Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-11-30 · Civilinė byla Nr. e2-1112-910/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-30
Bylos Nr.
e2-1112-910/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01071-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
E. S.
Atsakovas
mažajai bendrijai „Ffortuna“, uždarajai akcinei bendrovei „Aistenė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1112-910/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01071-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 30 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovėms mažajai bendrijai „Ffortuna“, uždarajai akcinei bendrovei „Aistenė“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. T.–T., mažoji bendrija „Dvi konsultacijos“, mažoji bendrija „Jurto prekyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Granito uola“, uždaroji akcinė bendrovė „Varlė“, uždaroji akcinė bendrovė „Verslo vartai“, uždaroji akcinė bendrovė „Prekės Grožiui“, mažoji bendrija „Shade city“, mažoji bendrija „Aš laiminga“, uždaroji akcinė bendrovė „AP Trade“, mažoji bendrija „Flara“, mažoji bendrija „Pi trading“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. S. (toliau – ir ieškovas) pateikė teismui ieškinį atsakovėms mažajai bendrijai (toliau – MB) „Ffortuna“ ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aistenė“, kuriuo prašo: 1) uždrausti atsakovėms jų ūkinėje komercinėje veikloje naudoti žodinį prekių ženklą „Fogiutte PRO“, kuris yra tapatus ieškovo prekių ženklui „Fogiutte PRO“; 2) įpareigoti atsakoves nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius ieškovo teises į prekių ženklą „Fogiutte PRO“ – prekių, pažymėtų prekių ženklu „Fogiutte PRO“, prekybą, perleidimą kitais būdais kitiems asmenims, taip pat uždrausti atsakovėms ateityje parduoti, tiekti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti tokias prekes be ieškovo sutikimo; 3) įpareigoti atsakoves išimti iš apyvartos ieškovo teises į prekių ženklą „Fogiutte PRO“ pažeidžiančias prekes, pažymėtas prekių ženklu „Fogiutte PRO“.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo įpareigoti atsakoves bei trečiuosius asmenis (D. T.–T., MB „Dvi konsultacijos“, MB „Jurto prekyba“, UAB „Granito uola“, UAB „Varlė“, UAB „Verslo vartai“, UAB „Prekės Grožiui“, MB „Shade City“, MB „Aš laiminga“, UAB „Ap Trade“, MB „Flara“, MB „Pi trading“) sustabdyti prekybą prekių ženklu „Fogiutte PRO“ pažymėtomis prekėmis ir uždrausti atsakovėms bei tretiesiems asmenims parduoti ir (ar) kitais būdais perleisti kitiems asmenims prekes, pažymėtas prekių ženklu „Fogiutte PRO“.

3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra orientuotos į laikiną (iki bylos išsprendimo) ieškovo išimtinių teisių į prekių ženklą „Fogiutte PRO“ apsaugą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų šalių interesų pusiausvyros, bet atitiktų proporcingumo principą, kurio svarba taikant laikinąsias apsaugos priemones akcentuojama Lietuvos teismų praktikoje. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, ieškovo pažeidžiamų teisių laikina apsauga nebus užtikrina ir didės ieškovui daroma žala, nes dėl prastos kokybės prekių, pažymėtų tapačiu ieškovo priekių ženklui ženklu, kurias parduoda atsakovės, viešoje erdvėje gausu neigiamų vartotojų atsiliepimų ir skundų. Ieškovo teigimu, jo prekės ženklo reputacijai daroma nepataisoma žala.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Šalies argumentai

5. Įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prie ieškinio pridėtus įrodymus, teismas nurodė, kad yra pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio preliminarus pagrįstumas. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės įrodinėja prekybos ginčo produktais teisėtumą, o šios aplinkybės gali būti nustatytos tik nagrinėjant bylą iš esmės ir įvertinus atsakovių bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, kokiu teisiniu pagrindu jie prekiauja nurodytais produktais ir pan., teismas padarė išvadą, jog šioje civilinio proceso stadijoje nėra pagrindo manyti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, teismas priėjo prie išvados, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, nes, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovo prašymą, iš esmės būtų užtikrintas ne būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovui, įvykdymas, bet faktiškai jau būtų patenkintas ieškinio reikalavimas, t. y. būtų uždrausta prekyba, iš prekybos vietų būtų išimtos prekės, to ir siekiama ieškiniu. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas, teigdamas, jog prekių, pažeidžiančių jo teises į prekių ženklą, platinimas gali ieškovo teisėms padaryti nepataisomos žalos, kurios nebus įmanoma kompensuoti, net jeigu bus priimtas teismo sprendimas atlyginti turtinę žalą, tačiau ieškiniu reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą ieškovas nereiškia. Taigi net ir palankaus ieškovui sprendimo atveju teismas nepriims sprendimo atlyginti turtinę žalą.

7. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas nusprendė, kad nėra būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, be to, prašoma taikyti laikinosios apsaugos priemonė nėra proporcinga.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliantas (ieškovas) E. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismo motyvai dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo yra prieštaringi: nutarties 12 punkte teismas nurodė, kad prima facie (preliminariai, iš pirmo žvilgsnio) ieškinys tikėtinai pagrįstas, o nutarties 13 punkte nurodė, jog nėra pagrindo manyti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Teismas pažeidė draudimą pasisakyti dėl ginčo esmės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje bei šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Ieškinyje ieškovas suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, pateikė ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškinyje pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

8.2. Teismas ignoravo ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų specifiką ir prevencinį prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, taip pat ignoravo Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) nuostatas. Šiuo atveju specialusis įstatymas (PŽĮ) numato galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės sutampančias su prekių ženklo savininko materialiaisiais teisiniais reikalavimais. PŽĮ 73 straipsnyje įtvirtintos platesnės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, lyginant su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalimi. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuluojamos tokios laikinųjų apsaugos priemonių pagal PŽĮ 73 straipsnio nuostatas taikymo sąlygos: 1) pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės (sąlyga, iš esmės atitinkanti CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytą preliminarų ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo įvertinimą) ir 2) būtinumas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti (prevenciniai tikslai) ar teismo galutiniam sprendimui įvykdyti (galutinio sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslas, atitinkantis CPK 144 straipsnio 1 dalies sąlygą).

8.3. Teismas visiškai nepagrįstai vertino kaip nepagrįstus ieškovo argumentus dėl galimos nepataisomos žalos ieškovo teisėms, remdamasis tuo, kad ieškinyje nėra pareikšto reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo. Atsakovėms platinant nekokybiškas prekes, pažymėtas ieškovo prekės ženklu „Fogiutte PRO“, yra daroma žala šio prekės ženklo reputacijai, kurios atkūrimas teismine tvarka iš esmės yra neįmanomas.

8.4. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Nagrinėjamu atveju teismas prioritetą suteikė atsakovėms, kurios kenkia ieškovo prekės ženklo reputacijai. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atsakovių teisių nesuvaržys labiau nei būtina, nes atsakovės prekiauja ir kitomis prekėmis.

Atsiliepimas

9. Atsakovės MB „Ffortuna“ ir UAB „Aistenė“ atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

9.1. Teismas, spręsdamas dėl reikalingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priešingai, nei nurodo ieškovas, atsakovių pateiktų įrodymų nevertino. Ieškovo ieškinys negali būti pripažintas tikėtinai pagrįstu, nes prekės ženklo „Fogiutte PRO“ registracijos klausimai šiuo metu dar nėra išspręsti, o tai patvirtina ieškovo nesąžiningumą bei jo pateiktų procesinių dokumentų nepagrįstumą. Priešingai, nei nurodo ieškovas, atsakovės MB „Ffortuna“ registruotas vaizdinis prekės ženklas „Fogiutte PRO“ Europos Sąjungoje šiuo metu yra galiojantis ir sprendimas dėl jo paskelbimo negaliojančiu dar nėra priimtas.

9.2. Teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra jokio pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Nėra pakankamo pagrindo įtarti PŽĮ saugomų teisių ir interesų pažeidimų, juolab tokių, kurie sukeltų būtinumą riboti atsakovių ir trečiųjų asmenų vykdomą prekybą teisėtai įsigytais produktais. Vien ieškovo kreipimasis į teismą savaime nesudaro pagrindo taikyti atsakovių veiklą ribojančias laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovui neįrodžius, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės laikinosioms apsaugos priemonėms, sutampančioms su ieškinyje pareikštais reikalavimais, taikyti, ieškovo prašymas negali būti tenkinamas. Patenkinus tokio pobūdžio ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neproporcingai ir neapibrėžtam laikui būtų suvaržytos atsakovių teisės, nes iš jų būtų atimta teisė tęsti veiklą, naudojantis ginčo žymenimis, taip pat būtų iš esmės patenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas, tik preliminariai įvertinus pateikto ieškinio pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

10. Atsakovės MB „Ffortuna“ ir UAB „Aistenė“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro apeliacinio skyriaus raštą dėl negaliojimo prašymo Nr. PNNZ-31. Teikiamu įrodymu atsakovės įrodinėja, kad šiuo metu dar nėra išnagrinėti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka sprendžiami ginčai dėl prekių ženklo „Fogiutte PRO“ registracijos.

11. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (žr., inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 10 punktą, kt.).

13. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro apeliacinio skyriaus raštas dėl negaliojimo prašymo Nr. PNNZ-31 iš esmės nesuteikia jokios naujos informacijos, kuri būtų reikšminga sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šioje byloje. Pažymėtina, kad atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pateikusios duomenis apie tai, kad ikiteismine tvarka yra nagrinėjami ginčai dėl prekės ženklo „Fogiutte PRO“ registracijos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsakovių su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto naujo įrodymo į bylą nepriima.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

14. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

16. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo įpareigoti atsakoves bei įvardytus trečiuosius asmenis sustabdyti prekybą prekės ženklu „Fogiutte PRO“ pažymėtomis prekėmis ir uždrausti atsakovėms bei tretiesiems asmenims parduoti ir (ar) kitais būdais perleisti kitiems asmenims prekes, pažymėtas prekės ženklu „Fogiutte PRO“ – taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų bylose dėl prekės ženklo savininko teisių pažeidimo

17. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl prekės ženklo savininko pažeistų teisių gynimo. Ieškovas taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti atsakovių bei trečiųjų asmenų vykdomą prekybą ginčo prekės ženklu pažymėtomis prekėmis.

18. Pagal PŽĮ, reglamentuojančio prekių ženklų registravimą ir teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje, įskaitant ženklų registracijos galiojimą ir ginčų dėl ženklų sprendimų tvarką, nustatančio savininkų teises ir jų gynimą, 73 straipsnio 1 dalį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuoja CPK ir PŽĮ.

19. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

20. Pagal PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, skubiai nutraukti neteisėtus veiksmus ir įvykdyti teismo galutinį sprendimą. Teismas gali: 1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą (PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą (PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises (PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies 3 punktas); 4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises (PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies 4 punktas); 5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas sąskaitas; taip pat reikalauti pateikti kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų finansinius arba komercinius dokumentus ar sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu (PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies 5 punktas); 6) taikyti kitas CPK nustatytas priemones (PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

21. Pagal CPK nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas paprastai yra siejamas su galutinio teismo sprendimo įvykdymu. Pagal CPK nuostatas laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: 1) tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, 2) pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad, jeigu nenustatoma bent viena iš nurodytų sąlygų, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

22. Pagal PŽĮ 73 straipsnio 2 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikytinos esant šioms sąlygoms: 1) egzistuoja pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, ir 2) būtina užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, skubiai nutraukti neteisėtus veiksmus ir įvykdyti teismo galutinį sprendimą. Atsižvelgiant į PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylose dėl prekių ženklų savininkų teisių pažeidimų taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti siekiama ne tik galutinio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, tačiau ir prevencinių tikslų, t. y. prekės ženklo savininko teisių apsaugos tol, kol bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės dažnai iš esmės sutampa su pareikštu ieškiniu siekiamais tikslais.

23. Pažymėtina tai, kad PŽĮ, kuris yra specialusis įstatymas CPK atžvilgiu, nepaneigia CPK įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, tik jas papildo ir išplečia. Bylose, kuriose yra nagrinėjamas ginčas dėl prekės ženklo savininko teisių apsaugos, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepakanka vien tik pagal CPK 144 straipsnio nuostatas patikrinti preliminarų ieškinio pagrįstumą, t. y. įsitikinti, kad ieškinys yra prima facie yra pagrįstas. Šiuo atveju yra būtinas gilesnis teismo įsitikinimas pareikštų reikalavimų pagrįstumu, t. y. turi būti nustatyta, kad yra pakankamas pagrindas įtarti, jog buvo pažeistos PŽĮ įtvirtintos teisės. Analogiškos praktikos yra laikomasi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bylose, kuriose nagrinėjami ginčai dėl patentų teisinės apsaugos pagal Lietuvos Respublikos patentų įstatymą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1160-823/2018).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, nenustatęs laikinųjų apsaugos taikymo būtinųjų sąlygų, be to, padaręs išvadą, kad ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Atskirajame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertino tiek tikėtiną ieškinio pagrįstumą, tiek ir grėsmes teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimo nagrinėjamu atveju.

Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo bei pakankamo pagrindo įtarti, kad buvo pažeistos PŽĮ įtvirtintos teisės

25. Apeliantas (ieškovas) teigia, kad teismui paduotame ieškinyje jis suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, pateikė ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

26. Pažymėtina tai, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, jog, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, teismas nenagrinėja ir negali nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021). Taigi, atliekant ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą, teismui pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas neturi ir negali virsti išsamia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi ir negali pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-516/2022).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2022 m. rugsėjo 29 pareiškė teisme ieškinį atsakovėms MB „Ffortuna“ ir UAB „Aistenė“, kuriuo prašo: 1) uždrausti atsakovėms jų ūkinėje komercinėje veikloje naudoti žodinį prekės ženklą „Fogiutte PRO“, kuris yra tapatus ieškovo prekės ženklui „Fogiutte PRO“; 2) įpareigoti atsakoves nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius ieškovo teises į prekės ženklą „Fogiutte PRO“ – prekių, pažymėtų prekės ženklu „Fogiutte PRO“, prekybą, perleidimą kitais būdais kitiems asmenims, taip pat uždrausti atsakovėms ateityje parduoti, tiekti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti tokias prekes be ieškovo sutikimo; 3) įpareigoti atsakoves išimti iš apyvartos ieškovo teises į prekės ženklą „Fogiutte PRO“ pažeidžiančias prekes, pažymėtas prekės ženklu „Fogiutte PRO“. Susipažinus su ieškovo ieškinyje pareikštais reikalavimais, išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais, prie ieškinio pridėtais įrodymais, nėra pagrindo teigti, kad ieškovo reiškiami ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovas pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Ieškovas ieškinyje nurodė teisinius ir faktinius argumentus, jo nuomone, pagrindžiančius suformuluotus ieškinio reikalavimus. Prie ieškinio pridėjo įrodymus, kurie, ieškovo manymu, patvirtina ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, bendrąja prasme būtų pagrindas pripažinti, kad pateiktas ieškinys atitinka CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikėtino pagrįstumo reikalavimą.

28. Tačiau, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo – dėl prekės ženklo savininko teisių gynimo – specifiką, kaip nurodyta šios nutarties 23 punkte, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo, taip pat turi būti nustatyta, kad yra pakankamas pagrindas įtarti, jog buvo pažeistos PŽĮ nustatytos teisės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam, kad būtų tenkinama ši sąlyga, turi būti nustatyta, jog ieškiniu yra siekiama apsaugos prekės ženklo, kurio galiojimas nekelia abejonių, apsaugos siekia asmuo, kurio teisės į konkretų prekės ženklą nėra ginčijamos, o teisių pažeidimas – pakankamai pagrįstas jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.

29. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo vardu Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre yra įregistruotas prekės ženklas „Fogiutte PRO“, prekės ženklo registracijos Nr. 86399 (ieškinio priedas Nr. 1). Atsakovės su atsiliepimu į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė duomenis, kad atsakovės MB „Ffortuna“ vardu Europos sąjungoje yra įregistruotas vaizdinis prekės ženklas „Fogiutte PRO“, paraiškos Nr. 018626182, dėl kurio registracijos protestą yra pareiškęs ieškovas E. S. (2023 m. spalio 11 d. Nr. DOK-37042, priedai Nr. 1, 4). Taip pat atsakovės pateikė duomenis, kad Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro apeliacinis skyrius yra priėmęs nagrinėti MB „Ffortuna“ pareikštą negaliojimo prašymą Nr. PNNZ-31 dėl E. S. priklausančios prekių ženklo „Fogiutte PRO“ registracijos Nr. 86399 (2023 m. spalio 11 d. Nr. DOK-37042, priedas Nr. 2). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 13 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1234-580/2023 pagal ieškovės MB „Ffortuna“ ieškinį atsakovams E. S., UAB „ES Trading“, UAB „Topo Pro“ dėl autorių teisių pripažinimo, neteisėtų veiksmų nutraukimo, teisių į domeno vardus perdavimo, skolos ir atlyginimo už neteisėtą kūrinių naudojimą priteisimo bei žalos atlyginimo ir sprendimu nutraukė bylos dalį dėl reikalavimų: pripažinti, kad „Fogiutte Pro“ žymenys, pateikti ieškinio reikalavime, yra klaidinamai panašūs į MB „Ffortuna“ ES prekių ženklą „Fogiutte Pro“, paraiškos Nr. 018626182, bei pripažinti, kad ieškovas nuo 2021 m. vasario 16 d. yra teisių į domeno vardą „fogiutte.lt“ turėtojas; ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo UAB „Topo Pro“ nutraukti neteisėtus veiksmus – pašalinti iš elektroninės prekyvietės pigu.lt be autorių teisių turėtojos MB „Ffortuna“ leidimo skelbiamas nuotraukas, ieškovo įgytas pagal 2022 m. lapkričio 2 d. sutarties dėl fotografavimo paslaugų suteikimo su G. R. priedą A, reklamuojant fotoepiliatorių „Fogiutte Pro“ Professional prie prekių skelbimų; kitą ieškinio dalį (2023 m. spalio 11 d. Nr. DOK-37042, priedas Nr. 5). Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-455-407/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl autorių teisių pripažinimo, autorinio atlyginimo priteisimo, 20 561,60 Eur žalos atlyginimo priteisimo, paliko nepakeistą; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimo dalis, kuriomis: nutraukta civilinė byla dėl reikalavimo pripažinti klaidinamą žymenų panašumą; nutraukta civilinė byla dėl reikalavimo pripažinti, kad ieškovė nuo 2021 m. vasario 16 d. yra teisių į domeno vardą „fogiutte.lt“ turėtoja; atmestas ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus bei įpareigojimo perduoti ieškovei teises į domenus; šiuos ieškinio reikalavimus grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 236 886,17 Eur skolą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei MB „Ffortuna“ 5 596,76 Eur skolą iš atsakovės UAB „ES TRADING“; kitą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 236 886,17 Eur skolą, paliko nepakeistą (2023 m. spalio 11 d. Nr. DOK-37042, priedas Nr. 6.1). Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-2675-866/2023, iš naujo nagrinėdamas bylą pagal ieškovės MB „Ffortuna“ ieškinį atsakovams E. S., UAB „ES TRADING“, UAB „TOPO PRO“ dėl autorių teisių pripažinimo, neteisėtų veiksmų nutraukimo, teisių į domeno vardus perdavimo, skolos ir atlyginimo už neteisėtą kūrinių naudojimą priteisimo bei žalos atlyginimo, 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą tol, kol bus priimtas Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos sprendimas dėl ieškovei MB „Ffortuna“ priklausančio vaizdinio prekės ženklo „Fogiutte PRO“ (reg. Nr. 018626182) galiojimo, bei Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure bus priimtas sprendimas dėl ieškovei MB „Ffortuna“ priklausančio žodinio prekės ženklo „Fogiutte PRO“ (reg. Nr. 86399) registracijos galiojimo (2023 m. spalio 11 d. Nr. DOK-37042, priedas Nr. 6.2). Byloje nėra duomenų, kad ginčai dėl prekės ženklų registracijos būtų išspręsti. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2675-866/2023 tebėra sustabdyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

30. Aptartos aplinkybės rodo, kad dėl prekės ženklo „Fogiutte PRO“ registracijos tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Europos Sąjungoje vyksta šalių ginčas. Tai suteikia pagrindą išvadai, kad šioje civilinio proceso stadijoje nėra tenkinama PŽĮ 73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlyga – pakankamas pagrindas manyti, jog buvo pažeistos PŽĮ nustatytos teisės.

31. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai vertino atsakovių atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytus argumentus bei pateiktus įrodymus ir, priešingai, nei atskirajame skunde nurodo ieškovas, padarė iš esmės pagrįstą išvadą, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo manyti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Nors apskųstoje nutartyje tiesiogiai nenurodyta, tačiau iš šios nutarties turinio aišku, jog nurodyta išvada padaryta vadovaujantis PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui bei būtinybės taikyti prevencinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones

32. Apeliantas (ieškovas) atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų specifiką ir prevencinį prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje civilinio proceso stadijoje padarius išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo įtarti, jog buvo pažeistos PŽĮ nustatytos teisės (PŽĮ 73 straipsnio 2 dalis), t. y. nenustačius pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, antrosios būtinos sąlygos nustatinėjimas tampa neaktualus, nes, nesant bent vienos iš dviejų kumuliatyvių sąlygų, ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių specifiką, šiuo atveju pasisako ir dėl antrosios būtinos sąlygos.

34. Jau nurodyta, kad pagal PŽĮ nuostatas bylose dėl prekės ženklo savininko teisių gynimo taikomomis laikinosiomis priemonėmis gali būti siekiama ne tik galutinio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, tačiau ir prevencinių tikslų, t. y. prekės ženklo savininko teisių apsaugos tol, kol bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas, ir tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės gali sutapti su pareikštu ieškiniu siekiamais tikslais. Dėl to sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad PŽĮ numato galimybę taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais materialiaisiais reikalavimais. Kartu pažymėtina tai, kad asmeniui, prašančiam taikyti iš esmės su ieškinio reikalavimais sutampančias prevencinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga pagrįsti būtinybę jas taikyti, nelaukiant ginčo išsprendimo iš esmės bei teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. įrodyti skubaus galbūt neteisėtų atsakovo veiksmų nutraukimo būtinybę, kaip antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.

35. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik ieškovo kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-784/2010). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama proporcingumo principo svarba taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. būtinybė teismui atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, taip pat ir į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017). Kadangi ieškovo reikalavimų pagrįstumas pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje teismo įvertinamas tik preliminariai, su ieškinio reikalavimais sutampančių ir iš esmės tokias pat pasekmes kaip ieškinio patenkinimas sukeliančių, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad konkrečiu atveju tokia skuba yra būtina ir nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1160-823/2018; 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-287-467/2022).

36. Nagrinėjamu atveju ieškiniu ieškovas įrodinėja, kad atsakovės pažeidžia jo, kaip prekės ženklo „Fogiutte PRO“ savininko, teises bei siekia nurodyto ženklo pažeidimą sudarančių atsakovių veiksmų nutraukimo. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas siekia iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti atsakovių bei trečiųjų asmenų vykdomą prekybą prekės ženklu „Fogiutte PRO“ pažymėtomis prekėmis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė bei tretieji asmenys prekiauja ginčo prekės ženklu pažymėtomis prekėmis. Tačiau, jau nurodyta, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl paties prekės ženklo „Fogiutte PRO“ registracijos tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje. Atsižvelgiant į tai, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad ginčo atveju ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcinga priemonė.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje, kai byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl prekės ženklo registracijos, nėra pagrindo pripažinti, jog yra antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – būtinybė skubiai nutraukti galbūt neteisėtus veiksmus.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Ribokaitė