- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- e2YT-28622-1193/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19263-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Blaževič-Mackevič
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- O. Č.
- Advokatai
- Vytautas Ptašinskis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Č. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Pareiškėja O. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo nustatyti, kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas, gyvenamasis namas). Remiantis valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis, aptariamo gyvenamojo namo savininkė yra F. T., gimusi (duomenys neskelbtini). Tačiau F. T. mirė (duomenys neskelbtini). Vadinai, daugiau kaip keturis dešimtmečius aptariamo gyvenamojo namo savininku išviešintas miręs asmuo. F. T. nėra vienintelis asmuo, kuris gyveno aptariamame name ir prisidėjo prie namo išlaikymo bei priežiūros. Aplinkybė, kad valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas tokį ilgą laikotarpį nesikreipė dėl F. T. palikimo perėjimo valstybei, patvirtina, kad gyvenamasis namas iki šiol yra valdomas ir naudojamas. Į bylą pateiktos 1957 metais užvestos namų knygos, kuriose nurodyti name gyvenę asmenys. Namų knygoje nurodyta, kad: už namų knygos vedimą ir įrašymą atsakinga F. T.; name gyvena F. T., taip pat pareiškėjos senelė J. R., pareiškėjos motina V. G. ir pati pareiškėja. Šie įrodymai patvirtina, kad F. T. buvo suteikusi teisę gyventi name pareiškėjai, taip pat pareiškėjos motinai bei senelei ir tokia faktiškai nusistovėjusi gyvenimo tvarka tęsėsi dešimtmečius. Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą minėtame name. Be to, šiame name gyveno pareiškėjos vaikai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tiek pareiškėja, tiek jos motina ir senelė visą laiką išlaikė gyvenamąjį namą ir jį prižiūrėjo. Tinkamą gyvenamojo namo išlaikymą ir priežiūrą patvirtina ir tai, kad nors gyvenamojo namo savininkė F. T. mirė dar (duomenys neskelbtini), tačiau dėl gyvenamojo namo, kaip palikimo, perėjimo valstybei VĮ Turto bankas nesikreipė. Valstybės įmonės Registrų centre nėra duomenų apie F. T. šeimos sudėtį. Po F. T. mirties praėjo net 39 metai, tačiau niekas nesikreipė dėl palikimo, atsiradusio po F. T. mirties, priėmimo ir nereiškė jokių pretenzijų į namą. Žemės sklypas, kuriame stovi gyvenamasis namas, nėra suformuotas. Be to, gyvenamasis namas neįrašytas į Vilniaus mieste esančių statinių, kurie neturi savininko ar savininkas nežinomas, sąrašą. Pareiškėja yra vienintelis asmuo, kuris savo lėšomis prižiūri gyvenamąjį namą ir tvarko aplinką, elgiasi kaip daikto savininkė. Pareiškėja siekia atlikti gyvenamojo namo remonto darbus, tačiau nebūdama turto savininke, ji neturi galimybės gauti remonto darbams reikalingo leidimo. Yra visos sąlygos, būtinos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti. Pareiškėja niekada nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą. Namas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, taip pat nebuvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu. Nors NTR F. T. yra išviešinta kaip namo savininkė, tačiau asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad NTR duomenys apie velionę F. T. yra netikslūs, nes miręs asmuo negali būti turto savininku. Gyvenamasis namas buvo pareiškėjos senelės, pareiškėjos motinos ir pačios pareiškėjos gyvenamoji vieta. Pareiškėjai visą gyvenimą buvo sudaryta teisė gyventi šiame name. Todėl pripažintina, kad pareiškėjos teisė valdyti namą prasidėjo teisėtai, joks kitas asmuo neturi daugiau teisių į gyvenamąjį namą, nei pareiškėja. Pareiškėja gyvenamąjį namą valdo teisėtai. Pareiškėjos, jos motinos ir senelės gyvenimas name, pareiškėjos įrašymas namų knygoje ir gyvenamosios vietos deklaravimas patvirtina, kad pareiškėja teisę valdyti gyvenamąjį namą įgijo teisėtai ir toks valdymas trunka dešimtmečius. Pareiškėja gyvenamąjį namą valdo atvirai, nepertraukiamai ir daugiau negu dešimt metų.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nesutinka su pareiškimu ir prašo jį atmesti. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad pareiškimas negali būti patenkintas, nes nėra sąlygų, būtinų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas gali būti konstatuojamas be kita ko tik tuomet, jei daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. NTR duomenimis ginčo gyvenamasis namas viešajame registre įregistruotas kito asmens, t. y. F. T., vardu. Ginčo turtas turi savininką, t. y. nuosavybės teisė į ginčo turtą yra įregistruota. Todėl pareiškimas negali būti tenkinamas. Asmuo žinodamas, jog jo valdomas turtas priklauso kitam asmeniui, nagrinėjamu teisiniu pagrindu negali būti pripažintas sąžiningu kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio daikto valdytoju ir reikalauti įgyjamosios senaties normų pagrindu pripažinti jam nuosavybės teisę į kito asmens nuosavybę, o teismas neturi teisinio pagrindo tokio reikalavimo tenkinti. Pareiškimas neatitinka taip pat ir asmens sąžiningo turto valdymo ir įgijimo, nes šiuo atveju asmuo, nors ir žino, kad jo valdomas daiktas turi savininką, tačiau vis tiek siekia įgyti nuosavybės teisę į to savininko turtą. Toks asmens, valdančio svetimą turtą, elgesys negali būti pripažintas sąžiningu ir teisėtu. Teisiškai reikšminga aplinkybė, kad nesant įstatyminių F. T. įpėdinių, toks turtas vertintinas kaip bešeimininkis ir perduotinas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu valstybei. Šiuo atveju pareiškėja, nebūdama įstatyminiu įpėdiniu, galėtų pretenduoti į turtą esant vienintelei sąlygai – jeigu F. T. galiojančiu testamentu jį būtų palikusi pareiškėjai.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nesutinka su pareiškimu ir prašo jį atmesti. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad pareiškimas negali būti patenkintas, nes nėra sąlygų, būtinų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas gali būti konstatuojamas tik tuomet, jei be kita ko daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks, ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus valstybinė notarinė kontora (duomenys neskelbtini) po F. T. mirties, išdavė paveldėjimo teisės liudijimą valstybei (reg. Nr. 1-682), kuriai atstovavo Vilniaus miesto Tarybų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Finansų skyrius. NTR paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Duomenų apie nekilnojamuosius daiktus išviešinimas nenulemia daikto paskirties ir jo ryšių su kitais daiktais, taigi nereiškia, kad daikto savybės ar kriterijai yra būtent tokie; išviešinti duomenys nelemia daikto likimo. Tam turi reikšmės požymiai, savybės ir kriterijai, kurie priklauso daiktui, bei savininko valia. Vien ta aplinkybė, jog pagal viešo registro duomenis F. T. turtas nėra įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis nepriklauso Lietuvos Respublikai. Atsižvelgus į faktą, kad teisių perėmimas yra suvokiamas tuomet, kai daiktas prieš tai neturėjo kito savininko, o šiuo atveju yra įvykęs juridinis faktas – Vilniaus valstybinė notarinė kontora (duomenys neskelbtini), po F. T. mirties, išdavė paveldėjimo teisės liudijimą valstybei, jai atstovaujant Vilniaus miesto Tarybų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komitetų Finansų skyriui, tai reiškia, kad Lietuvos Respublika paveldėjo F. T. turtą, be kita ko namą. Vadinasi, ginčo namas turi savininką, o tokio turto perėmimas įgyjama senatimi negalimas.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė pareiškime nurodytą poziciją, šią poziciją papildant detalesniais paaiškinimais ir atsakant į klausimus, prašė tenkinti pareiškimą.
Atsiliepimas
6. Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytą poziciją, šią poziciją papildant detalesniais paaiškinimais ir atsakant į klausimus, prašė atmesti pareiškimą.
7. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas neatvyko į teismo posėdį. Jam tinkamai įteiktas teismo šaukimas, nėra gauta prašymų. Suinteresuoto asmens neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Iš byloje esančio NTR išrašo nustatyta, kad NTR įregistruota F. T., gimusios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į ginčo pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. 1 t., e. b. l. 9).
Žemesnės instancijos teismas
9. Iš į bylą pateiktos 1957 metais užvestos namų knygos nustatyta, kad aptariamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininke šioje knygoje nurodyta ta pati F. T. (J.) (žr. 1 t., e. b. l. 13–27). Iš aptariamos namų knygos taip pat nustatyta, kad ginčo name gyveno ne tik F. T. (J.), tačiau taip pat ir kiti asmenys, pavyzdžiui, J. T., V. A., be kita ko taip pat ir pareiškėja O. Č., jos motina V. G. ir senelė J. R. (žr. 1 t., e. b. l. 13–41).
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame pastatytas ginčo namas, nėra suformuotas (1 t., e. b. l. 105–107). Aptariamas gyvenamasis namas neįrašytas į Vilniaus mieste esančių statinių, kurie neturi savininko ar savininkas nežinomas, sąrašą (1 t., e. b. l. 45–73, 78).
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad F. T. (J.) mirė (duomenys neskelbtini) (žr. 1 t., e. b. l. 109–121).
12. Tiek pagal palikėjos mirties dieną galiojusios 1964 metų redakcijos Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 568–569 straipsnius, tiek pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalį palikimas atsiranda, palikėjui mirus. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjos F. T. (J.) mirties momentas – (duomenys neskelbtini).
13. 1964 m. CK 593 straipsnyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei: 1) jeigu turtas testamentu paliktas valstybei; 2) jeigu palikėjas neturi nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių ir nėra kitų įpėdinių, nurodytų šio kodekso 573 straipsnio dalyje; 3) jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) jeigu iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (1964 m. CK 572 ir 575 straipsniai).
14. Valstybės įmonės Registrų centro gyventojų registre (toliau – GR) nėra duomenų apie namo savininkės F. T. (J.), gimusios (duomenys neskelbtini), šeimos sudėtį (1 t., e. b. l. 10–11, 43, 74).
15. Byloje nustatyta, kad po F. T. mirties notaro biure buvo užvesta turto paveldėjimo byla. Byloje nėra duomenų apie tai, kad palikėjos įpėdiniai (jeigu tokie apskritai buvo) per 1964 m. CK nustatytą terminą būtų priėmę palikimą, taip pat nėra duomenų apie tai, kad turtas būtų paliktas testamentu. Vien tik pareiškėjos atstovo teismo 2024 m. gruodžio 10 d. posėdyje nurodyti teiginiai neva į bylą pateikti (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 76–77, 112–113) ar pirmiau aptarta namų knyga neva netiesiogiai patvirtina palikėjos įpėdinių palikimo priėmimo faktą, niekaip nesudaro pagrindo daryti kitokios išvados šioje konkrečioje byloje sprendžiant klausimą būtent dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Priešingai, iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo pateiktų dokumentų nustatyta, kad po aptariamų pažymėjimų išdavimo tuo metu valstybę atstovavusi institucija Vilniaus miesto Tarybų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Finansų skyrius kreipėsi į notarą su prašymu išduoti valstybei F. T. (J.) namo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi „<...> įpėdinių pareiškimo dėl paveldėjimo nėra pristatyta.“ (1 t., e. b. l. 110). Akcentuotina, kad Vilniaus valstybinė notarinė kontora, remdamasi 1964 m. CK 593 straipsniu, (duomenys neskelbtini) išdavė valstybei (kuriai tuo metu atstovavo Vilniaus miesto Tarybų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Finansų skyrius) paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame nurodyta, kad būtent valstybė paveldėjo palikėjai F. T. (J.) priklausiusių turtą – ginčo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Aptariamame liudijime taip pat nurodyta, kad liudijimas įregistruotas registre; Nr. 1-682 (1 t., e. b. l. 117–120). Byloje nėra jokių duomenų apie šio liudijimo negaliojimą.
16. Teismas pritaria suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodytiems argumentams, kad nepriklausomai nuo to, kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas vis tiek pereina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir kt.).
17. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. CK 4.70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas tik tuomet, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
19. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 24 punktas).
20. Vertinant pareiškėjos poziciją dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo nagrinėjamoje civilinėje byloje, pažymėtina, kad nėra visų sąlygų, kurioms esant galėtų būti konstatuojamas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas.
21. Iš visų pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad būtent valstybei įstatymo pagrindu perėjo palikėjos F. T. (J.) palikimas; valstybei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame aiškiai nurodyta, kad būtent valstybė paveldėjo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl teismas pritaria suinteresuotų asmenų argumentams, kad aptariamas ginčo namas, esantis (duomenys neskelbtini), turi savininkę – valstybę. Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad valstybė prarado nuosavybę.
22. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su namo registracija viešajame registre, pažymi, kad teisių registracija viešajame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją. Pagal savo teisinę reikšmę tokia registracija negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Valstybės nuosavybės teisės neįregistravimas registre, nėra pagrindas vertinti, kad toks turtas nebėra valstybės nuosavybė. Todėl vien tik aplinkybė, kad pagal NTR duomenis F. T. (J.) namas nėra įregistruotas valstybės, o iki šiol įregistruotas F. T. vardu, įvertinus visas pirmiau aptartas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ginčo namas nepriklauso valstybei.
23. Teismas, pasisakydamas dėl kitų pareiškėjos argumentų, kad ji ir jos giminaičiai gyveno ir tebegyvena name daugiau negu 10 metų, pareiškėja prižiūri namą, moka mokesčius, o valstybė niekada to nedarė, pažymi, kad nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011), kad nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Todėl tokios pareiškėjos įrodinėjamos aplinkybės, jog ji rūpinasi namu ir niekas nepareiškė į jį pretenzijų, teismo vertinimu, nepaneigia valstybės nuosavybės buvimo fakto, o pagrindžia tam tikrų institucijų neapdairumą ir nerūpestingumą valdant valstybinį turtą, kas savaime nelaikytina valstybės nuosavybės į namą praradimu.
24. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad namas nuosavybės teise priklauso valstybei, pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu negali įgyti nuosavybės teisės į namą. Dėl nurodyto, nustačius, kad nėra visų būtinų CK 4.68–4.71, 4.69 straipsniuose nustatytų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį taikymo sąlygų, pareiškėjos pareiškimas dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, atmetamas.
25. Papildomai pažymėtina, kad kiti pareiškėjos atstovo nurodyti argumentai yra išvestiniai iš pirmiau aptartųjų ir neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
26. Pareiškimą atmetus, pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Suinteresuoti asmenys nepateikė duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 279 straipsniu, 443 straipsniu, 530– 33 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos O. Č. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.