Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-11-18 · Civilinė byla Nr. eB2-1363-826/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-18
Bylos Nr.
eB2-1363-826/2019
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00039-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Kategorijos
. Civilinė byla Nr. eB2-1363-826/2019
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00039-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.2; 3.4.3.7.3(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 18 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Unikas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės TOP CONSULT skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Unikas“ 2019 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto byloje Nr. eB2-875-826/2019 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-875-826/2019 iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Unikas“, bankroto administratore paskyrė UAB „TOP CONSULT. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo 2019 m. liepos 26 d., 2019 m. rugsėjo 2 d., 2019 m. rugsėjo 11 d., 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimis patvirtintas (patikslintas) UAB „Unikas“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.

3. Teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

4. BUAB „Unikas“ bankroto administratorė UAB TOP CONSULT 2019 m. rugsėjo 23 d. pateikė skundą dėl 2019 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtintos bankroto byloje Nr. eB2-875-826/2019 panaikinimo.

4.1. Nurodė, kad susirinkime balsavo 75,70 proc. kreditorių, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 336 604,05 Eur. Kreditorės AB „Šiaulių bankas“ 58,53 proc. balsais buvo atmestas teiktas nutarimo projektas dėl administravimo išlaidų sąmatos, t. y. 70 MMA bankroto administravimo išlaidoms ir 40 MMA bankroto administratoriaus atlyginimui plius priemoka už įplaukų dalį. Jos projektui pritarė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius. BUAB „UNIKAS“ kreditorių susirinkimas nepagrįstai paskyrė 13 000,00 Eur (įskaitant PVM) administravimo išlaidoms ir 16 000,00 Eur (įskaitant PVM) administratoriaus atlyginimui. UAB „Unikas“ yra priskirtina prie didelių įmonių. Patvirtinti dydžiai neatitinka Administravimo išlaidų taisyklėse nurodytų administravimo išlaidų minimalių sumų, t. y. patvirtintos administravimo išlaidos sumažintos beveik 8 kartus (185 MMA x 555 Eur = 102 675,00 Eur), administratoriui patvirtino atlyginimą 30 procentų mažesnį (minimalus 40 MMA (22 200,00 Eur)). AB „Šiaulių bankas“ savo sprendimo nemotyvavo. Bankroto administravimo sąmatos lėšos nėra grynasis administratoriaus pelnas, kadangi bankroto administratorius iš šių lėšų turi padengti bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, jam privalomų mokymų išlaidas, sumokėti mokesčius, apskaitos programų priežiūrą

4.2. Nurodė, kad savo kaip administratorės funkcijas įgyvendina tinkamai. BUAB „Nikas“ su UAB „Nauvija“ 2019 m. balandžio 29 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 2019/04-29-01, pagal kurią buvo išnuomotas UAB „Unikas“ priklausantis žemės sklypas su visais jame esančiais pastatais, statiniais bei įrengimais už 1 120,00 Eur per mėnesį. Pateikė ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Atsiliepimas

5. Kreditorė AB „Šiaulių bankas“ pateikė atsiliepimą į pateiktą skundą ir prašė jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nurodė, kad yra pagrindinė bankrutuojančios įmonės kreditorė, kuriai labai gerai yra žinoma reali bankrutuojančios įmonės padėtis ir administratoriaus atliekamų darbų apimtys bankroto procese. Bankrutuojančiai įmonei priklauso nekilnojamasis turtas, kuris įkeistas bankui, jis bus parduodamas kaip vienas turtinis vienetas. Administratorei realiai nereikia vykdyti bankrutuojančios įmonės turto priežiūros, ji dėl to nepatiria su tuo susijusių išlaidų. Vienas debitorius iš 5 yra visiškai atsiskaitęs. Vyksta tik vienas teisminis ginčas, kurio suma nėra didelė. Bankroto procese atliekamų darbų apimtys nėra didelės, o prašoma priteisti administravimo išlaidų suma yra neadekvati atliktinų darbų bankroto procese apimtims. Pareiškėja, teikdama kreditorių susirinkimui nutarimų projektą dėl savo atlyginimo ir sąmatos dydžio, jų nepagrindė, nepateikė reikšmingų įrodymų dėl sumų reikalingumo, būsimo jų panaudojimo. Vyriausybės nutarime administravimo išlaidų ir atlyginimo administratoriui išlaidų dydžiai yra rekomendacinio pobūdžio, kuriuose numatytos antplitudės (nuo 5 tūkst. Eur iki 50 tūkst. Eur, vidurkiai sudaro nuo 6,8 tūkst. Eur iki 27,9 tūkst. Eur). Patenkinus pareiškėjos skundą būtų pažeisti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Kreditorių susirinkime patvirtinta bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąmata ir administratoriaus atlyginimas yra optimalaus dydžio, užtikrina tinkamą įmonės bankroto procedūrų atlikimą, teisingą atlyginimą administratoriui už jo atliekamus administravimo veiksmus ir kartu nepažeidžia kreditorių interesų.

6. Bankroto administratorė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog BUAB „UNIKAS“ esant priskiriamai prie didelių įmonių, administravimo išlaidų rekomendacinis dydis yra 185 MMA (102 675,00 Eur). Ji prašė patvirtinti minimalius nustatytus dydžius. Kreditorė siūlo vadovautis ne Vyriausybės nutarimu Nr. 415 patvirtintu „Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašu“, o statistikos duomenimis (pvz., įmonių, kurių bankroto procesas pradėtas 2016 m), kuriuose nurodomi statistiniai duomenys apie taikomus vidurkių dydžius. Teismų praktika yra kitokios pozicijos nei dėsto kreditorė. Parengtos statistinės analizės (selektyviai atsirinktus) duomenis kreditorė siekia pateikti kaip esamą teisinį reglamentavimą galinčią pakeisti statistikos taikymo praktiką. Šioje bankroto byloje vykdo daug funkcijų, t. y. prižiūri bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą, atstovauja civilinėje byloje įmonės interesus ir pan.). Bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto pardavimas pareikalaus laiko, nes administratorės buveinė yra Vilniuje ir papildomų kelionės išlaidų.

7. Daugiau atsiliepimų į skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

8. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi UAB „Unikas“ iškelta bankroto byla, jos administratore paskirta UAB „Top Consult“, nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 2 d. Teismo 2019 m. liepos 26 d., 2019 m. rugsėjo 2 d., 2019 m. rugsėjo 11 d. ir 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimis patvirtintas (patikslintas) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 14 d. Kreditorių susirinkimas įvyko 2019 m. rugsėjo 9 d., kurio 6 klausimu buvo patvirtinta bankroto administratoriaus administravimo išlaidų suma. Bankroto administratorė pateikė skundą.

9. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) (CPK 1 straipsnio 1 dalis)

Dėl 2019 m. rugsėjo 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 6-uoju klausimu teisėtumo

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Tačiau kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1240/2014).

11. Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką nustato ĮBĮ 24 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkime nutarimai priimami, kai už juos balsuoja kreditoriai, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą, kuriame galima priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties. Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalis). Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 4, 5 dalys).

12. Pareiškėja neginčija 2019 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo tvarkos (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių susirinkimo sušaukimo ir (ar) skundžiamo nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų. Nustatyta, kad minėtame kreditorių susirinkime balsavo kreditorių didžioji dauguma (75,70 proc. nuo visos teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos), skundžiamas nutarimas priimtas kreditorių balsų dauguma (58,53 proc. nuo visos teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos). Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidžiant nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo posėdžio darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos.

13. Skundžiamu nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu: buvo nuspręsta: 1) Bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtinti visam bankroto procesui, t. y. nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos iki bendrovės išregistravimo iš JAR; 2) Bankroto administratoriaus atlyginimų nustatė 16 000,00 Eur (įskaitant PVM); 3) Bankroto administravimo išlaidoms skyrė iki 13 000,00 Eur (įskaitant PVM) pateikiant administravimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus; 4) Bankroto administravimo išlaidų sąmata keičiama BĮ nustatyta tvarka. Bankroto administratorė prašo šį kreditorių susirinkimo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 70 MMA (38 850,00 Eur) bankroto administravimo išlaidoms ir 40 MMA (22 200,00 Eur) bankroto administratoriaus atlyginimui plius priemoka už įplaukų dalį. Nurodė, jog patvirtintos administravimo išlaidos yra mažesnės nei Rekomendacijose nustatyti minimalūs dydžiai didelių įmonių bankroto procesui. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

14. ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų – teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti (5 punktas). ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalį pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Administratoriaus atlyginimas yra nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės. Konkreti administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, gautas lėšas iš parduoto įmonės turto, bankroto metu išieškotas sumas, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis).

15. Administravimo išlaidos mokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, tarp jų ir administratoriaus atlyginimui sumokėti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Dėl to, siekdamas išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti, t. y. išlaidos buvo realios ir pagrįstos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1322-330/2016; 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1002-798/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018).

16. Administratoriaus atlyginimas nustatomas, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintame Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąraše ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse yra detaliai išskirtos įmonės ne tik pagal bankroto proceso vykdymo tvarką (teismo ir ne teismo tvarka), bet ir pagal veiklos rūšį ir bankroto proceso ypatumus (be ypatumų, įmonė nėra nutraukusi veiklos, įmonės veikla priskirta Lietuvos banko priežiūrai, įmonės taikytas supaprastintas bankroto procesas ir pan.) ir įmonių dydį (maža, vidutinė, didelė). Taigi, konkrečiu atveju administravimo išlaidų dydis turi būti vertinamas, atsižvelgiant į minėtame teisės akte numatytus orientacinius dydžius ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei bankroto byloje atliktų veiksmų apimtį, kurie objektyviausiai apibūdina administravimo išlaidų poreikį ir dydį ir leidžia užtikrinti tiek bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių, tiek įmonės administratoriaus teises ir teisėtus interesus. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2019).

17. Įmonei iškėlus bankroto bylą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtinta 3 500,00 Eur suma, kurią administratorė turi teisę naudoti bankrutuojančios UAB „Unikas“ administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Pažymėtina, jog tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą įmonė turėjo materialaus turto už 186 474,00 Eur (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.; automobilį VW Pasat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitas turtas) ir bankroto administratorė 2019 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu BUAB „Ketika“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, restitucijos taikymo (Civilinė byla Nr. e2-1383-826/2019).

18. Teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog ji savaime turi teisę į pagal rekomendacinius dydžius nustatytą atlyginimą, sudarantį 40 MMA (22 200,00 Eur). Atlyginimas administratoriui nėra mokamas savaime už buvimą bankroto administratoriumi, o siejamas su veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto trukmės (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Iš pateikto atliktų darbų sąrašo matyti, jog administruojant bankroto procesą atlikti įprasti ir būtini bankroto procese atliekami veiksmai, t. y. susipažinta su bylos medžiaga, atlikta įmonės dokumentų analizė, nustatyti kreditoriai, tikslinti jų reikalavimai, išsiųsti pranešimai kompetentingoms institucijoms, registrams, bendrauta su įmonės savininku, buvusiais vadovais, parengtos reikalingos paraiškos, prašymai teismui, sušauktas kreditorių susirinkimas ir pan., jokių išskirtinių darbų bankroto administratorė neatliko. Ginčijamu 2019 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintas 16 000,00 Eur (įskaitant PVM) administratorės atlyginimas nuo nutarties įmonei iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo, teismo vertinimu, yra pagrįstas, atitinka teisingumo ir protingumo reikalavimus, nustatytas įvertinus bankroto administratorės atliktų darbų apimtį, o vien aplinkybė, kad bankrutavusi įmonė gavo lėšų, nelemia administratorės teisės į jos prašomą 22 200,00 Eur atlyginimą.

19. Įrodymais nėra pagrįstos pareiškėjos nurodytos 70 MMA (38 850,00 Eur) administravimo išlaidos. Minėta, kad bankroto administratorė savaime neįgyja teisės į kreditorių susirinkimo patvirtintas sumas, o turi jas pagrįsti ir už jų panaudojimą atsiskaityti. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog 2019 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta 13 000,00 Eur (įskaitant PVM) suma administravimo išlaidoms yra pakankama ir pagrįsta.

20. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu 6-uoju darbotvarkės klausimu patvirtintas administratoriaus atlyginimas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo – 16 000,00 Eur (įskaitant PVM), administravimo išlaidos – 13 000,00 Eur (įskaitant PVM), yra pakankami, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) ir pareiškėjos skunde nurodytais motyvais šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą BUAB „Unikas“ 2019 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalį.

21. Dėl kitų šalių argumentų teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Unikas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės TOP CONSULT skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Unikas“ 2019 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto byloje Nr. eB2-875-826/2019 panaikinimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Marius Dobrovolskis