- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-18
- Bylos Nr.
- e2A-455-407/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00963-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Alma Urbanavičienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- D. Č.
- Trečiasis asmuo
- R. V., K. A., G. Z.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Almos Urbanavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kristisana“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Audmina“, ir uždarosios akcinės bendrovės „Audmina“ ieškinį atsakovui D. Č. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – R. V., K. A., G. Z..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Kristisana“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Audmina“, ir UAB „Audmina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. Č., prašydamos priteisti iš atsakovo ieškovei BUAB „Kristisana“ 147 523,33 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, o ieškovei UAB „Audmina“ – 3 210 Eur atlyginimą už bankroto proceso administravimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi atsakovei BUAB „Kristisana“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Audmina“. Teismas nusprendė bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka.
3. Paaiškino, kad tarp UAB „Kristisana“ ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2011 m. birželio 7 d. buvo sudaryta paramos sutartis, pagal kurią UAB „Kristisana“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Paslaugų centro steigimas kaimiškoje vietovėje“ (saugojimo aikštelės Anykščių, Rokiškio rajonuose). Iš viso UAB „Kristisana“ buvo išmokėta 80 678,28 Eur paramos suma ir visų prašymų metu įmonei vadovavo atsakovas D. Č.. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu už akių priteisė 80 678,28 Eur skolos NMA, NMA pateikė antstoliui sprendimą vykdyti, tačiau skolos išieškoti nepavyko. Be priteistos skolos, susikaupė ir 27 077,09 Eur palūkanų, tad bendras NMA finansinis reikalavimas išaugo iki 108 324,14 Eur. D. Č. vadovavimo metu susidarė įsiskolinimai ne tik NMA, bet ir kitiems kreditoriams.
4. Ieškinyje nurodė, kad D. Č., siekdamas išvengti atsakomybės, įmonės vadovavimą 2014 m. lapkričio 6 d. perleido kitam asmeniui – G. Z., pats laiku įmonės bankroto proceso neinicjiavo, nuo 2014 m. lapkričio 27 d. neatnaujino duomenų Juridinių asmenų registre, neteikė bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių (paskutinė teikta už 2013 metus). Ieškovės teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai – nesikreipimas laiku dėl bankroto bylos iškėlimo – padarė įmonei žalą, kuri lygi bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumai. Dėl tokių atsakovo veiksmų žala kilo ir nemokumo administratorei, kuriai Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 15 d. nutartimi paskyrė 3 210 Eur atlyginimą už bankroto proceso administravimą; kadangi atsakovas laiku bankroto proceso neinicijavo, įmonė neturi turto ir galimybės padengti kreditorių finansinius įsipareigojimus bei bankroto proceso administravimo išlaidas.
5. Atsakovas D. Č. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kada konkrečiai įmonė tapo nemoki, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėjo, kad atsakovas neturėjo pareigos teikti finansinės atskaitomybės už 2014 metus, kadangi tokiu metu bendrovei jau nevadovavo. Akcentavo, kad ir palūkanos NMA susiformavo ne atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Atsakovas negali būti atsakingas už įsipareigojimus kreditoriams, kurie atsirado 2015–2018 metais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei BUAB „Kristisana“ 29 067,65 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad UAB „Kristisana“ prievolė sumokėti NMA 80 678,28 Eur dydžio lėšas susiformavo dar 2014 m. rugsėjo 8 d., tačiau atsakovas prievolės dėl paramos lėšų grąžinimo per rašte nurodytą terminą neįvykdė, įsiskolinimo NMA nepadengė. Atsakovas taip pat neneigė, kad įsiskolinimas kreditorei UAB „Skyhealth farma“ susiformavo 2014 m. spalio 31 d., pagal notaro atliktą vykdomąjį įrašą pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, taigi atsakovas yra atsakingas už nepamokėtą 130 437,80 Lt (37 777,40 Eur) sumą. Teismas pažymėjo, kad jau 2014 m. rugpjūčio mėnesį buvo susidaręs UAB „Kristisana“ įsiskolinimas pagal jos ir kredito unijos (toliau – KU) „Vilniaus kreditas“ 2013 m. liepos 30 d. sudarytą sindikuoto kredito sutartį, įsiskolinimo dydis sudarė 702 253,45 Lt (203 386,65 Eur).
8. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad iš esmės jau 2014 m. rugsėjo– spalio mėnesiais UAB „Kristisana“ buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, buvo nepajėgi įvykdyti tuo metu jau susidariusių finansinių įsipareigojimų kreditoriams – nei grąžinti NMA 80 678,28 Eur paramos lėšų, nei sumokėti vekselio davėjui 37 777,40 Eur, nei vykdyti susiformavusį 203 386,65 Eur kredito įsiskolinimą tuometinei kredito davėjai KU „Vilniaus kreditas“ ir pan. Teismas konstatavo, kad nuo 2014 m. pabaigos bendrovė nebevykdė jokios veiklos – nedalyvavo teismo procese dėl paramos lėšų NMA priteisimo, nedengė įsiskolinimų kreditoriams, nereagavo į išieškojimus vykdžiusių antstolių raginimus, nerengė ir neteikė registrams privalomų finansinės atskaitomybės dokumentų už 2014 ir vėlesnius metus, neturėjo darbuotojų, tad jau nuo 2014 m. rugsėjo–spalio mėnesio faktiškai buvo nemoki.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ginčui aktualiu metu buvo tiek įmonės vadovas, tiek ir įmonės akcininkas (savininkas), kuriam buvo prieinami ir žinomi visi bendrovės buhalteriniai dokumentai, t. y. geriausiai žinodamas ir negalėdamas nežinoti apie tokią UAB „Kristisana“ turtinę padėtį, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, tačiau to nepadarė. Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą 2021 m. kreipėsi kreditorė NTA, gavusi antstolio išieškojimo negalimumo aktą. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovas savo neveikimu pažeidė jam imperatyviai įstatyme numatytą pareigą.
10. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad įmonė 2014 m. rugsėjo–spalio mėnesiais buvo pajėgi vykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus. Teismas pažymėjo, kad, nepaisant to, jo finansiniai įsipareigojimai KU „Vilniaus kreditas“ iš tikrųjų buvo padengti realizavus jos kredito lėšomis bei NTA paramos lėšomis statytą sandėliavimo paskirties pastatą, tačiau nėra duomenų ir įrodymų, jog įmonė tuo metu turėjo kokio nors kito turto, iš kurio realiai galėjo padengti tuo metu jau susiformavusius pakankamai didelius įsipareigojimus tiek NTA, tiek UAB „Skyhealth farma“, kurie išliko ir iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus atsakovo argumentus, kad įsiskolinimai galėjo būti padengti vėliau išieškojus iš minėto pastato rangovo, stačiusio pastatą nekokybiškai, pažeidžiant statybos reikalavimus, įmonei padarytos žalos atlyginimą.
11. Teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, pažymėjo, kad 80 678,28 Eur dydžio įsiskolinimas NTA bei 37 650 Eur (130 000 Lt) dydžio įsiskolinimas UAB „Skyhealth farma“ negali būti laikomi priežastiniu ryšiu susijusiais su nagrinėjamoje byloje teismo nustatytais neteisėtais atsakovo veiksmais jam nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kadangi šios skolos buvo ir būtų susiformavusios nepriklausomai nuo to, ar atsakovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Kristisana“ iškėlimo vos paaiškėjus jos nemokumo būklei. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės ieškinio reikalavimą kildina būtent iš to, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne ginčija vadovo veiksmus kitais pagrindais.
12. Teismas nusprendė, kad su atsakovo neteisėtais veiksmais – nesikreipimu dėl bankroto bylos iškėlimo – priežastiniu ryšiu susijusi žala, susidariusi kaip palūkanos dėl negrąžintos paramos sumos NTA ir NTA patirtos priverstinio vykdymo išlaidos, iš viso 27 645,86 Eur (27 077,09 Eur palūkanos + 568,77 Eur antstolio (sprendimo vykdymo) išlaidos), 2016 metais susidaręs 165,34 Eur dydžio įsiskolinimas akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“, kuris apskritai nebūtų atsiradęs, jei atsakovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nepadengtas 1 256,45 Eur įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).
13. Teismas atmetė ieškinio dalį, kuria iš atsakovo buvo prašoma priteisti bankroto administratorei atlyginimą. Nurodė, kad bankroto procedūroms vykdyti patvirtintos administravimo išlaidos pačios savaime negali būti laikomos atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta žala. Teismas nustatė, kad bankroto procesą inicijavusi pareiškėja NTA įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 3 500 Eur sumą, skirtą bankroto proceso administravimo išlaidoms padengti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
14. Atsakovas D. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
14.1. Neįrodyta, kad bendrovė ginčo laikotarpiu buvo nemoki. Priešingai, D. Č. vadovavimo pabaigoje įmonė vykdė įstatuose apibrėžtą veiklą, egzistavo galimybės stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį. Šiuos argumentus pagrindžia į bylą pateikti įrodymai – 2014 m. rugpjūčio 12 d. apžiūros aktas, kuriame detaliai išdėstyti statomo nekilnojamojo turto defektai, vertė ir kt. Šio dokumento pagrindu bendrovės atsakovai ketino kreiptis į atsakingus asmenis ir prisiteisti mažiausiai 86 876 Eur.
14.2. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė sistemiškai nevykdė įsipareigojimų kreditoriams.
14.3. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, bendrovė turėjo daugiau nei 1 mln. vertės turto, taigi jo pakako bendrovės finansiniams įsipareigojimams vykdyti.
14.4. Bendrovė vykdė veiklą ir po to, kai atsakovas nustojo vadovauti įmonei, tą įrodo, kad atsirado naujų kreditorių, pavyzdžiui, UAB „Šebsta“ (151 727 Eur dydžio finansinis reikalavimas) ir kt., su kuriais bendrovė ginčo laikotarpiu sandorių nesudarinėjo. Nors šie argumentai buvo pateikti žodinio teismo posėdžio metu, teismas dėl to nepasisakė ir šių argumentų netyrė.
14.5. Šiuo atveju NMA pasyvumas lėmė išaugusius nuostolius tiek jai pačiai, tiek kitiems kreditoriams. NMA turėjo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dar 2015 metų pradžioje, tačiau to nepadarė.
14.6. Teismas rėmėsi NTA 2014 m. rugsėjo 15 d. raštu dėl įsiskolinimo, tačiau nevertino, ar šis raštas apskirtai buvo bendrovei įteiktas. Pati bendrovė 2014 m. rugsėjo mėnesį informavo NTA apie projekto tolimesnį nevykdymą ir siekį nutraukti paramos santykius.
14.7. NTA 2015 m. sausio 14 d. sprendime nurodė, kad, atlikus tyrimą matyti, jog projekto įgyvendinimo metu pati paramos gavėja buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais atsiskaitant su pasitelktais rangovais. Teismas šiuo atveju padarė priešingą išvadą konstatuodamas, kad bendrovė jau 2014 metų pabaigoje buvo nemoki.
14.8. Teismas sprendime rėmėsi prielaidomis ir spėjimais apie sunkią bendrovės padėtį, kadangi nurodė, jog teismui balansas nebuvo pateiktas galimai dėl jame užfiksuotos sunkios (nemokios) įmonės turtinės padėties. Tačiau atsakovas, nebebūdamas bendrovės vadovu, neturėjo pareigos teikti balanso už 2015 metus.
14.9. Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas turėjo įrodyti ieškovė. Atsakovas objektyviai to padaryti negali, kadangi jis negali pateikti duomenų apie bendrovės padėtį, kai nevadovavo bendrovei. Atsakovas savo vadovavimo laikotarpiu nežinojo apie konkrečius NMA ketinimus išieškoti visą paramos sumą ir palūkanas. NMA tik 2015 metais inicijavo konkrečius paramos sutarties nutraukimo, paramos susigrąžinimo veiksmus. Būtent naujasis vadovas dar neabejotinai galėjo (turėjo pakankamai laiko) atsiskaityti su NMA. Atitinkamai, iš atsakovo negali būti priteista ir skola VMI, kaip žalos atlyginimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovo D. Č. priteista 29 067,65 Eur žalos atlyginimas dėl to, kad atsakovas nesikreipė laiku dėl BUAB „Kristisana“ bankroto bylos iškėlimo. Teismas nusprendė, kad iš atsakovo turi būti priteista 27 645,86 Eur suma, kurią sudaro 27 077,09 Eur palūkanos, mokėtinos NMA, bei 568,77 Eur antstolio (sprendimo vykdymo) išlaidos; 2016 m. susiformavęs 165,34 Eur dydžio įsiskolinimas AB „Energijos skirstymo operatorius“, nepadengtas 1 256,45 Eur įsiskolinimas VMI. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės motyvuodamas tuo, kad visi šie įsipareigojimai susiformavo ne atsakovo vadovavimo UAB ,,Kristisana“ metu, taigi yra priežastiniu ryšiu nesusiję su atsakovo galimai padaryta žala.
Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių
18. UAB ,,Kristisana“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2010 m. kovo 24 d. (3 t., b. l. 89). Pagrindinė įmonės veikla – įrengimų, mechanizmų saugykla iš paramos lėšų.
19. 2010 m. lapkričio 11 d. UAB „Kristisana“ pateikė paraišką NMA dėl paramos skyrimo (1 t., b. l. 33), 2011 m. birželio 7 d. buvo sudaryta paramos sutartis, pagal kurią UAB „Kristisana“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Paslaugų centro steigimas kaimiškoje vietovėje“ (saugojimo aikštelės Anykščių, Rokiškio rajonuose) (elektroninis ieškinio priedas Nr. 1.1, 13 lapas; 1 t., b. l. 121).
20. Atsakovas D. Č. buvo bendrovės vadovas nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2014 m. lapkričio 6 d. (elektroninis ieškinio priedas Nr. 8; 1 t., b. l. 24, 3 t., b. l. 89).
21. Nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio bendrovė teikė mokėjimo prašymus NMA, pagal kuriuos buvo išmokamos lėšos projektui vykdyti: 2013 m. rugpjūčio 1 d. UAB ,,Kristisana“ NMA pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą, pagal kurį 2013 m. spalio 17 d. buvo išmokėta 40 916,93 Eur paramos suma. 2013 m. rugsėjo 30 d. NMA buvo pateiktas antrasis mokėjimo prašymą, pagal kurį UAB ,,Kristisana“ buvo skirta 39 761,35 Eur paramos suma (išmokėta 2013 m. gruodžio 19 d.). 2013 m. spalio 30 d. NMA pateiktas trečiasis mokėjimo prašymas, tačiau 42 915,60 Eur dydžio parama išmokėta nebuvo. 2013 m. gruodžio 2 d. NMA buvo pateiktas ketvirtasis mokėjimo prašymas, pagal kurį prašoma išmokėti 47 288,00 Eur, tačiau parama neišmokėta. 2014 m. vasario 28 d. NMA pateiktas penktasis mokėjimo prašymas, pagal kurį prašyta kompensuoti 73 744,50 Eur išlaidų, tačiau parama neišmokėta. Iš viso UAB ,,Kristisana“ buvo išmokėta 80 678,28 Eur dydžio paramos suma.
22. 2014 m. rugpjūčio 12 d. buvo atlikta dirbtuvių apžiūra, kurios metu ekspertas pateikė išvadas dėl darbų, neatitinkančių techninio projekto sąlygų, detalaus sąrašo ir apimties bei kainų; nustatė atliktų darbų detalų sąrašą ir vidutines rinkos kainas ir kt. (5 t., b. l. 3–160).
23. UAB „Kristisana“ 2014 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į NMA nurodydama, kad statybos darbai buvo atlikti su trūkumais, šiuo metu ketinama nutraukti finansavimo sutartį su KU „Vilniaus kreditas“, nes yra nesumokėtos palūkanos. Nurodė, kad yra ruošiamasi parduoti esamą turtą, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais; gautos sumos užtektų atsiskaityti su NMA. Buvo prašoma pateikti pasiūlymus dėl finansavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis užbaigimo ir suteikti leidimą parduoti objektą, kad būtų galima sugrąžinti lėšas (elektroninis ieškinio priedas Nr. 1.1, 31 lapas; 1 t., b. l. 139).
24. NMA 2014 m. rugsėjo 15 d. raštu, atsakydama į UAB „Kristisana“ 2014 m. rugsėjo 8 d. paklausimą, nurodė, kad buvo išnagrinėtas 2014 m. rugsėjo 8 d. prašymas, kuriuo NMA buvo informuota, jog UAB „Kristisana“ toliau nebeketina vykdyti projekto ir sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atkreipė dėmesį, kad paramos gavėjas turi teisę atsisakyti sutarties. Pažymėjo, kad faktiškai išmokėtos paramos lėšos turi būti grąžintos NMA (elektroninis ieškinio priedas Nr. 1.1, 29 lapas; 1 t., b. l. 137).
25. 2015 m. sausio 14 d. NMA priėmė sprendimą Nr. SKP-4 „Dėl UAB „Kristisana“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“, kuriuo buvo nustatytas paramos gavėjo pateiktos informacijos neteisingumas; paramos gavėjas neįgyvendino projekto taip, kaip numatyta paramos sutartyje; paramos gavėjas neužtikrino tinkamo projekto finansavimo šaltinio ir kt., taigi buvo nuspręsta susigrąžinti paramos lėšas, išmokėtas 2013 m. spalio 17 d. ir 2013 m. gruodžio 19 d. (elektroninis ieškinio priedas Nr. 1.1, 3 lapas; 1 t., b. l. 111).
26. NMA 2015 m. sausio 28 d. pranešimu nurodė, kad 2015 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą dėl paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos grąžinimo. Nurodė per 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos padengti 80 678,28 Eur skolą. Įspėjo, kad bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos (elektroninis ieškinio priedas Nr. 1.1, 42 lapas; 1 t., b. l. 150). (NMA raštas, tik 2015 m. sausio 28 d. sprendimu taikyta sankcija, 3 t., b. l. 87)
Žemesnės instancijos teismas
27. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimu už akių ieškovės NMA ieškinys buvo patenkintas ir iš atsakovės UAB „Kristisana“ priteista 80 678,28 Eur dydžio skola, 5 proc. metinės palūkanos nuo 2015 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 t., b. l. 11).
28. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2018 m. kovo 21 d. išdavė teismo įsakymą Nr. eL2-4800-647/2018 dėl 126,93 Eur dydžio skolos, 27,23 Eur palūkanų, 11,18 Eur bylinėjimosi išlaidų iš UAB „Kristisana“ išieškojimo AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai (3 t., b. l. 81, 94).
29. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi UAB „Kristisana“ iškelta bankroto byla (3 t., b. l. 74).
Dėl bendrovės vadovo atsakomybės
30. Kasacinio teismo praktika dėl bendrovės vadovo atsakomybės jam laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo yra išplėtota ir nuosekli. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020 ir kt.).
31. Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė įrodinėjo, kad bendrovė nemoki tapo atsakovo vadovavimo bendrovei metu, 2014 m. rugsėjo 15 d., kai NMA pareikalavo grąžinti išmokėtas įmonei 80 678,28 Eur lėšas per 10 dienų. Pirmosios instancijos teismas pritarė šiai pozicijai iš esmės motyvuodamas tuo, kad panašiu metu susiformavo reikšmingi UAB „Kristisana“ įsipareigojimai – ji buvo įpareigota grąžinti 80 678,28 Eur lėšas NMA, turėjo sumokėti vekselio davėjui 37 777,40 Eur, įvykdyti 203 386,65 Eur dydžio įsiskolinimą KU „Vilniaus kreditas“, tačiau įsiskolinimų nedengė, finansinių ataskaitų už 2014 ir vėlesnius finansinius metus neteikė. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo civilinės bylos medžiagą ir nepagrįstai padarė išvadas dėl bendrovės nemokumo momento.
32. Pirmosios instancijos teismas citavo aktualią teismų praktiką ir teisingai nurodė, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kita) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kita) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos apibūdina tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
33. Remiantis balanso, pateikto už 2013 mokestinius metus, duomenimis, bendrovė turėjo 2 969 607 Eur vertės turto, o finansiniai įsipareigojimai sudarė 1 412 340 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos – 1 244 340 Eur (elektroninis ieškinio priedas Nr. 1.1, 1 lapas; 1 t., b. l. 109), taigi, remiantis byloje esančiais finansiniais duomenimis, bendrovė neatitiko nemokios įmonės apibrėžimo. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl bendrovės realiai turimo turto ir įsipareigojimų, kurie yra pradelsti, santykio, taigi nenustatė vienos iš būtinųjų sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti. Nors atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai teigė, kad ieškovė neįrodė nemokumo momento, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir nenustatinėjo, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ginčui aktualiu metu bendrovės pradelsti įsipareigojimai buvo du kartus didesni nei jos turimas turtas. Pažymėtina, kad civilinėje byloje nenustatyta, kad nemokumo administratorei nebuvo perduoti bendrovės dokumentai; kad atsakovas neperdavė bendrovės dokumentų vėlesniems bendrovės vadovams. Aplinkybė, kad ginčui aktualiu metu įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, per se (savaime) nelemia išvados, jog bendrovė iš karto tapo nemoki. Būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. bendrovė buvo nemoki, tačiau ji šių argumentų nepagrindė.
34. Civilinėje byloje nėra duomenų apie tai, ar bendrovė ginčui aktualiu metu vykdė mokestines prievoles, ar atsiskaitinėjo su darbuotojais, kokią veiklą bendrovė vykdė, ar ji nebuvo sustabdyta ir pan. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, bendrovė vykdė projektą, kuriam vykdyti buvo gautos paramos lėšos, teikė NMA dokumentus, atliko statomo objekto apžiūrą, tyrė ir vertino atliktų nekokybiškų darbų trūkumus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad statybas vykdė ne pati UAB „Kristisana“, o kita statybų bendrovė, jog statybos vyko neišpildant nustatytų reikalavimų. Faktas, kad bendrovei nepavyko įgyvendinti projekto, savaime taip pat nereiškia, kad bendrovė ginčui aktualiu metu tapo nemoki.
35. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai. Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
36. Tuo atveju, kai faktiškai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014, 2018 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018 56 punktas).
37. Skirtingų valdymo organų narių civilinė atsakomybė už bendrovei padarytą žalą turi būti atribojama ir paskirstoma vadovaujantis principu, kad kiekvieno valdymo organo pareigos yra savarankiškos ir vieno valdymo organo pareigų vykdymas neatleidžia kito valdymo organo nuo šio pareigų vykdymo. Dėl to sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala. Jei kilusią žalą nulėmė ne tik vienasmenio valdymo organo, bet ir kitų valdymo organų sprendimai, vienasmeniam organui tenkanti atsakomybė turi būti įvertinta pagal dalinių prievolių taisykles proporcingai jo elgesio įtakai žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, kad, nepriklausomai nuo to, ar bendrovė nemoki tapo 2014 m. rugsėjo 15 d., ar vėliau, atsakovas D. Č. negali būti atsakingas už bendrovės skolų padidėjimą, dėl kurio vyksta ginčas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovas D. Č. buvo bendrovės vadovas nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2014 m. lapkričio 6 d. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad, net ir tuo atveju, jeigu bendrovės nemokumo momentas būtų nustatytas 2014 m. rugsėjo 15 d., atsakovas negali būti laikomas atsakingu už žalą, kadangi skolos kreditoriams, kurios yra priteistos teismo kaip padaryta žala dėl nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, susiformavo jau atsakovui neinant bendrovės vadovo pareigų. Kaip jau buvo minėta, kiekvieno valdymo organo pareigos yra savarankiškos ir vieno valdymo organo pareigų vykdymas neatleidžia kito valdymo organo nuo šio pareigų vykdymo.
39. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad nepagrįsta teigti, jog skola NMA susiformavo 2014 m. rugsėjo 15 d. Nors NMA 2014 m. rugsėjo 15 d. rašte nurodė, kad išmokėtos paramos lėšos per 10 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos turi būti grąžintos NMA, taip pat išdėstė nepritarimą dėl turto pardavimo, tačiau, viena vertus, atsakovas neigė gavęs šį raštą ir ieškovė nesiėmė priemonių įrodyti, kad raštas atsakovui ir (ar) UAB „Kristisana“ buvo įteiktas. Byloje nėra duomenų apie šalių (NMA ir UAB „Kristisana“) komunikavimą dėl paramos lėšų laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo iki 2015 m. sausio mėnesio, nėra duomenų, kad NMA būtų raginusi UAB „Kristisana“ dėl paramos lėšų grąžinimo ar ėmėsi kitų priemonių situacijai išspręsti. Antra vertus, tik 2015 m. sausio 14 d. NMA priėmė sprendimą dėl UAB „Kristisana“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo, o apie priimtą sprendimą UAB „Kristisana“ buvo informuota 2015 m. sausio 28 d. raštu. NMA, teikdama prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, nenurodė, kad teisinis pagrindas grąžinti paramos sumą susidarė nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. Priešingai, pažymėjo, kad sankcija – sutarties nutraukimas ir paramos sugrąžinimas – buvo taikyta priėmus 2015 m. sausio 14 d. sprendimą. Pažymėjo, kad palūkanos buvo apskaičiuotos nuo 2015 m. vasario 28 d. pagal formulę: palūkanų skaičiavimo pradžios data, lygi pirmo laiško (2015 m. sausio 14 d.) išsiuntimo datai + 30 + 1 (1 t., b. l. 22).
40. Būtent NMA 2015 m. sausio 14 d. sprendimo pagrindu iš UAB „Kristisana“ buvo priteista išmokėta paramos suma, o palūkanos pradėtos skaičiuoti nuo 2015 m. vasario 28 d., kai atsakovas D. Č. nebebuvo bendrovės vadovu. Taigi žala – 27 077,09 Eur palūkanos, mokėtinos NMA, bei 568,77 Eur dydžio antstolio (sprendimo vykdymo) išlaidos – pradėjo formuotis jau atsakovui nebūnant bendrovės vadovu. Pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad atsakovas negalėjo būti atsakingas už naujo vadovo veiksmus tiek neatsiskaitant su NMA (atsakovo teigimu, bendrovė turėjo pakankamai laiko NMA reikalavimams padengti), tiek nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė šias sumas kaip žalą iš atsakovo, kadangi šiuo atveju neegzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo galimai neteisėtų veiksmų (civilinėje byloje neįrodytas nemokumo momentas) ir žalos. Būtent naujasis bendrovės vadovas, 2015 metais gavęs informaciją dėl paramos sutarties nutraukimo, turėjo pareigą spręsti dėl bendrovės finansinės padėties ir tolesnio bendrovės veiklos vykdymo.
41. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2018 m. kovo 21 d. išdavė teismo įsakymą Nr. eL2-4800-647/2018 dėl 126,93 Eur dydžio skolos, 27,23 Eur palūkanų, 11,18 Eur bylinėjimosi išlaidų iš UAB „Kristisana“ išieškojimo AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad šis įsipareigojimas susiformavo ne atsakovo vadovavimo bendrovei metu. Taigi apeliaciniame skunde pagrįstai pažymima, kad žala turi būti individualizuojama, o atsakovas negali būti atsakingas už kitų bendrovės vadovų veiksmus tiek susidarant bendrovės skoloms, tiek delsiant kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu jie tokią pareigą turėjo.
42. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir dėl šių aplinkybių nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčo nėra, kad 1 256,45 Eur dydžio įsiskolinimas VMI yra susijęs su iš UAB „Kristisana“ į valstybės biudžetą teismo sprendimu už akių priteistomis bylinėjimosi išlaidomis byloje dėl paramos lėšų išieškojimo NMA naudai, o šis įsipareigojimas nebūtų atsiradęs, jei NMA nebūtų inicijavusi paramos lėšų priteisimo proceso. Kaip jau buvo minėta anksčiau, NMA civilinį procesą dėl paramos lėšų priteisimo inicijavo tuo metu, kai atsakovas nebebuvo bendrovės vadovas, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl jo civilinės atsakomybės ir žalos, jam galimai laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
43. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo civilinę bylą, tinkamai nenustatė bendrovės nemokumo momento, netinkamai aiškino ir taikė civilinės atsakomybės sąlygas reguliuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir nepagrįstai laikėsi pozicijos, jog bendrovės vadovas atsakingas už visas bendrovės skolas, net jeigu jis nebebuvo bendrovės vadovu. Todėl yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies, panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės bei ieškinio dalį, kuri buvo patenkinta, atmesti.
44. Atsakovas nepateikė duomenų dėl jo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.