Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame buvo suformuluotas prašymas skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomosiose bylose Nr. 0123/18/00655 ir Nr. 0123/13/00937, suinteresuoti asmenys – antstolis M. P., G. S., įstatyminė atstovė J. B., D. P. T., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

II.

13. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomosiose bylose Nr. 0123/18/00655, Nr.0123/13/00937 bei suinteresuotais asmenimis byloje nelaikyti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius ir Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio M. P. kontoroje pareiškėjo D. S. atžvilgiu yra užvestos ir vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0123/18/00655 (išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“) ir Nr. 0123/13/00937 (išieškotoja J. B.). Pareiškėjas dėl antstolio veiksmų pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti antstolio 2022 m. liepos 15 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti 2022 m. liepos 13 d. ir 2022 m. liepos 18 d. skundų medžiagą neviešomis, įpareigoti antstolį 2022 m. birželio 30 d. per PLAIS sistemą Luminor banke, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurašytus 345,45 Eur D. S. darbo užmokesčio į antstolio depozitinę sąskaitą sugrąžinti pareiškėjui atgal į jo banko sąskaitą, arba įpareigoti antstolį tuos pinigus pervesti pirmos eilės kreditoriams – G. S. arba D. P. T..

17. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones minėtose vykdomosiose bylose iki bus išnagrinėtas jo skundas dėl antstolio veiksmų: iki bus išnagrinėtas 2022 m. liepos 18 d. skundas bei įsiteisės dėl jo priimtas teismo sprendimas ar nutartis, sustabdyti ir uždrausti antstoliui M. P. paskirstyti ir / ar pervesti 2022 m. birželio 30 d. per PLAIS sistemą nurašytus 345,45 Eur D. S. darbo užmokesčio į M. P. depozitinę sąskaitą ne pirmos eilės kreditoriams, leidžiant antstoliui šias pinigines sumas panaudoti / dengti jau esamai išlaikymo skolai sumoje 3 935 Eur pirmos eilės išieškotojai G. S., bei mokėti einamąsias kasmėnesines periodines išlaikymo sumas – 140 Eur kiekvieną mėnesį – pirmos eilės išieškotojai G. S., visas šias išlaikymo lėšas pervedant į ją atstovaujančios motinos J. B. banko sąskaitą ir / ar antrajai pirmos eilės kreditorei D. P. T., lėšas pervedant į pastarosios banko sąskaitą. Pareiškėjo teigimu, laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti dėl to, kad nenutrūktų išieškojimas pirmos eilės kreditoriams, išlaikytiniams, kurie yra du.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apylinkės teismas vertino, kad šiuo atveju pareiškėjas siekia, jog būtų pritaikytos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurių pritaikymas iš esmės patenkintų pareiškėjo skundą, dar jo neišnagrinėjus, o tokia situacija nėra galima. Darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Taip pat teismas skundžiamoje nutartyje nelaikė suinteresuotais asmenimis Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kadangi nustatė, jog nepilnametės G. S. interesus atstovauja įstatyminė atstovė – jos motina J. B., todėl sprendė, kad nurodytos institucijos neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu.

19. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užtikrinti kuo maksimalesnį ir efektyvesnį pareiškėjo teisių gynimą.

20. CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. CPK 510 straipsnio 8 dalis numato, jog skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau, teismas, pripažinęs esant reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymą įstatymas numato kaip išimtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.

21. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, be kita ko prima facie įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų.

22. Skundo dėl antstolio veiksmų padavimas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus (išieškojimą), tai turi būti išimtis, kurios taikymą asmuo visuomet privalo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti.

23. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016).

24. Šiuo konkrečiu atveju laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, ginčydamas antstolio patvarkymą, t. y. prašydamas jį panaikinti, taip pat prašydamas įpareigoti antstolį atlikti tam tikrus veiksmus, nepateikė jokių faktinių duomenų ar teisinių argumentų, kurie patvirtintų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būtų nepagrįstai pabloginta pareiškėjo padėtis. Nėra pagrindo nesutikti ir su apylinkės teismu, kad pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su jo pareikštais skundo reikalavimais ir jas taikius iš esmės susidarytų situacija, kuomet laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų patenkintas ir pareiškėjo skundas jo net nepradėjus nagrinėti. Pažymėtina, kad skunde pareiškėjas prašo įpareigoti antstolį per PLAIS sistemą nurašytas jo darbo užmokesčio sumas (345,45 Eur) į antstolio depozitinę sąskaitą sugrąžinti pareiškėjui arba įpareigoti antstolį tuos pinigus pervesti pirmos eilės kreditoriams. Tuo tarpu prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalaujama sustabdyti ir uždrausti antstoliui paskirstyti ir / ar pervesti per PLAIS sistemą nurašytą pareiškėjo darbo užmokesčio sumą (345,45 Eur) į antstolio depozitinę sąskaitą ne pirmos eilės kreditoriams, leidžiant antstoliui šią piniginę sumą panaudoti jau esamai išlaikymo skolai (3 935 Eur) pirmos eilės išieškotojai G. S., bei mokėti einamąsias kasmėnesines periodines išlaikymo sumas – 140 Eur kiekvieną mėnesį – pirmos eilės išieškotojai G. S., visas šias išlaikymo lėšas pervedant į ją atstovaujančios motinos J. B. banko sąskaitą ir / ar antrajai pirmos eilės kreditorei D. P. T.. Įvertinus skundo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymo dalyką, akivaizdu, kad jie iš esmės sutampa, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalėjo būti tenkinamas.

25. Pasisakant dėl pareiškėjo nurodomo argumento, kad nagrinėjamu atveju byloje vyrauja viešasis interesas – ginti mažamečio vaiko G. S., kaip pirmos eilės kreditorės, ir kitos pirmos eilės kreditorės D. P. T. interesus, pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog apeliantas turi išlaikytinių, nesuteikia jam teisės nevykdyti prievolių įstatymų nustatyta tvarka, ir tai savaime nereiškia, kad yra pažeistas viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo nustatytai ir konstatuotai aplinkybei, kad pareiškėjo argumentas, susijęs su tuo, kad antstolis įstatymų reikalaujama forma nepaneigė oficialių duomenų, kad regreso, sprendimo atgręžimo ar žalos atlyginimo atveju, jis nedelsiant negalės padengti žalos ir padarytų nuostolių pirmos eilės išieškotojai G. S. ir apeliantui, yra ne šio skundo dalykas, o 2022 m. birželio 7 d. skundo, dėl kurio jau yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-15393-1106/2022.

26. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas skundžiamos nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą / netaikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

27. Atskirajame skunde taipogi yra skundžiama nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas nelaikė byloje suinteresuotais asmenimis Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Apelianto teigimu, šioje byloje privalantys ginti viešąjį interesą – mažamečio vaiko G. S. interesus pagal tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus yra minėtos įstaigos, todėl pareiškėjas turėjo teisę ir pareigą savo iniciatyva jas įtraukti byloje dalyvaujančiais asmenimis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-107-577/2010 nepilnametės dukters G. S. gyvenamoji vieta nustatyta su J. B.. Priešingų duomenų apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nepilnametės G. S. interesus atstovauja įstatyminė atstovė – jos motina J. B., todėl pagrįstai sprendė, kad suinteresuotais asmenimis nurodyti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius ir Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir šias institucijas pašalino iš bylos.

Dėl bylos procesinės baigties.

28. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.