Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. L. sunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą: 2022 m. lapkričio 26 d. apie 20.34 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (iškvėptame ore nustatyta 0,54 promilių etilo alkoholio koncentracija), tyrimo metu tiksliai nenustatytu pailgu objektu, suduodamas M. L. vieną smūgį į galvos sritį bei, M. L. pargriuvus ant žemės, tyčia minėtu objektu suduodamas vieną smūgį jam į kairę koją, tuo bendrai padarydamas odos nubrozdinimą su žymiu aplinkinių audinių patinimu kairio užausio srityje, kaukolės pamato lūžį smilkinkaulio speninės ataugos srityje, odos nubrozdinimą kairės šlaunies išorinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. L. sveikatą. Šiais veiksmais kaltinamasis T. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Kaltinamasis T. L. pripažino kaltę dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Paaiškino, kad sudavė smūgį, nesitaikė į galvos sritį, tačiau galėjo kliūti, nes nukentėjusysis buvo su gobtuvu. Nukentėjusiajam trenkė per kairįjį petį iš nugaros, į kairę koją ne smūgiavo, bet su jėga įrėmė turėtą lazdą nukentėjusiajam į koją (neprisimena į kurią) ir laikė. Įvykio dieną, t. y. 2022 m. lapkričio 26 d., buvo bute, pro buto langą parkelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) pamatė 3-4 asmenis, kurie judėjo, mojavo, suprato, kad kažkas vyksta. Toje kompanijoje buvo vienas mažas asmuo, vienas stambesnis, vienas aukštas lieknas, jie visi iš Švenčionių. Namas, kuriame jis su šeima gyvena, apie 300 m atstumu nuo parkelio, buvo įjungtas gatvės apšvietimas, todėl buvo matyti. Tada pamatė link namo atbėgant berniuką, kuris įbėgo į jų laiptinę. Dėl blogo apšvietimo ne iš karto pažino, kad tai jo sūnus, tą suprato, kai sūnus įbėgo į butą. Atbėgęs sūnus pasakė: ,,tėti, mane vėl bandė mušti“, pasakė, kad tam būryje yra M. L., kuris spyrė jam koja, bet sūnus smūgio išvengė. Sūnus tik įėjęs pasakė, kad jį bandė sumušti, kad spyrė, daugiau nieko apie šį įvykį nepasakojo. Tai išgirdus apėmė jaudulys, jis apsirengė, pasakė sūnui ,,einam“. Sūnaus nepaklausė, kodėl jį norėjo sumušti, buvo labai susijaudinęs. Eidamas iš laiptinės paėmė bambukinę lazdą, t. y. šluotos kotą, kurio ilgis gal 50-60 cm, apvyniotas tamsios spalvos izoliacine juosta, gale varžtas šluotai prisukti. Jis ėjo pasiaiškinti, sužinoti, kodėl jo sūnų norėjo sumušti. Išėjus į kiemą, tie asmenys buvo paėję iki (duomenys neskelbtini) apie 100 m, sūnus parodė tuos asmenis. M. L. tarp tų asmenų neatpažino, nes jie visi buvo su gobtuvais. Priėjo prie jų rankoje laikydamas lazdą, paklausė sūnaus, kuris iš tų asmenų lindo prie jo. Sūnus nurodė M. L.. Tuomet priėjo prie M. L. iš už nugaros. Sustingo, pasimetė, nežinojo, ką daryti, galvojo, kad jį patį gali užpulti, kai sūnus nurodė, kuris iš tų asmenų M. L., tuomet sudavė smūgį tam asmeniui į petį dešinėje rankoje laikoma lazda. Smūgį sudavė iš viršaus. Prieš suduodamas nepagalvojo, kad gali pataikyti į galvą. Pasimetė. Vamzdis pataikė į galvą, nes M. L. gal tuo momentu pasisuko. Sudavė vieną smūgį, po to prirėmė koją. Tokio kaip smūgio į koją nebuvo, tiesiog prirėmė M. L. koją, bet prirėmė su jėga, todėl pripažįsta, kad dėl to galėjo būti koja nubrozdinta. Visus kaltinamajame akte nurodytus sužalojimus pripažįsta. Po smūgio nukentėjusysis pargriuvo ant sniego, gulėdamas ant nugaros pradėjo muistytis, tada jis nukentėjusiojo koją prispaudė, pasakė jiems, kad nesilankytų (duomenys neskelbtini) mieste. Tada M. L. atsikėlė ir nubėgo. Tik iš policijos pareigūnų sužinojo, kad M. L. nepilnametis. Iš išvaizdos M. L. atrodė kaip pilnametis, nes aukštesnis už jį (kaltinamąjį). Tą lazdą – šluotkotį, išmetė į konteinerį grįždamas į namus. Pripažįsta kaltę, pripažįsta, kad sudavė ir pataikė į galvos sritį. Savo pavojingų veiksmų pobūdį suprato. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, mano, kad civilinio ieškinio suma per didelė, sutinka sumokėti 1000 Eur, nes gauna tik minimalią algą. Ligonių kasai žalą at lygino ikiteisminio tyrimo metu. M. L. pažinojo iš matymo, jį matydavo (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio M. L. jo sūnų sekiojo. Sūnus gražiai draugauja su mergaite iš tos laiptinės, kurioje rinkdavosi M. L. su savo kompanija. Po įvykio matė M. L. (duomenys neskelbtini), buvo dar vienas konfliktas – vyko šventė, M. L. su kitais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus, šalia butelis voliojosi, jie garsiai kalbėjo, visas būrys provokavo jo sūnų, tada sūnui pasakė eiti į namus, o M. L. pasakė, kad paliktų sūnų ramybėje. Jis (kaltinamasis) alkoholinių gėrimų nevartoja, bet tą kartą pirtyje išgėrė tris buteliukus alkoholinio kokteilio, jį į namus parvežė tėvas. Mano, kad išgertas alkoholis turėjo įtakos susijaudinimui. Jis, staigiai susinervinęs ar susijaudinęs, pasimeta, taip yra nuo vaikystės. Mano, kad jei ir nebūtų vartojęs alkoholio, vis tiek būtų ėjęs pasiaiškinti dėl elgesio su jo vaiku. Žino, ką reiškia gintis. Buvo labai susijaudinęs, todėl taip gavosi, nesiekė keršto, tai buvo labiau neapgalvotas žingsnis susijaudinimo metu. Kai po įvykio sugrįžo į namus, sūnus pasakė, kad toje pačioje laiptinėje dar prieš tai M. L. jį buvo sumušęs. Dar buvo atvejis, kai sūnus buvo pas draugę, M. L. ir kiti su juo buvę asmenys bandė laužtis į draugės butą, kvietė, kad sūnus išeitų. Sūnus paskambino, pasakė, kad laužiasi pro duris, krapšto spyną, neleidžia išeiti ir grasina, kad sumuš. Sūnus įvardijo M. L. su draugais. Tuomet su svainiu nuvažiavo prie to namo, įėjo į laiptinę ir pamatė visą būrį jaunuolių, stovinčių prie buto, kuriame buvo jo sūnus, durų. Gražiai su jaunuoliais pakalbėjo, paprašė išeiti iš laiptinės, sūnui paskambino ir pasakė, kad išeitų iš buto, sūnus išėjo ir tada išvažiavo į namus. Tuomet M. L. matė pirmą kartą. Tą kartą sūnaus klausė, dėl ko taip vyksta, sūnus pasakė, kad M. L. prie jo kabinėjasi, grasina. Taip pat prie parduotuvės ,,Lakaja“ M. L. buvo sudavęs sūnui į veidą. Sūnus pasakojo, kad viskas prasidėjo 2021 m. Teko matyti sūnaus veide po akimi kraujosruvas, bet sūnus sakė, kad ėjo, užkliuvo ir pargriuvo. Nuoširdžiai galisi, atsiprašė Manto ir jo mamos. M. L. skriausdavo jo sūnų, dėl tokio M. L. elgesio susijaudino.

Dėl įrodymų.

Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo M. L., liudytojų L. R., J. J., iš dalies – R. J., nepilnamečio liudytojo T. L. parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis M. L. paaiškino, kad Švenčionėliuose ėjo su savo mergina, kartu buvo L. R. ir J. J.. Buvo tamsus paros laikas, gatvių apšvietimas buvo įjungtas. Jie iššoko iš kažkur, iš už kampo, nuo (duomenys neskelbtini). Pirmą smūgį pajuto prie ausies, po jo parkrito, pasisuko ir virš savęs pamatė kaltinamąjį su pagaliu. Atpažino, kad tai T. L., kuris pasakė: ,,ko čia į Švenčionėlius važiuojate“. Jis rankoje laikė kažkokį geležinį pagalį – laužtuvą ar ,,montiruotę“, kurio ilgis apie 50 cm, storio negali nurodyti. Tai, kad jam sudavė metaliniu daiktu, suprato iš smūgio į galvą – „geras metalas“ ir garsas buvo ,,geras“. Nuo smūgio pargriuvo ant nugaros, sąmonę sekundei buvo praradęs. Tada dar pajuto smūgį į koją, atsistojo ir nubėgo. Kai atsikėlė, panelė buvo šalia, o J. buvo pabėgęs, nes J. turėjo kažkokį kontaktą su T. L. (kaltinamojo sūnumi), smūgį turėjo gauti J.. J. buvo su kepure, be gobtuvo, panelė taip pat be kepurės buvo. Iš keturių jis buvo aukščiausias, neįmanoma buvo jo neatpažinti. Jam padaryti visi kaltinime nurodyti sužalojimai, iki šiol svaigsta galva, svaigimą jaučia, kai paguli ir atsikelia, atsirado baimė, kurią jaučia nuolat – vis dairosi, kad smūgio per galvą negauti. Po smūgio jį į Vilnių nuvežė, dvi dienas buvo ligoninėje, vartojo visus paskirtus vaistus, nebuvo pasveikęs, bet labai norėjo į namus, todėl jį išleido iš ligoninės. Vėliau į medikus nesikreipė. Palaiko civilinį ieškinį, žala susijusi su sveikatos sutrikdymu, atstovas viską paaiškins. Nežino, dėl ko visa tai įvyko, jokio kontakto su kaltinamojo sūnumi neturėjo, jokių įrodymų dėl kaltinamojo nurodytų aplinkybių nėra. Tą dieną su kaltinamojo sūnumi nebendravo, 29 d. nesekė, nežino, ar tą dieną buvo (duomenys neskelbtini). Vieną kartą kaltinamojo sūnus spjaudė saulėgrąžas, išėjo su panele į laiptinę pasakyti, kad nespjaudytų, nes pats tvarkys, jis savo tėvui (kaltinamajam) pasiskundė. Jam vėliau pažįstamas pasakė, kad smūgis turėjo būti skirtas J. J., jo pusbroliui. Kaltinamasis neatsiprašė, žalos ar jos dalies neatlygino.

Liudytoja I. P. paaiškino, kad įvykio dieną, tai buvo šeštadienis, vakare paskambino sūnus ir pasakė, kas nutiko. Sūnų nuvežė į Vilnių, į ligoninę, jis negalėjo kalbėti. Bendravo su gydytoju, kitą dieną sūnų išleido į namus. Ji buvo Švenčionių ligoninės priėmimo skyriuje, į ligoninę Vilniuje nevažiavo. Vėliau sūnus aiškino, kad buvo su draugais, su panele, vaikščiojo, nesuprato, iš kur, bet pajuto smūgį, pargriuvo, prarado sąmonę. Draugai iškvietė GMP. Sūnus užpuoliko nematė. Smūgis buvo iš nugaros, kuo buvo suduotas smūgis – nematė. Sūnus sakė, kad nematė to, kas sudavė smūgį, tik draugai pasakojo. Sūnus būdavo Švenčionėliuose, nuvažiuodavo pas panelę, savo draugus. Sūnus alkoholio ar narkotikų nevartojo. Tuo metu sūnus mokėsi Švenčionių PRC, baigė 9 klases, metus nesimoko, pats išėjo iš mokyklos, lankomumas buvo blogas, dabar būna namuose. Po traumos nesimoko, dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, dabar nedirba. Po traumos sūnus būna labiau suirzęs, ne toks ramus, kaip anksčiau. Susinervina greitai, būna silpna, ilgai nemiega. Prieš porą savaičių sūnus pasijuto blogai, kvietė GMP. Medikai sulašino vaistų ir išleido į namus. Sūnui darosi silpna kai susinervina. Iki įvykio sūnus jautėsi normaliai, mato, nes viename bute su sūnumi gyvena. GMP medikai pasakė, kad nuo nervinio streso gali būti toks silpnumas. Po to, kai sūnų paleido iš ligoninės, į medikus daugiau nesikreipė. Kai sūnus į Santariškes buvo nuvežtas, vyresnė dukra buvo pas sūnų ir jį vėliau parvežė į namus. Kai sūnų išleido į namus, jam liepė gulėti, vartoti vaistus nuo skausmo, niekur neiti. Po įvykio ji su sūnumi kreipėsi dėl LOR gydytojo konsultacijos, nes sūnus ėmė garsiai kalbėti, sakė, kad viena ausimi blogiau girdi. Gydytojas lašiukų išrašė, sakė, kad praeis. Problemos buvo su kaire ausimi. Apie jaunesnį Tomą (kaltinamojo sūnų) nieko nežino, sūnus sakė, kad pažįsta tą berniuką.

Liudytoja D. L. paaiškino, kad įvykio metu buvo namuose ką tik grįžusi iš pirties. Jos vyras T. L. nevartoja alkoholio. Tą dieną vyras išgėrė. Sūnus T. L. buvo lauke, po to atbėgo, pasakė tėvui, kad jį spardo, tyčiojasi, visokiais žodžiais vadina. Vyras paėmė lazdą ir išėjo, nes nukentėjusysis atvažiavo iš kito miesto ir daro ką nori. Ji įvykio nematė, tuo metu gamino maistą, apie įvykį sužinojo iš vyro ir sūnaus pasakojimo, kai jie grįžo. Matė, kad jie išėjo, galvojo, kad šiaip išėjo į lauką ar į automobilį. Vyras ir sūnus buvo išėję maždaug nuo 30 min. iki valandos. Vyras grįžęs pasakė, kad jų (vaikinų) buvo keletas, kad paėmė bambukinę lazdą (šluotą) iš laiptinės. Šluota išmetimui buvo padėta, lazda – 56 cm ilgio, apvyniota lipnia juosta, nedidelė – stovėjo koridoriuje. Vyras susijaudino, nors jis ramus žmogus, paėmė tą šluotą, išbėgo į lauką ir vieną smūgį sudavė ja per petį nukentėjusiajam. Nukentėjusysis parkrito, krisdamas galėjo į kokį akmenį atsitrenkti. Slidu lauke buvo. Sūnus tą patį pasakojo. Po įvykio sužinojo, kad konfliktai seniai buvo prasidėję – jie kibo prie sūnaus, grasindavo, vartodavo alkoholį. Iš sūnaus sužinojo, kad atvažiuoja daug vaikinų ir kimba prie jo, kai jis išeina pasivaikščioti, būna, kad smurtauja. Sūnus buvo iš mokyklos grįžęs su kraujosruva po akimi, pasakė, kad pargriuvo, tik po įvykio papasakojo, kaip iš tikrųjų buvo. Prie sūnaus nukentėjusysis ėmė kibti po to, kai nukentėjusysis apie jo draugę pasakė negražiai, o sūnus jam atsakė, kad taip negražu elgtis. Dar buvo atvejis, kad nukentėjusysis su draugais buvo laiptinėje, kurioje gyvena sūnaus draugė, bandė atidaryti draugės buto duris, užgauliojo, sūnus paskambino tėvui ir pasakė, kad bijo išeiti iš buto. Nukentėjusysis du ar tris kartus buvo sumušęs sūnų. Iki įvykio jai nebuvo žinomos šios aplinkybės. Sūnus sakė, kad nukentėjusysis spardė – spyrė du kartus į krūtinę ir į veidą, dėl to niekur nesikreipė, galvojo, kad viskas praeis, ir bijojo, nes buvo grasinama. Vyras labai pergyvena dėl to, ką padarė. Gailisi, nenorėjo, kad taip įvyktų.

Liudytojas R. J. paaiškino, kad dirba policijoje, buvo iškvietimas dėl sužaloto nepilnamečio. Sužinojęs, kad su įvykiu gali būti susijęs sūnėnas ir sesers vyras, siekdamas išvengti šališkumo, į iškvietimą nevyko, vyko kiti pareigūnai. Po įvykio nepalaikė ryšio nei su nukentėjusiuoju, nei su kaltinamuoju. Vėliau sužinojo, kad prie sūnėno kibo jaunimas, vienas iš jų nukentėjusysis, kad T. L. gynė savo sūnų, bet detalių nežino, nes į įvykį nevyko. Kartą T. L. kreipėsi į jį dėl to, kad jo sūnaus neišleidžia iš buto, duris užspyrė. Nuvyko abu su T. L., laiptinėje buvo jaunimas – trys vaikinai ir viena mergina. Paklausė, ką jie čia veikia, kodėl neišleidžia iš buto, jie sakė, kad nieko nedaro. Tuo metu sūnėnas buvo pas savo klasiokę, kuri gyvena kaip tik toje laiptinėje, kur buvo minėti jauni žmonės susirinkę. Pasakė jaunimui, kad laiptinėje taip nesielgtų, netriukšmautų, nes priešingu atveju kvies policiją. Jie pasakė savo pavardes, bet jų neprisimena. Tai buvo maždaug prieš pusę metų, vėlyvas ruduo, jis tą dieną nedirbo. Anksčiau su nukentėjusiuoju įvykių nebuvo, nukentėjusįjį žino pagal darbo pobūdį. Svainis (kaltinamasis) ramaus būdo, niekur nelenda, nekonfliktiškas. Alkoholį vartoja labai retai, nebent alaus kažkiek išgeria. Patvirtina savo 2023 m. gegužės 4 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 37-38).

Liudytojas J. J. paaiškino, kad Švenčionėliuose lankydavosi pas močiutę, įvykio dieną apie 19-20 val. susitiko Švenčionėliuose su draugais, ėjo su M., su L. ir su I. link futbolo aikštelės, ėjo nuo vaikų žaidimo aikštelės. Visi ėjo viena eile, bendravo, futbolo aikštelės dar nesimatė. Einant, pro juos gal kokiu pusės metro atstumu, prabėgo T. L. jaunesnysis. Jie ėjo toliau. Praėjus gal 5-8 min. po to, kai pro juo prabėgo T. L. jaunesnysis, eidamas išgirdo asmenį sakant „kuris“, tada atsisuko ir pamatė, kad T. L. jaunesnysis pirštu parodė, o jo tėvas – kaltinamasis, pribėgęs sudavė vieną smūgį M. L.. Matė, kad kaltinamasis sudavė smūgį M. L. iš viršaus į galvos sritį nugaros pusėje. Smūgį sudavė viena ranka, rankoje buvo kažkoks metalinis ar tai medinis gal kokių 50 cm ilgio daiktas. Matė, kad M. L. nuo smūgio pargriuvo ant sniego, griuvo prie laiptų. Laiptai buvo dešinėje M. L., jis griuvo ant nugaros, nepargriuvo ant laiptų. Jis (liudytojas) išsigando, nes kaltinamasis buvo agresyvus, piktas, galvojo, kad ir jam klius, todėl pabėgėjo į šalį už namo kampo. Bėgdamas atsisuko pažiūrėti, ar jo nesiveja, stabtelėjo ir pamatė, kad I. traukė kaltinamąjį nuo M. L., kaltinamasis dar su I. susistumdė. Matė, kad kaltinamasis su laužtuvu. Matė, kad kaltinamasis, pasilenkęs prie pargriuvusio M. L. kojų, rėkia, rankoje laiko minėtą įrankį – laužtuvą. Neprisimena, ką tiksliai rėkė kaltinamasis. Kai sugrįžo prie M. L., nebuvo nei kaltinamojo, nei jo sūnaus T. L., M. L. jau buvo atsikėlęs, laikėsi už galvos, matėsi šiek tiek kraujo. Tiksliai nežino, ar M. L. pats atsikėlė. Kai sugrįžo, jie ėmė po truputį eiti, atrodo, kad M. L. kažkiek vedė, kol jis truputį atsigavo. M. sakė, kad ausį užgulė, galvą skauda. Nuvedė M. L. prie futbolo aikštelės, pasodino ir tada L. iškvietė greitąją, vėliau sužinojo, kad lyg tai galva praskelta buvo. Įvykio dieną M. L., kiek prisimena, buvo apsirengęs juoda striuke, buvo be kepurės, neprisimena, ar buvo užsidėjęs ant galvos kapišoną. Jis pats vilkėjo juodą striukę, juodas kelnes, buvo su kepure. Po įvykio su M. L. susitiko gal po dviejų savaičių. Girdėjo iš pašalinių, kad T. L. ir M. L. nesutarė. Pats jokio jų konflikto nematė, su T. L. nekonfliktavo, nei su T. L., nei su jo tėvu neteko bendrauti.

Liudytoja L. R. paaiškino, kad įvykis buvo 2022 m. lapkričio pabaigoje, dienos neprisimena. Tą dieną Švenčionėliuose susitiko su M. L., J. J., I., visi kartu vaikštinėjo. M. L. buvo aukščiausiais, jis vilkėjo, atrodo, tamsią striukę, buvo su kapišonu. Neprisimena, kaip buvo apsirengęs J. J., I. buvo su kepure ir šviesia striuke. Jie ėjo viena eile vienas greta kito – M. L., ji, J. J. ir I., ji tuo metu pati nekalbėjo, neprisimena, apie ką kalbėjo kiti. Ji pamatė, kad už jų prabėgo T. L. jaunesnysis. Gal po kokių 5 min. prie jų pribėgo kaltinamasis. Ji išgirdo, kad kažkas bėga, atsisuko ir pamatė, kaip kaltinamasis pribėgo iš nugarų jiems ir trenkė laužtuvu. Laužtuvą kaltinamasis laikė rankoje, tai buvo gal 50-60 cm ilgio, tamsios, gal rudos spalvos, tiksliai neprisimena, laužtuvas, kuriuos kaltinamasis sudavė M. L. į kairę pusę. Matė, kaip kaltinamasis tą metalinį laužtuvą laikė rankoje, tai buvo laužtuvas vinims traukti, su išsišakojimu, kaip įkirptas, gal šiek tiek palenktu galu. Po kaltinamojo smūgio M. L. pargriuvo, kažkaip lyg ant dešiniojo šono ir po to ant nugaros, jai pasirodė, kad trumpai buvo praradęs sąmonę, gal pora minučių, nes M. L. gulėjo ir kurį laiką nereagavo į nieką. M. L. pargriuvo ant sniego. Tai buvo daugiabučių kvartale palei pastatą, kur yra mašinų aikštelė ir takelis. Takelis buvo išvalytas. M. L. visu ūgiu pargriuvo ant sniego, pargriuvo jai iš dešinės, ne prie pat laiptinės. Toje vietoje, kur M. L. pargriuvo, ant sniego kraujo nebuvo. M. L. į laiptus neatsitrenkė, pargriuvo tarp pirmos ir antros laiptinės, laiptinė buvo gal už kokių penkių-šešių žingsnių, jokių išsikišimų ten nebuvo, buvo tiesiog sniegas. Paties griuvimo momento ji nematė, matė, kaip trenkė. Tada ji ėmė šaukti ant kaltinamojo, o J. J. nieko nesakęs pabėgo. Kaltinamasis sugriebė už striukės I. ir kažką jam pasakė, tada ji kaltinamojo sūnui pasakė, kad tai ne M. darbas, ir kaltinamasis I. paleido. I. pabėgo ir ji liko viena su M. L., kuris atsipeikėjo ir nesuprato, kas įvyko. Jis pats atsistojo, ėmė eiti link aikštelės, kiek paėjus jam pasidarė bloga, tada ji su I. vedė M. L., kad jis atsisėstų. Pašvietę telefono žibintuvėliu, M. L. žaizdoje pamatė kraują, tada aikštelėje buvusio M. J. paprašė kviesti GMP. Jie tuo metu buvo netoli futbolo aikštelės, buvo vakaras ir tamsu, apšvietimas buvo įjungtas. Kaltinamojo sūnų T. L. pažįsta, jo mergina gyvena toje pačioje laiptinėje kaip ir ji, tik vienu aukštu aukščiau. Ji nebuvo mačiusi T. L. jaunesniojo ir M. L. konfliktų. Laiptinėje konflikto nebuvo, gal T. L. jaunesnysis pagalvojo, kad kažkas kažką jam nori padaryti, ir išsikvietė savo tėvą, bet konflikto nebuvo.

Nepilnametis liudytojas T. L., 2024 m. kovo 8 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 26 d. po 20 val. ėjo į namus iš draugės ir aikštelėje prie parduotuvės „Iki“ sutiko M. L. su mergina L. R. ir draugu I. T.. M. L. stovėjo, jis (T. L.) ėjo pro šalį, M. L. pakėlė koją ir buvo pasiruošęs trenkti jam (T. L.) per galvą. Jei jis būtų neatsitraukęs, M. L. būtų pataikęs į veidą. Nuo smūgio išsisuko, nubėgo į namus. Tėvas viską matė pro langą. Tėvui jis viską papasakojo – kas M. L. toks, iš kur buvo visos kraujosruvos. Tėvas pasakė – einam pakalbėsim. Jiems leidžiantis į lauką, tėvas buvo labai susijaudinęs, pasiėmė bambukinę šluotą, su kuria visi kaimynai šluodavo. Priėjo iš galo, tėvas davė M. L. per kairįjį petį. M. L. truputį pabėgo į priekį, griuvo nugara ant sniego, o ten lyg betonas buvo, bet tiksliai neprisimena, ir susitrenkė galvą. Tėvas dar įrėmė lazdą į M. L. koją ir pasakė – nekliudyk daugiau T., jei nori muštis, važiuok į Švenčionis ir muškis su savo draugias, priešais. M. L. atsistojo ir išėjo. M. L. yra jų miestelio chuliganas, visus skriaudžia. Prie jo kibo dėl to, kad jo draugę pavadino „švabra“, į ką jam atsakė – pasižiūrėk į savo. Nuo to laiko prasidėjo visi skriaudimai, sekiojimai, laužimaisi į namus. Santykiai su M. L. konfliktiški. Su L. R. ir I. T. nebendrauja. Tėvas viską matė pro jo (liudytojo) kambario langą. Kai grįžo, tėvas paklausė, kas čia tokie, tada tėvui papasakojo apie visus įvykius. Tuomet jie nusileido laiptais, paėmė bambukinę lazdą, kuri buvo apie 50-60 cm ilgio, apie 3-4 cm storio, ir nuėjo, asmenys buvo prie daugiabučių namų kvartalo netoli futbolo aikštelės. Prie jų priėjo iš nugaros, ne pribėgo. Tėvas paklausė, kuris taip padarė, parodė pirštu į M. L., tėvas labai susijaudino ir sudavė per kairįjį petį. M. L. pabėgo du žingsnius į šoną, gal iš išgąsčio, ir griuvo ant nugaros, galva trenkėsi į ledą ar betoną, tiksliai neprisimena, susitrenkė galvą, nes girdėjosi garsas. Smūgį jis matė, L. ir I. nematė, nes jie buvo užsisukę. Tiksliai neprisimena, kiek praėjo laiko nuo M. L. užsimojimo koja ir jo su tėvu atėjimo. Nuo įvykio vietos iki namų buvo 3-4 min. kelio. Tą dieną dar atvažiavo policija, viską jiems papasakojo, parodė iš socialinių tinklų vaizdo medžiagą, kaip M. L. mušdavo pagyvenusius vyrus. Aplinkui daugiau žmonių nebuvo. Su M. L. vėliau nebendravo, nebuvo susitikęs, telefonu nebendravo. Susitaikyti norėtų, nes nenori su niekuo pyktis, nereikia priešų. Tėvas ir jis susijaudino, nes pirmą kartą tokia situacija. Bambukinė lazda buvo pastatyta antro ar trečio aukšto laiptinėje kampe. Su ja šluodavo laiptinę jie ir kaimynai. Tai jau buvo ne šluota, o pagalys, nes buvo nulūžęs kotas. Šluota prisisuka, t. y. buvo kotas su neprisukta šluota. Ta lazda buvo juodos spalvos, aplūžusi, skirta jau išmetimui. Nežino, dėl ko tėvas pagriebė lazdą, gal iš susijaudinimo. Tėvas norėjo pakalbėti, išsiaiškinti, bet, matyt, jaudulys padarė savo. Po to tą lazdą išmetė, nes kam ji jiems. Sprendžia, kad šluotos kotas bambukinis, negalėjo būti metalinė lazda, gerai prisimena, nebent metalinis galiukas galėjo būti, kuris išlindęs, nes kotas prisukamas. Neprisimena, kuriuo lazdos galu sudavė tėvas ir kuria ranka sudavė, bet sudavė per kairįjį petį, gal arčiau kaklo. Neprisimena tiksliai kaip M. L. buvo apsirengęs, kaip visada – striuke, batais, užsidėjęs džemperio kapišoną, be kepurės, striukė, atrodo, juoda. Nežino, dėl ko M. L. po smūgio paėjo pora žingsnių į priekį. Gal M. L. bandė bėgti, paslydo ir griuvo, gal norėjo tiesiog pabėgti. Atstumas iki laiptinės buvo maždaug trys žingsniai. Matė kaip M. L. krito, jis bandė bėgti labiau link laiptinės ir tiesiog paslydo. M. L. parkrito ant nugaros ir girdėjosi, kad dėjosi galva, bet tiksliai nežino, ar į betoną, ar į žemę, ar į ledą. Pirmą kartą apklausiamas nenurodė, kad M. L. paslydo, nes buvo susijaudinęs ir bijojo pasakyti, o dabar, kai jau priprato, gali viską išdėstyti kaip prisimena. Po įvykio su M. L. nebendravo, tik tėvas su mama bandė viską gražiai išsiaiškinti. Susitarti nepavyko. Apie tai, kad jį M. L. skriaudžia, pirmą kartą pasakė tėvui tik 2022 m. lapkričio 26 d., iki tol apie konfliktus tėvui nepasakojo.

Nepilnametis liudytojas I. T., 2023 m. vasario 30 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo paaiškino (1 t., b. l. 165-169), kad kalbės apie lapkričio įvykį, kai metaliniu strypu buvo sumuštas jo draugas. Buvo tamsu, naktis. Ėjo, kalbėjosi, pribėgo kažkoks dėdė, pastūmė M., M. nukrito, pradėjo daužyti metaliniu strypu. Jis nubėgo toliau nuo jo, sakė M., kad bėgtų, jis vos atsistojo, nes buvo sutrenkta galva. Tai buvo praeitą lapkritį, tarp 18-19 val., jie bastėsi Švenčionėliuose, lyg tai (duomenys neskelbtini) buvo. Jis buvo su J. J., L. R., su M. L.. Pribėgo T. L. tėvas, jis su jo tėvu nesutardavo, nes mušdavo jo sūnų. T. L. tėčio vardas irgi T.. Prie jų pribėgo L. tėvas, su rankom nustūmė M., M. nugriuvo ant šaligatvio, ant sniego. M. bandė trauktis nuo T. tėvo gulėdamas, šliaužė, porą smūgių atblokavo, paskui jam pataikė. M. sudavė į galvą, per kojas ir nugarą, kiek smūgių sudavė, tiksliai nežino. Sudavė su metaliniu strypu, matė, kaip sudavė už dešinės ausies, į kažkurią ranką, į žastą, nepamena, kur dar trenkė. M. patrankė ir pradėjo prie jų lįsti, J. kažkur nubėgo, užpuolikas jam sudavė delnu į veidą, Mantas pasitraukė tolyn nuo užpuoliko, jis pasakė M. bėgti. Užpuolikas dar kažką keikėsi, rėkavo ir nuėjo su savo sūnumi. Jie iškvietė greitąją, policiją, parodė, kur gyvena užpuolikas. Greitoji M. išvežė į ligoninę. Pirma užpuolikas sudavė smūgius M., paskui jam nestipriai sudavė į veidą, buvo su pirštinėmis. Jam nieko nesakė, galvojo, kad jis puls, taip mano, bandė išgąsdinti, kad nubėgtų. Bandė užpuoliką nuo M. traukti, tada sudavė su ranka. Po užpuolimo M. jautėsi sunkiai, sėdėjo, sakė, kad galvą skauda, matėsi praskelta už ausies, buvo raudona dėmė, Mantas buvo apsirengęs striuke, kelnėmis, batais, kaip normalūs žmonės, striukė buvo normali, žieminė, nei stora, nei plona. Jam ant veido nieko nebuvo. Pora minučių jautė skausmą, bet praėjo. L. rėkavo užpuolikui, kad nustotų M. daužyti, užpuolikas buvo kažko pavartojęs ar išgėręs, pirmą kartąjį tokį matė, buvo per daug nervingas, akys raudonos. Jie ėjo, praėjo pro T., užpuoliko sūnų, nieko jam nesakė, bet jis pasikvietė tėvą. Vėliau L. sakė, kad J. J. pabėgo. Kai atėjo užpuolikas su sūnumi, paklausė sūnaus, kuris, sūnus parodė į M.. T., matyt, papasakojo tėvui praeitų metų įvykį, kai J. J. jam „padnoškę“ pastatė. Jie vaikščiojo, T., užpuoliko sūnus, prabėgo pro juos, jis dar pasisveikino, po pusvalandžio atsivedė tėvą. Mano, kad tas įvykis įvyko, nes T. pasiskundė savo tėvui, gal anksčiau yra skundęsis, kad J. jam „padnoškę“ pastatė, nežino, kada tas įvykis buvo, buvo 2021 m. T. irgi geras, mėgsta prikurti. Po šio įvykio užpuoliko nebuvo sutikę, nebendravo, žino, kad M. mamai rašė užpuolikas, siūlė pinigų, kad nerašytų pareiškimo, apie tai jam sakė M.. Prie laiptinės 2021 m. tas įvykis su „padnoške“ buvo, to įvykio metu jie nebuvo vartoję alkoholio. M. į Švenčionėlius atvažiuoja gal kas tris dienas, anksčiau gal kas dvi dienas. M. yra jo draugas, jį pažįsta nuo 13-14 metų. M. turi rūpesčių su policija, jam nepasakojo, jis nesidomi. T. L., sūnus, prabėgo pro juos, M. į jį neatkreipė dėmesio, M. kalbėjo su L.. Prie jų priėjo T. su tėčiu, jie ėjo, nematė, kaip jie pribėgo. Jis kalbėjo su M., jie žvengė, gal M. su L. ėjo priekyje, nepamena. Užpuolikas smūgiavo lazda, ji buvo gal metro ilgio, geležinė, tiesiog armatūros juosta, kažkas geležinio, jis matė ir M. sakė, kad lazda buvo geležinė. Lazda buvo tamsiai ruda, parūdijusi, lygi, galai nupjauti, lygūs (ant stalo parodo lazdos ilgį, plotis apie 40-50 cm), kai užpuolikas išėjo, tą daiktą su savimi pasiėmė. M. jo ūgio, truputį aukštesnis, jo ūgis gal 187 cm, jo gal 190 cm, jis sveria virš 80 kg, sudėjimas normalus. T. L., sūnus, mažas, jam iki nosies galbūt, kūno sudėjimas normalus. Mano, kad M. yra stipresnis už T. sūnų, pirma užpuolikas M. pastūmė, pargriovė, tada pradėjo jį daužyti, sakydamas, lazda, strypas, pagalys, kalba apie tą patį, ten buvo geležinis pagalys. Neatsimena, kiek M. buvo ligoninėje, gal 1 ar 2 dienas. Gal po 2-3 dienų jis atvažiavo pas jį. 2021 m. „padnoškę“ pakišo J., jie patys galvojo, kodėl T. sūnus nurodė M.. T. tėtis nueidamas kažką rėkavo.

Nepilnametis liudytojas D. C., 2023 m. kovo 21 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ( 2 t., b. l. 12-16), paaiškino kad matė, kaip M. naudojo smurtą prieš T., tai buvo 2021 m. ar 2022 m. žiemą, jie su T. L. ėjo pasivaikščioti, pamatė M. su draugais geriantį, juos pasikvietė pasisveikinti, jie priėjo, M. su ranka smogė T. į veidą. Kitas įvykis buvo 2022 m. žiemą – jie sėdėjo pas T. panelę namuose, su T. ruošėsi eiti namo iš T. draugės namų, jiems M. ėmė durų rankeną laužyti, grasino, kad juos sumuš, jie supanikavo, šie nuėjo. Kitas įvykis buvo praeitais metais žiemą, su T. L. laukė draugo laiptinėje, M. atėjo į laiptinę ir pradėjo jiems grasinti, kad išeitų iš laiptinės, jie nežinojo, ką daryti, T. pasakė, kad nenori išeiti, nes laukė draugo, M. sudavė tris kartus T. L., vieną kartą keliu į krūtinę, du kartus rankomis. Jam T. pasakojo, ką M. daro, jis pats M. nelabai pažįsta, T. pasakojo, kad jis atvažiuoja, vartoja alkoholį, kelia muštynes. Jis matė tris šiuos įvykius. T. M. nesudavė, nieko nesakydavo M., bijodavo. Kai M. trenkė T. laiptinėje, T. skaudėjo, jie išėjo iš laiptinės. T. dabar 15 m., jie su juo gerai bendrauja, susirašinėjo, T. jo klasiokas, jie bendrauja nuo 2021 m. lapkričio mėnesio. Jis matęs T. tėvus, susitikęs pasisveikindavo. Nelabai žino, kas atsitiko M., po kelių savaičių sužinojo, kad buvo įvykis, kuriame dalyvavo T. tėvas ir M., T. norėjo išsiaiškinti su M., pakalbėti, dėl saugumo. T. pasikvietė tėtį, nes M. buvo girtas, M. išsigando T. tėčio nukrito paslydęs ant ledo ir prasiskėlė galvą. Apie tai pasakojo klasiokas T., po įvykio gal buvo praėję 2 ar 3 savaitės. Klasioko T. tėčio vardas irgi T.. M. buvo išgėręs per visus tris įvykius, kuriuos minėjo, apie tai sprendė pagal jo eiseną, veido išraišką, jo klasiokas T. matė, M. buvo išgėręs, per pirmą įvykį matė gal apie 30 skardinių alaus. Klasiokas T. nesakė, ar dar kas nors buvo su M. įvykio metu. Per tuos tris įvykius M. buvo ne vienas, jis tų vaikinų nepažįsta. Per pirmą įvykį buvo su dviem draugais, bet jų nepažįsta, per antrą įvykį jis buvo su draugu ir dviem panelėmis, vieną žmogų iš nuotraukų gal atpažintų, per antrą įvykį buvo pas T. panelę S. A. namuose, jie buvo trise. M. panelė gyvena toje pat laiptinėje ketvirtame aukšte, o jie buvo penktame aukšte. Galėjo ji pasikviesti M. su draugais, jie stovėjo už durų, laužė rankeną, grasino duris išlaužti. Dėl sužalojimų T. nesikreipė į medikus, vieną kartą matė kraujosruvą T. veide, kai jam trenkė į veidą. Į policiją T. nesikreipė, apie tai sakė tėvams, įvykis, kai nukrito M., gal vyko Švenčionėliuose, tikslios įvykio vietos ir laiko neatsimena, T. nesakė, kad jo tėtis nešėsi kažkokį daiktą. Klasiokas T. draugiškas, su juo įdomu, geras draugas, su kitais žmonėmis elgiasi gerai. Su jo tėčiu nedaug bendravo, žino, kad jo tėtis geras, jie kartais kažką pažaidžia. M. labai daug nepažįsta, kartais M. jį pastumdavo, kad atsitrenktų. Kai lauke jį pamato, apsisuka ir kitur eina. M. yra pastūmęs jį, grasinęs, sudavęs su kumščiu į dešinį petį, tai buvo parėjusią vasarą. Yra toks žaidimas, kai spragsi pirštais palei kojas, pilvą, jei žmogus nesureaguoja, tai nieko nebūna, o jei išsigąsta, gauna per petį. Kai trenkė į petį, jam skaudėjo, jis išėjo iš futbolo aikštės, nuėjo pas draugą, apie tai sakė gal dviem draugams. Tokiam žaidimui sutikimo nereikia. M. laiptinėje jį pastūmė, kad atsitrenktų per trečią įvykį, kai išeidinėjo iš laiptinės. T. jam nesakė, kodėl M. taip elgiasi, jis lenda ne tik prie T., bet ir prie kitų vaikų. Jam T. nesakė, kad M. jį persekioja, nežino, ar jie susirašinėjo, nežino, ar tą dieną, kai M. nukrito, buvo prieš tai tarp jų kažkoks įvykis. M. yra apie 180-190 cm ūgio, stambokas, gal stambokų kaulų, jam dabar 17 m., sakytų, nelabai sportuojantis, būna, kad vartoja alkoholį, narkotines medžiagas. Jo ūgis 176 cm, kai pamato M., jaučia baimę, kad jis pradės vytis, kažką pasakys, policijai bijodavo pranešti, nes bijodavo būti užpulti, kai eis namo, nenorėjo su juo turėti problemų.

Nepilnametė liudytoja S. A., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 t., b. l. 1196-200) paaiškino, kad kalbės apie M. L.. M. L. pažįsta, buvo incidentai, kai jis grasino ir kibo prie jos ir T. L.. Prisimena, kad viskas prasidėjo nuo to, kad su T. ruošėsi eiti į namus. Ji užėjo į laiptinę, o M. L. išėjo, tada ji jį pamatė pirmą kartą. Datos neprisimena, jei neklysta, tai buvo žiema. M. ją negražiai pavadino. Nuo to laiko jis ėmė kibti prie jos, grasino T. ir jai. Pirmiausiai grasindavo T., kad jis jam kažką padarys – tai sumuš, pagaus, kad papjaus jo mamą. Ji ir T. L. mokosi toje pačioje klasėje, pažįstami penkerius metus, T. ir M. nebendrauja. Kiek jai žinoma, T. nepažinojo M., kol jo nepamatė tą dieną. T. buvo sutikęs M., kai jis vienas buvo. Prisimena, kai T. lydėjo ją į namus ir jie laiptinės apačioje išgirdo vaikinų balsus, pamatė, kad ten yra M. L.. T. jai pasakė eiti į namus, o jis nusileido į apačią. Ji pro langą matė, kad M. su savo draugais, jai atrodo, buvo aštuoni draugai. M. trenkė kumščiu T. su kartus į veidą ir du ar tris kartus į krūtinę. Tai buvo žiemą. Ji po to T. tik paklausė, kodėl jam trenkė, T. atsakė, kad nežino, jis išėjo iš laiptinės ir jam trenkė. Tų 8 žmonių nepažįsta, nes jie iš kito miestelio. Apie tą įvykį T. pasakė jai, apie tai, kad būtų pranešta policijai, nepasakojo. Kurį laiką buvo viskas aprimę, M. L. nelindo. Prieš kelis mėnesius buvo viena namie, išgirdo, kai kažkas bando raktų spyną atrakinti ir kažką kišti į ją. Priėjo prie akutės durų ir pamatė ten M.. Ji išsigando ir paskambino T., pasakė, kad M. L. prie jos durų stovi ir bando brautis. Jai tada buvo baisu, norėjo mamai paskambinti, bet M. nusileido pas panelę į 4 aukštą. Apie kitus įvykius tarp M. ir T. nežino. Pažįsta T. tėvus. T. tėčio vardas T.. Žino, kad T. tėtis buvo susitikęs su M.. T. jai pasakojo apie visą incidentą, kas vyko, bet ji nelabai gilinosi. Atsimena, kad T. tą dieną buvo pas ją namuose, T. bėgdamas namo pamatė M. su draugais. M. bandė spirti T. ir užkabino koja. T. pabėgo namo. Kiek supranta, T. pasakė tėčiui, kad M. bandė jam įspirti. Šio įvykio datos tikslios neprisimena. M. labai aukštas, su didele nosimi, visada tamsiai apsirengęs ir su kapišonu visą laiką būna. Įvykis, kai ją negražiai pavadino, buvo prieš dvejus metus. Kai T. mušė, tai buvo 2021 metų žiemą. Pažįsta M. merginą – L. R.. Po to, kai M. įspyrė T., jie daugiau nebuvo susitikę. Nežino, kodėl M. kimba. Iš aplinkinių girdėjo, kad jis mėgsta prie visų kibti. Kai M. būdavo be draugų, tai elgdavosi kaip normalus žmogus, o kai su draugais, tai matė kaip geria, jie rėkdavo, gaudydavo mažesnius vaikus. Nežino, kokioje būsenoje jis buvo, kai prie jų kabinėjosi. Kartais atrodydavo, kad jis neblaivus. Jis svirduliuodavo. Antrą kartą, kai jis bandė brautis į butą, kai ji buvo namie su draugais, neprisimena tikslios datos. Tą dieną pas ją namuose buvo D. S., D. C. ir T. L.. Jau buvo vakaras, jie ruošėsi išeiti į namus. Išgirdo laiptinėje riksmus. Kažkokiu būdu M. L. su draugais suprato, kad jie namuose. Jie ėmė jos buto rankeną sukioti. Per akutę matė, kad tą darė M.. M. ėmė kviesti T., sakė, kad jeigu neišeis, tai sumuš T.. Jie pasakė, kad iškvies policiją, ir jie pabėgo. Paskutinis įvykis buvo neseniai, prieš 3-4 mėnesius. Kai pamato M. L., pasidaro nejauku, dar baisiau, kai jis būna su draugais. T. sumuštą matė tada, kai viską pro langą matė. Į medikus jis nesikreipė. Praeitą vasarą buvo Joninės, matė M. L. su draugais, jie viešoje vietoje gėrė ir rūkė. Jie nuėjo nusipirkti gėrimo ir M. L. trenkė kumščiu vieną kartą T. į veidą. Po to įvykio matėsi pasekmės. T. veide ilgą laiką matėsi kraujosruva. Per Jonines buvo priėję prie policininkų, kurie bandė ieškoti M. L., bet jo nesurado. Galimai M. L. trenkė, nes buvo neblaivus. Su T. tėčiu dažnai bendrauja, gerai sutaria. T. tėtis labai maloniai ir draugiškai bendrauja, kiek girdėjusi, T.su tėčiu viską draugiškai kartu daro.

Iš 2022 m. lapkričio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 14-21) esančių duomenų nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – daugiabučio namo kiemas prie penkių aukštų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Protokole užfiksuota, kad daugiabutyje keturios laiptinės, teritorija neaptverta, kiemo danga apsnigta. Nuo Lauko gatvės, kairėje antros laiptinės durų pusėje ant sniego matyti neryškūs avalynės pėdsakai. Įvykio vietos teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 162/2023 (01), esančių duomenų (1 t., b. l. 84 -85) nustatyta, kad, remiantis M. L. medicinos dokumentų duomenimis, konstatuota, kad M. L. padaryti sužalojimai – odos nubrozdinimas su žymiu aplinkinių audinių patinimu kairiojo užausio srityje, kaukolės pamato lūžis smilkinkaulio speninės ataugos srityje, odos nubrozdinimas kairės šlaunies išorinio paviršiaus apatiniame trečdalyje. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui, t. y. galvos sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį metaliniu laužtuvu, kairės šlaunies sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį laužtuvu, tiek ir įspiriant batu. Odos nubrozdinimas su žymiu aplinkinių audinių patinimu kairiojo užausio srityje ir kaukolės pamato lūžis smilkinkaulio speninės ataugos srityje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (taikomas SSMNT 6.6.1 p.). Odos nubrozdinimas kairės šlaunies išorinio paviršiaus apatiniame trečdalyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Odos nubrozdinimas su žymiu aplinkinių audinių patinimu kairiojo užausio srityje ir kaukolės pamato lūžis smilkinkaulio speninės ataugos srityje galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Odos nubrozdinimas kairės šlaunies išorinio paviršiaus apatiniame trečdalyje padarytas vienu trauminiu poveikiu. Duomenų apie gretutinius, griuvimui būdingus sužalojimus medicinos dokumentuose nėra.

Iš 2023 m. balandžio 26 d. specialisto paaiškinimų protokole (1 t., b. l. 89) esančių duomenų nustatyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė J. B., pateikusi specialisto išvadą Nr. G 162/2023 (01), į jai užduotus papildomus klausimus paaiškino, kad griuvimui paprastai būdingi ilgesni lūžiai nei nustatytas šiuo atveju, kadangi griūnant veikia didesnė kinetinė jėga – nebent jis griuvo pirma ant sėdmenų, o tada kairiąja užausio sritimi atsitrenkė į kažkokį riboto paviršiaus daiktą. Medicininiuose dokumentuose rašoma, kad nubrozdinimas kairiojo užausio srityje yra netaisyklingos formos, 1 x 0,5 cm dydžio – iš to galima susidaryti įspūdį, kad nubrozdinimas galimai pailgas, juostos pavidalo – tai tokios formos turėtų būti ir objektas, kuriuo padaryti sužalojimai. Šiuo atveju tai atitiktų laužtuvo formą arba kitą tokią formą turintį daiktą, ant kurio nukentėjusysis galėjo pargriūti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė specialistė J. B. teisiamajame posėdyje patvirtino duotą savo išvadą. Nurodė, kad sužalojimai nustatyti remiantis tik pateiktais medicinos dokumentais. M. L. nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimas su žymiu aplinkinių audinių patinimu kairio užausio srityje, kaukolės pamato lūžis smilkinkaulio speninės ataugos srityje ir odos nubrozdinimas kairėje šlaunyje. Pagal užduotyje nurodytas aplinkybes, sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytų sužalojimų susidarymo mechanizmui. Įrankio, kuriuo asmuo buvo sužalotas, aprašymo nebuvo. Sudėtinga atsakyti, ar sužalojimas kaukolės pamate galėjo būti padarytas bambukine lazda, labiau tikėtina, kad lūžis kaukolės pamate gali būti padarytas sunkesniu objektu. Viskas priklauso nuo specifinių aplinkybių – lazdos svorio ir ilgio, bet jeigu kaukolės kaulai yra pakankamai ploni, galbūt ir galėjo toks lūžis susidaryti, tokios tikimybės negali atmesti. Aprašyti sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu ir kairėje šlaunyje taip pat vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas būdingas kontaktui su riboto paviršiaus daiktu, ar tai būtų metalinis laužtuvas, ar šluotkotis su kabliu, ar laiptelio briauna. Visi šitie objektai tiktų, tačiau reikia labai gerai pasiaiškinti aplinkybes – jei buvo laipteliai, nukentėjusysis griuvo ant laiptelių ir atsitrenkė būtent ta vieta – užausio sritimi, į tą laiptelį, tai galėjo ir griuvimo metu toks susidaryti toks sužalojimas, t. y. kaukolės pamato lūžis. Sužalojimų pati nematė, negali kategoriškai teigti, kokiomis aplinkybėmis sužalojimas buvo padarytas, išvadą ir paaiškinimus pateikė pagal medicininius dokumentus. Paprastai jaunesnio amžiaus asmenų kaulai lankstesni, vyresnio amžiaus asmenų – trapesni. Medicininiuose dokumentuose, pvz. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kertelėje, nurodyta, kad jį užpuolė ir trenkė per galvą metaliniu pagaliu, apžiūrėdamas gydytojas užfiksavo, kad, paciento žodžiais, vaikštant gatve užpuolė iš galo pribėgęs pažįstamo tėtis, smūgiavo laužtuvu į galvą, pargriuvus spyrė į kairę koją, todėl, pagal paciento paaiškinimus, pirmas smūgis suduotas laužtuvu, pacientui pargriuvus, jam spirta į koja. Visi sužalojimai, kurie buvo nustatyti, įrašyti į išvadą. Visumoje, kalbant apie griuvimą ant kažkokio plokščio paviršiaus, nustatytas sužalojimas tokiam griuvimui nebūdingas. Tokios lokalizacijos sužalojimai būdingi tik specifiškai traumuojant kairiojo užausio sritį, t. y. sužalojimas yra už ausies spenelio, ir, kad traumuoti tokią vietą, turi būti labai specifinės aplinkybės, asmuo turėtų atsitrenkti į specifiškai atsikišusį daiktą, laiptelio briauna gal ir tiktų. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės tinka jam nustatytiems sužalojimams susiformuoti. Tyrimui buvo pateikta visa M. L. ligonio kortelė su diagnostinių tyrimų vaizdais. Traumuojančio objekto identifikavimui labiausiai tinka išorinių sužalojimų apžiūra, kadangi šiuo metu išoriniai sužalojimai sugiję ir nesimatys jų požymių, nėra galimybės atlikti tikslesnį tyrimą ir patikslinti traumuojančio objekto savybes. Tyrimai dėl kaulų elastingumo neturėtų reikšmės išvadai, kadangi kiltų klausimas dėl smūgio jėgos apskaičiavimo ir gautų tyrimo rezultatų nebūtų galimybės panaudoti.

Iš 2023 m. balandžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 25-30) esančių duomenų matyti, kad apžiūrėti į įvykį reagavusių policijos pareigūnų nešiojamos vaizdo kameros Nr. B0F1EC6098D8 (Body kamera) 2022 m. lapkričio 26 d. užfiksuoti vaizdo įrašai: 1) vaizdo įrašas „2022 1126_211447 001“ (ant ekrano nurodyta informacija „VLNSVC-6098D8 2022/11/26 21:16:19“); 2) vaizdo įrašas „20221126 211947_002“; 3) vaizdo įrašas „2022_1126 212446 003“; 4) „2022_1126_212945_004“; 5) „2022_1126 213444 005“; 6) „2022_1126 214041 _006“; 7) „20221126 214541 007“. Protokole užfiksuota: 1. Vaizdo įraše „2022 1126_211447 001“ užfiksuotas pareigūnų tarnybinis automobilis, taip pat užfiksuota, kaip pareigūnas eina link suoliuko, aplink stovi šeši jaunuoliai (mergina ir penki vaikinai). Vienas jaunuolis – M. L., sėdi ant suoliuko, pareigūnas jo klausia, ar jis sumuštas, įspėja, kad filmuojama. Pareigūnui paklausus, kur jam buvo suduota, M. L. kelia ranką ir rodo už kairės ausies, pareigūnas tą vietą apšviečia. M. L. sako, kad tai padarė T. L. tėvas. Pareigūnui paklausus, kas dar matė įvykį, mergina pasako, kad matė, kažkas iš vaikinų pasako, kad jie žino, kur jie gyvena. Į klausimą, kur jis gyvena, vaikinas sako, kad daugiabučiuose prie veterinarijos. Į klausimą, kuo sudavė, M. L. atsako, kad laužtuvu. Paklausus, kur laužtuvas, M. L. sako, kad jis su juo pabėgo. Jo sūnus pasakė „čia ne šitas“ ir pabėgo. Nurodo, kad sūnui gali būti apie 14-15 m., jam – 17 m. Į klausimą, iš kur M. L., jis atsako, kad iš Švenčionių. Pareigūnas klausia, ar jo tėvai žino, M. L. sako, kad jis nespėjo normaliai atsipeikėti. Pareigūnas klausia, ar M. L. vartojo alkoholį, M. L. neigia, nurodo, kad gali pasitikrinti blaivumą. Pareigūnas klausia, kas buvo su juo. Jis galva linkteli į merginą, nurodo, kad jo panelė, draugas ir dar vienas draugas. Pareigūnas klausia, ar draugai pilnamečiai. Vienas vaikinas atsako, kad jis pilnametis, kad jam 20 m., mergina atsako, kad jai 18 m. Pareigūnas dar kartą pasitikslina, ar viską matė. Pareigūnas klausia, ar viskas įvyko čia. Jaunuoliai pasisuka į daugiabučius namus, nurodo, kad ten, prie tos laiptinės. M. L. pasakoja – „kai trenkė, nugriuvau, dar bandė, kai gulėjau“. Mergina sako, kad norėjo dar kartą trenkti, bet ji pasakė, kad ne jis, ir dar T. pasakė, kad ne jis. Mergina nurodo, kad su laužtuvu pribėgo iš galo ir trenkė. Šalia esantys jaunuoliai ima tarpusavyje kalbėti, ar tai buvo laužtuvas, mergina ir M. L. patvirtina, kad ten tikrai buvo laužtuvas. Pareigūnas patikslina, ar laužtuvas buvo metalinis. M. L. nurodo, kad metalinis. Pareigūnas klausia, ar smūgiavo vieną kartą. M. L. patvirtina ir nurodo, kad dar prirėmė gulintį. Kitas pareigūnas klausia, kodėl mergina ir T. L. sakė ‚ne tas”. Mergina paaiškina, kad ji T. L. tėvui pasakė, kad čia ne jis, nes T. galvojo, kad jie jam kažką pasakė, M. L. prideda, kad tikriausiai nuėjo ir pasiskundė tėvui. Pareigūnas tikslinasi, ar T. buvo su jais. Visi sako, kad ne. Pareigūnas klausia, ar jie pažįsta T. L. ar jo tėvą, M. L. tai neigia. Į klausimą, iš kur jis žino vardą, pavardę, M. L. ima pasakoti apie mokyklą, pareigūnui patikslinus, ar jis pats žinojo vardą ir pavardę. M. L. patvirtina. Pareigūnas klausia, ar M. L. turi dokumentą, kur Švenčionyse gyvena, ar tėvai bus namuose, M. L. nurodo, kad jie išvažiavo. Pareigūnas prašo pakelti rankas tų, kurie matė įvykį. Pakelia vaikinas su marga (balta, juoda, pilka) striuke ir vaikinukas su sportine striuke su ryškiai salotinės spalvos dryžiais ant rankovės, jis ant galvos užsidėjęs kapišoną. Pareigūnas nurodo, kad reikalingi jų dokumentai ar duomenys. 2. Vaizdo įraše „20221126 211947_002“ užfiksuota, kad pareigūnas užrašo jaunuolių duomenis, paklausia M. L., kur išvažiavę jo tėvai, ar toli, M. L. atsako, kad nežino. Mergina diktuoja telefono numerį. Atvažiuoja greitosios medicinos pagalbos automobilis. Medikai kviečia M. L. eiti su jais į automobilį. Pareigūnas padeda atsistoti, rodo medikams, kur į galvą M. L. buvo suduota. Medikams M. L. taip pat rodo nugarinę galvos dalį už kairės ausies. Medikai apžiūri visą galvą, jis dar kartą patvirtina, kad buvo suduotas vienas smūgis. Pareigūnas klausia, ar M. L. buvo nugriuvęs po smūgio. Jis atsako, kad taip, kad jis nesiorientavo. Patikrinus M. L. blaivumą, alkotesteris rodo nulius. Pareigūnas grįžta prie merginos ir klausia, ar ji turi M. L. telefoną, ji atsako, kad turi, bet nurodo, kad telefone nėra nei mamos, nei tėčio numerio. Pareigūnas prašo, kad mergina nuneštų telefoną M. L., gal jis turės kitų kontaktų. M. L. pasako, kad mamos numerį žino atmintinai, nurodo, kad mamos vardą, pavardę – I. P.. 3. Vaizdo įraše „2022_1126 212446 003“ užfiksuotas vaizdas greitosios pagalbos automobilyje. Medikė klausia šalia stovinčios merginos, ar ji įvykio metu buvo šalia, ar M. L. buvo praradęs sąmonę. M. L. nurodo, kad jis buvo pargriuvęs, mergina nurodo, kad jis sąmonės nebuvo praradęs, jis tik buvo pasimetęs, M. L. sako, kad jam sunku kalbėti ir skauda tą vietą. Medikė paaiškina, kad veš į Švenčionių priėmimą, o ten bus išsiaiškinta, ar reikia jį siųsti į Vilnių. Medikė klausia, ar smūgis buvo stiprus. Mergina atsako, kad pargriuvo, tai stiprus, pasakoja, kad buvo pribėgta iš nugaros ir trenkta, tada ji pasakė, kad ne jis, taip pat ir tas jaunuolis pasakė, kad ne jis ir parodė į šalia stovėjusius, tačiau tas tėvas prie tų kitų nepriėjo, jie pabėgo. Pareigūnas ir medikai sako, kad, matomai, prieš tai buvo kažkoks konfliktas, kad kažkas kažką padarė. Mergina aiškina, kad ne, jie tik ėjo, tas vaikas T. tiesiog nubėgo, jie jam nieko nepasakė ir tada iš nugaros pribėgo ir jam trenkė. Mergina nurodo, kad gal jam pasigirdo, ji nežino, jie tikrai nieko nedarė. 4. Vaizdo įraše „2022_1126_212945_004“ užfiksuota, kad M. L. praneša motinai, kad bus vežamas į Švenčionių ligoninę. Pareigūnas perima telefoną, informuoja, kad sūnui buvo suduota į galvą, jis vežamas apžiūrai. Pareigūnas prašo parodyti, kuri tiksliai buvo laiptinė. Jį lydi vaikinas su dėmėta striuke. Priėjęs prie įvykio vietos nurodo, kad šioje vietoje jie ėjo ir M. L. sudavė iš nugaros. Pareigūnas fotografuoja vietą. 5. Vaizdo įraše „2022_1126 213444 005“ užfiksuota, kad pareigūnas nueina nuo daugiabučio. 6. Vaizdo įraše „2022_1126 214041 _006“ užfiksuota, kaip pareigūnai įeina į daugiabutį, nurodo, kad jaunuoliai nurodė, kad gyvena trečiame aukšte, ir kyla laiptais. Laiptinė tuščia. Išėjęs vyriškis patvirtina, kad jis T. L., pareigūnai paprašo išeiti jį į koridorių. T. L. einant į laiptinę, pro duris išeina ir moteris. Pareigūnas paaiškina T. L., kad atvyko dėl įvykio prie laiptinės. T. L. nurodo kad jo sūnų užpuolė, jis nuėjo ir juos truputį patvarkė. Pasakoja, kad sūnus ėjo iš draugės namo, jie jam spyrė, nurodo, kad čia ne pirmas kartas, kad parašytas pareiškimas dėl to berniuko, nurodo pavardę „L.“. T. L. nurodo, kad jis su žmonos broliu buvo jį įspėję, bet jis nesuprato, todėl jis nuėjo ir jam paaiškino. Nurodo, kad vieną kartą sudavė, pareigūnas klausia, su kuo jis sudavė, T. L. dešine ranka iš viršaus imituoja smūgį, nurodo, kad būtent taip sudavė. Pareigūnas klausia, ar jis sudavė su ranka, ar nenaudojo jokio įrankio. T. L. paneigia, parodo, kad smūgiavo iš viršaus suduodamas ranka, sudavė į kaklo sritį. T. L. nurodo, kad jis užpuolė jo vaiką, jį suėmė pyktis, jam sūnus atėjęs pasakė, kad jam spyrė. Nurodo, kad jie ten buvo trise ar keturiese su mergina. T. L. išėjus iš buto, pareigūnas klausia, ar jis gali užeiti apžiūrėti butą, nurodo, kad apžiūrėti nori dėl įrankio. 7. Vaizdo įraše „20221126 214541 007“ užfiksuota laiptinė. Užfiksuota, kaip pareigūnas sako, kad jis žvilgtelės į butą, ar nėra įrankio. Moteris leidžia užeiti. Koridoriuje įrankių, valymo priemonių nesimato. Pareigūnui sugrįžus į laiptinę, sutinka lipantį į viršų sūnų T. L., kuris iš karto ima sakyti, kad jį užpuolė M. L.. Nurodo, kad ne pirmas kartas, buvo užpultas, daužytas. Pareigūnai su sūnumi T. L. ir tėvu T. L. eina link automobilio, tėvui T. L. tikrinamas girtumas, pareigūnas nufilmuoja parodymus – 0.54, pildo žurnalą.

Iš neblaivumo patikrinimo alkotesteriu „Alcotest 6810“ (Nr. AREN-0207, patikros sertifikatas galioja nuo 2022 m. birželio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 7 d.) rezultatų nustatyta, kad T. L. 2022 m. lapkričio 26 d. 21.25 val. iškvėptame ore nustatyta 0,54 promilių etilo alkoholio koncentracija (2 t., b. l. 39-40).

LR BK 135 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Būtini objektyvieji nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1 d., požymiai: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir padarinių.

Byloje pakankamai gauta objektyvių duomenų apie tai, kad kaltinamasis padarė pavojingą veiką. Kaltinamasis pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, kaltinamojo teigimu, bambukiniu šluotos kotu suduodamas nukentėjusiajam smūgį į galvos sritį ir su jėga įspausdamas lazda nukentėjusiajam į koją, padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo veika – nenustatytu objektu suduotas smūgis nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbaus organo – galvos, sritį tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nepilnamečiam nukentėjusiajam kilusiais padariniais – sunkiu sveikatos sutrikdymu. Ši aplinkybė patvirtinama ir specialisto išvada bei išvadą davusios specialistės J. B. paaiškinimais. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 162/2023 (01) (1 t., b. l. 84-85) konstatuota, kad nukentėjusiajam M. L. padaryti sužalojimai – odos nubrozdinimas su žymiu aplinkinių audinių patinimu kairiojo užausio srityje, kaukolės pamato lūžis smilkinkaulio speninės ataugos srityje, odos nubrozdinimas kairės šlaunies išorinio paviršiaus apatiniame trečdalyje. Odos nubrozdinimas su žymiu aplinkinių audinių patinimu kairiojo užausio srityje ir kaukolės pamato lūžis smilkinkaulio speninės ataugos srityje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, odos nubrozdinimas kairės šlaunies išorinio paviršiaus apatiniame trečdalyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Odos nubrozdinimas su žymiu aplinkinių audinių patinimu kairiojo užausio srityje ir kaukolės pamato lūžis smilkinkaulio speninės ataugos srityje galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, odos nubrozdinimas kairės šlaunies išorinio paviršiaus apatiniame trečdalyje padarytas vienu trauminiu poveikiu. Specialistė, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje teikdama paaiškinimus į jai užduotus papildomus klausimus nurodė, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas – odos nubrozdinimas su žymiu aplinkinių audinių patinimu kairiojo užausio srityje, kaukolės pamato lūžis smilkinkaulio speninės ataugos srityje, griuvimui nebūdingas, griuvimui paprastai būdingi ilgesni lūžiai nei nustatytas šiuo atveju, kadangi griūnant veikia didesnė kinetinė jėga – nebent nukentėjusysis iš pradžių griuvo ant sėdmenų, o tada kairiąja užausio sritimi atsitrenkė į kažkokį riboto paviršiaus daiktą. Pažymėtina, kad byloje nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis ar liudytojai tokių aplinkybių, kad nukentėjusysis po smūgio atsisėdo ant sniego ir tik po to pargriuvo ant nugaros, nenurodė.

Kaltinamojo gynėjas išreiškė abejonių dėl sužalojimo mechanizmo, teigdamas, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti galvą pargriūdamas ant laiptų, tačiau, kaip minėta, kaltinamasis nei tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neteigė, kad kaltinamasis po jo smūgio pargriuvo ant laiptų, nukentėjusysis tokios aplinkybės taip pat nenurodė nei tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje. Įvykio vietoje buvę liudytojai L. R., J. J. paaiškino, kad nukentėjusysis pargriuvo netoli laiptų, tačiau ne ant laiptų (L. R. nurodė, kad atstumas iki laiptų 5-6 žingsniai, J. J. nurodė, kad pargriuvo ne ant laiptų, bet netoli jų, pargriuvo. Netikėti nukentėjusiojo ir šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, kadangi jie pagrįsti objektyviais byloje gautais duomenimis. Iš įvykio vietos apžiūros protokole esančių duomenų nustatyta, kad, skirtingai nei teigia gynėjas, užfiksuotos ant sniego pėdų žymės tarp dviejų laiptinių (įvykio vietos fotonuotraukos Nr. 6, 7), tuo tarpu ant laiptų pėdų žymių neužfiksuota, sniegas nenuvalytas (fotonuotraukos Nr. 3, 4), be to, ant minėtoje nuotraukoje matomo laipto nėra ir įvykio vietos apžiūros protokole neužfiksuota kitokių, pvz. kraujo, pėdsakų, kurie, tikėtina, būtų likę asmeniui galva atsitrenkus į laiptą.

Nepilnametis liudytojas T. L., 2024 m. kovo 8 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiškino, kad po smūgio nukentėjusysis pabėgėjo į priekį, griuvo nugara ant sniego, o ten lyg betonas buvo, bet tiksliai neprisimena, ir susitrenkė galvą, vėliau paaiškino, kad M. L. krito – bandė bėgti labiau link laiptinės ir tiesiog paslydo, pargriuvo ant nugaros ir girdėjosi, kad „dėjosi“ galva, bet tiksliai nežino, ar į betoną, ar žemę, ar į ledą. Vadovautis liudytojo T. L. parodymais nėra pagrindo, kadangi liudytojo paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje gautiems įrodymams, liudytojas tos pačios apklausos metu nurodė skirtingas aplinkybes. Iš pradžių liudytojas teigė, kad po smūgio nukentėjusysis pabėgėjo į priekį, pargriuvo nugara ant sniego ir sniege „lyg betonas buvo“, vėliau paaiškina, kad nukentėjusysis bandė bėgti, bet paslydo ir pargriuvo ant nugaros, girdėjosi, kad trenkėsi galva ar į betoną, ar žemę, ar į ledą, todėl lieka neaiški vieta, kurioje, liudytojo teigimu, pargriuvo nukentėjusysis – ar nukentėjusysis pargriuvo toje vietoje, kurioje jam sudavė kaltinamasis smūgį, ar pabėgėjo į priekį ir tik tuomet pargriuvo. Liudytojas paaiškino, kad toje vietoje, kurioje pargriuvo nukentėjusysis, buvo ar betono, ar žemių, ar ledo, tačiau įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose neužfiksuota, kad įvykio vietoje būtų buvę kitų paviršių nei sniegas. Be to, minėtais parodymais nepaneigiama kitų įrodymų pagrindu nustatyta aplinkybė, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti būtent kaltinamojo smūgiu. Specialisto išvada ir specialistės J. B. papildomais paaiškinimais patvirtinama, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus kūno sužalojimas nebūdingas griuvimui ant lygių paviršių, tokios lokalizacijos sužalojimai būdingi tik specifiškai traumuojant kairiojo užausio sritį, t. y. sužalojimas yra už ausies spenelio, ir, kad traumuoti tokią vietą, turi būti labai specifinės aplinkybės, asmuo turėtų atsitrenkti į specifiškai atsikišusį daiktą. Byloje iš kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų nenustatyta, kad nukentėjusysis pargriuvo ant specifiškai atsikišusio daikto, tokie daiktai įvykio vietoje neužfiksuoti. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad liudytojas – kaltinamojo sūnus, ir dėl to jo parodymai savaime yra subjektyvesni, vertinama, kad nėra pagrindo vadovautis minėtais nepilnamečio liudytojo T. L. parodymais.

Ištyrus byloje esančius įrodymus nekyla abejonių dėl T. L. kaltės sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinamasis rankoje laikomu tyrimo nenustatytu objektu tyčia sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, kaltinamasis jo laikomu objektu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į kairę koją, ir šie kaltinamojo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – nukentėjusiajam padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu (kaukolės pamatas lūžiu smilkinkaulio speninės ataugos srityje, odos nubrozdinimu su žymiu aplinkinių audinių patinimu kairio užausio srityje bei kairės šlaunies išorinio paviršiaus nubrozdinimu apatiniame trečdalyje).

Kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį nesiekdamas sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, vis dėl to, rankoje laikomu objektu nukentėjusiajam suduodamas smūgį į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvos sritį, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato, kad jo veika pavojinga ir gali nukentėjusiajam sukelti įvairaus masto sveikatos sutrikdymą, ir nors savo veikos padarinių nedetalizavo ir nenorėjo sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau sąmoningai leido tokiems savo veiksmų padariniams atsirasti, todėl atsakomybė tokiu atveju kyla pagal faktiškai atsiradusius padarinius, kurie Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 162/2023 (01) konstatuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis nurodė, kad, pro langą pamatęs parkelyje 3-4 asmenis, kurie judėjo, mojavo ir iš to supratęs, kad ten kažkas vyksta, taip pat iš atbėgusio į namus sūnaus sužinojęs, kad nukentėjusysis ir vėl kimba prie jo ir buvo jį sumušęs, susijaudino, pakvietė sūnų eiti kartu, pasiėmė iš laiptinės bambukinę lazdą ir nuėjo pasiaiškinti, kodėl skriaudžia jo sūnų. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad maždaug prieš pusę metų iki įvykio jaunimas neleido jo sūnui išeiti iš draugės buto, dėl to jis su policijoje dirbančiu svainiu R. J. vyko į daugiabutį, kad sūnus galėtų išeiti iš buto.

Byloje iš paties kaltinamojo, liudytojo T. L., liudytojos L. R. paaiškinimų nustatyta, kad, kaltinamajam su sūnumi priėjus prie nukentėjusiojo ir kartu su juo ėjusių asmenų iš nugaros ir kaltinamojo sūnui į kaltinamojo klausimą „kuris“ rankos pirštu parodžius į vieną iš gatve einančių asmenų, t. y. į nukentėjusįjį M. L., kaltinamasis iš karto sudavė nukentėjusiajam smūgį. Nukentėjusysis ir kartu su juo ėję asmenys patvirtino, kad kaltinamasis iki smūgio sudavimo nei su vienu iš jų nekalbėjo. Smūgis buvo suduotas nukentėjusiajam iš nugaros, kaltinamasis prieš smūgį nukentėjusiajam nieko nesakė, neklausė dėl nukentėjusiojo elgesio, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo tyčia buvo nukreipta ne pasiaiškinti, bet suduoti nukentėjusiajam smūgį iš anksto pasiimtu objektu. Kaltinamojo tyčia suduoti smūgį patvirtinama ir kaltinamojo iš karto po įvykio policijos pareigūnams duotais paaiškinimais, užfiksuotais 2023 m. balandžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 25-30) – kaltinamasis nurodo, kad „<...> jo sūnų užpuolė, jis nuėjo ir juos truputį patvarkė“, „jis su žmonos broliu buvo jį perspėję, bet jis nesuprato, todėl jis nuėjo ir jam paaiškino“, „vieną kartą davė“, „Neįmanoma, kai nesupranta, kadangi jam jau vieną kartą buvo paaiškinta su žmonos broliu, bet jis nesuprato, kaip jam paaiškinti.“

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino, ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo, iki bylos nagrinėjimo teisme kreipėsi į nukentėjusiojo motiną dėl turtinės žalos atlyginimo, kaltinamasis dėl savo veiksmų gailisi ir nėra pagrindo manyti, kad kaltinamojo gailėjimasis dėl padarytos veikos nenuoširdus, todėl vertinama, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis nurodė, kad dėl nukentėjusiojo elgesio – nukentėjusysis su draugais neleido sūnui išeiti iš draugės buto, kreipėsi į policijoje dirbantį svainį ir buvo kartu nuvykę, kad sūnui būtų saugu išeiti iš buto, kad kartą sūnus grįžo į namus su kraujosruva veide ir prieš įvykį sūnus pasakė, kad tai M. L. jam buvo sudavęs, taip pat sūnui prieš pat įvykį pasakius, kad M. L. bandė jam prabėgančiam įspirti, kad M. L. anksčiau ne kartą kibo prie jo sūnaus, jis labai susijaudino. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų jo sūnaus atžvilgiu, tačiau, atsižvelgus į nepilnamečių liudytojų T. L., D. C., S. A. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, liudytojo R. J., iš dalies – L. R. parodymus apie nukentėjusiojo M. L. ir kaltinamojo sūnaus T. L. įtemptus santykius iki įvykio, taip pat į tai, kad nukentėjusysis neneigė tokių santykių su kaltinamojo sūnumi, tik nurodė, kad nėra įrodymų, vertinama, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai ir ši aplinkybė pripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 10 p.).

Kaltinamasis su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutiko iš dalies – sutiko atlyginti 1000 Eur dydžio neturtinę žalą, nes gauna minimalų darbo užmokestį.