Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. P., jos atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui, nepilnamečio trečiojo asmens N. P. įstatyminei atstovei I. P.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės I. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir deklaravimo duomenų panaikinimo, tretieji asmenys V. P., N. P. jo įstatyminė atstovė I. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Butas yra mediniame name, kūrenamas malkomis, be patogumų. Jis susideda iš 2,84 kv.m. prieangio, 10.33 kv.m. virtuvės ir 13.81 kv.m. kambario.Nurodytame bute gyvena su sugyventiniu V. P. ir nepilnamečiu sūnumi N. P.. Gyvena ir atsakovas M. P.. Šeimos gyvenimas vieno kambario bute pakankamai sudėtingas. M. P. pilnametis nuo 2012-06-12. Suprasdama, kad jam sunku greitai susirasti savo būstą, kurį laiką leido gyventi, o jis net nesiruošia įsigyti savo būsto. Negana to, atsakovas visiškai neprisideda prie būsto išlaikymo, parėjęs triukšmauja, gadina turtą. Buvo atvejis, kai atsakovas išdaužė pakeistų plastikinių langų stiklus. Grįžęs į namus atsakovas nuolat girtuokliauja, triukšmauja, taip sudarydamas neįmanomas sąlygas gyventi ne tik ieškovės šeimai, bet ir kaimynams. Gyvenimas su atsakovu tapo neįmanomas. Dėl atsakovo įžūlaus ir nenuspėjamo elgesio jaučia nesaugumą, girdi nuolatinius grasinimus, patiria psichologinį ir fizinį smurtą. Dėl atsakovo netinkamo elgesio ne vieną kartą kvietė policijos pareigūnus. Atsakovas yra linkęs nusikalsti, ne vieną kartą yra teistas. Dėl nenuspėjamo atsakovo charakterio ir elgesio ypatybių, bijodama dėl savo sveikatos ar net gyvybės, negali tinkamai naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu. Pažymėtina, kad sūnus Nerijus neįgalus. Jam nustatyta negalia dėl nežymaus intelekto sutrikimo ir dideli specialūs poreikiai. Sūnus mokosi Varėnos specialiojoje mokykloje pagal individualizuotą programą,jam reikalinga ramybė, o jo priežiūra reikalauja papildomų pastangų. Esant bute atsakovui, negali tinkamai pasirūpinti savo neįgaliu nepilnamečiu sūnumi.

Atsakovui pradėjus netinkamai elgtis, girtuokliauti, prašė išsikelti iš buto geruoju, susirasti kitą gyvenamąją vietą, tačiau tokie prašymai liko be atsako. Atvirkščiai, savo veiksmais, elgesiu atsakovas rodo ignoruojantis mano teisėtus prašymus. Nežiūrint to, kad atsakovas buvo informuotas apie reikalavimą išsikelti iš ieškovei priklausančio buto. Todėl dėl jo elgesio, dėl to, kad atsakovas sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu gyventi, kad butas jam nepriklauso, jis turi būti iškeldintas. Kadangi atsakovas geruoju išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesutinka, ieškovės ir jos nepilnamečio neįgalaus vaiko teisės gintinos teisme.

Atsakovas ir tretieji asmenys atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Pagal 2018-02-21 Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovė I. P. nuosavybės teisėmis valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ieškovė I. P..

Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos nulemia skirtingas šios teisės apsaugos priemones. Teisė į būstą kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą, namą ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai ši teisė atsiranda bet kurios rūšies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolinės teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi, iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Intractus“ v. O. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-361/2013; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. ir kt. v. G. F. ir kt., bylos Nr. 3K-3-260/2008; kt.).

Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas).

Jei iškeldinamojo teisė į būstą atsiranda prievolinių teisės normų pagrindu ir ginčo šalis sieja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ar panaudos sutartis, reikalavimas dėl iškeldinimo turi būti sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias CK XXXI ar XXXII skyriaus normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja nuomininko ar panaudos gavėjo teisės naudotis gyvenamąja patalpa pabaiga.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos 2017-04-13 pažymoje nurodyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravę: N. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovę ir atsakovą sieja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, būtent ieškovės, kaip buto savininkės sutikimu ir leidimu, atsakovas naudojasi ieškovei priklausančia gyvenamąja patalpa.

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos ją nagrinėjant. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Raimeta“ v. UAB „Eivora“, bylos Nr. 3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. K. ir kt. v. UAB „L&M Vilnius“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2014).

Ieškovė pareikštu ieškiniu atsakovui prašo jį iškeldinti iš gyvenamosios patalpos tuo pagrindu, kad netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi ieškovei ir jos šeimos nariams, nors teismo posėdžio metu, kad atsakovas nemoka mokesčio už komunalines paslaugas, ardo ir gadina gyvenamąją patalpą, ją naudoja ne pagal paskirtį.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, ieškiniu pareikšdamas reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nordopt“ v. UAB „Optima trade“, bylos Nr. 3K-3-547/2013; kt.).

Šioje byloje ieškovė nurodė keliamam ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) – iškeldinti atsakovą iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, kadangi atsakovas netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu gyventi, trukdo ieškovei ir su ja gyvenantiems asmenims normaliai gyventi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.611 straipsnis numato, kad jeigu nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).

Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra vieno kambario butas, bendro 27.01 kv.m. ploto, gyvenamasis plotas sudaro 13.81 kv.m. Butas be patogumų. Pagal buto planą matyti, kad gyvenamasis kambarys 13.81 kv.m., virtuvė 10.33 kv.m., įėjimas (tamburas) – 2.84 kv.m. Šiame bute gyvenamąją vietą deklaravę septyni asmenys.

Pagal ieškovės I. P. paaiškinimą, bute gyvena: ji, sūnus N. P., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės sugyventinis V. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovas M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal neįgaliojo pažymėjimą, N. P. vidutinio neįgalumo buvo nuo 2015-05-21 iki 2017-05-20, vėlesni duomenys nepateikti. Pagal 2018-03-05 VšĮ Alytaus apskrities tuberkuliozinės ligoninės informaciją, atsakovas M. P. sirgo infiltracine plaučių tuberkulioze.

Vertinant taikomos priemonės – atsakovo iškeldinimo proporcingumo klausimą, svarbus aspektas - iškeldinamo asmens pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius ) ir šiame bute gyvenančių asmenų teisė pilnavertiškai naudotis gyvenamąja patalpa. Jeigu atsakovas M. P. sirgo ir buvo gydomas tuberkuliozinės (užkrečiamų ligų) ligoninės stacionare, tai ieškovei priklausančiame bute gyvena ir vidutinio neįgalumo nepilnametis vaikas. Šiuo atveju nustatytas buto gyvenamasis plotas 13.81 kv.m ir jį sudaro vienas buto kambarys. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. vaiko teisę į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006; 2011-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011). Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Todėl ieškovė, kaip įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė, visų pirma turi pareigą pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku ir užtikrinti jo teises į būstą.

Pagal ieškovės aiškinimus, atsakovas M. P. yra jos sūnus ir su ja nuolatos gyveno. Ieškovė priversta kreiptis teisminės gynybos dėl atsakovo netinkamo elgesio, sudarant neįmanomas sąlygas bute gyventi jai, kaip buto savininkei, jos nepilnamečiui, neįgaliam sūnui N. P.. Pagal ieškovės nurodytas aplinkybes, atsakovas neturi kito būsto, tačiau gali jį turėti nuomos pagrindais. Atsakovas nemoka nuomos mokesčio, neprisideda prie mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo, ardo ir gadina gyvenamąją patalpą (gadina sienų apdailą), ją naudoja ne pagal paskirtį ( girtuokliauja su kitais asocialiais asmenimis).

Atsakovas, būdamas rūpestingu asmeniu, turi teisę kreiptis į valstybės ir savivaldos kompetetingas institucijas dėl būsto nuomos pagrindais suteikimo, tačiau tuo nesinaudoja be svarbių priežasčių. Ieškovė nurodžiusi, kad atsakovas kurį laiką dirbo ir negyveno šiame bute, bet paskutiniu metu piktnaudžiauja alkoholiu ir savo teisę į gyvenamąją vietą supranta, kaip jo deklaruotą vietą. Būtent atsakovas supranta gyvenamosios vietos deklaravimą, kaip jam suteikiantį teisę gyventi ieškovės bute, o ieškovei pareigą suteikti jam gyvenamąją patalpą.

Atsakovo, kaip nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, atsirado kaip jo ir ieškovės šeimos narių (sūnus ir motina), t.y. gimus vaikui motina jį prižiūrėjo ir išlaikė iki pilnametystės, taip pat ir suteikdama gyvenamąją patalpą. Atsakovas M. P., gim. (duomenys neskelbtini) yra pilnametis asmuo ir nėra jokių duomenų apie jo nedarbingumą.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. birželio 7 d. nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012).

CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas.

Nors ieškovei I. P. antrinę teisinęs pagalbą pagal 2017-11-10 sprendimą Nr.2.1-(NTP-2)-17-P-1776-21329 teikia advokatas Stanislovas Raulušaitis, tačiau jokių įrodymų apie atsakovo netinkamą elgesį, sudarant neįmanomas sąlygas kitiems kartu gyventi, nesurinko ir nepateikė.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2011-11-25 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 92 str. 1 ir 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2014-06-20 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 50 parų areštu; 2018-10-10 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 str.7 d. , taikant BK 64¹ straipsnį, 30 (trisdešimties) parų areštu. 2016-03-07 nutarimu baustas pagal ATPK 129 str., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 124(1) str. 8 d. Tokios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas linkęs nusikalsti, nesilaikyti įstatymų reikalavimų, tokias veikas daro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Vertintina ir tai, kad atsakovui M. P. buvo parenkamos ir skiriamos bausmės – areštai nėra priskiriami prie švelniausios bausmės rūšies, todėl jo asmenybė vertinama neigiamai.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad atsakovas gyvenamosios patalpos savininkės reikalavimu turi būti iškeldintas, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas nustato gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą, tvarkymą ir naudojimą, ir t.t.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių (toliau-Taisyklių) 68 punktas numato atvejus, kuriems esant deklaravimo duomenys naikinami. Pagal Taisyklių 68.7. papunktį vienas iš tokių pagrindų yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.

Iškeldinus asmenį iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos, deklaravimo duomenų naikinimas galimas dviems būdais: įsiteisėjusiu teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo; buto savininkui pateikus deklaravimo įstaigai prašymą dėl asmens deklaravimo vietos panaikinimo ir įrodymą, apie šio asmens išvykimą (iškeldinimą).

Pagal Taisyklių 71 punktą, deklaravimo įstaiga, gavusi teismo sprendimą dėl deklaravimo duomenų panaikinimo ar ištaisymo, gautą pranešimą užregistruoja kaip prašymą keisti ar naikinti deklaravimo duomenis GVDIS, bei registruoja sprendimą nuo teismo sprendimo datos. Šiuo atveju deklaravimo įstaigos vadovo sprendimo nereikia. Jei deklaravimo įstaiga tokių veiksmų atlikti negali, teismo sprendimą su lydraščiu el. paštu persiunčia Registrų centrui.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 75 eurai (CPK 80 str. 1 d.6 p., 7 d., 93 straipsnis), ir valstybei išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Byloje yra pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalyje numatytas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos išlaidų apskaičiavimas (2018-02-22 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr.NTP-7-1261), kurio suma yra 156 Eur. Ši išlaidų suma valstybės naudai priteistina iš atsakovo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su jo asmeniniu turtu iš vieno kambario buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per dešimt (10) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Panaikinti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos deklaravimą vieno kambario bute, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 27.01 kv.m. ploto, gyvenamo ploto – 13.81 kv.m.

Priteisti iš M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.), arba pateikti per EPP sistemą.

Priteisti iš M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus (156 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 ,vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.