Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorei Rūtai Šipkauskienei, kaltinamajam D. N.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) operatoriumi, faktinė gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), praeityje teistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylos palaikantis subjektas – prokuroras – reiškia kaltinimą D. N. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad:

1.1. 2022-02-26, apie 3.50 val., (duomenys neskelbtini), nuosavo namo teritorijoje, žodinio konflikto metu su L. B., tyčia vieną kartą kumščiu trenkė jam (L. B.) į veidą ir vieną kartą į kaktą, o L. B. nukritus ant žemės, sudavė rankomis nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. B. daugybines kraujosrūvas kaktoje, nosies srityje, skruostuose, dešinės pusės apatinio pirmo danties vainiko lūžį. R. B. išėjus iš namo ir bandant apginti sūnų, jis (D. N.) tyčia du kartus kumščiu trenkė jam (R. B.) į galvą, padarydamas nukentėjusiajam R. B. kaktos dešinės pusės sumušimą, pasireiškusį nedideliu minkštųjų audinių patinimu ir odos paraudimu, kraujosrūvą kairės akies viršutiniame voke;

1.2. žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-08-17 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-751-1124/2021 (įsiteisėjo 2021-09-07) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu (kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius), nepraėjus vieneriems metams nuo nuosprendžio, kuriuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, priėmimo momento, padarė naują nusikalstamą veiką, todėl įrodymų tyrimas šioje baudžiamojoje byloje atnaujintas. Būtent 2020-08-18, apie 02 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,41 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Trakuose, Vytauto g., tyčia metęs akmenį į automobilį „Toyota Corolla Verso“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. B. vardu, kuriuo tą dieną naudojosi V. B. (V. B.), išdaužė automobilio priekinį stiklą (325,30 Eur vertės), priekinio stiklo tarpiklį (36,71 Eur vertės), priekinio stiklo tarpiklį (18,88 Eur vertės), priekinio stiklo moldingą (112,75 Eur vertės) bei sugadino kairės pusės stogo moldingą (55,66 Eur vertės). Tokiais veiksmais D. N. sugadino svetimą 549,30 Eur vertės turtą.

2. Teisiamojo posėdžio, vykusio 2022-08-24, metu kaltinamasis D. N. dėl pareikšto kaltinimo (nežymus sveikatos sutrikdymas) prisipažino. Parodė, kad 2022-02-25, apie 20.30 val., su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, kai einant namo Sodų gatve be priežasties užsipuolė kaimynus L. B. ir jo (L. B.) tėvą R. B.. Aplinkybių nepamena, nes buvo neblaivus. Padarytą žalą kaimynams atlygino, jų (kaimynų) atsiprašė, kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės kaltinamajame akte, surašytame 2022-06-02, D. N. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, o taip pat baudžiamojo proceso atnaujinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, (ne)pagrįstumo (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai).

6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

7. Nustatyta, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu (kaltinamojo apklausa, vykusi 2022-04-21 ir 2022-05-19), tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. N. prisipažino dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis prisipažįsta inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

8. Be kaltinamojo D. N. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

8.1. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis L. B. parodė, kad 2022-02-26, apie 03 val., su draugais važiavo iš Trakų į Lentvarį, kai maždaug likus 30 metrų iki jo (L. B.) namų, Sodų gatvėje, pamatė važiuojamosios kelio dalies viduriu einantį jaunuolį, kuris iš važiuojamosios kelio dalies nesitraukė. Draugui sustabdžius automobilį, vaikinas pradėjo eiti link jų automobilio, jis (L. B.) pamatęs, jog gali įvykti konfliktas, išlipo iš automobilio ir pradėjo sparčiu žingsniu eiti į namų pusę. Priėjęs prie namų suprato, kad automobilyje paliko kuprinę, tuomet atidaręs vartus palaukė, kol draugai privažiavę išmetė jo (L. B.) kuprinę. Jam (L. B.) uždarant vartus, prie vartų prišoko tas pats vaikinas. Vaikinas buvo maždaug 1,80 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, dėvėjo striukę, buvo užsidėjęs gobtuvą (kapišoną), veido bruožų neįsidėmėjo. Vaikinas bandė kažką sakyti (grasino, kad sudaužys), viena ranka per vartų tarpus bandė smūgiuoti, o kai vaikinas kažkam telefonu paskambino, jis (L. B.) pradėjo bėgti link namų durų, kadangi atstumas iki namų lauko durų buvo apie 10 m. Durys buvo užrakintos, todėl vaikinas pribėgęs prie jo (L. B.), rankos kumščiu sudavė į veidą, jis (L. B.) pajautė, kad iškrito priekinis apatinis dantis, pradėjo bėgti kraujas. Bandė bėgioti aplink krūmą, kad vaikinas jo (L. B.) nepasiektų, tačiau vaikinas jį (L. B.) sugriebė už striukės ir sudavė kumščiu vieną kartą į kaktą. Jis (L. B.) parkrito ant žemės. Jį (L. B.) mušė rankomis, tačiau kiek smūgių ir kaip mušė pasakyti negali. Įvykio metu buvo išmuštas dantis, kaktoje buvo didelė mėlynė, skaudėjo veidą, visą kūną;

8.2. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2022-02-26, apie 03.50 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą prie pagrindinių lauko durų. Atrakinęs duris pamatė nepažįstamą vaikiną (D. N.), kuris mušė jo (R. B.) nepilnametį sūnų L. B.. Mušė rankomis į galvos sritį. Apgynęs sūnų, pradėjo vaikiną stumti iš kiemo, dėl ko gavo du smūgius iš dešinės rankos į galvos sritį. Bandė gintis, gindamasis sudavė vaikinui į veido sritį. Jam (R. B.) buvo sumušta kaktos dešinė pusė, matėsi odos paraudimas, kraujosrūva kairės akies viršutiniame voke. D. N. jo (R. B.) ir sūnaus atsiprašė, jie (R. B. ir L. B.) atleido, pretenzijų neturi. D. N. dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailėjosi, žalą pilnai atlygino;

8.3. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. B. parodė, kad L. B. yra jo (J. B.) brolis. 2022-02-26, iš penktadienio į šeštadienio naktį buvo namuose, o brolis (L. B.) buvo išvažiavęs su draugais į Trakus. Apie 03 val. nakties, būnant kambaryje, išgirdo į lauko namo duris beldimą. Pagalvojo, kad į namus grįžo brolis, išėjęs į verandą pamatė verandoje verkiantį brolį ir mamą, brolis sakė, kad jį (L. B.) primušė. Išbėgęs į lauką, kieme pamatė, kad tėtis bando iš kiemo išvyti vaikiną, kurį jis (J. B.) atpažino. Vaikinas (D. N.) jam yra žinomas pravarde „(duomenys neskelbtini)“;

8.4. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. A. parodė, kad 2022-02-26, apie 03 val., kartu su L. B. ir kitais draugais važiavo iš Trakų į Lentvarį, vežė L. B. į namus. Jis (L. B.) sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Atvažiavę į Lentvarį Sodų gatvę, pastebėjo, kad važiuojamąja kelio dalimi eina vaikinas, vairuotojui kelis kartus pasignalinus pasitraukti, šis nesitraukė ir ėjo tiesiai į jų automobilį. Vaikinas priėjęs prie vairuotojo pusės durelių, atidarė automobilio dureles ir trenkė ranka A. M. į veidą. Tuomet iš automobilio išlipęs L. B. nuėjo link savo namų. Jis (M. A.) asmeniškai vaikino, kuris, trenkė A. M. į veidą, daugiau nematė, buvo šoke ir išsigandęs;

8.5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Janušas Rybalkas (Januš Rybalko), išnagrinėjęs L. B. VĮ „Trakų ligoninės“ medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio klinikos dokumentų išrašą / siuntimą bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad L. B. nustatytos: daugybinės kraujosrūvos kaktoje, nosies srityje, skruostuose, dešinės pusės apatinio pirmo danties vainiko lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą;

8.6. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Janušas Rybalkas (Januš Rybalko), išnagrinėjęs R. B. VĮ „Trakų ligoninės“ medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, VĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymus bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad R. B. nustatytas: kaktos dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs nedideliu minkštųjų audinių patinimu ir odos paraudimu, kraujosrūva kairės akies viršutiniame voke, dešinės plaštakos sumušimas, pasireiškęs antro delnakaulio distalinio galo srities patinimu, krumplio deformacija, antro delnakaulio distalinio galo lūžiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, dviem trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Dešinės pusės kaktos ir akies srities sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį, o dešinės plaštakos sužalojimas būdingas atsitrenkimui į kietą buką paviršių, pačiam nukentėjusiajam suduodant smūgį. Dešinės pusės kaktos ir akies voko sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Dešinės plaštakos sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

9. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokurorės kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne)konstatavimui, nenustatyta. Likę įrodymai neprieštaringi, nuoseklūs. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog iš byloje esančių duomenų galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

10. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

11. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis D. N., 2022-02-26, apie 3.50 val., (duomenys neskelbtini), nuosavo namo teritorijoje, žodinio konflikto metu su L. B., tyčia vieną kartą kumščiu trenkė jam (L. B.) į veidą ir vieną kartą į kaktą, o L. B. nukritus ant žemės, sudavė rankomis keletą kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. B. daugybines kraujosrūvas kaktoje, nosies srityje, skruostuose, dešinės pusės apatinio pirmo danties vainiko lūžį. R. B. išėjus iš namo ir bandant apginti sūnų, jis (D. N.) tyčia du kartus kumščiu trenkė jam (R. B.) į galvą, padarydamas nukentėjusiajam R. B. kaktos dešinės pusės sumušimą, pasireiškusį nedideliu minkštųjų audinių patinimu ir odos paraudimu, kraujosrūvą kairės akies viršutiniame voke. Teismo vertinimu, D. N. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) požymiai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. D. N. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad atliekama veika, t. y. smurto naudojimas prieš asmenį yra uždraustas / negalimas / neteisėtas), numatė atliekamos veikos pavojingus padarinius (fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiesiems) ir tokių padarinių (nukentėjusiųjų sumušimo / fizinio skausmo sukėlimo) norėjo. Nenustatyta, kad D. N. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. D. N. yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs (nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 28 metų amžiaus) pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo proceso kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo spontaniškas, tačiau baigtas – smūgiai suduoti. Tikslas ir motyvai aptariamu atveju nekonkretizuoti, aiškiai neišreikšti (smurto protrūkis buvo ūmi reakcija į vienokio ar kitokio pobūdžio replikas ar kitokio pobūdžio veiksmus).

12. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo D. N. padaryta nusikalstama veika prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota. Konstatuotina, jog D. N. 2022-02-26, apie 03.50 val., (duomenys neskelbtini), nuosavo namo teritorijoje, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. tyčia sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiesiems L. B. ir R. B.. Pripažinus kaltinamąjį D. N. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, toliau svarstomas bausmės skyrimo klausimas.

13. Pažymėtina, kad kaltinamojo D. N. atžvilgiu Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-08-17 priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-751-1124/2021, kuriuo D. N. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą, BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu (kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius) ir baudžiamąją bylą Nr. 1-751-1124/2021 nutraukė. BK 38 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Teismas nustatė, kad nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-751-1124/2021 įsiteisėjo 2021-09-07. Kadangi D. N. naują tyčinę veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė 2022-02-26, t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo teismo nuosprendžio, kuriuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, priėmimo momento, baudžiamasis procesas baudžiamojoje byloje Nr. 1-751-1124/2021, D. N. atžvilgiu, atnaujintas. Teismas, atnaujinus procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1-751-1124/2021 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados detaliau nepasisako (sprendžiamas tik bausmės paskyrimo klausimas).

Dėl bausmės skyrimo ir kitų aspektų, susijusių su skirtina bausme

14. Pripažinus kaltinamąjį D. N. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, toliau turi būti sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis).

15. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

16. Valstybinį kaltinimą palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam D. N.:

16.1. už 2022-02-26 nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

16.2. už nusikalstamą veiką, numatytą 187 straipsnio 1 dalyje skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

16.3. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

16.4. taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą subendrintą bausmę mažinti 1/3, paskiriant galutinę 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

17. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam D. N. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis ir 187 straipsnio 1 dalis); D. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis; nustatyta viena kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai ir 60 straipsnio 1 dalies 9 puntas); iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų 2022-03-02 ir 2022-05-11 išrašų nustatyta, kad kaltinamasis praeityje teistas; iš Administracinių nusižengimų 2022-03-02 registro duomenų nustatyta, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka; apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už abi nusikalstamas veikas paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 48 straipsnio 1 dalis, 54 straipsnio 1 dalis, 55 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis ir 187 straipsnio 1 dalis). Teismui apsisprendus dėl bausmės rūšies (laisvės apribojimo), toliau turi būti svarstomas bausmių dydis (aptariamu atveju laisvės apribojimo terminas).

18. Laisvės apribojimas (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnis) – tai bausmė, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-228/2009). Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). Pastebima, kad baudžiamasis įstatymas apibrėžia bausmės dydžio vidurkio nustatymo būdą (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-29 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2011), t. y. bausmės nustatymo vidurkis grindžiamas sankcijos medianos vidurkio taisykle ir apskaičiuojamas sudedant minimalų ir maksimalų BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės dydžius ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Sankcijos vidurkis būtų 13,5 mėnesio (24 mėn. (bausmės maksimumas) + 3 mėn. (bausmės minimumas) = 13,5 mėnesio arba 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų) (BK 61 straipsnio 3 dalis). Prokurorė siūlo didesnį už bausmės vidurkį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminą. Teismas vertina, jog aptariamu atveju egzistuoja visos prielaidos skirti didesnį nei sankcijos vidurkis bausmės dydį, t. y. 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (BK 61 straipsnio 1–2 dalis). Paskyrus laisvės apribojimo bausmę gali būti paskirtos ir papildomos pareigos (BK 48 straipsnio 4–5 dalys). Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų draudimų ir pareigų, t. y. įpareigoti D. N. nuo 22 val. iki 06 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

19. Teismas, paskyręs laisvės apribojimo bausmę, vadovaujasi BK 64¹ straipsnio 1–2 dalimis, ir kaltinamajam skiriamą 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę mažina vienu trečdaliu. Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą taisyklę, D. N. skirtinos bausmės dydis sudaro 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo.

Dėl civilinės ieškovės reikalavimų (civilinio ieškinio) (ne)pagrįstumo

20. Nustatyta, kad BĮ Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje 2022-03-21 pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kalto asmens atlyginti 255,81 Eur žalą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiųjų gydymo bei priteisti 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad buvo sužaloti L. B. ir R. B., kurie dėl patirtų sužalojimų gydyti asmens sveiktos priežiūros įstaigose. Nukentėjusiųjų sveikatos priežiūros (gydymo) išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF). Nustatyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-03-22 nutarimu BĮ Vilniaus teritorinė ligoniu kasa pripažinta civiline ieškove.

21. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o tai atvejais, kai BPK konkrečių klausimų, susijusių su civilinio ieškinio nagrinėjimu, nesureguliuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1–2 dalys). Kasacinio teismo išaiškinta, jog BPK 113 straipsnio 2 dalies normos turinys aiškinamas sistemiškai su kitų teisės šakų (civilinės, civilinio proceso, tarptautinės privatinės teisės ir kt.) normomis, t. y. civiliniai ieškiniai gali būti nagrinėjami BPK normas sistemiškai taikant su kitų teisės šakų – civilinės teisės ir civilinio proceso teisės – normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-07-01 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021, nutarties 8.1 papunktis). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad teismas, spręsdamas civilinio ieškinio (ne)pagrįstumo klausimą, be BPK nuostatų gali vadovautis ir Civilinio kodekso (toliau – CK) ar Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis.

22. Analizuojant prie civilinio ieškinio pridėtus įrodymus matyti, jog Gydymo paslaugų apskaitos 2022-03-17 išrašai Nr. 2G-2618-AS patvirtina, kad nukentėjusiesiems L. B. ir R. B. 2022-02-26 buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, o gydymo (sveikatos priežiūros paslaugų) išlaidų kaštai atitinkamai – 42,64 Eur ir 213,17 Eur (viso 255,81 Eur).

23. Atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu) pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reguliuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

24. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo, be kita ko, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) bei teritorinės ligonių kasos (Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Iš PSDF biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba, medicinos pagalba, medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizė (SDĮ 9 straipsnis). Teritorinės ligonių kasos turi teisę naudoti PSDF biudžetą (SDĮ 32 straipsnio 2 dalis).

25. Analizuojamu atveju BĮ Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė iš viso 255,81 Eur civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužaloti nukentėjusieji L. B. ir R. B., nukentėjusiųjų sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų pagal Gydymų paslaugų apskaitos 2022-03-17 išrašuose išvardintas paslaugas. Kaltinamasis Gydymo apskaitos 2022-03-17 išrašuose nurodytų suteiktų gydymo paslaugų dydžio, masto ar pagrįstumo neginčijo. Taip pat neginčyta ir aplinkybė, jog nukentėjusiųjų gydymo išlaidos patirtos būtent dėl kaltinamojo padarytos veikos. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog nukentėjusiųjų gydymo išlaidos pagrįstos rašytiniais bylos duomenimis ir yra pagrįstos. Kadangi dėl civilinės ieškovės pareikšto piniginio 255,81 Eur reikalavimo byloje ginčo nekilo, todėl plačiau civilinės atsakomybės nuostatos neanalizuojamos. Daroma išvada, jog civilinės ieškovės reikalavimas priteisti iš kaltinamojo 255,81 Eur nukentėjusiųjų gydymo išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

26. Civilinė ieškovė pareiškė ir reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, jog: pirma, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje; antra, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, nutarties 8 ir 10 punktai). Kadangi civilinė ieškovė reikalavimą priteisti procesines 5 proc. dydžio palūkanas pareiškė civiliniame ieškinyje BPK nustatyta tvarka ir terminais, o civilinės ieškovės reikalavimas dėl 255,81 Eur žalos atlyginimo buvo taip pat tenkintas, todėl yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, priteisti iš kaltinamojo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

27. Nukentėjusieji L. B. ir R. B. BPK nustatyta tvarka ir terminais reikalavimo dėl žalos atlyginimo nereiškė, todėl turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis).

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

28. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-04-21 nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

29. BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkte imperatyviai nurodyta, jog teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodo sprendimą dėl kardomosios priemonės nuteistajam. Teismo vertinimu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltinamąjį D. N. pripažinus kaltu, taip pat paskyrus su laisvės apribojimu susijusią bausmę, turi būti užtikrinamas nuosprendžio įvykdymas, todėl kardomoji priemonė paliekama galioti (tęsiama) iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui kardomoji priemonė baigia galioti ex lege (liet. pagal įstatymą).

Dėl kitų klausimų, kurie turi būti išspręsti teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį

30. Įstatymų leidėjas teismą įpareigoja nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kita ko, taip pat išspręsti klausimus dėl daiktinių įrodymų likimo ir proceso išlaidų atlyginimo (BPK 307 straipsnio 6 dalies 1–3 punktai). Teismas nenustatę, kad būtų reikalinga spręsti aptartoje nuostatoje išvardintus klausimus.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje D. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 303 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 06 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 06 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes iš dalies sudėti prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir skirti galutinę subendrintą bausmę 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 06 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. N. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22 val. iki 06 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Tenkinti BĮ Vilniaus teritorinė ligonių kasa, juridinio asmens kodas 188783796, civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 255,81 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 81 ct) žalos ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, už nukentėjusiųjų L. B. ir R. B. gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (žala turi būti apmokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188783796, mokėjimo paskirtyje nurodyti – „žala PSDF už L. B. ir R. B. gydymą“).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-04-11 nutarimu D. N. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus laikyti, jog kardomoji priemonė nebegalioja ex lege (liet. pagal įstatymą).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.