kaip buvo pažadėta. Deja, atsakovei nei viešųjų paslaugų, nei teritorijos infrastruktūros užtikrinimo ir įrengimo dalykai kapinėse visiškai nesvarbūs, jie yra absoliučiai antraeiliai, nes apie tai net neminima atsikirtimuose į ieškinį. Atsakovė, bylos duomenimis, atskleidė vienintelį savo tikslą – bet kokia kaina, net ir be teisinio pagrindo, nedelsiant atsisakyti sutarties su apeliante.
9.8. Nuo pat pradžių, siekdama sumažinti sklypo suformavimo vėlavimo pasekmes sklandžiam sutarties vykdymui, apeliantė ne vieną kartą kreipėsi į atsakovės atsakingus darbuotojus prašydama, ragindama ir net reikalaudama pagaliau išspręsti sklypo suformavimo klausimą ir kiekvieną kartą gaudavo pažadą, kad, einant sutarties galiojimo laikui į pabaigą, sutartis bus vienareikšmiškai pratęsta vėlavimo laikui. Teisiškai svarbu byloje yra tinkamai taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalies nuostatą „šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo“. Sprendime pasisakyta, kad beveik dvidešimt metų apeliantė nekėlė kitai sutarties šaliai klausimo dėl jos termino pratęsimo ir tai buvo vienas iš teismo nurodytų pagrindų atmesti ieškinį byloje. Apeliantė kategoriškai nesutinka su tokiu teisės (t. y. CK 6.204 straipsnio) taikymu byloje ir prašo jį peržiūrėti apeliacinėje bylos.
9.9. Sprendime liko neatskleista, nes byloje neišnagrinėta aplinkybė, kokią įtaką ir pasekmes šalių prievoliniams santykiams turėjo 2007 m. rugsėjo 24 d. pasirašytas sutarties 8.2 punkto pakeitimas ir jo priežastys, taip pat ar apeliantė turėjo nors kiek realią galimybę kaip lygiavertė šalis nurodyti atsakovei pakeisti dar ir sutarties 3 punktą, nors dėl to jau tuomet vyko derybos su atitinkamais atsakovės įgaliotais sutarties klausimu asmenimis. Apeliantės vadovui buvo asmeniškai pažadėta ne iš anksto, tačiau būtent prieš sutarties termino pasibaigimą kapinių eksploatavimą pratęsti atitinkamai „sugaištam“ laikui dėl žemės sklypo suformavimo. Tą faktą byloje atsakovė šiuo metu neigia, tačiau būtent į jį atsižvelgdama apeliantė dar 2023 m. pradžioje inicijavo sutarties keitimo procedūrą su atsakove.
9.10. Net ir atsižvelgiant į apeliantės, kaip juridinio asmens ir verslo subjekto, pasirašiusio sutartį, prisiimtą riziką dėl nebuvimo suformuoto žemės sklypo, kurio formavimo procesą per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo apeliantė privalėjo finansuoti sutarties 6.7 punkte nurodyta tvarka pervesdama net 27 700 litų atsakovei ir paraleliai investuoti sutarties 7 punkte nurodytus 5 mln. litų, vis dėlto negalima paneigti protingumo bei teisingumo principų reikalavimų. Mano, kad apeliantė turėjo pagrįstą teisę (teisėtą lūkestį) gauti nuolatines pajamas iš jos visiškai įrengtų kapinių eksploatavimo laikotarpiu gautų pajamų per pradinį sutartimi nustatytą terminą (nuo 2004 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d.). Per pradinį kapinių eksploatavimo laikotarpį negavus planuotų pajamų, pripažintina, kad apeliantė įgijo teisėtą pagrindą reikalauti pakeisti byloje ginčijamą sutarties sąlygą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
10.1. Nurodė, kad, anot ieškovės, „ginčo sutarties 14 punkte aiškiai nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybė pratęsiant ją“, tačiau šioje vietoje ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi aiškiai neteisingus teiginius. Nagrinėjamu atveju sutarties 14 punkte nurodyta frazė „pasibaigus sutarties terminui ir toliau nepratęsus sutarties <...>“, tačiau pats sutarties 14 punktas skirtas apsibrėžti sutarties pasibaigimo teisinius padarinius – statinių ir įrenginių perdavimą savivaldybei. Nors sutarties 14 punkte yra pavartojamas žodis „pratęsimas“, tačiau nei šiame, nei jokiame kitame sutarties punkte nenumatyta jokia sutarties pratęsimo teisė per se, neįtvirtintos sutarties pratęsimo sąlygos, aplinkybės, terminai ir pan. Skundžiamo sprendimo 16 punkte visiškai teisingai teismo yra įvertinta, jog nei sutartyje, nei konkurso nuostatuose nebuvo nurodyta galimybė pakeisti (pratęsti) sutarties 3 punkte nustatytą jos galiojimo terminą, dėl ko atitinkamai ir analizuoti kitų viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų viešojo pirkimo sutarties keitimo sąlygų skundžiamame sprendime nebuvo teisinio pagrindo.
10.2. Nei ieškinyje, nei dublike nebuvo remiamasi koncesijų įstatymu. Ieškovė neįrodinėjo savo ieškinio reikalavimo dėl sutarties galiojimo termino pratęsimo jokiomis aplinkybėmis, kurioms teisiškai įvertinti galėtų būti aktualios koncesijų įstatymo nuostatos. Apeliaciniame skunde taip pat nedetalizuojama, kokios konkrečiai specialiosios koncesijų teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos yra aktualios ginčo situacijai, nenurodoma, kad jos apskritai kaip nors keičia pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisingumą bei teisėtumą.
10.3. Nurodė, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui buvo atliekamas paruošiamųjų dokumentų būdu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė (jos atstovai) teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau teismui nedalyvavimo priežasčių nenurodė, atidėti teismo posėdžio neprašė, jokių papildomų rašytinių paaiškinimų neteikė. Mano, kad byloje nebuvo pagrindo abejoti, jog ieškovė savo poziciją buvo išdėsčiusi ieškinyje bei dublike ir papildomų paaiškinimų teismui neturėjo. Teismui nenustačius pagrindo bylos nagrinėjimą atidėti, bylos išnagrinėjimas viename teismo posėdyje vertintinas ne kaip skubotas, o kaip efektyvus ir atitinkantis proceso koncentracijos principą.
10.4. Nurodė, kad teismas skundžiamo sprendimo 19 punkte įvertino apeliantės argumentus, jog jos teisė eksploatuoti kapines, tai yra sutarties objektą, realiai sutrumpėjo beveik ketverius metus. Teismas konstatavo, kad „valstybinis žemės sklypas atsakovui buvo perduotas tik 2007 m. gegužės 2 d., tačiau ši aplinkybė ieškovui faktiškai nesutrukdė 1 kapinių etapą įrengti dar iki to laiko, kol valstybė perdavė ginčo žemės sklypą atsakovui, o šią aplinkybę pagrindžia 2005 m. gegužės 2 d. ieškovės raštas, kuriame jis deklaruoja, kad įrengė 1 kapinių etapą“. Remdamasis šiomis išvadomis, teismas skundžiamo sprendimo 20 punkte įvertino ir pagrindo taikyti ieškovės prašomą CK 6.204 straipsnį nebuvimą, konstatavęs, jog minėtu straipsniu siekiama išsaugoti sutartinius santykius, t. y. kai sutarties šalis nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl jos kaltės, ir kita sutarties šalis atsisako sutartį pakeisti, tai gali padaryti teismas ir sutartiniai santykiai gali tęsis toliau. Pažymėjo, kad ieškovė iki sutarties galiojimo pabaigos vykdė sutartį nepakeistomis 3 punkto sąlygomis, kas tik įrodo, jog ieškovė galėjo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir nepakeitus sutarties galutinio galiojimo termino.
10.5. Ieškovė, sudarydama sutartį, žinojo ir suprato, kad kapinėms įrengti numatytas žemės sklypas priklauso valstybei ir sutarties pasirašymo dieną savivaldybei dar nebuvo perduotas. Aplinkybė, kad valstybinės žemės sklypas, kuriame apeliantė turėjo pagal sutartį įrengti ir eksploatuoti kapines, savivaldybei perduotas tik 2007 m. gegužės 2 d., galėjo turėti įtakos nebent sutarties 8 punkte įtvirtintiems kapinių atskirų etapų įrengimo terminams (dėl ko būtent ir buvo 2007 m. rugsėjo 24 d. pasirašytas sutarties pakeitimas), tačiau mano, jog šios aplinkybės niekaip nelietė sutarties 3 punkte aiškiai ir besąlygiškai nustatyto pačios sutarties galiojimo termino. Ieškovė neginčijo, jog vykdė sutartį su nepakeistu 3 punktu iki pat sutarties galiojimo termino pabaigos, taigi atitinkamai ir pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog sutarties 3 punkte įtvirtinta sąlyga nesukliudė ieškovei vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir atitinkamai nėra pagrindo ją keisti CK 6.204 straipsnio pagrindu dėl tariamų „atsakovės sukeltų reikšmingų Sutarties vykdymo suvaržymų, kas iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą“.
Šalies argumentai
10.6. Apeliantė, teigdama patyrusi suvaržymus 2003–2007 m. laikotarpiu, kol valstybinės žemės sklypas nebuvo perduotas savivaldybei, klausimą dėl sutarties pakeitimo šiuo pagrindu iškėlė tik 2023 m., ką teismas skundžiamame sprendime taip pat įvertino kaip pakankamą pagrindą išvadai, kad realaus suvaržymo įrengti visus kapinių etapus ir juos eksploatuoti iki sutarties galiojimo termino pabaigos apeliantė nepatyrė. Manydama patyrusi suvaržymus iki 2007 m. (tiek susijusius su bendru sutarties galiojimo terminu, tiek su apeliantės užuominomis dėl nesumažintų investicinių įsipareigojimų ar kt.), apeliantė privalėjo jau tuo metu imtis priemonių savo manomai pažeistiems interesams ginti, o laiku jų nesiėmusi, neturi pagrindo reikalauti pratęsti sutarties galiojimo terminą remdamasi prieš bene 20 m. įvykusiais tariamais suvaržymais eksploatuoti kapines.
10.7. Apeliantės teisėtas lūkestis vykdyti veiklą ginčo kapinėse yra įgyvendintas, kadangi sutartis pasibaigė joje numatytų terminu ir viso sutarties galiojimo metu apeliantė gavo komercinę naudą, o jokių teisėtų lūkesčių dėl veiklos tęsimo po 2023 m. gruodžio 12 d. negalėjo turėti, kadangi sutarties 3 punktas aiškiai numatė konkrečią galutinę sutarties galiojimo datą – 2023 m. gruodžio 12 d. Jau pasirašydama sutartį apeliantė sutiko su visomis jos sąlygomis, įskaitant tiek kapinėms įrengti reikalingos infrastruktūros finansavimą, tiek ir sutarties galiojimo terminą.
10.8. Atkreipė dėmesį į tai, jog favor contractus principas yra aktualus sprendžiant dėl galimo sutarties nutraukimo, tačiau šiuo atveju sutartis nebuvo administracijos vienašališkai nutraukta, atvirkščiai, sutarties 3 punkte buvo aiškiai ir konkrečiai nustatytas jos galiojimo terminas, jam suėjus sutartis baigė galioti. Administracija pabrėžė, jog favor contractus principas nesuteikia pagrindo sutarties šaliai reikalauti pratęsti sutarties galiojimo terminą jai pasibaigus, ypač kai sutarties galiojimo termino pratęsimo galimybė netgi nebuvo pačioje sutartyje numatyta. Nei sutartyje, nei konkurso nuostatuose apskritai nebuvo nurodyta galimybė pakeisti (pratęsti) sutarties 3 punkte nustatytą jos galiojimo terminą, taigi administracija neturėjo pareigos sutikti su ieškovės prašymu dėl sutarties galiojimo termino pratęsimo, nesutikdama jo pratęsti administracija nepažeidė nei favor contractus principo, nei jokių kitų teisinių principų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
12. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
13. Byloje kilo ginčas dėl sutarties modifikavimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-110-313/2016).
Žemesnės instancijos teismas
15. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2024 m. birželio 13 d. ieškovės raštą dėl Liepynės kapinių įrengimo darbų ir 2005 m. liepos 7 d. ir 2013 m. gruodžio 6 d. atliktų darbų priėmimo aktų kopijas. Apeliantės teigimu, naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado siekiant argumentuoti sprendimo 19 ir 20 punktuose pateiktų išvadų neteisingumą ir nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės naujai pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, atsakovė teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais, jų pridėjimui prie bylos neprieštaravo, todėl teismas, įvertinęs tai, kad naujai pateiktų įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, daro išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai prie bylos pridėtini.
Faktinės bylos aplinkybės
16. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 12 d. ieškovė su atsakovu sudarė kapinėms Žirnių gatvėje įrengti ir eksploatuoti sutartį Nr. 43 dėl kapinių (toliau – ir (ar) Liepynės kapinės) įrengimo ir eksploatavimo (tvarkymo) paslaugų. Pagal sutarties 3 punktą, sutartis įsigalioja šalims ją pasirašius ir galioja 20 metų – iki 2023 m. gruodžio 12 d. Šalys 2007 m. rugsėjo 24 d. susitarimu Nr. 14-142 dėl 2003 m. gruodžio 12 d. kapinėms Žirnių gatvėje įrengti ir eksploatuoti sutarties Nr. 43 pakeitimo pakeitė sutarties 8.2 punktą nurodydamos, kad 2 kapinių etapas įrengiamas (10 ha) ne vėliau kaip per kitus 5 metus, pradedant jį skaičiuoti nuo 1 etapo perdavimo dienos. Taip pat nurodyta, kad šis pakeitimas įsigalioja jį pasirašius ir nekeičia jokių kitų 2003 m. gruodžio 12 d. sutarties Nr. 43 sąlygų. Kapinių 2 etapas buvo pripažintas tinkamu naudoti 2013 m. gruodžio 6 d. Byloje nėra pateikti įrodymai dėl 3 ir 4 etapų kapinių įrengimo ir pripažinimo tinkamais naudoti.
17. 2023 m. sausio 2 d. raštu Nr. A51-676/23 atsakovė prašė ieškovės pateikti informaciją dėl tarpinių kapinių įrengimo ir perdavimo naudoti etapų terminų pažeidimo; nurodė, kad nėra perduotas 3 kapinių etapas. Atsakovės nurodymu, 4 kapinių įrengimo etapas turėjo būti įrengtas ir perduotas iki sutarties galiojimo pabaigos – 2023 m. gruodžio 12 d. 2023 m. sausio 23 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl sutarties galiojimo pratęsimo iki 2028 m. gruodžio 12 d., motyvuodama tuo, kad kapinių įrengimo darbų pradžia nusikėlė ne dėl nuo ieškovės priklausiusių aplinkybių ir ieškovė iki sutarties 3 punkte nurodyto sutarties galiojimo termino nespės užbaigti darbų. Atsakovė 2023 m. vasario 22 d. raštu Nr. A51-33130/23 pakartotinai prašė ieškovės pateikti atsakymus į 2023 m. sausio 2 d. pateiktus klausimus. Ieškovė 2023 m. kovo 6 d. raštu nurodė, kad 3 kapinių etapas bus užbaigtas iki 2023 m. spalio 15 d.
18. Atsakovė 2023 m. balandžio 4 d. raštu Nr. A51-59531/23 sutiko sutarties galiojimo terminą pratęsti iki 2024 m. spalio 14 d. Ieškovė 2023 m. birželio 13 d. raštu pakartotinai atsakovės paprašė pratęsti sutarties galiojimo terminą iki 2028 m. gruodžio 12 d., tačiau atsakovė pakartotinai 2023 m. liepos 13 d. raštu Nr. A51-117561/23 sutiko sutartį pratęsti iki 2024 m. spalio mėn. Ieškovė 2023 m. liepos 17 d. raštu nesutiko su siūlomu terminu ir pakartotinai paprašė pratęsti sutartį jau iki 2026 m. gruodžio 12 d. Atsakovė 2023 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. A51-173636/23 nustatė 5 dienų terminą ieškovei pareikšti sutikimą dėl papildomo sutarties termino pratęsimo iki 2024 m. spalio 13 d. Ieškovė 2023 m. lapkričio 8 d. raštu su tokiu terminu nesutiko. Atsakovė 2023 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. A51-187303/23 informavo ieškovę apie sutarties galiojimo pabaigą 2023 m. gruodžio 12 d. (Sutarties 3 punktas).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Ieškovė savo reikalavimus kildina iš CK 6.204 straipsnio nuostatų iš esmės teigdama, jog sutartinių prievolių pusiausvyra pasikeitė iš karto po sutarties pasirašymo. Teigia, kad sutartimi ieškovė įsipareigojo savo lėšomis įrengti ir eksploatuoti kapines, tačiau beveik ketverius metus po sutarties sudarymo atsakovė neperdavė ieškovei valstybinės žemės sklypo, dėl to ieškovė kapinių eksploatuoti negalėjo nepateisinamai ilgą laiką, o šios aplinkybės turėjo esminę įtaką ginčo šalių teisinių santykių pasikeitimui bei jų pusiausvyrai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
20. Akcentuotina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Sutarties šalių valia, jei ji neprieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), negali būti ignoruojama ne tik sutarties šalių tarpusavio santykiuose, bet ir sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių. Pažymėtina, kad sąlygos, dėl kurių susitariama sutartyje, nebūtinai turi būti vienodai palankios abiem sutarties šalims, tačiau susitarimas dėl jų turi būti pasiektas abiejų šalių bendra valia.
21. CK 6.204 straipsnis reglamentuoja situaciją, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai, todėl nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuojau pat po sutarties įvykdymo suvaržymo (CK 6.204 straipsnio 3 dalis). Šalims per protingą laiką nesusitarus dėl sutarties pakeitimo, jos abi turi teisę kreiptis į teismą. Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad jos atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Sutarties suvaržymu laikomi atvejai, kai iš esmės padidėja įvykdymo kaina arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: pirma, tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; antra, tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; trečia, tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; ketvirta, nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Būtina nustatyti, jog egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, priešingu atveju neatsiranda pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).
22. Ieškovės nuomone, egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalies įtvirtintos sąlygos, nes ginčo sutarties vykdymas buvo suvaržytas atsakovės iniciatyva, kadangi jai net 4 metus nebuvo perduotas sutarties objektas, t. y. žemės sklypas, kurio teritorijoje ieškovė turėjo įrengti ir eksploatuoti kapines. Apeliaciniu skundu įrodinėjama, kad dėl tokio atsakovės neveikimo ieškovės teisė eksploatuoti kapines, tai yra sutarties objektą, realiai sutrumpėjo beveik ketverius metus iš dvidešimties, kas sudaro reikšmingą laikotarpį, per kurį apeliantė negalėjo eksploatuoti kapinių ir gauti veiklos pajamų. Ieškovės teigimu, minėtos aplinkybės atsirado po nuomos sutarties sudarymo (CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1 punktas), šių aplinkybių ieškovė negalėjo numatyti (CK 6.204 straipsnio 2 dalies 2 punktas), negalėjo jų kontroliuoti (CK 6.204 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ieškovė nebuvo prisiėmusi tokių aplinkybių atsiradimo rizikos (CK 6.204 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
23. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sutarties vykdymas būtų buvęs apsunkintas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Nors byloje nėra objektyvių įrodymų, kuriais būtų užfiksuotas sutarties objekto perdavimo ieškovei momentas, tačiau kitų byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovės prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymas nebuvo apribotas. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad ginčo sutarties 8 punktu šalys buvo susitarusios dėl maksimalių tarpinių kapinių įrengimo terminų. Šalys susitarė, kad kapinės I etapu (5 ha teritorija) turi būti įrengtos ne vėliau kaip per 12 mėnesių (įskaitant techninio projekto parengimą ir patvirtinimą) (sutarties 8.1 punktas). Taip pat šalys susitarė, kad įrengtas kapines (ar jų dalį) priima valstybinė komisija. Kapinių įrengimo data turi būti užfiksuota darbų priėmimo aktu nustatyta tvarka (sutarties 11 punktas). Nustatyta, kad į bylą pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus 2005 m. liepos 7 d. aktas, kuriame užfiksuota, jog komisija apžiūrėjo pagal parengtą, bet nepatvirtintą Liepynės kapinių techninį projektą ieškovės atliktus darbus vykdant 2023 m. gruodžio 12 d. konkurso kapinėms Žirnių gatvėje įrengti ir eksploatuoti sutartį Nr. 43 ir 2005 m. sausio 11 d. pasirašytą papildomą susitarimą prie minėtos sutarties ir nustatė, jog atlikti žemės darbai (planiravimas, grunto kasimas, išvežimas) visame 5 ha plote (akto 1 punktas) ir atlikti kiti su kapinių įrengimu susiję darbai (akto 2–13 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytus įrodymus, konstatuoja, jog nors I kapinių įrengimo etapas ir nebuvo įvykdytas per sutarties 8.1 punkte nustatytą 12 mėnesių terminą, tačiau faktiškai I kapinių įrengimo etapas buvo užbaigtas ir perduotas vėliausiai 2005 m. liepos 7 d., t. y. po ginčo sutarties pasirašymo praėjus 17 mėnesių. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo sutarties objektas ieškovei faktiškai buvo perduotas laiku ir ieškovės ginčo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui esminės reikšmės neturėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, jog dėl atsakovės netinkamo sutarties vykdymo egzistuotų CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
24. Taip pat į bylą buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto direktoriaus patvirtintas 2013 m. gruodžio 6 d. antruoju etapu perduodamo naujo Liepynės kapinių kvartalo pripažinimo tinkamu eksploatuoti aktas, kuriame užfiksuota, jog 2008 m. gruodžio 1 d. pradėta eksploatuoti 5 ha skirto kapinėms ploto. Šalys paaiškino, kad I etapu įrengtų kapinių eksploatavimo pradžios momentas užsitęsė dėl kapinių užimamo valstybinio žemės sklypo perdavimo atsakovei, tačiau, kaip minėta anksčiau, faktiškai ieškovė kapinių įrengimo darbus, numatytus 2003 m. gruodžio 12 d. sutartyje Nr. 43, faktiškai pradėjo vykdyti iš karto po ginčo sutarties pasirašymo dienos. Tai reiškia, jog aplinkybė, kad I etapu įrengta kapinių dalis buvo pradėta eksploatuoti tik 2008 m. gruodžio 1 d., negali būti laikoma priežastimi pratęsti ginčo sutarties terminą, o ieškovė, manydama, kad dėl nurodytų aplinkybių negavo su kapinių eksploatavimu susijusių pajamų, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
25. Svarbu akcentuoti ir tai, kad 2003 m. gruodžio 12 d. sutartimi Nr. 43 buvo susitarta dėl kapinių įrengimo ir eksploatavimo (tvarkymo) paslaugų teikimo, o šios sutarties 3 punktu šalys aiškiai susitarė dėl sutarties galiojimo terminų, t. y. šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja šalims ją pasirašius ir galioja 20 metų – iki 2023 m. gruodžio 12 d. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo sutarties 3 punktas būtų buvęs keistas. Taip pat šia sutartimi nėra numatyta nei sutarties pratęsimo tvarka, nei sutarties pratęsimo pagrindai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys 2007 m. rugsėjo 24 d. susitarimu Nr. 14‑142 „Dėl 2003 m. gruodžio 12 d. kapinėms Žirnių gatvėje įrengti ir eksploatuoti sutarties Nr. 43 pakeitimo“ pakeitė tik sutarties 8.2 punktą nurodydamos, kad 2 kapinių etapas įrengiamas (10 ha) ne vėliau kaip per kitus 5 metus, pradedant jį skaičiuoti nuo I etapo perdavimo dienos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalys 2007 m. rugsėjo 24 d. pakeitė sutarties 8.2 punkte numatytą 2 kapinių etapo įrengimo tarpinį terminą, tačiau tai savaime nepakeitė sutarties galiojimo termino, numatyto sutarties 3 punkte. Nurodytas aplinkybes patvirtina 2007 m. rugsėjo 24 d. susitarimo 2 punkte išdėstyta sąlyga: „Šis pakeitimas įsigalioja jį pasirašius ir nekeičia jokių kitų 2003 m. gruodžio 12 d. sutarties Nr. 43 tarp savivaldybės ir įmonės sąlygų, kurios nėra aptartos šiame pakeitime.“ Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės teisėtas lūkestis vykdyti veiklą ginčo kapinėse yra įgyvendintas, kadangi sutartis pasibaigė joje numatytų terminu ir viso sutarties galiojimo metu ieškovė turėjo teisę gauti komercinę naudą, o jokių teisėtų lūkesčių dėl veiklos tęsimo po 2023 m. gruodžio 12 d. negalėjo turėti, kadangi sutarties 3 punktas aiškiai numatė konkrečią galutinę sutarties galiojimo datą – 2023 m. gruodžio 12 d.
26. Nors apeliaciniu skundu ieškovė teigia, kad sprendime liko neatskleista bylos esmė, nes byloje neišnagrinėta aplinkybė, kokią įtaką ir pasekmes šalių prievoliniams santykiams turėjo 2007 m. rugsėjo 24 d. pasirašytas sutarties 8.2 punkto pakeitimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip minėta, šalys 2007 m. rugsėjo 24 d. susitarimu Nr. 14-142 „Dėl 2003 m. gruodžio 12 d. kapinėms Žirnių gatvėje įrengti ir eksploatuoti sutarties Nr. 43 pakeitimo“ pakeitė tik sutarties 8.2 punktą nurodydamos, kad 2 kapinių etapas įrengiamas (10 ha) ne vėliau kaip per kitus 5 metus, pradedant jį skaičiuoti nuo I etapo perdavimo dienos. Nors ieškovė į bylą pateikė 2024 m. birželio 13 d. raštą dėl Liepynės kapinių įrengimo darbų, kuriame užfiksuoti I, II ir II etapu faktiškai atlikti kapinių įrengimo darbai, tačiau šie duomenys teisingam bylos išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, kadangi byloje nėra sprendžiamas nei darbų tinkamo atlikimo, nei sutarties tinkamo įvykdymo klausimas. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog sutarties 8.2 punkto pakeitimas turėjo įtakos tik kitiems tarpiniams terminams, bet ne galutiniam sutarties galiojimo terminui – tai paaiškinama tuo, kad sutarties 3 punktas nebuvo keičiamas, šalys tą suprato, o sutarties 8 punkte yra numatyti maksimalūs tarpiniai kapinių įrengimo terminai. Vertinant tiek sutarties 3 punktą, tiek sutarties 8 punktą sistemiškai, aiškiai matyti, kad sutarties galiojimo terminas (20 metų) neturi tiesioginio ryšio su kapinių įrengimo tarpiniais terminais, kadangi pastarieji yra numatyti kaip maksimalūs ir tik nuo ieškovo pasitelktų / turimų resursų priklausė, ar ieškovė kapines įrengs anksčiau nei maksimalūs terminai, ar jų dalies iš viso neįrengs ir neperduos eksploatuoti, kaip nutiko ginčo atveju.
27. Deklaratyviais laikytini apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, ar ieškovė turėjo nors kiek realią galimybę kaip lygiavertė šalis nurodyti atsakovei pakeisti dar ir sutarties 3 punktą. Pažymėtina, kad sutarties 27 punkte nustatyta, kad sutartis abiejų šalių susitarimu gali būti keičiama, pildoma ar nutraukiama anksčiau laiko. Dar daugiau, į bylą pateiktas 2007 m. rugsėjo 24 d. susitarimas Nr. 14-142 dėl sutarties keitimo patvirtina, jog šalys ne tik formaliai buvo numačiusios galimybę keisti sutarties sąlygas, tačiau ir faktiškai tokį susitarimą vykdė. Dar daugiau, apeliaciniu skundu ne kartą nurodyta, kad atsakovės atstovai nuolat žadėjo ieškovei, jog ginčo sutarties pasibaigimo terminas bus pratęstas, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutarties keitimo galimybė buvo numatyta sutartyje, kad ieškovė faktiškai buvo pasinaudojusi nurodyta sutarties sąlyga, daro išvadą, kad ieškovė turėjo realią galimybę derėtis su atsakove dėl sutarties 3 punkto pakeitimo, tačiau to nepadarė.
28. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė 2023 m. balandžio 4 d. raštu Nr. A51-59531/23 bei 2023 m. liepos 13 d. raštu Nr. A51-117561/23 siūlė ieškovei pratęsti sutarties galiojimo terminą iki 2024 m. spalio 14 d., tačiau ieškovė 2023 m. liepos 17 d. raštu su pateiktu pasiūlymu nesutiko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės rodo, kad atsakovė siekė bendradarbiauti su ieškove ir suteikti jai galimybę užbaigti 2003 m. gruodžio 12 d. sutartyje Nr. 43 numatytus darbus.
29. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad galimybė ir teisėtas ketinimas atitinkamai pratęsti ginčo sutarties vykdymą ieškovei buvo pažadėti atsakingų atsakovės atstovų. Akcentuotina, kad rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Minėta, kad atsakovė siūlė ieškovei pratęsti sutarties galiojimo terminą iki 2024 m. spalio 14 d., tačiau pati ieškovė su tokiu atsakovės pasiūlymu nesutiko, prašydama terminą pratęsti daug ilgesniam laikui. Įrodymų, kad atsakovė būtų žadėjusi pratęsti sutarties galiojimo terminą ilgesniam, nei buvo pasiūlyta, terminui, ieškovė į bylą nepateikė. Tokių aplinkybių nepatvirtino ir atsakovė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad šalys derino sutarties pratęsimo galimybę ilgesniam nei 2023 m. balandžio 4 d. raštu Nr. A51-59531/23 bei 2023 m. liepos 13 d. raštu Nr. A51-117561/23 pasiūlytam terminui.
30. Apeliaciniu skundu, be kita ko, teigiama, kad teismo motyvuose visai neminimos VPĮ nuostatos. Teigia, jog ginčo sutarties dalykas yra viešosios paslaugos, o nepriklausomai nuo bendrosios sutarčių keitimo sampratos visi viešojo pirkimo sutarties pakeitimai patenka į viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį. Akcentuotina, jog VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintos išsamios viešojo pirkimo sutarčių keitimo materialiosios taisyklės, kurių pagrindu šalys gali pakeisti tarpusavio sutartinius santykius ir pagal kurias vertinamas tokių veiksmų atlikimo teisėtumas. Nagrinėjamam ginčui aktualus VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų viešojo pirkimo sutarčių keitimo pagrindų aiškinimas ir taikymas. Viešojo pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos viešojo pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas viešojo pirkimo dokumentuose nustatant viešojo pirkimo sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant viešojo pirkimo sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų viešojo pirkimo sutarties pobūdis (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Akcentuotina, kad 2003 m. gruodžio 12 d. sutartyje Nr. 43 nėra numatyta nei sutarties pratęsimo tvarka, nei sutarties pratęsimo pagrindai, todėl daroma išvada, jog šio ginčo išnagrinėjimui VPĮ nuostatos netaikomos.
31. Apeliantės vertinimu, ginčo sutarties sudarymo metu galiojusi Koncesijų įstatymo redakcija aiškiai įtvirtino koncesijos sutarčių pakeitimo (pratęsimo) galimybę, o šiuo metu galiojanti KĮ nauja redakcija ypač detaliai reglamentuoja visas koncesijos konkursų organizavimo ir sutarčių procedūras. Akcentuotina, kad, pagal CPK 312 straipsnį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, jog apeliacinės instancijos teisme negalima kelti jokių naujų reikalavimų ar jų grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė jokių aplinkybių, kurioms remiantis galėtų būti aktualios Koncesijų įstatymo nuostatos, tačiau ir apeliaciniame skunde taip pat nedetalizuoja, kokios byloje nustatytos aplinkybės neatitinka Koncesijų įstatyme nustatytų reikalavimų. Ieškovės deklaratyvus teiginys, kad yra pagrindas bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, siekiant įvertinti Koncesijų įstatymo taikymo atitiktį ginčo teisiniams santykiams, negali būti laikomas objektyviu pagrindu panaikinti skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo teisinius santykius, nenustatė koncesijų įstatymo taikymo pagrindų, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai jas ištyrė, tinkamai vertino teisės normas, susijusias su sutarčių modifikavimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
35. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą, į bylą nepateikė, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
36. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.