Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0123/18/00655 ir Nr. 0123/13/00937, suinteresuoti asmenys – antstolis M. P., J. B., D. P. T., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

II.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme.

10. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – 2022 m. birželio 30 d. sąskaitos, esančios Luminor banke, išrašo kopiją, 2022 m. liepos 13 d. elektroninio laiško kopiją, antstolio V. Z. 2022 m. liepos 14 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, civilinės bylos Nr. 2YT-17841-217/2022 apyrašą. Pareiškėjas atskirajame skunde nesuformulavo aiškaus ir konkretaus reikalavimo, kad šiuos įrodymus prašo prijungti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą aplinkybę, taip pat vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, pareiškėjo teikiamų įrodymų į bylą nepriima (CPK 314 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11. Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo reikalavimą nuo šio atskirojo skundo gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki bus išnagrinėtas šis atskirasis skundas bei 2022 m. liepos 18 d. skundas ir įsiteisės dėl jų teismo sprendimas ar nutartis, sustabdyti ir uždrausti antstoliui M. P. paskirstyti ir / ar pervesti 2022 m. birželio 30 d. per PLAIS sistemą Luminor banke, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurašytus 345,45 Eur pareiškėjo darbo užmokesčio į antstolio depozitinę sąskaitą ne pirmos eilės kreditoriams, leidžiant antstoliui šias pinigines sumas panaudoti (su)mokėti / dengti jau esamai išlaikymo (alimentų) skolai sumoje 3 935 Eur pirmos eilės kreditorei G. S., bei (su)mokėti einamąsias kasmėnesines periodines išlaikymo (alimentų) sumas – 140 Eur kiekvieną mėnesį – pirmos eilės išieškotojai G. S., visas šias išlaikymo (alimentų) lėšas pervedant į ją atstovaujančios motinos J. B. banko sąskaitą ir / ar / arba antrajai pirmos eilės kreditorei D. P. T., lėšas pervedant į pastarosios banko sąskaitą.

12. Apeliacinės instancijos teismas, gavęs bylą ir susipažinęs su apelianto atskiruoju skundu, nustatė, kad jame prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tapačios laikinosioms apsaugos priemonėms dėl kurių Kauno apygardos teismas jau pasisakė 2022 m. spalio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1446-343/2022 (laikinosios apsaugos priemonės buvo pareikštos 2022 m. liepos 18 d. skunde dėl antstolio veiksmų, prašant jas taikyti iki minėto skundo išnagrinėjimo). Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje, įvertinęs 2022 m. liepos 18 d. skundo dėl antstolio veiksmų (kurio pagrįstumo klausimas nagrinėjamas šioje byloje) ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymo dalyką, konstatavo, kad jie iš esmės sutampa, todėl pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo būti tenkintas, nes tai reikštų, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų patenkintas ir pareiškėjo skundas jo net nepradėjus nagrinėti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus pareiškėjo 2022 m. liepos 18 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kurio pagrįstumą kvestionuoja apeliantas pateikdamas atskirąjį skundą ir jame reikšdamas analogiškas laikinąsias apsaugos priemones, susidarė iš esmės ta pati situacija – apeliacinėje instancijoje dar nepradėjus nagrinėti pareiškėjo 2022 m. liepos 18 d. skundo dėl antstolio veiksmų, tačiau pritaikius jo atskirajame skunde prašomas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų patenkintas jo skundas dėl antstolio veiksmų. Taigi, dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, gavęs apelianto atskirąjį skundą negalėjo spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus išnagrinėtas jo atskirasis skundas.

Dėl ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio M. P. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Iš šioje civilinėje byloje ir vykdomosiose bylose Nr. 0123/13/00937 ir Nr. 0123/18/00655 esančių duomenų nustatyta, kad antstolio M. P. kontoroje pareiškėjo D. S. atžvilgiu yra užvestos ir vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0123/18/00655 (išieškotoja UAB „Intrum Lietuva“) ir Nr. 0123/13/00937 (išieškotoja J. B.). Antstolis minėtose vykdomosiose bylose 2022 m. birželio 3 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išsiuntė į pareiškėjo darbovietę, 2022 m. birželio 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nustatė 660 Eur laisvai disponuojamą sumą. 2022 m. liepos 13 d. pareiškėjas antstoliui pateikė dokumentą, pavadintą „skundas“, kuriame nurodė, kad 2022 m. birželio 14 d. antstolio patvarkymu jam buvo nustatyta 660 Eur laisvai disponuojama suma. Pareiškėjas gavo darbo užmokestį į banko sąskaitą, tačiau 2022 m. birželio 30 d. lėšų dalis, kuri viršijo laisvai disponuojamą sumą, t. y. 345,45 Eur, nusirašė pagal antstolio nurodymą. Nurodė, kad pagal SVI 100 punktą, jei skolininkas pateikia įrodymus, kad nurašytos lėšos į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolis tokias lėšas grąžina. Antstolis skundžiamu 2022 m. liepos 15 d. patvarkymu išnagrinėjęs pareiškėjo 2022 m. liepos 13 d. skundą / prašymą, jo netenkino, nurodydamas, kad pareiškėjas pateikė duomenis apie nurašytas lėšas, tačiau nepateikė duomenų apie lėšų, viršijančių laisvai disponuojamą sumą, kilmę ir įrodymų, patvirtinančių, kad iš šių lėšų negalima vykdyti išieškojimo. Pareiškėjas dėl minėto patvarkymo pateikė skundą, kuriame prašė jį panaikinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pripažinti 2022 m. liepos 13 d. ir 2022 m. liepos 18 d. skundų medžiagą neviešomis, įpareigoti antstolį 2022 m. birželio 30 d. per PLAIS sistemą Luminor banke, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurašytus 345,45 Eur D. S. darbo užmokesčio į antstolio depozitinę sąskaitą sugrąžinti pareiškėjui atgal į jo banko sąskaitą, arba įpareigoti antstolį tuos pinigus pervesti pirmos eilės kreditoriams.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Savo procesinį sprendimą argumentavo tuo, kad nors pareiškėjas antstoliui pateikė eilę dokumentų, tačiau jie neįrodo, kad 345,45 Eur suma buvo nuskaičiuota iš lėšų, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba iš lėšų, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Kitų dokumentų, pagrindžiančių 345,45 Eur kilmę, pareiškėjas antstoliui per SVI 100 punkte nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

17. Pažymėtina, jog CPK 689 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS) CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

18. Pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas, numato CPK 739 straipsnis. Jame nurodyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

19. Pagal SVI 100 punktą, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.

20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 345,45 Eur sumos, kuri buvo nurašyta iš pareiškėjo banko sąskaitos per PLAIS sistemą į antstolio depozitinę sąskaitą. Apelianto teigimu, ši suma nurašyta nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su pareiškėju nesutinka.

21. Vadovaujantis šios nutarties 19 punkte aptartu teisiniu reglamentavimu, t. y. esant situacijai, kai išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjo banko sąskaitoje esančias lėšas, jis turėjo teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas pasinaudojo SVI 100 punkte jam suteikta teise, kadangi antstoliui su 2022 m. liepos 13 d. skundu / prašymu pateikė dokumentus, jo manymu, įrodančius nurašytų lėšų kilmę – 2022 m. birželio 13 d. pareiškimą vaikų teisėms, pažymą dėl mediacijos, taikos sutartį dėl išlaikymo motinai, 2022 m. kovo 1 d. taikos sutartį, Luminor išlaikymo mokėjimo išrašą, tačiau šiuo atveju nesutiktina su pareiškėju, kad šie įrodymai neginčijamai patvirtina, jog 345,45 Eur suma buvo nuskaičiuota iš lėšų, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba iš lėšų, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas ne kartą yra nurodęs, jog nurašyta 345,45 Eur suma yra jo darbo užmokesčio dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, kuris viršija nustatytą laisvai disponuojamą sumą, nedraudžia, tačiau CPK 739 straipsnyje yra nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš pareiškėjo pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kad nurašyta 345,45 Eur lėšų suma patektų į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, o kitų įrodymų pareiškėjas per SVI 100 punkte nurodytą 14 dienų terminą antstoliui nepateikė. Kadangi iš pateiktų duomenų neįmanoma nustatyti 345,45 Eur lėšų kilmės, todėl nėra galimybės spręsti ar pareiškėjo atžvilgiu taikytinas SVI 100 punktas. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo skunde suformuluoto prašymo įpareigoti antstolį 2022 m. birželio 30 d. per PLAIS sistemą Luminor banke, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurašytus 345,45 Eur pareiškėjo darbo užmokesčio į antstolio depozitinę sąskaitą arba sugrąžinti pareiškėjui atgal į banko sąskaitą, kad jis pats pervestų pirmos eilės kreditoriams, arba įpareigoti antstolį tuos pinigus pervesti abejiems ar vienam kažkuriam iš pirmos eilės kreditorių.

22. Atskirajame skunde pareiškėjas taipogi teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepasireikalavęs vykdomųjų bylų medžiagų, todėl nutartis priimta pažeidžiant CPK imperatyviąsias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka, kadangi priešingai pareiškėjo teiginiams, pirmosios instancijos teismas vykdomąsias bylas 2022 m. rugpjūčio 5 d. prašymu pasireikalavo iš Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų, kurios į civilinę bylą Nr. 2YT-17841-217/2022 buvo pristatytos 2022 m. rugpjūčio 23 d.

23. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad jis nuo 2022 m. liepos 18 d. skundo gavimo dienos prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau apylinkės teismas šio klausimo skundžiamoje nutartyje neanalizavęs apie tai užsiminė tik rezoliucinėje dalyje, nurodydamas, kad prašymo netenkina. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Nustatyta, kad tapatus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuo 2022 m. liepos 18 d. skundo gavimo dienos buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartimi, kuria buvo netenkintas. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1446-343/2022 pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo paliko nepakeistą. Akcentuotina ir tai, kad apylinkės teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodė dėl kokių priežasčių netenkina prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. dėl to, nes prašymas išspręstas atskira nutartimi.

24. Apeliacinės instancijos teismas taipogi netenkina pareiškėjo prašymo pašalinti iš skundžiamos nutarties aprašomosios ir motyvuojamosios dalių šią formuluotę: „Antstolio galimybės sužinoti skolininko turimo turto, lėšų kilmę vykdymo procese, skolininkui nebendradarbiaujant, yra ribotos. Būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galima išieškojimas“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti šį pareiškėjo prašymą. Vien tai, kad pareiškėjui nepatinka nutarties formuluotė, kuri adresuota jo atžvilgiu, neįrodo šios nutarties dalies neteisėtumo.

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta pareiškėjo prašymą atstovauti nepilnametę G. S. šioje byloje dalyje dėl išlaikymo (alimentų) teismo nutartimi pavesti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui ar Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus atstovui. Šis prašymas vertintinas kaip nesusijęs su nagrinėjamu klausimu. Be to, vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-107-577/2010 nepilnametės dukters G. S. gyvenamoji vieta nustatyta su J. B. (vaiko motina). Taigi nėra jokio pagrindo G. S. atstovais paskirti pareiškėjo nurodomas institucijas.

26. Pareiškėjas taip pat prašo pripažinti visą 2022 m. liepos 13 d. skundo ir 2022 m. liepos 18 d. skundo medžiagą neviešomis, nes ji susijusi su mažametės G. S. duomenimis. Šis prašymas taipogi atmetamas, kadangi dėl jo pasisakė pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą iš dalies – pripažindamas bylos medžiagą nevieša, kuri susijusi su G. S. duomenimis. Argumentų, kodėl jo netenkina toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas šioje dalyje, pareiškėjas nenurodė.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su antstolio veiksmais skundžiamu klausimu, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.