Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2011 m. gegužės 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 5 MGL dydžio bauda;

2) 2011 m. gruodžio 29 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

3) 2015 m. lapkričio 13 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 290 straipsnį – 4 MGL bauda, bauda nesumokėta,

4) 2017 m. vasario 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį arešto bausme 46 paroms; paskirta arešto bausmė subendrinta su 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 46 paroms ir 4 MGL (vieno šimto penkiasdešimties eurų 64 ct) dydžio bauda, arešto bausmė atlikta, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. vengė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o būtent, žinodama apie pareigą pagal 2016 m. balandžio 21 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartį mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 80 eurų kas mėnesį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki sūnaus A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės, laikotarpiais: nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. birželio 6 d., nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. birželio 12 d., nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2017 m. sausio 18 d., nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d., nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 2 d., nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., būdama darbinga, niekur nedirbo ir darbo biržoje nesiregistravo, ir tokiais savo veiksmais vengė išlaikyti savo vaikus A. B. ir A. B., nesumokėjo 2204,55 eurų.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

V. B., apklausta įtariamąja dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. jai Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi priteista mokėti nepilnamečiams vaikams A. B., gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 80 eurų (bendrai 160 eurų) kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu N. B.. Ji nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. yra ne kartą registravusi, tikslių datų neprisimena, darbo biržoje, iš kur po kurio laiko būdavo išbraukta, nes laiku neatvykdavo nurodytomis registracijos datomis, jai dėl alkoholio vartojimo susimaišydavo dienos. 2018 metais dvi savaites dirbo parduotuvėje pardavėja, gavo darbo užmokestį, pinigų vaikų tėvui N. B. vaikų išlaikymui nepervedė. Nėra mokėjusi N. B. grynais pinigais vaikų išlaikymui, nes pati niekur nedirbo ir pajamų negavo. Vaikai dažnai ateina pas ją, kur ji gyvena su savo mama S. N.. Jos mama, vaikų močiutė, S. anūkus A. ir A. dažnai prižiūri, kai nakvoja pas jas namuose ir rūpinasi jais, juos pamaitina, perka rūbus ir avalynę, išskalbia, duoda vaikams kai kada po vieną ar du eurus. Ji supranta, kad jos mama, kaip močiutė, rūpinasi anūkais, t. y. jos vaikais. Ji 2019 m. gegužės 18 d. gimtadienio proga A. padovanojo batutą už 200 eurų. Batutui pinigus jai davė jos brolis E. N., kuris yra A. krikštatėvis. Daugiau nėra vaikams dovanojusi brangių dovanų, yra pirkusi saldumynų ar kitokių smulkmenų iki 20 eurų. Gailisi, jog pranešime apie įtarimą nurodytais laikotarpiais vengė mokėti alimentus ir taip susidarė 2204,55 eurų skola. Skolą ketina sumokėti, kai gaus kokių pajamų. Šiuo metu neturi iš ko. Pripažįsta kaltę dėl vengimo mokėti išmokas vaikų išlaikymui. Šiuo metu nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. yra registruota darbo biržoje (t. 2, b. l. 50-51).

N. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, kaip nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymą, parodė, kad su V. B. yra išsituokę (duomenys neskelbtini), tačiau po skyrybų keletą metų gyveno kaip sugyventiniai ir (duomenys neskelbtini) susilaukė antro vaiko – dukters A.. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. B.. Gyvenant kartu su V. B., kilo daug nesutarimų dėl pastovaus jos alkoholio vartojimo ir išėjimo iš namų, todėl išsiskyrė kaip sugyventiniai antrą kartą ir iki šiol kartu nebegyvena. 2016 m. balandžio 21 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo priteista V. B. išlaikyti savo nepilnamečius vaikus A. ir A., kurių gyvenamoji vieta buvo numatyta pas jį, mokant kas mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 80 eurų nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės. Nutarties priėmimo dieną teisme dalyvavo pati V. B., žinojo dėl alimentų priteisimo, nes jos prieštaravimu buvo priteista mažesnė išmokų suma. Pinigus V. B. turėjo pravesti į jo banko sąskaitą. Jam po šios nutarties alimentų buvo pravesta tik kelis kartus vaikų išlaikymui. Tikslios pervedimo sumos ir datos neprisimena, nes buvo seniai, ir tai turi matytis Šimkienės kontoros antstolių vykdomoje byloje, kur buvo pradėtas išieškojimas iš V. B.. Daugiau V. B. jam grynais pinigais nėra sumokėjusi alimentų vaikams. V. B. retai ateina pas jį aplankyti vaikų į namus, kur gyvena su nepilnamečiais vaikais. Dažniau (savaitgaliais) vaikai A. ir A. patys nueina pas močiutę S. N., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur kartu dviejų kambarių name gyvena ir jų mama V. B.. Vaikai lankosi pas močiutę iki vakaro, yra buvę, jog pernakvoja. Vaikams per kiekvieną gimtadienį padovanoja dovaną arba močiutė, arba jų mama, arba krikštatėvis E. N. po kokią smulkmeną, t. y. – minkštą žaisliuką, kramtomą gumą. Brangių dovanų tokių kaip virš 40 eurų V. B. nėra dovanojusi vaikams. Jam pasitaikius progai ir paklausus V. B., kodėl nemoka alimentų vaikams, V. B. jam atsakydavo, kad neturi pinigų, niekur nedirba, bei toks pokalbis baigdavosi ginču, todėl jis daugiau jos ir nebeklausdavo dėl alimentų, norėdamas išvengti ginčų su ja. Jis dėl išmokų yra kreipęsis į vaikų išlaikymo fondą, datos neprisimena, kur moka už kiekvieną vaiką po 70,20 eurų. Apie tai yra informuoti antstoliai. Jis šiuo metu nepamena tikslios įsiskolinimo sumos dėl alimentų vaikams. Dėl vengimo išlaikyti vaikus ikiteisminiame tyrime atstovaus jis savo nepilnamečius vaikus. Jis mano, kad V. B. piktybiškai vengia išlaikyti savo vaikus, nuolat girtauja, nesiregistruoja darbo biržoje (t. 1, b. l. 36-37).

Motyvuojamoji dalis

V. B. kaltė padarius BK 164 straipsnyje numatytą veiką be jos pačios prisipažinimo, liudytojo parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. liepos 14 d. N. B. prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą V. B. atžvilgiu dėl vengimo išlaikyti nepilnamečius vaikus, kuriame nurodyta, kad 2016 m. balandžio 21 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kurioje šalys susitarė, kad V. B. mokės nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį po 80 Eur nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės, tačiau V. B. išlaikymo vaikams gera valia nemokėjo, dėl ko pas antstolę Vaivą Šimkienę pradėta vykdomoji byla, susidaręs išlaikymo įsiskolinimas; V. B. yra darbingo amžiaus, neturi jokių rimtų sveikatos sutrikimų/problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, tačiau niekur nedirba, darbo neieško, šios aplinkybės patvirtina, kad V. B. piktybiškai vengia išlaikyti nepilnamečius savo vaikus (t. 1, b. l. 15-16);

2016 m. balandžio 21 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-435-959/2016, kuria patvirtinta ieškovo N. B. ir atsakovės V. B. sudaryta taikos sutartis, kurios 3 punkte šalys susitarė, kad atsakovė V. B. teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 80 Eur nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės; 4 punktu susitarė, kad ieškovas N. B. teikiamą išlaikymą tvarkys uzufrukto teise, išimtinai nepilnamečių vaikų interesais (t. 1, b. l. 22-23);

2016 m. birželio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo išduotu vykdomuoju raštu Nr. 2VP-794-959/2016 N. B. dėl išlaikymo vaikams A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), išieškojimo iš V. B. periodinėmis išmokomis po 80 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės (t. 1, b. l. 72);

2016 m. birželio 30 d. antstolės Vaivos Šimkienės patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, iš kurio matyti, kad antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje pradėtas vykdyti 2016 m. birželio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2VP-794-959/2016 dėl išlaikymo išieškojimo iš V. B. vaikams A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), išieškotojo N. B. naudai (t. 1, b. l. 75-76);

2020 m. liepos 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyriaus pažyma apie V. B. išmokėtas išmokas, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 17 d. V. B. 2017 m. balandžio 17 d. išmokėta 128,09 Eur, o 2017 m. gegužės 17 d. – 22,06 Eur nedarbo draudimo išmoka (t. 1, b. l. 58);

2020 m. rugpjūčio 3 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštu, kuriame nurodyta, kad V. B. užimtumo tarnyboje buvo registruota nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. birželio 20 d., nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2017 m. balandžio 3 d., nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. spalio 5 d., nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2018 m. balandžio 10 d., nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d. (t. 1, b. l. 65);

2020 m. rugpjūčio 7 d. antstolės Vaivos Šimkienės išlaikymo paskaičiavimo lentele, iš kurios matyti, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. kaltinamosios vaikų išlaikymui VSDFV Mažeikių skyrius išmokėjo 6162,90 Eur, antstolis – 152,55 Eur, išlaikymo įsiskolinimas minėtu laikotarpiu sudaro 2204,55 Eur (t. 1, b. l. 68-69);

2020 m. kovo 12 d. antstolės Vaivos Šimkienės turto arešto aktu, iš kurio matyti, kad kaltinamosios V. B. turtui uždėtas areštas dėl išlaikymo išieškojimo N. B. bei kitų išieškotojų naudai (t. 1, b. l. 168-171);

SODROS duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad V. B. nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. sausio 16 d. dirbo (duomenys neskelbtini), daugiau duomenų apie V. B. darbovietes laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. liepos 15 d. nėra (t. 2, b. l. 32).

Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-695/2007, 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.).

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamosios V. B. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį, kadangi surinkti įrodymai patvirtina jos įvykdytą nusikalstamą veiką, nes V. B., nurodytais laikotarpiais, būdama darbinga, niekur nedirbo, darbo neieškojo, pajamų, iš kurių galėtų išlaikyti vaikus negavo ir nesiekė jų gauti, nemokėjo vaikų išlaikymui priteistų lėšų, tokiu būdu vengė pareigos išlaikyti savo vaikus – A. B. ir A. B..

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai, kaltinamosios V. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – ji savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jos kaltė visiškai įrodyta kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 164 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (t. 2, b. l. 68, 70-72).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamosios V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažįsta padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama anksčiau teista už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

V. B. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, teista, teistumas neišnykęs (t. 2, b. l. 10-15), administracine tvarka bausta, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nemoka (t. 2, b. l. 23-31), Sodra duomenimis, nedirbanti (t. 2, b. l. 32), registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 2, b. l. 34), nėra įrašyta į įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos Joniškio psichikos sveikatos centre (t. 2, b. l. 37).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 164 straipsnyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos terminą artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės vidurkiui (BK 54, 61 straipsniai).

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, 6 dalimi, V. B. skirtini įpareigojimai: visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, V. B. skirtinas draudimas – 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį). Teismo įsitikinimu, V. B. paskirtų įpareigojimų ir draudimų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji V. B. prisipažino kalta, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir sumažintos bausmės pridėtina 2015 m. lapkričio 13 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu subendrinta neatliktos bausmės dalis, t. y. 150,64 Eur dydžio bauda. Tuo atveju, jei dalis 150,64 Eur baudos jau išieškota, ji įskaitytina į šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu subendrintą baudos dalį.

Laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. B. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamajai V. B. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

V. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždraudžiant 4 mėnesius, nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos, vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždraudžiant 4 mėnesius, nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos, vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir sumažintos bausmės pridėti 2015 m. lapkričio 13 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. teismo nuosprendžiu subendrintą neatliktos bausmės dalį, t. y. 150,64 Eur dydžio baudą, ir paskirti V. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždraudžiant 4 mėnesius, nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos, vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), ir 150,64 Eur dydžio baudą. Tuo atveju, jei dalis 150,64 Eur baudos jau išieškota, ją įskaityti į šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu subendrintą baudos dalį.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. B. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos.

Išaiškinti V. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Išaiškinti V. B., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

V. B. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąją, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.