Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-01-12 · Civilinė byla Nr. 2YT-1585-618/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-12
Bylos Nr.
2YT-1585-618/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-15566-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Pareiškėjas
R. E.
Kategorijos
  • 3.4.4.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
Civilinė byla Nr. 2YT-1585-618/2018Proceso Nr. 2-06-3-15566-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.11. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. E. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Vida Daugirdienė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo spręsti klausimą dėl antstolės neveikimo, panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Antstolės patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar ši suma viršija MMA, todėl jai nelieka jokių lėšų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms, t.y. nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimo į skundą teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai.

Suinteresuotas asmuo antstolė Vida Daugirdienė pateikė teismui prašymą palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtu, kadangi jo skundas yra patenkintas antstolės 2017-12-14 patvarkymu Nr. S-17-4-40429 ir 2018-01-04 patvarkymu Nr. S-18-4-327.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies

Vykdomosios bylos Nr. 0004/17/00831 duomenimis nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-06-21 vykdomąjį raštą Nr. e2-922-474/2017 dėl 3 771,84 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko R. E. išieškotojos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos naudai (b. l. 5). Antstolė 2017-09-11 patvarkymu Nr. S-17-4-25586 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo 4 363,09 Eur skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių Kybartų pataisos namų sąskaitoje (vykd. b. l. 17). 2017-09-22 antstolės kontoroje gautas pareiškėjo R. E. 2017-09-19 skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) (vykd. b. l. 23-25). 2017-09-28 antstolės kontoroje gautas pareiškėjo R. E. 2017-09-25 skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) (vykd. b. l. 27-29). Antstolė 2017-10-06 patvarkymu Nr. S-17-4-30308 dėl R. E. 2017-09-28 prašymo išnagrinėjo pareiškėjo 2017-09-25 skundą, jo netenkino ir paliko galioti 2017-09-11 patvarkymą Nr. S-17-4-25586 (vykd. b. l. 32). 2017-10-25 antstolės kontoroje gautas pareiškėjo R. E. 2017-10-17 skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) (vykd. b. l. 33-35). Antstolė 2017-12-14 patikslintu patvarkymu Nr. S-17-4-40429 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo 4 379,77 Eur skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių Kybartų pataisos namų sąskaitoje, nurodydama, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (vykd. b. l. 49). Antstolė 2018-01-04 patikslintu patvarkymu Nr. S-18-4-327 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo 4 379,77 Eur skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių Kybartų pataisos namų sąskaitoje, iš skolininko piniginių lėšų ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaičiuojant 70 proc. nuo skolininko piniginių lėšų dalies, viršijančios vienos MMA, ir 50 proc. piniginių lėšų dalies, neviršijančio vienos MMA (vykd. b. l. 55).

Suinteresuotas asmuo antstolė Vida Daugirdienė pateikė teismui prašymą palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtu, kadangi jo skundas yra patenkintas antstolės 2017-12-14 patvarkymu Nr. S-17-4-40429 ir 2018-01-04 patvarkymu Nr. S-18-4-327. Teismas pažymi, kad, nepaisant to, jog po skundo priėmimo teisme antstolė skundžiamu klausimu priėmė 2017-12-14 patvarkymą Nr. S-17-4-40429 ir 2018-01-04 patvarkymą Nr. S-18-4-327, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareikšto skundo neatsisakė. Be to, pareikštu skundu pareiškėjas prašo ne tik panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo areštuotos jo piniginės lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tačiau ir spręsti klausimą dėl antstolės neveikimo. Pastarasis klausimas antstolės 2017-12-14 ir 2018-01-04 patvarkymais išspręstas nebuvo, todėl teismas turi pasisakyti šiuo klausimu. Pažymėtina ir tai, kad įvertinus pareiškėjo skundo turinį darytina išvada, jog pareiškėjas siekia, kad būtų panaikintas jo piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštas. Nors minėtas areštas buvo pritaikytas antstolės 2017-09-11 patvarkymu Nr. S-17-4-25586, kuris priėmus 2017-12-14 patvarkymą Nr. S-17-4-40429, o vėliau - 2018-01-04 patvarkymą Nr. S-18-4-327, neteko galios, tačiau pastaraisiais patvarkymais išieškojimas iš pareiškėjo piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nutrauktas nebuvo, o buvo patikslintas šio išieškojimo vykdymas. Taigi, antstolė 2017-12-14 ir 2018-01-04 patvarkymais pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, todėl šį skundą turi išnagrinėti teismas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, prašymas palikti skundą nenagrinėtu netenkintinas.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-09-22 antstolės kontoroje gautas pareiškėjo R. E. 2017-09-19 skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). 2017-09-28 antstolės kontoroje gautas pareiškėjo R. E. 2017-09-25 skundas, kuris analogiškas anksčiau pateiktam skundui. Antstolė 2017-10-06 patvarkymu Nr. S-17-4-30308 dėl R. E. 2017-09-28 prašymo išnagrinėjo pareiškėjo 2017-09-25 skundą, jo netenkino ir paliko galioti 2017-09-11 patvarkymą Nr. S-17-4-25586. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas, visų pirma, pažymi, jog nepaisant to, kad 2017-09-22 antstolės kontoroje gautas pareiškėjo R. E. 2017-09-19 skundas, tačiau antstolė nesprendė šio skundo priėmimo klausimo, jo nenagrinėjo, taip pažeisdama CPK 510 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, jog iš esmės analogiška situacija susiklostė ir pareiškėjo 2017-10-17 skundo dėl antstolės veiksmų atžvilgiu. Minėtas skundas antstolės kontoroje gautas 2017-10-25, tačiau antstolė nesprendė šio skundo priėmimo klausimo, jo nenagrinėjo. Antra, nagrinėdama pareiškėjo 2017-09-25 skundą dėl antstolio veiksmų, kuris antstolės kontoroje gautas 2017-09-28, antstolė netenkinusi šio skundo turėjo jį persiųsti teismui, kaip tai numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju antstolė šį skundą 2017-10-06 patvarkymu Nr. S-17-4-30308 nepagrįstai laikė prašymu, jo netenkino ir nepersiuntė teismui, taip pažeisdamas CPK 510 straipsnio nuostatas. Atsižvelgus į tai, kad antstolė per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą neišnagrinėjo pareiškėjo skundų dėl antstolio veiksmų, konstatuotina, jog pareiškėjas pagrįstai su skundu kreipėsi į teismą.

Pareiškėjas prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Teismas pažymi, jog nors skundo pateikimo teismui metu galiojo antstolės 2017-09-11 patvarkymas Nr. S-17-4-25586 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštuota 4 363,09 Eur skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių Kybartų pataisos namų sąskaitoje, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu antstolė priėmė 2017-12-14 patikslintą patvarkymą Nr. S-17-4-40429 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o vėliau - 2018-01-04 patikslintą patvarkymą Nr. S-18-4-327 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu išieškojimas iš pareiškėjo piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra vykdomas pagal antstolės 2018-01-04 patikslintą patvarkymą Nr. S-18-4-327, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų pasisako dėl 2018-01-04 patikslinto patvarkymo Nr. S-18-4-327.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017). Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, kurie priklauso skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas. Pagal šio punkto 93.6 papunkčio nuostatą išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA.

CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Aptartas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Pažymėtina, jog nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieškoma iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

CPK LI skyriaus normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. CPK 733 straipsnio, kuriame įtvirtintos bendrosios išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos nuostatos, 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Taigi šioje normoje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka. Kitų pajamų sąvoka neapibrėžta ir kituose CPK LI skyriaus straipsniuose. CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, kuris neapima tokios pajamų kategorijos kaip kitų asmenų pervedamos ar (ir) išmokamos lėšos, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad tokios lėšos nėra priskiriamos kitų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, kategorijai. CPK 736 straipsnyje pagal išieškų rūšis reglamentuojamas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydis, o šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad tokios išskaitos išieškomos iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių. Tai reiškia, kad pagal CPK LI skyriaus normas išieškojimas vykdomas ne tik iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų, bet ir iš kitų skolininko gaunamų pajamų. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pajamos apibrėžiamos kaip pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra. Taigi įstatyme pajamos apibrėžiamos ir pripažįstamos ne tik kaip kompensacija, atlygis, pašalpa, stipendija, pensija ar laimėjimas, bet ir kaip bet kokia kita nauda. CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimą iš skolininko pajamų, nesant apibrėžtos kitų pajamų sąvokos, subsidiariai taikytina ši įstatyme įtvirtinta sąvoka (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos konstatuotina, kad nustačius turtą ir pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui, yra pas skolininką ar trečiuosius asmenis, pradėjus išieškojimą negalima išieškoti iš nustatytos sumos, jeigu ji tuo metu neviršija Vyriausybės nustatytos MMA. Tačiau skolininkui gavus papildomų įplaukų ateityje, iš jų sumos, gautos per vieną mėnesį, daromos išskaitos pagal CPK 736 straipsnį, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, kiekviename antstolio patvarkyme privalo būti aiškiai nurodytas išieškojimo teisinis reglamentavimas ir tvarka (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1267-513/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė 2018-01-04 patikslintu 2017-12-14 patvarkymu Nr. S-18-4-327 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo 4 379,77 Eur skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių Kybartų pataisos namų sąskaitoje, iš skolininko piniginių lėšų ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaičiuojant 70 proc. nuo skolininko piniginių lėšų dalies, viršijančios vienos MMA, ir 50 proc. piniginių lėšų dalies, neviršijančios vienos MMA. Įvertinus 2018-01-04 patvarkymo turinį darytina išvada, jog antstolė šiuo patvarkymu išieškojimą nukreipė tiek į pinigines lėšas, kurios patvarkymo metu jau buvo pareiškėjo sąskaitoje, tiek į pinigines lėšas, kurios po patvarkymo priėmimo patenka į pareiškėjo sąskaitą. Teismas pažymi, jog antstolei priėmus šį patvarkymą ir nukreipus išieškojimą į pinigines lėšas, kurios patvarkymo metu jau buvo pareiškėjo sąskaitoje, išieškojimas negalėjo būti nukreiptas į piniginių lėšų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Atitinkamai išieškojimas taip pat negali būti nukreipiamas į piniginių lėšų sumą, likusią pareiškėjo sąskaitoje, atlikus kitas antstolės nurodytas išskaitas, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Nors bylos duomenimis nenustatyta, kad vykdant išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, būtų pažeistos aukščiau nurodytos nuostatos, tačiau šios nuostatos nėra įtvirtintos antstolės 2018-01-04 patvarkyme, todėl yra pagrindas tikslinti 2018-01-04 patikslintą 2017-12-14 patvarkymą Nr. S-18-4-327. Teismas taip pat pažymi, jog antstolė 2018-01-04 patvarkyme nurodė netikslų pinginių lėšų, iš kurių atliekamos išskaitos pobūdį, t.y. nurodė, kad išskaitos atliekamos iš „skolininko piniginių lėšų ar kitų jam prilygintų išmokų sumos“. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tikslinti 2018-01-04 patikslintą 2017-12-14 patvarkymą Nr. S-18-4-327.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, antstolė įpareigotina patikslinti 2018-01-04 patikslinto 2017-12-14 patvarkymo Nr. S-18-4-327 dalį, kurioje vykdomas priverstinis išieškojimas iš pareiškėjo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, nurodant, kad iš skolininko R. E. darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, įskaitant trečiųjų asmenų pervedamas pinigines lėšas, išskyrus pinigines lėšas, iš kurių vadovaujantis CPK 739 straipsniu išieškojimas negalimas, išieškojimas vykdomas, taikant CPK 736 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į skolininko pajamas, gaunamas per vieną mėnesį. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pareiškėjo piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, sumą patvarkymo priėmimo metu neviršijančią vienos MMA. Išieškojimas taip pat negali būti nukreipiamas į pareiškėjo piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, sumą, kuri atlikus aukščiau nurodytas išskaitas neviršija vienos MMA.

Pareiškėjas skundu taip pat prašo, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos jam priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas. Bylos duomenimis nenustatyta, jog į antstolės depozitinę sąskaitą vykdant 2017-09-11 patvarkymą Nr. S-17-4-25586, 2017-12-14 patikslintą patvarkymą Nr. S-17-4-40429, 2018-01-04 patikslintą patvarkymą Nr. S-18-4-327 būtų pervestos pareiškėjo piniginės lėšos, todėl šis skundo reikalavimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies.

Įpareigoti antstolę Vidą Daugirdienę patikslinti 2018 m. sausio 4 d. patikslinto 2017-12-14 patvarkymo Nr. S-18-4-327 dalį, kurioje vykdomas priverstinis išieškojimas iš pareiškėjo (skolininko) R. E. lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, nurodant, kad iš skolininko R. E. darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, įskaitant trečiųjų asmenų pervedamas pinigines lėšas, išskyrus pinigines lėšas, iš kurių vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsniu išieškojimas negalimas, išieškojimas vykdomas, taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į skolininko R. E. pajamas, gaunamas per vieną mėnesį. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko R. E. piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, sumą, patvarkymo priėmimo metu neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Išieškojimas taip pat negali būti nukreipiamas į skolininko R. E. piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, sumą, kuri atlikus aukščiau nurodytas išskaitas, neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

Kitos skundo dalies netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0004/17/00831 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Larisa Šimanskienė