- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- e2-287-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00065-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- Merck KGaA
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Syntropy Network Solutions“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Merck KGaA atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Merck KGaA ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Syntropy Network Solutions“ dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Vokietijos įmonė Merck KGaA kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Syntropy Network Solutions“ pakeisti savo juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame jokia apimtimi ir jokia forma nebūtų naudojamas žymuo „Syntropy“, ir šiuos pakeitimus ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, nurodant, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 3 dalimi, atsakovei per teismo sprendime nurodytą terminą neįvykdžius įpareigojimo pakeisti UAB „Syntropy Network Solutions“ juridinio asmens pavadinimą, bus skirta 100 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną; uždrausti atsakovei visoje Europos Sąjungos (toliau – ES) teritorijoje savo ūkinėje komercinėje veikloje bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį „Syntropy“, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimu reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto tinklalapiuose, socialinėje medijoje, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitą naudojimą; įpareigoti atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai perleisti ieškovui domeno vardą „syntropynet.com“; įpareigoti atsakovę savo lėšomis ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai perleisti ieškovui domeno vardą „syntropystack.com“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. kartu su Palantir Technologies Inc. sukūrė ir įgyvendino duomenų dalinimosi platformą, kurios pagrindinis tikslas yra atskleisti nepanaudotų mokslinių tyrimų duomenų vertę, kad visame pasaulyje dirbantys ekspertai galėtų bendradarbiauti kovojant su onkologinėmis ligomis, kuri buvo pavadinta „Syntropy“, atitinkamai, ieškovui priklauso ES prekių ženklas „Syntropy“, registracijos numeris 017913129, įregistruotas 2018 m. spalio 3 d. Ieškovui tapo žinoma, kad nuo 2019 m. Lietuvos Respublikos teritorijoje veikianti UAB „NOIA Network Solutions“ 2021 m. liepos 26 d. pakeitė savo juridinio asmens pavadinimą ir tapo UAB „Syntropy Network Solutions“ ir kaip savo komercinės veiklos identifikatorių naudoja žymenį „Syntropy“, taip pažeisdama ieškovo kaip prekių ženklo savininko teises.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei UAB „Syntropy Network Solutions“ laikinai nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įteikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ūkinėje komercinėje veikloje bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį „Syntropy“, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimu reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto tinklalapiuose, socialinėje medijoje, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitą naudojimą.
4. Ieškovo teigimu, tikėtiną ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagrindžia ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovė naudoja žymenį „Syntropy“, kuris yra tapatus įregistruotam prekių ženklui, taip pat naudoja dėl tapataus elemento pasikartojimo klaidinančiai į ieškovo prekių ženklą panašų juridinio asmens pavadinimą bei abi ginčo šalys yra informacinių technologijų srityje veikiantys juridiniai asmenys.
5. Būtinybę skubiai nutraukti atsakovės atliekamus neteisėtus veiksmus ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąlygoja aplinkybė, kad atsakovė ūkinėje komercinėje veikloje į ieškovo prekių ženklą klaidinančiai panašų juridinio asmens pavadinimą bei tapatų žymenį „Syntropy“ naudoja žinodama apie ieškovo nesutikimą ir jo išimtinių teisių pažeidimą ir toks neteisėtas šių žymenų naudojimas silpnina ieškovo prekių ženklo skiriamąjį požymį. Atsakovė ignoravo ieškovo pretenzijas, tapataus prekių ženklui žymens naudojimas tęsiamas. Tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų užtikrinta esminių prekių ženklo funkcijų apsauga ir realus būsimo teismo sprendimo įvykdymas.
6. Tokios laikinosios apsaugos priemonės neapribos atsakovės ūkinės komercinės veiklos ir nesukels jai jokių neigiamų padarinių, nes atsakovės juridinio asmens pavadinimas į UAB „Syntropy Network Solutions“ yra pakeistas neseniai (2021 m. liepos 26 d.), atsakovė dar nėra registravusi prekių ženklų, savo sudėtyje turinčių ginčo žymenį, tačiau sumažins ieškovui daromą žalą, kurią sukeltų tolesnis jo intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančių žymenų naudojimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovo Merck KGaA prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
8. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, nes nėra pagrindo teigti, jog ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar ieškovas pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą.
9. Pasisakydamas dėl grėsmės teismo sprendimui egzistavimo kaip antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, teismas nurodė, kad ieškovas savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžia aplinkybe, jog atsakovė vykdo neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu ir taip sukelia žalą, silpnina ieškovo prekių ženklo skiriamąjį požymį. Įvertinęs ieškovo pareikštus reikalavimus ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymu formuluojamą prašymą, teismas sprendė, kad ieškovo prašomų priemonių taikymo atveju byloje būtų sukurtas teisinis rezultatas, kurio ieškovas iš esmės siekia teikiamu ieškiniu. Tačiau laikinosios apsaugos priemonės pagal savo pobūdį skirtos ne ginčo situacijos išsprendimui, o tik sudaro prielaidas sklandžiai įvykdyti teismo sprendimą, tuo atveju jei jis būtų palankus ieškovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019), o laikinoji apsaugos priemonė, sutampanti su ieškinio reikalavimu, gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Teismo vertinimu, ieškovui neįrodžius, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sutampančias su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ieškovo prašymas negali būti tenkinamas.
10. Teismas taip pat nurodė, kad patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neproporcingai ir neapibrėžtam laikotarpiui būtų suvaržomos atsakovės teisės, kadangi iš atsakovės būtų atimta teisė tęsti veiklą naudojantis ginčo žymenimis, taip pat iš esmės patenkinamas ieškovo ieškinio reikalavimas, tik preliminariai įvertinus pateikto ieškinio pagrįstumą. Ieškovas nepateikė duomenų, kurie pagrįstų kliūtis ieškovui prisiteisti iš atsakovės patirtą žalą, ieškinio tenkinimo atveju.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Ieškovas Merck KGaA atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti ieškovo Merck KGaA prašytas laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant atsakovei UAB „Syntropy Network Solutions“ laikinai nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įteikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ūkinėje komercinėje veikloje bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį „Syntropy“, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimu reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto tinklalapiuose, socialinėje medijoje, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitą naudojimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Teismas netinkamai atskleidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį intelektinės nuosavybės teisės bylų atžvilgiu. Specialusis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas (toliau – PŽĮ) tiesiogiai numato galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės sutampančias su prekių ženklo savininko materialiniais teisiniais reikalavimais, kuriuos jis gali pareikšti pagal PŽĮ 70 straipsnio nuostatas. PŽĮ 73 straipsnis įtvirtina platesnes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas nei CPK.
11.2. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, laikinoji apsaugos priemonė, sutampanti su ieškinio reikalavimu, tokio pobūdžio bylose nėra taikoma tik išimtiniais atvejais. PŽĮ 73 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne tik siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams ar veiksmams skubiai nutraukti. Atitinkamai ieškinio reikalavimų sutapimas su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis neturėjo būti kliūtimi jas taikyti.
11.3. Pagal PŽĮ 73 straipsnį laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra siejamas ar ribojamas tik teismo sprendimo įvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo rizikos sąlyga. Taikant laikinąsias apsaugos priemones dėl intelektinės nuosavybės apsaugos pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra kuo skubiau nutraukti intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą. Tai expressis verbis (tiesiogiai, konkrečiai apibrėžta) numatyta PŽĮ 73 straipsnio nuostatose bei pripažįstama teismų praktikoje. Dėl šios priežasties skundžiamos nutarties argumentacija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatitinka intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymuose nustatytų apsaugos priemonių taikymo pagrindinio tikslo.
11.4. Ieškovas byloje yra pareiškęs prevencinį ieškinį, kuriuo siekia uždrausti atsakovei atlikti nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus. Vien tapataus ieškovo prekių ženklui žymens naudojimas atsakovės veikloje, kuri, tapačiai kaip ir ieškovo veikla, yra susijusi su kompiuterinės programinės įrangos bei mokslo ir technologijų srities paslaugomis, silpnina ieškovo ES prekių ženklo skiriamąjį požymį; preziumuojama ir visuomenės suklaidinimo aplinkybė. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti esant tikėtiną ieškovo teisių pažeidimą bei realų pavojų, kad toks pažeidimas yra vykdomas ir bus tęsiamas ateityje.
11.5. Ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės orientuotos į laikiną (iki bylos išsprendimo) prekių ženklo savininko teisių apsaugą, kadangi tapataus prekių ženklo naudojimo tapačioms paslaugoms pasekmės, kaip visuomenės klaidinimas, yra konstatuojamos be įrodinėjimo, tai reiškia, kad tapačių prekių ženklų koegzistavimas yra draudžiamas ir yra automatiškai traktuojamas kaip prekių ženklo savininko teisių pažeidimas. Atitinkamai, laikina prekių ženklo savininko teisių apsauga pagal savo pobūdį negali būti garantuota kitaip, negu laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Su ieškiniu pateikti įrodymai (pretenzijų kopijos) patvirtina, kad atsakovė tęsia ieškovo teisių pažeidimą, taip pat atsakovė gali atlikti ir naujus ieškovo teisių pažeidimus, didindama ieškovo patiriamą žalą.
11.6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais atsakovų teisių suvaržymais, todėl vien patiriamų suvaržymų faktas negali būti pakankamas konstatuoti proporcingumo principo pažeidimą taikant laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad būtent veiksmingos prekių ženklų savininko teisių gynybos principas reikalauja, jog pakankamai realus prekių ženklo savininko teisių pažeidimas būtų nedelsiant nutrauktas, nelaukiant bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-908-823/2017). Proporcingumo principo pažeidimu savaime negali būti laikoma aplinkybė, kad atsakovė dėl teismo pritaikytų suvaržymų gali patirti nuostolių, nes prekių ženklo savininkas dėl jo teisių pažeidimo taip pat patiria nuostolių.
11.7. Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra orientuotas į atsakovės suvaržymus, susijusius su juridinio asmens pavadinimu, kuriame, be kita ko, taip pat yra naudojamas ieškovo ES prekių ženklas, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neapribos atsakovės ūkinės komercinės veiklos taip, kad atsakovė būtų priversta keisti pavadinimą ar iki bylos nagrinėjimo pabaigos neteikti paslaugų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas preliminariai turi įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo sprendimo įvykdymo.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas ir atskirajame skunde nekeliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo bei tokios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nepasisako.
15. Apeliantas prašė taikyti konkrečias laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei laikinai nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įteikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ūkinėje komercinėje veikloje bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį „Syntropy“, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimu reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto tinklalapiuose, socialinėje medijoje, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitą naudojimą. Teigė, kad atsakovė ūkinėje komercinėje veikloje naudoja į ieškovo prekių ženklą klaidinančiai panašų juridinio asmens pavadinimą bei tapatų žymenį „Syntropy“. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sutampančias su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Apelianto teigimu, šiuo atveju egzistuoja būtinumas neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti (prevenciniais tikslais) ir užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams bei žalai.
16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, įtvirtintas bendras laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti galutinio teismo sprendimo įvykdymą. Specialūs įstatymai, reguliuojantys intelektinės nuosavybės objektų savininkų teisių apsaugą, nepaneigia šio tikslo, bet jį išplečia. PŽĮ 73 straipsnio 2 dalis nustato, kad tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, jog buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, skubiai nutraukti neteisėtus veiksmus ir įvykdyti teismo galutinį sprendimą, tai yra: 1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises; 4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises; 5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas sąskaitas; taip pat reikalauti pateikti kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų finansinius arba komercinius dokumentus ar sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu; 6) taikyti kitas CPK nustatytas priemones. Tačiau platesnis galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšių įtvirtinimas PŽĮ ir galimybė taikyti tokias priemones, siekiant užkirsti kelią neteisėtų veiksmų atlikimui, savaime nelemia jų taikymo, nesant įrodytam prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrindui, kadangi PŽĮ yra numatyta galimybė, o ne imperatyvas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net ir esant pakankamam pagrindui įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės.
17. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nepagrįsti leistinais įrodymais, nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingu atveju (t. y. pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui), būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018). Ši praktika aktuali ir nagrinėjamu atveju, ieškovui laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiant užkirsti kelią jo nurodomų neteisėtų veiksmų atlikimui.
18. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį patvirtinančių aplinkybių, t. y. byloje nėra nustatyta duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovė negalėtų įvykdyti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo ar atsakovės atliekami veiksmai – tariamai tapataus ieškovo prekių ženklui žymens „Syntropy“ naudojimas atsakovės veikloje, kuri, kaip nurodoma, tapačiai yra susijusi su kompiuterinės programinės įrangos bei mokslo ir technologijų srities paslaugomis, silpnina ieškovo ES prekių ženklo skiriamąjį požymį. Apelianto dėstomi argumentai dėl patiriamos žalos, grėsmės prekių ženklo reputacijai, visuomenės klaidinimo, taip pat aplinkybės, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, didės ieškovui daroma žala, ar kad atsakovė gali net tik tęsti atliekamą ieškovo teisių pažeidimą, bet pradėti teikti paraiškas dėl klaidinančiai panašių tarptautinių, ES ir (ar) nacionalinių prekių ženklų registravimo bei registruoti kitus ieškovo teises pažeidžiančius objektus (domenų vardus), grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, nepateikiant objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą ir grėsmę būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui ar kad ieškovo teisės pažeidžiamos, kaip nurodoma, neteisėtų veiksmų atlikimu. Pažymėtina ir tai, kad pats apeliantas nurodo, jog atsakovė žymenį „Syntropy“ savo veikloje naudoja sąlyginai neilgai, taip pat neteikia įrodymų, kokiu mastu atsakovė veikia rinkoje – vien tai, kad, apelianto teigimu, abiejų šalių veikla susijusi su kompiuterinės programinės įrangos bei mokslo ir technologijų srities paslaugomis, savaime nelemia išvados, kad abi šalys veikia toje pačioje srityje ir dėl to gali būti klaidinama visuomenė ar ieškovas patiria žalą, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovas yra Vokietijos įmonė, o atsakovė – Lietuvos bendrovė.
19. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad, taikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi, nors apeliantas nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra orientuotos į atsakovės suvaržymus, susijusius su juridinio asmens pavadinimu, tačiau pagal prašomus uždrausti veiksmus toks draudimų pobūdis (uždrausti atsakovei savo ūkinėje komercinėje veikloje bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį „Syntropy“) iš esmės visiškai apribotų atsakovės galimybę vykdyti ūkinę komercinę veiklą dar iki tol, kol bus išspręstas ieškovo inicijuotas teisminis ginčas, nes šis žymuo sudaro atsakovės pavadinimą, kuris naudojamas atsakovės veikloje. Todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad, tenkinus ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, iš esmės būtų užtikrintas ne būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovui, įvykdymas, bet faktiškai būtų iš anksto tenkinamas ieškinys. Taigi, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės byloje akivaizdžiai būtų neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą.
20. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, spręstina, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitiktų laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų ir būtų neproporcingos, todėl šiuo atveju nėra būtinos.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, atsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančias aktualias CPK ir PŽĮ teisės normas bei teismų praktiką. Naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.