- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- e2S-463-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18186-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Labradoras“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Labradoras“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sutarties modifikavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Labradoras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašydama modifikuoti sutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
2. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki galutinio teismo sprendimo priėmimo uždrausti atsakovei perduoti tretiesiems asmenims vykdyti 2003 m. gruodžio 12 d. konkurso kapinėms Žirnių gatvėje įrengti ir eksploatuoti sutarties Nr. 43 (toliau – sutartis) (su 2007 m. rugsėjo 24 d. pakeitimu Nr. 14-142) dėl kapinių įrengimo ir eksploatavimo (tvarkymo) paslaugų dalyku esančias bet kurias prievoles.
3. Prašymą motyvavo tuo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė savavališkai perduos tretiesiems asmenims teisę teikti kapinių įrengimo ir eksploatavimo (tvarkymo) paslaugas, o ieškovė dėl tokių atsakovės veiksmų patirs nuostolius (negautas pajamas, investuotas milijoninės lėšas) bei bus pažeistas viešasis (miesto gyventojų) interesas gauti kokybiškas ieškovės teikiamas kapinių įrengimo ir eksploatavimo (tvarkymo) paslaugas. Atsakovei įgyvendinus nurodytus veiksmus, būtų apsunkintas galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas arba jis pasidarytų negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi prašymą tenkino. Teismas nutarė uždrausti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai perduoti tretiesiems asmenims vykdyti 2003 m. gruodžio 12 d. konkurso kapinėms Žirnių gatvėje įrengti ir eksploatuoti sutarties Nr. 43 (su 2007 m. rugsėjo 24 d. pakeitimu Nr. 14-142) dėl kapinių įrengimo ir eksploatavimo (tvarkymo) paslaugų dalyku esančias bet kurias prievoles iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo teismas nevertina įrodymų pakankamumo ir nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar reiškiami reikalavimai galėtų būti patenkinti.
6. Teismas padarė išvadą, kad skubiai nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti žala, kuri nurodoma prašyme, jog tokiu atveju kiltų grėsmė, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas bus apsunkintas arba išnyks bylos nagrinėjimo dalykas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantė (atsakovė) Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo tenkinti atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 n. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
7.1. Teismas, priimdamas ieškinį, 2023 m. gruodžio 14 d. rezoliucija nustatė atsakovei 7 dienų terminą atsiliepimui į prašymą pateikti. Pats ieškinys su prašymu atsakovei persiųstas tik 2023 m. gruodžio 15 d. – visgi, pirmos instancijos teismas, nesulaukęs savo paties nustatyto termino atsiliepimui į prašymą pateikti pabaigos, priėmė nutartį. Administracija be jokios objektyvios priežasties liko neišklausyta, o teismas skubiai priėmė nutartį – atsakovei nėra aišku, kodėl taip buvo pasielgta.
7.2. Ieškovės ieškinys, priešingai nei nurodoma nutartyje, nėra prima facie pagrįstas ir tam net nereikia atlikti byloje esančių įrodymų vertinimo. Sutarties 3 punktas, numato, kad sutartis galioja iki 2023 m. gruodžio 12 d., šalių keistas nebuvo. Iki sutarties galiojimo pabaigos, vadovaujantis sutarties reikalavimais, buvo įrengti ir priduoti eksploatavimui tik 2 iš 4 kapinių įrengimo etapų (dalių). Sutarties 8 punkte numatyti tarpiniai kapinių įrengimo etapų terminai buvo maksimalūs („ne vėliau kaip per“), t. y. darbus ieškovė galėjo atlikti ir anksčiau, įvertindami sutarties galiojimo terminą (3 punktas), tačiau ieškovė to nepadarė, o su geranoriškai pateiktu atsakovės pasiūlymu suteikti papildomą terminą iki 2024 m. spalio 13 d. sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti nesutiko.
7.3. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, atsakovė aiškiai nurodė, kad ilgesnio papildomo termino suteikti negali, nes 2024 m. spalio mėn., pasibaigus kitų miesto kapinių priežiūros sutartims, ketinama skelbti bendrą naują konkursą dėl Vilniaus kapinių priežiūros. Administracija buvo nuosekli – vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.209 str., siekė ieškovei suteikti papildomą protingą terminą sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti (iki sutarties galiojimo pabaigos ieškovė įrengė ir pridavė eksploatavimui tik 2 iš 4 kapinių dalis, taip pažeisdamas tiek sutarties 3 punktą, tiek sutarties 8 punkte įtvirtintus tarpinius terminus).
7.4. Teismas, spręsdamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, pirmiausia ir turėjo įvertinti, jog sutartis aiškiai nenumatė jos pratęsimo galimybės, sutarties 3 punktas šalių niekada nebuvo keistas, o atsakovė, bendradarbiaudama su ieškove, ketino ieškovei suteikti protingą papildomą terminą sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, tačiau ieškovė su juo nesutiko, nors sutarties galiojimo pabaigoje buvo įrengusi ir pridavusi eksploatuoti tik 2 iš 4 kapinių etapus (dalis).
7.5. Jokia grėsmė teismo sprendimo vykdymui neegzistuoja, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neadekvačios, neproporcingos ir neteisėtos. Sutartis laikoma pasibaigusia ne vienašališkai, o remiantis konkrečiu sutarties punktu (3 punktas), ieškovės prašymas yra pavėluotas, nes atsakovė dar iki ieškinio pateikimo laikinai, iki 2024 m. spalio 13 d. perdavė ginčo kapinių priežiūrą Savivaldybės valdomai UAB „Grinda“ pagal vidaus sandorį.
7.6. Ieškovė, turėdama pareigą pagrįsti grėsmę galimai jai palankaus būsimo teismo sprendimo vykdymui, nepateikia absoliučiai jokių tai pagrindžiančių argumentų ir įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad byloje netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių galėtų pasunkėti ar tapti sunkiai įgyvendinamu ieškovei galimai palankus teismo sprendimas. Kapinių perdavimas UAB „Grinda“ priežiūrai pagal vidaus sandorį taip pat nekelia grėsmės teismo sprendimo vykdymui, kadangi atsakovė kapinių priežiūrą perdavė laikinai ir ją galėtų nutraukti, jei iki to laiko teismas priimtų palankų ieškovei sprendimą (joks naujas konkursas kapinių priežiūrai šiai dienai nėra paskelbtas, tą ketinama daryti ne anksčiau kaip 2024 m. spalį).
7.7. Ieškovė prašymu siekia atsakovei uždrausti užtikrinti ginčo kapinių priežiūrą iki kol bus išnagrinėta ši byla. Ginčo kapinės negali būti neprižiūrėtos tokį ilgą laiko tarpą – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 41 d. nustato, kad kapinių priežiūros organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Prašymo tenkinimo atveju (nors tam nėra teisinio pagrindo) ginčo kapinės būtų neprižiūrimos neapibrėžtą laiko tarpą, nes ieškovės prašomas taikyti draudimas nereiškia, kad ieškovė teisminio proceso metu galėtų vykdyti kapinių priežiūrą pagal sutartį, t. y. ieškovė formuluoja prašymą taip, kad atsakovei tektų neproporcingos pasekmės, nes teisminio proceso metu apskritai būtų uždrausta kapines prižiūrėti ir teikti susijusias paslaugas visuomenei. Prašymo neproporcingumą ir neadekvatumą pagrindžia ne tik minėta aplinkybė, bet ir tai, kad Sutarties galiojimo terminas yra pasibaigęs – laikinosios apsaugos priemonės negali riboti savivaldybės savarankiškos funkcijos vykdymo, kai byloje nėra absoliučiai jokių duomenų apie grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui.
7.8. Teismas galėjo būti suklaidintas ieškovės teiginių dėl „negautų pajamų, investuotų milijoninių lėšų“, nes, pirma, uždraudimas kitiems asmenims prižiūrėti ginčo kapines net teoriškai negali generuoti jokių pajamų ieškovei, kurias, neva saugo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės. Antra, sutarties 14 punktas labai aiškiai reglamentuoja, kad ieškovės „milijoninės investicijos“ į kapinių įrengimą yra kompensuojamos savivaldybei išperkant už likutinę balansinę vertę kapinėse įrengtus statinius ir kitus įrenginius. Sutartyje nėra numatyta, kad savivaldybė turi atlyginti dar kokias nors ieškovės „atliktas investicijas“, kadangi mainais už kapinių įrengimą ieškovė turėjo ilgalaikę teisę kapinėse vykdyti komercinę veiklą. Galiausiai, leidimai laidoti dabar išduodami tik toj kapinių dalyje, kuri nebuvo įrengta, t. y. ten, kur ieškovės komercinė veikla kapinėse ir taip negeneravo jokių pajamų.
7.9. Teismas iš esmės nusprendė, kad ginčo Liepynės kapinės bylinėjimosi teisme metu tūrėtų būti nenaudojamos, nes niekam negalima perduoti kapinių priežiūros ir susijusių paslaugų teikimo teisės, jei tai formaliai sutampa su sutartyje nurodytomis prievolėmis – toks draudimas yra neteisėtas, kadangi visuomenės poreikis naudoti prižiūrimomis, tvarkomomis ginčo kapinėmis egzistuoja nepaisant sutarties pabaigos ir nepaisant to, kad ieškovė pateikė byloje ieškinį, kas savaime ieškovei negali sutekti pranašumą, lyginant su kita ginčo šalimi, ar juolab pažeisti viešąjį interesą.
7.10. Teismo nurodyta prašymo tenkinimo sąlyga – ieškovės hipotetinė žala – nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinoji sąlyga. Visuomenė negali būti laikoma ieškovės inicijuoto ginčo įkaite, kadangi ginčo kapinės privalo būti prižiūrimos ir visuomenė turi teisę jomis naudotis – tuo tarpu jokia reali grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui nėra įrodyta.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:
8.1. Tikėtiną ieškinio reikalavimo pagrindimą apeliantė neigia nepagrįstu tvirtinimu, kad ieškinys nėra prima facie pagrįstas net ir neatliekant jokių byloje esančių įrodymų vertinimo, kadangi sutarties 3 punktas, numatęs, kad ji galioja iki 2023 m. gruodžio 12 d., šalių keistas nebuvo. Šio sutarties pavienio punkto formali ir neteisinga interpretacija, atsiejant ją nuo visų kitų reikšmingų sutarties aplinkybių konteksto, būtent ir sudaro ginčo dalyką byloje.
8.2. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtent ir pašalino galimybę trukdymams, nesusipratimams teikiant viešąsias ir kitas paslaugas Liepynės kapinėse, nes jų teikimą iki bylos ginčo išsprendimo toliau tęsia ieškovė, o ne staiga, laikinam visiškai naujo objekto eksploatavimui apeliantės atlygintinai nusamdyta UAB Grinda, neturinti nei patirties, nei įdirbio ginčo objekte, kuri pabandė perimti ieškovės dešimtmečiais teiktas paslaugas Liepynės kapinėse.
8.3. Ieškovė sutarties vykdymo laikotarpiu Liepynės kapinėse turi įsirengusi pagalbines, paslaugoms teikti reikalingas patalpas, ten nuolat dirba 9 ieškovės darbuotojai bei 1 susijusios įmonės darbuotojas. Esamu bylos nagrinėjimo momentu pašalinus įrangą bei atleidus turimus darbuotojus, įsiteisėjus galutiniam, galimai palankiam ieškovei teismo sprendimui byloje, minėta, jau nebebus įmanoma sklandžiai užtikrinti buvusios padėties atkūrimo, sutriktų gyventojams ilgus metus teikiamos paslaugos. UAB Grinda teikia daugybę kitų svarbių paslaugų Vilniaus miestui, todėl labai specifinės, nedidelės apimties paslaugos vykdymo laikinas perdavimas jai neatrodo racionalus nei finansiškai, nei organizacine prasme ir pan.
8.4. Viešųjų ir kitų paslaugų teikimo apsunkinimas, papildomos viešųjų finansų išlaidos, neigiamas poveikis paslaugų gavėjams (gyventojams) apeliantės intereso kuo skubiau nutraukti ginčo sutartį, ieškovei pilnai galint ir siekiant užtikrinti dešimtmečiais savo kokybiškai teiktas paslaugas konkrečiame objekte, indikuoja tikslą tiesiog pašalinti Ieškovę kaip Liepynės kapines eksploatuojančią įmonę iš šio objekto įmanomai skubiau, netgi vykstant bylos procesui, visai neatsižvelgiant nei į viešąsias išlaidas, nei kitas aplinkybes.
Šalies argumentai
8.5. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji sudarė naują sutartį su UAB Grinda dėl ginčo objekto tik patvirtina, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje yra būtina. Antra, iki bylos iškėlimo su ieškove apeliantė nepasirašė jokio perdavimo akto, dar gruodžio 8 d. ieškovės vadovas nuvykęs betarpiškai aptarė sutarties pratęsimo klausimą su atitinkamais apeliantės administracijos atsakingais asmenimis. Trečia, sužinojus, kad gruodžio 8 d. į Liepyno kapines atvyko UAB Grinda atstovai įrenginėti laikiną darbuotojų vagonėlį, kitą, po gruodžio 8 d. darbo dieną, t. y. sutarties galiojimo metu, jau buvo pateiktas ieškinys.
8.6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu, galiojant nutarčiai, būtent ieškovė liks pilnai atsakinga už tinkamą Liepynės kapinių priežiūrą ir paslaugų joje organizavimą. Nauji, tik laikinai, priežiūrą vykdantys, juridiniai asmenys (UAB Grinda ar kiti) šios tęstinės funkcijos tikrai atlikti geriau nei tą vykdanti ieškovė, šiuo laikotarpiu tikrai negalėtų.
8.7. Apeliacine tvarka, siekiant išvengti tolesnio teisminio ginčo aptariamu klausimu apimties padidėjimo, ieškovė prašo argumentuoti ir tai, ar ginčo nutartis gali būti suprantama ir aiškinama taip, kad, laikinai paslaugas apeliantės primygtiniu pageidavimu pradėjusiai teikti UAB Grindai, nutartis negalioja, kai bando teigti apeliantė.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
11. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: ieškovės 2023-01-02, 2023-01-23, 2023-02-02, 2023-02-22, 2023-03-06, 2023-04-04, 2023-07-13, 2023-07-17, 2023-11-08 raštus; 2023-12-01 ir 2023-12-06 užsakymus UAB „Grinda“. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2024-01-09 faktinių aplinkybių protokolą Nr. FA-0008-24-3415.
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė nesuformulavo prašymo dėl su atskiruoju skundu pateikiamų naujų įrodymų priėmimo ir neargumentavo jų vėlesnio pateikimo būtinumo, tačiau, kaip matyti iš pateikiamų įrodymų turinio, apeliantė naujais įrodymais įrodinėja, jog ieškovė, vykdydama sutarties vykdymo kontrolę, užfiksavo ieškovės atliktus sutarties vykdymo pažeidimus. Taip pat teikia susitarimą su UAB „Grinda“, kurie patvirtina, kad pagal vidaus sandorį UAB „Grinda“ užtikrina kapinių priežiūrą, todėl nekyla grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė terminą atsiliepimui į ieškovės prašymą pareikšti, tačiau dar nepasibaigus šiam terminui priėmė nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi, dėl skubotos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo apeliantei buvo užkirsta galimybė pateikti atsiliepimą ir papildomus rašytinius įrodymus.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant visapusiškai išnagrinėti apeliantės atskirąjį skundą ir įvertinti skundžiamos nutarties pagrįstumą, apeliantei naujais įrodymais įrodinėjant procesinio laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendimui reikšmingą aplinkybę, yra pagrindas priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus. Šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos išnagrinėjimo, kadangi atsakovė dėl naujų įrodymų turėjo galimybę pasisakyti atsiliepime. Ieškovės pateiktas 2024-01-09 faktinių aplinkybių protokolas yra pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl jis yra bylos medžiaga ir šio įrodymo prijungimo prie bylos klausimas nesprendžiamas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei, prašydama modifikuoti sutartį pratęsiant terminą 2003 m. gruodžio 12 d. „Konkurso kapinėms Žirnių gatvėje įrengti ir eksploatuoti sutarties Nr. 43“ (su 2007 m. rugsėjo 24 d. pakeitimu Nr. 14-142) tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Labradoras“ 3 punktą nustatant jos galiojimo terminą iki 2027 m. gruodžio 12 d.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
17. Pažymėtina, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kita sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (liet. preliminariai pagrįsto) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti teismo tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad ieškinys nelaikytinas preliminariai pagrįstu, nes šalių sutarties 3 punktas, numato, kad sutartis galioja iki 2023 m. gruodžio 12 d., šalių keistas nebuvo; iki sutarties galiojimo pabaigos, vadovaujantis Sutarties reikalavimais, buvo įrengti ir priduoti eksploatavimui tik 2 iš 4 kapinių įrengimo etapų (dalių). Sutarties 8 punkte numatyti tarpiniai kapinių įrengimo etapų terminai buvo maksimalūs („ne vėliau kaip per“), t. y. darbus ieškovė galėjo atlikti ir anksčiau, įvertindama sutarties galiojimo terminą (3 punktas), tačiau ieškovė to nepadarė, o su geranoriškai pateiktu savivaldybės pasiūlymu suteikti papildomą terminą iki 2024 m. spalio 13 d. sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti nesutiko.
20. Ieškovės ieškinio reikalavimas grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, kuris numatytas įstatyme. Taip pat pažymėtina, kad nors apeliantė atskirajame skunde nurodo argumentus dėl ieškinio reikalavimo nepagrįstumo, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus įvertins priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, o, kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas, todėl konstatuotina, jog pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
21. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
22. Teismas turėtų netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1728/2014).
23. Kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuojami teismo sprendimo pagrindu, toks sprendimas neturi būti vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-667/2014). Tokio ieškinio dalyko, kokį suformulavo ieškovė, patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo – teismo sprendimo teisinė galia realizuotųsi ipso facto (savaime pagal faktą). Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, nėra būtina ir įprastai negalima. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ginčo tarp šalių iš esmės, o vertina aplinkybes, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įgyvendinti tokį teismo sprendimą. Taigi neegzistuojat teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės rizikai, atitinkamai nėra teisinio pagrindo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-733-516/2019). Pažymėtina, kad reikalavimų, kurie galėtų būti priverstinai vykdomi, atitinkamai – ir užtikrinami laikinosiomis apsaugos priemonėmis, byloje nėra pareikšta.
24. Atsakovė teigia, kad pašalinus įrangą bei atleidus turimus darbuotojus, įsiteisėjus galutiniam, galimai palankiam ieškovei teismo sprendimui byloje jau nebebus įmanoma sklandžiai užtikrinti buvusios padėties atkūrimo, sutriktų gyventojams ilgus metus teikiamos paslaugos. Taigi, atsakovė siekia tęsti veiklą pagal šiuo metu jau pasibaigusią sutartį, ieškiniu prašydama pratęsti sutartyje numatytą ieškovei terminą teikti kapinių priežiūros paslaugas.
25. Atsakovė nepagrindė, kad, jeigu teismas tenkintų ieškinį, t. y. modifikuotų sutartį (pratęstų sutarties terminą) ir nepritaikius šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, ji negalėtų vykdyti šios sutarties pagal modifikuotą sutartį. Vien ieškovės nurodytos aplinkybės (jos nurodyti nepatogumai), nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Taip pat ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad būtina užtikrinti viešas paslaugas gyventojams bei argumentai, susiję su UAB „Grinda“ (abejojama jos galimybėmis teikti šias paslaugas), nėra reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Pažymėtina, kad būtent atsakovė, o ne ieškovė yra atsakinga už kapinių priežiūrą, todėl atsakovei kyla pareiga užtikrinti šių paslaugų tinkamą teikimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad kapinių perdavimas UAB „Grinda“ priežiūrai pagal vidaus sandorį taip pat nekelia grėsmės teismo sprendimo vykdymui, kadangi atsakovė kapinių priežiūrą perdavė laikinai ir ją galėtų nutraukti, jei iki to laiko teismas priimtų palankų ieškovei sprendimą. Pažymėtina, kad ieškovė yra verslininkė ir turėjo suprasti, kad pasibaigus šalių sutarčiai, ji neteks galimybės teikti atsakovei paslaugas pagal 2003 m. įvykusio konkurso sąlygas ir galimai patirs papildomų išlaidų, susijusių su sutarties pasibaigimu/sutarties termino pratęsimu. Tačiau tuo tikslu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra tikslinga.
26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, jeigu nebus taikyta jos prašoma laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovei perduoti tretiesiems asmenims vykdyti 2003 m. gruodžio 12 d. konkurso kapinėms Žirnių gatvėje įrengti ir eksploatuoti sutarties Nr. 43 (toliau – sutartis) (su 2007 m. rugsėjo 24 d. pakeitimu Nr. 14-142) dėl kapinių įrengimo ir eksploatavimo (tvarkymo) paslaugų dalyku esančias bet kurias prievoles. Nesant vienos iš būtinų sąlygų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė šią laikinąją apsaugos priemonę, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Labradoras“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.