- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- 2A-348-755/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06315-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-348-755/2015
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06315-2014-5
2015 m. gegužės 12 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-308-223/2015 išnagrinėtoje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. M. 1075,84 Lt skolos, 193,65 Lt delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp UAB „Tele2“ ir atsakovo buvo sudaryta Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria UAB „Tele2“ suteikė atsakovui mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už suteiktas paslaugas. UAB „Tele2“ išrašė PVM sąskaitas-faktūras atsakovui už suteiktas paslaugas ir pateikė jas apmokėjimui laikotarpiui nuo 2003-03-31 iki 2004-10-31, tačiau atsakovas jų neapmokėjo. Pažymėjo, jog 2009-03-31 ieškovas pasirašė su UAB „Tele2“ Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ atlygintinai perleido ieškovui visas reikalavimo teises pagal nurodytas sąskaitas atsakovo atžvilgiu. Ieškovas informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas sąskaitų nepamokėjo.
Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-09 sprendimu ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį tenkintas iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo A. M. 34,75 EUR skolą, 6,26 Eur delspinigių, 0,53 Eur išlaidų už pranešimų siuntimą atsakovui, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (41,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014‑09-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2,28 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Gelvora“ naudai. Priteista iš ieškovo UAB „Gelvora“ atsakovo A. M. naudai 283,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai 4 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų teikimu.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad UAB „Tele2“ apie galimą savo teisės pažeidimą sužinojo pagal ieškinyje nurodytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus skolos sumokėjimo terminus, t. y. pasibaigus skolų apmokėjimo terminams, todėl šios datos laikytinos ieškinio senaties termino pradžia. Kadangi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo ieškovas kreipėsi tik 2014-09-23, teismas padarė išvadą, kad ieškovas, perėmęs UAB „Tele2“ reikalavimo teisę į atsakovą, praleido CK 1.125 str. 1 d. nustatytą bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą dalyje dėl sąskaitų, irašytų laikotarpiu nuo 2003-03-31 iki 2004-07-31. Kas liečia PVM sąskaitas- faktūras 2004-08-31 serija M Nr. 4989918 - 40 Lt sumai (plius 955,84 Lt skola), viso - 995,84 Lt, kurioje nurodyta ją apmokėti iki 2004-09-28; 2004-09-30 serija M Nr. 5400064 - 40 Lt sumai (plius 995,84 Lt skola), viso - 1035,84 Lt, kurioje nurodyta ją apmokėti iki 2004-10-28; 2004-10-31 serija M Nr. 6156321 - 40 Lt sumai (plius 1035,84 Lt skola), viso - 1075,84 Lt, kurioje nurodyta ją apmokėti iki 2004-11-28, tai ieškovas kreipėsi į teismą nepraleisdamas ieškinio senaties termino, todėl teismas ieškinį dalyje dėl apmokėjimo už paslaugas pagal šias sąskaitas tenkino. Teismas pripažino, jog atsakovas nevykdė jam pagal sutartį tekusios prievolės sutartyje nustatytais terminais ir tvarka sumokėti už suteiktas paslaugas, todėl iš atsakovo ieškovui priteisė 120 Lt skolą (CK 1.138 str. 4 p., 6.716 str. 1 d., 6.720 str. 3 d., sutarties 3.1 p.). Įvertinęs tą aplinkybę, kad priteistina skola sudaro 120 Lt (34,75 Eur), tai nuo šios sumos skaičiuotini ir delspinigiai ir jie sudarytų 21,60 Lt (6,26 Eur) (120 Lt x 0,1 proc. x 180 dienų).
Teismas iš dalies tenkino ieškovo prašymą, pateiktą pagal CK 6.63 str. 2 d., 6.249 str. 4 d. 3 p. nuostatas jam priteisti iš atsakovo 45,46 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovui buvo siųstas registruotas pranešimas Lietuvoje ar 6 pranešimai Lietuvoje, byloje esant vienam 2009-05-04 pranešimui, teismas ieškovui iš atsakovo nusprendė priteisti nurodyto dydžio užmokestį už šio pranešimo siuntimą - 1,82 Lt (0,53 Eur) (1,50 Lt + 21 proc. PVM). Nors ieškovas nurodė, jog patyrė 10 Lt išlaidų už užklausą nekilnojamojo turto registrui bei 6 Lt išlaidų už užklausą gyventojų registro tarnybai, tačiau teismas konstatavo, kad šios išlaidos nėra pagrįstos CPK 177 str. numatytais įrodymais, todėl jų ieškovui nepriteisė. Teismas pripažino, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos, t.y. darbo priemonės (popierius, vokas, spausdinimas), yra ieškovo vykdomai veiklai būtini žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, todėl išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos CK 6.249 str. 4 d. 3 p. nurodytomis į nuostolius įskaičiuojamomis išlaidomis, be to nurodė, jog nėra pateikta jokių įrodymų, jog tokios išlaidos būtų patirtos.
Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovo priteisė 5 % metinės palūkanos už priteistą 41,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas dalinai, iš atsakovo ieškovui, teismas nusprendė, priteistina 2,28 Eur sumokėto žyminio mokesčio, o iš ieškovo atsakovui - 283,07 Eur byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų. Iš ieškovo valstybei priteista 4 Eur (13,81 Lt) (15,50 x 89,09 proc.), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Gelvora“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-09 sprendimą dalyje, kurioje atmestas reikalavimas dėl 276,83 Eur skolos ir 49,82 Eur delspinigių priteisimo, panaikinti ir papildomai priteisti iš atsakovo 276,83 Eur skolą ir 49,82 Eur delspinigius. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas , patirtas ieškovo nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl atmesto prašymo priteisti 276,83 Eur skolą ir 49,82 Eur delspinigius bei kad jo reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl, teigia, sprendimo dalis yra naikinina.
Apeliantė teigia, kad teismas teisingai nustatė, jog UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras laikotarpiu nuo 2003-03-31 iki 2004-10-31, tačiau teismas nepagrįstai ir neteisingai apskaičiavo bei taikė ieškovo reikalavimui senaties terminą. Nurodo, kad paskutinės atsakovui pateiktos PVM sąskaitos – faktūros 2004-10-31 Nr.656321 apmokėjimo terminas buvo 2004-11-28, todėl senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2004-11-29. Nurodo, kad su ieškiniu į teismą kreipėsi 2014-09-18, t.y. nepraleidęs ieškinio senaties termino, todėl reikalavimas dėl 276,83 Eur skolos atmestas nepagrįstai. Atsiželgiant į tai, nurodo, kad buvo nepagrįstai sumažintas ieškovo skolos už paslaugas reikalavimas nuo 311,58 Eur iki 34,75 Eur, taip pat nepagrįstai tenkintas tik iš dalies reikalavimas dėl delspinigių priteisimo – sumažinant jį nuo 56,08 Eur iki 6,26 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas A. M. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti galioti. Atsiliepimu atsakovas pažymi, kad kiekviena bendrovės „Tele2“ atsakovui išrašytas sąskaita –faktūra yra savarankiškas reikalavimo teisę nustatantis dokumentas, kuriam nurodytas reikalavimo teisės savanoriško įvykdymo terminas ir kuris svarbus tuo, kad jis padeda nustatyti teisės turėtojo teisės į ieškinį atsiradimo momentą. Nurodo, kad ieškinio senaties terminai pagal 2003-03-31 sąskaitą Nr. 4461840 baigėsi 2013-04-30, pagal 2003-04-30 sąskaitą Nr. 4692360 – 2013-05-30, o pagal 2003-05-31 sąskaitą Nr. 4939952 ieškinio senaties terminas baigėsi 2013-06-30. Nurodo, kad ieškovas į teismą kreipėsi tik 2014-09-18, taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad jis į teismą kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties termino tik dėl trijų sąskaitų; 2004-08-31, kurios Nr. 4989918, 2004-09-30, kurios Nr. 5400064, 2004-10-31, kurios Nr. 6156321. Nurodo, kad tiek bendrovė „Tele2“, tiek reikalavimo teisę įgijęs ieškovas matė kiekvieną sąskaitą – faktūrą, todėl žinojo apie teisės pažeidimus ir jų pradžios terminus. Nurodo, kad ieškovas pateikęs ieškinį 2014-09-18 pagal kiekvieną reiakalvimą, išskyrus tris nurodytus, praleido dešimties metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Kadangi pagrindinio reikalavimo ieškinio senaties terminas praleistas, ieškinys atmestas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Minėta teisės norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą. Tokių pagrindų nenustatyta.
Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Įvertinus bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams, kurie nekartojami, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.), todėl apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 176 str., 185 str.). Tuo tarpu, apeliantas pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 12 str.,178 str.,314 str.). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, sprendžiama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti ar keisti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Tokiu būdu, atmetant apeliacinį skundą, pasisakoma tik dėl esminių jo motyvų.
Kaip minėta , skunde teigiama, kad paskutinės atsakovui pateiktos PVM sąskaitos – faktūros 2004-10-31 Nr.656321 apmokėjimo terminas buvo 2004-11-28, todėl senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2004-11-29. Dėl šio teiginio pasisakoma.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks apelianto teiginys klaidingas.
Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
Taigi, senaties termino pradžia yra susieta su asmens suvokimo apie teisės pažeidimą momentu. Atsakovo įsiskolinimas susidarė iš nemokėtų kasmėnesinių mokesčių. Pagal sąskaitas kasmėnesinės sąskaitos turėjo būti sumokamos per vieną mėnesį po antualaus mėnesio pabaigos . Sąskaitos per mėnesį neapmokėjus, prasidėjo šioje sąskaitoje nurodytų lėšų reikalavimo už konkretų mėnesį senaties terminas.Tai, jog sekančio mėnesio sąskaitoje neapmokėtos lėšos buvo nurodomos kaip skola ir nustatoma iki kada turi būti apmokėta naujai pateikta sąskaita bei skola, nereiškia, jog skolos reikalavimo pradžios terminas „persistūmė“ vienu mėnesiu į priekį ir , atitinkamai pateikiant trečią ir tolesnes sąskaitas, augančių skolų senaties pradžios terminas vis nusikels į priekį. CK 1.130 str. numato ieškinio senaties termino nutraukimą. Jis siejamas su dviem faktais - ieškinio teikimu arba skolininko atlikimas veiksmų, kurie liudija pripažįstant prievolę. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas neatliko jokių veiksmų liudijančiu skolos pripažinimą,pvz. skolos ar jos dalies apmokėjimą o kreditoriaus veiksmai–sąskaitų,kuriose nurodyta skolininko skola ir jis raginamas ją sumokėti pateikimas nėra tokiu faktu, kuris pagal įstatymą nutrauktų jau prasidėjusį ieškinio senaties terminą.
Taigi, esant prievolei apmokėti už kas mėnesį suteiktas paslaugas per vieną mėnesį sekantį po šio mėnesio, ir šio apmokėjimo neatlikus, t.y. pažeidus sutartį, ieškinio senaties tam mokėjimui terminas prasidėjo nuo šio konkretaus pažeidimo.Pakartotinis kreditoriaus raginimas jau esamą pradelstą skolą sumokėti jos senaties termino nesustabdo, nenutraukia ir neatnaujina ( CK 1.129-1.130 str.).
Apeliacinį skundą atmetus, priešinga šalis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas apeliaciniame procese patyrė 120 € išlaidų ,susijusių su atsiliepimo į aopeliacinį skundą surašymu, kurį parengė atstovas – advokato padėjėjas (b.l.93). Skundą atmetus jos atlygintinos priešingai šaliai. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijose dėl priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą civilinėse bylose dydžių ( toliau- Rekomendacijos). Vienok, atsižvelgiant į tai, jog atsiliepimo į skundą argumentai didžiaja dalimi yra analogiški atsiliepimo į ieškinį argumentacijai, į bylos aplinkybes, protingumo, teisingumo ir sąžinigumo kriterijus ( Rekomendacijų 11 p.), priteistina šių išlaidų suma mažintina iki 80 €.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš UAB „Gelvora“, į. k. (duomenys neskelbtini), A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 80 € bylinėjimosi apeliaciniame procese išlaidų.