Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. I. ieškinį atsakovams R. A. ir R. M. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo E. I..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. I. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų R. A. ir R. M. solidariai 161 607,97 Eur nuostolių atlyginimo, 30 705,52 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad ieškovas 2007-08-08 hipotekos sandoriu įkeitė žemės sklypą, tam, kad užtikrintų atsakovų prievolę kreditoriui AB DnB NORD grąžinti kreditą. Atsakovai neįvykdė prievolės bankui, todėl pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto. Antstolis I. G. 2012-11-13 nurodytą sklypą perdavė išieškotojui (bankui) už 558 000,00 Lt. Ieškovas teigia, kad įgijo teisę reikalauti, kad atsakovai atlygintų nuostolius, patirtus dėl daikto praradimo. Ieškovo patirtų nuostolių dydis yra 161 607,97 Eur (558 000 Lt). Ieškovas taip pat reikalauja 30 705,52 Eur metinių palūkanų (5 procentų dydžio), paskaičiuotų už 3,8 m. Sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas netaikytinas, nes ieškovas pareiškė reikalavimą ne dėl žalos atlyginimo, bet dėl daikto praradimu patirtų nuostolių atlyginimo atgręžtinio reikalavimo pagrindu, todėl taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Be to, ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurias jis pripažįsta prievolę – R. A. 2014-11-03 išsiuntė ieškovui pranešimą apie ketinimą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Tad atsakovas pripažino savo skolą ieškovui ir ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2014-11-03.Atsakovas R. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad ieškovas nutylėjo, kad atsakovai įsigijo du žemės sklypus Vilniuje, Žvėryne, ir ketino vykdyti statybų verslą. Prie jų panoro prisijungti dar du asmenys, taip pat ir ieškovas. Visi žodžiu sutarė prisidėti prie verslo tuo, kuo gali, o jeigu verslas nepasiseks, nereikšti vienas kitam pretenzijų. 2008 m. verslo idėja žlugo, bet ieškovas nereiškė pretenzijų atsakovams. Teigė, kad ieškinio reikalavimui taikoms sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasidėjo 2012-11-13 ir baigėsi 2015-11-13, ieškovas ieškinį pareiškė 2016-09-15, todėl praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovas nepagrįstai reikalauja 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2012-11-13, nes niekada nereikalavo atlyginti nuostolių. Ieškovas neįvykdė hipoteka užtikrintos atsakovų prievolės bankui už atsakovus, todėl neįgijo atgręžtinio reikalavimo tvarka kreditoriaus teisių. Atsakovas išsiuntė ieškovui pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Tai atsakovas darė, prašydamas nurodyti, turi jis pretenzijų atsakovui ar ne. Ieškovas atsakovo bankroto byloje pretenzijų nereiškė. Dėl to atsakovo pranešimo ieškovui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negalima laikyti skolininko veiksmais, pripažįstančiais įsipareigojimus kreditoriui.Trečiasis asmuo E. I. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad atsakovas R. A. buvo geras ieškovo draugas ir prašė ieškovo, kad pastarasis laiduotų bankui.Atsakovas R. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui V. I. iš atsakovų R. A. ir R. M. solidariai 161 607,97 Eur nuostolių atlyginimo, iš atsakovo R. M. – 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 161 607,97 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovų R. A. ir R. M. po 77,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo R. M. – 1 040,50 Eur žyminio mokesčio; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog antstolis I. G. 2012-11-13 turto perdavimo išieškotojui aktu ieškovui priklausęs ir hipotekos objektu buvęs sklypas perduotas išieškotojui – hipotekos kreditoriui. Taigi, hipoteka baigėsi, o ieškovo nuosavybės teise turėto sklypo naujuoju savininku tapo išieškotojas. Dėl to ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad atsakovai atlygintų nuostolius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.195 straipsnio 4 dalies pagrindu. Byloje sprendžiama situacija, kai ne hipoteka įkeisto daikto savininkas įvykdė atsakovų prievolę hipotekos kreditoriui, bet įkeistas sklypas realizuotas priverstine tvarka. Dėl to ieškovo reikalavimą teismas kvalifikuoja kaip reikalavimą atlyginti dėl daikto praradimo patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju ieškovas ne perėmė hipotekos kreditoriaus teises pagal pastarojo ir atsakovų prievolę, atsiradusią iš kreditavimo teisinių santykių, bet įgijo naujai atsiradusią teisę reikalauti nuostolių, patirtų dėl daikto praradimo, atlyginimo. Teismas sprendė, kad šiam reikalavimui taikomas ne bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, bet sutrumpintas 3 metų. Apie sklypo praradimą ieškovas sužinojo tuo metu, kai neteko nuosavybės teisės į šį daiktą. Ieškovas neteko nuosavybės teisės į sklypą, kai antstolis I. G. 2012-11-13 surašė turto perdavimo išieškotojui aktą. Dėl to ieškinio senaties terminas pareikštam reikalavimui prasidėjo 2012-11-13.Ieškovas pateikė iš R. A. gautą 2014-11-03 pranešimą apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui. Jame prašoma per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pranešti R. A. tikslius duomenis dėl jo įsipareigojimo dydžio. Ieškovas prašomų duomenų nepateikė. Teismas sprendė, kad ieškovui išsiųstas R. A. 2014-11-03 pranešimas apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui yra veiksmas, kuris liudija, jog skolininkas pripažįsta prievolę. Nurodytas R. A. veiksmas nutraukė ieškinio senaties terminą (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Tai, kad ieškovas nepareiškė kreditoriaus reikalavimo R. A. bankroto byloje nėra pagrindas spręsti, jog ieškovas atsisakė savo reikalavimo, nes R. A. pareiškus teisme pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, ieškovas, kaip kreditorius nebuvo nurodytas atsakovo pareiškime ir neįtrauktas suinteresuotu asmeniu bankroto byloje. R. A. 2014-11-03 pranešime nenurodė prievolės įvykdymo termino, dėl to sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui dėl nuostolių, padarytų netekus daikto, atlyginimo prasidėjo iš naujo 2014-11-04, turėjo baigtis 2017-11-04, ieškovas ieškinį pareiškė 2016-06-21, todėl nepraleido ieškinio senaties termino.Ieškovas buvo įkeitęs sklypą dviejų skolininkų, t. y. atsakovų, prievolės įvykdymui užtikrinti. Taigi, už ieškovo nuostolius, patirtus dėl įkeisto daikto netekimo, atsakovai atsako solidariai. Vadovaujantis CK 6.16 straipsnio 1 dalimi, tokia pat tvarka skaičiuojama ieškinio senatis kitam solidariajam atsakovui.Iki ieškinio pareiškimo teisme dienos ieškovas raštu nebuvo pareiškęs reikalavimo atsakovams atlyginti nuostolius. Ieškovas teigia, kad tokį reikalavimą reiškė žodžiu. R. A. nurodė, kad ieškovas nereiškė tokių reikalavimų. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad buvo kada nors pareiškęs reikalavimą atlyginti nuostolius. Ieškovui nepareikalavus įvykdyti prievolę ir atlyginti nuostolius CK 6.53 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas sprendė, kad atsakovai nepraleido termino prievolei įvykdyti. Dėl to ieškovo reikalavimą priteisti palūkanas už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą teismas atmetė.R. A. iškelta bankroto byla. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 161 607,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisiamos tik iš atsakovo R. M..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas R. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-21 sprendimą dalyje dėl 161 607,97 Eur iš R. A. V. I. naudai bei 77,02 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai priteisimo, taikyti ieškinio senatį ir atmesti V. I. ieškinį R. A. atžvilgiu. Nurodo, jog teismas neteisingai nustatė, kad 2014-11-03 atsakovas atliko veiksmą, liudijantį, jog šis pripažįsta prievolę ir dėl to ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti iš naujo. Atsakovas niekada nepripažino, jog turi kokių nors finansinių įsipareigojimų ieškovui. 2014-11-03 pranešimo turinys nebuvo personalizuotas (išskyrus tai, kad kiekviename pranešime buvo nurodytas individualūs gavėjo duomenys). Identiško turinio pranešimai buvo išsiųsti visiems galimai suinteresuotiems asmenims. Atsakovui buvo žinoma, jog 2012-11-13 ieškovas neteko žemės sklypo, todėl atsakovas siekė išsiaiškinti, ar ieškovas turi kokių nors turtinių pretenzijų. Pranešime buvo prašoma pateikti informaciją apie skolinio įsipareigojimo dydį, tačiau ieškovas jokios informacijos nepateikė. Pranešime nurodytas teiginys, jog atsakovas turi skolinį įsipareigojimą, tačiau pranešimas buvo bendro pobūdžio.Atsakovas ne kartą įvairiomis formomis teiravosi ieškovo, ar šis turintis kokių nors finansinių pretenzijų, tačiau ieškovas žodžiu buvo pasakęs, kad pretenzijų neturintis, į raštu siųstą pranešimą nereagavo, civilinėje byloje reikalavimų taip pat nereiškė, dėl ko atsakovas pagrįstai laikė, kad jis neturi jokių įsipareigojimų ieškovui. Kadangi atsakovas iki ieškinio gavimo nežinojo, kad jis yra skolingas ieškovui, tai atsakovas ir negalėjo pripažinti savo prievolės jam. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas žinojo apie tariamą skolą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas pripažino prievolę.Ieškovas V. I. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas tinkamai R. A. pranešimą apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą vertino kaip veiksmą, liudijantį, kad pastarasis pripažįsta prievolę. Minėtas pranešimas ieškovui buvo siunčiamas, vadovaujantis FABĮ 4 straipsnio 2 dalimi. Taigi, akivaizdu, kad rašydamas pranešimą atsakovas pripažino, jog ieškovas turi teisę iš jo reikalauti įvykdyti prievolę.Atsakovas R. M. ir trečiasis asmuo E. I. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2007-08-08 hipotekos sandoriu įkeitė 0,74 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir užtikrinto atsakovų prievolę grąžinti kreditą kreditoriui AB DnB NORD. Atsakovai neįvykdė prievolės. Antstolis I. G. 2012-11-13 turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė pirmiau nurodytą sklypą išieškotojui (bankui), nustatyta sklypo vertė – 161 607,97 Eur. 2014-11-03 atsakovas R. A. išsiuntė ieškovui pranešimą apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui su tokio turinio tekstu: „Aš, R. A., turiu skolinių įsipareigojimų Jums. Remdamasis FABĮ 4 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pranešimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams, pranešu Jums, kad ketinu pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą man kaip fiziniam asmeniui. Prašau per 10 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos raštu pranešti man tikslius duomenis dėl šiuo metu turimo skolinio įsipareigojimo dydžio“. Ieškovas R. A. apie savo reikalavimą nepranešė, jokių pretenzijų nepateikė iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimo momento.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad 2014-11-03 atsakovas atliko veiksmą, liudijantį, jog šis pripažįsta prievolę ir dėl to ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais nesutinka. CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia tokie skolininko veiksmai, kurie liudija, jog jis pripažįsta prievolę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal nurodytą nuostatą ieškinio senaties terminą nutraukia tik skolininko atlikti tam tikri veiksmai, tokių pasekmių negali sukelti skolininko neveikimas, išskyrus įstatymų ir sutarties nustatytus atvejus, kai tylėjimas laikomas asmens valios išraiška (CK 1.64 straipsnio 3 dalis). Tai, kokius skolininko veiksmus galima laikyti patvirtinančiais skolos pripažinimą ir nutraukiančiais ieškinio senaties eigą, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Teismų praktikoje tokiais skolininko veiksmais laikomi veiksmai, kai skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, sumoka dalį pagrindinės skolos arba netesybų, palūkanas už pagrindinę skolą, taip pat kai šalys modifikuoja sutartį taip, kad iš jos turinio matyti, jog skolininkas pripažįsta skolą, kai skolininkas prašo keisti sutartį, atidedant ar išdėstant mokėjimus, akceptuoja inkaso pavedimą ir kiti panašūs veiksmai. Skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę, turi būti aktyvūs, bet ne tylėjimas, nes šis nelaikomas asmens valios išraiška, išskyrus įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2008).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog 2014-11-03 atsakovo R. A. ieškovui išsiųstame pranešime apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą aiškiai ir vienareikšmiškai užfiksuota, jog atsakovas R. A. pripažino, kad ieškovas yra jo kreditoriumi – „Aš, R. A., turiu skolinių įsipareigojimų Jums“, ką pagrįstai ir teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Šio atsakovo pranešimo ieškovui pagrindas yra FABĮ 4 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Tai reiškia, kad priešingai, nei teigia atsakovas R. A., tokio turinio pranešimai yra siunčiami asmenims, kuriuos sau bankroto bylą ketinantis kelti fizinis asmuo pranešimo išsiuntimo momentu traktuoja savo kreditoriais. Todėl atsakovo R. A. teiginiai, kad jis niekada nepripažino, jog turi kokių nors finansinių įsipareigojimų ieškovui, yra nepagrįsti bei aukščiau pateiktos kasacinio teismo praktikos kontekste 2014-11-03 atsakovo R. A. pranešimo išsiuntimas ieškovui laikytinas aktyviais skolininko veiksmais, kurie liudija, jog jis pripažįsta prievolę, o tuo pačiu – nutraukia ieškinio senaties terminą nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ir ištyrė į bylą pateiktus įrodymus tinkamai, visapusiškai ir išsamiai, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog aplinkybės, ar tokio turinio (kaip kad atsakovas R. A. 2014-11-03 išsiuntė ieškovui) pranešimai be ieškovo buvo siunčiami ir kitiems asmenims, ar ne, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Į bylą pateikto 2014-11-03 atsakovo R. A. pranešimo apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą gavėju yra identifikuotas ieškovas. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad šis pranešimas buvo pakankamai individualizuotas spręsti, jog atsakovas R. A. pripažino ieškovą esant jo kreditoriumi.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog iki pateikdamas ieškinį šioje byloje, ieškovas nereiškė jokių pretenzijų ir/ar turtinių reikalavimų atsakovui R. A. nei jo bankroto byloje, per se, nereiškia, kad ieškovas prarado reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Ieškovas gali pasirinkti kokiu būdu jis pageidauja ginti savo pažeistas teises. Šiuo atveju jis tai padarė pareikšdamas ieškinį nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog minėtas ieškovo elgesys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas R. A. nežinojo, jog yra skolingas ieškovui. Visų pirma, pats atsakovas pripažino, jog jam buvo žinoma, kad 2012-11-13 ieškovas neteko ginčo žemės sklypo, kuriuo buvo užtikrintas atsakovų prievolės bankui įvykdymas. Tai suponuoja, kad susiklosčius tokioms aplinkybėms, atsakovas, kaip ir bet kuris kitas protingas ir rūpestingas asmuo, turėjo suprasti, kad ieškovas nuo minėto ginčo žemės sklypo praradimo momento įgijo į jį reikalavimo teisę. Antra, kaip minėta, atsakovas R. A. pripažino turįs prievolę ieškovui 2014-11-03 pranešime.Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ieškovo naudai, yra pagrindas ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti ir iš atsakovo R. A. valstybės naudai priteisti 115,80 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo R. A. valstybės naudai priteisti 115,80 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.