Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Almos Gusienės 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-22778-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

V. Š. skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl V. Š. nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl administraciniam nusižengimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus – lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Taigi šiuo atveju asmeniui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats lenkimas draudžiamoje vietoje.

KET 8 punkte nurodyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu <...>. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

KET 140.7 papunktyje nustatyta, kad lenkti draudžiama: kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15.

KET 3 priedo 1.1. papunktyje nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Teismų praktikoje, aiškinant ANK 16 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-61-495/2022 ir kt.). Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas, įtvirtintas ANK 16 straipsnyje, turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-63-976/2022 ir kt.).

Visų pirma pasakytina, kad V. Š. administracinio nusižengimo teisenoje nebuvo nuoseklus nurodydamas aplinkybes, kaip kitas automobilis jam sudarė kliūtį, dėl kurios jis turėjo lenkti draudžiamoje vietoje, t. y., kirsdamas ištisinę liniją. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pareiškėjas Institucijos vyresniajai tyrėjai A. Gusienei nurodė, jog jam automobilis sudarė kliūtį prieš jį sustodamas, todėl jį aplenkė, o aplenkdamas padidino greitį, nes automobilis pradėjo judėti ta pačia kryptimi. Teismo posėdžio metu V. Š. nurodė, kad, aplenkęs prieš jį sustojusį automobilį, jis norėjo sugrįžti į savo eismo juostą, tačiau kitas automobilis iš dešinės pusės įvažiavo į jo eismo juostą, sudarydamas per mažą tarpą pabaigti lenkimo manevrui leistinoje vietoje, todėl jis aplenkė ir šį automobilį, taip kirsdamas ištisinę liniją. Skundą nagrinėjant teisme, buvo apklaustas liudytojas J. S., kuris nepatvirtino V. Š. versijos, iškeltos teisme. Teismas nenustatė pagrindo manyti, kad liudytojas yra suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti pareiškėją. Priešingai nei skunde nurodo V. Š., pareiškėjui nurodant administracinio nusižengimo teisenoje skirtingas įvykio aplinkybes, jo paaiškinimai negali būti laikomi esminiais vien todėl, kad byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų. Įrodymų, patvirtinančių V. Š. versiją dėl nagrinėjamo įvykio situacijos, byloje nėra.

Antra, nors vaizdo įrašas yra be garso ir jame neužfiksuota transporto priemonių padėtis bei jų manevravimas iki V. Š. atlikto lenkimo manevro per ištisinę liniją, kita vertus, priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, šis vaizdo įrašas pripažintinas įrodymu pagal ANK 569 straipsnį, kadangi jame užfiksuotos bylai reikšmingos aplinkybės. Reikšminga tai, kad ANK nedraudžia nustatant bylai reikšmingas aplinkybes remtis vaizdo įrašu, kuriame nėra garso. Be to, šiuo atveju vaizdo įrašas padarytas J. S. vairuojamame automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi, kuris pritvirtintas taip, kad fiksuotų kelio priekį. Taigi natūralu, kad vaizdo registratorius nefiksavo, kas vyksta už transporto priemonės ar transporto priemonės šonuose, t. y. už vaizdo registratoriaus fiksavimo ribų. Kita vertus, tai nereiškia, kad toks vaizdo įrašas neturi jokios įrodomosios reikšmės. Priešingai, visų pirma, vaizdo įraše užfiksuotas pareiškėjo lenkimo manevras draudžiamoje vietoje. Antra, iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų galima įžvelgti ir kitos informatyvios ir reikšmingos informacijos. Pavyzdžiui, vaizdo įraše matyti, kad V. Š. lenkimo metu automobilio greitis buvo gana tolygus apie 40–45 km/val. (automobilio greitis nurodomas vaizdo įrašo kairiajame kampe), taigi darytina išvada, kad automobilis nagrinėjamu atveju nestabdė, o jeigu buvo sustojęs, tai lenkimo metu automobilio greitis nelaikytinas toks, kad sudarytų kliūtį iš paskos važiuojančiai transporto priemonei, kai bylai reikšmingoje vietoje maksimalus leistinas greitis yra 50 km/val. (interneto nuoroda į Pelesos g. 55 https://maps.app.goo.gl/HiziuYmk2zpj8yrM6). Be to, liudytojas J. S. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad jis į Pelesos g. įvažiavo iš tunelio, t. y. išsuko iš dešinės pusės ir iki aplenkimo jokių manevrų nedarė – nestabdė, važiavo apie 40–50 km/val. greičiu tiesiai link šviesoforu reguliuojamos sankryžos. Todėl liudytojas nemano, kad motociklo vairuotojui jis galėjo sudaryti kliūtį. Kaip minėta, teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojo parodymais ir abejoti jo objektyvumu. Atkreiptinas dėmesys, kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, bylai reikšmingą dieną ir laiku buvo šviesus paros metas, kelio danga sausa, eismas neintensyvus, taigi pareiškėjas, jei važiavo leistinu maksimaliu 50 km/val. greičiu, turėjo galimybę saugiai prilėtinti motociklą priešais važiuojantį automobilį, kad išvengtų lenkimo draudžiamoje vietoje. Be to, pažymėtina, kad V. Š., prieš atlikdamas lenkimo manevrą, turėjo įvertinti, ar toks veiksmas yra saugus ir leistinas, ypač vairuojant motociklą, kuris laikomas padidintos rizikos transporto priemone ir kelia didesnį pavojų vairuotojui net ir esant nedidelio susidūrimo atvejui, kaip skunde nurodė pats pareiškėjas. Teismas pažymi, kad susidariusioje situacijoje, V. Š. teigimu, pradėjęs lenkimą ir pamatęs, kad negalės jo užbaigti leistinoje vietoje, jis galėjo pristabdyti ir grįžti į savo eismo juostą, nebaigdamas lenkimo manevro draudžiamoje vietoje. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo versiją, kad administracinį nusižengimą jis padarė dėl būtinojo reikalingumo, siekdamas išvengti galimai sunkesnių pasekmių, kurios galėjo atsirasti dėl kito automobilio kaltės. Daryti išvadą, kad V. Š. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekdamas pašalinti jam pačiam ar kitiems asmenims gresiantį pavojų, nėra teisinio pagrindo. Tokią išvadą netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad po lenkimo draudžiamoje vietoje V. Š. gana greitai nuvažiavo nuo J. S. vairuojamos transporto priemonės (vaizdo įrašo pavadinimu „FILE250712-093800-003291F 10-AP-8086“ 0.02–0.09 min). Akivaizdu, kad, jei asmuo veiktų būtinojo reikalingumo situacijoje, jis taip greitai nebandytų „atitrūkti“ nuo kitos transporto priemonės, važiavusios pastoviu greičiu.

Esant tokioms aplinkybėms, V. Š. skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Vien pareiškėjo nesutikimas su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tai, kad V. Š. nagrinėjamu atveju manė, kad lenkimas buvo privalomas susidariusioje situacijoje, savaime nešalina jo administracinės atsakomybės. Be to, pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nagrinėjamu atveju nesukėlė avarinės situacijos, nepadarė žalos ir nesutrukdė jokiai kitai situacijoje nedalyvaujančiai transporto priemonei ar asmeniui, nesukėlė realaus pavojaus kitiems asmenims ar jų turtui, tačiau tai neturi reikšmės kvalifikuojant jo veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Pasak, V. Š., šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje jam bendravimas su Institucijos tyrėja J. Sosna buvo apsunkintas, nes jis, atėjęs į Vilniaus apskrities policijos komisariatą, jos nerado, mobiliojo ryšio telefonu susisiekti jam taip pat nepavyko – skambinant niekas neatsiliepė. Pareiškėjo nuomone, jam nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos bendradarbiauti ir visapusiškai paaiškinti situaciją. Teismas pažymi, kad pareiškėjas dalyvavo Institucijoje nagrinėjant bylą, jis taip pat dalyvavo teisme nagrinėjant jo skundą dėl skundžiamo nutarimo. Taigi jis galėjo pasinaudoti savo proceso teisėmis, nustatytomis ANK 577 straipsnyje, be kita ko, duoti išsamius paaiškinimus dėl nagrinėjamo įvykio.

Dėl V. Š. paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) termino

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams – yra neproporcinga valstybės reakcija į jo padarytą administracinį nusižengimą ir jo asmenybę.

ANK 420 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Skundžiamu nutarimu V. Š. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, t. y. artimas minimaliam įstatyme nustatytam terminui.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti V. Š. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą trumpesniam terminui, nei nustatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje minimalus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. Š., bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairuodamas motociklą Kawasaki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kelių ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas (siaura ištisinė kelio ženklinimo linija), t. y. lenkė automobilį draudžiamoje vietoje. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Eismo sąlygos buvo geros – šviesus paros metas, sausa kelio danga, objektyvių kliūčių stebėti eismą kelyje nebuvo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tokį manevrą atliko, nes kitas automobilis jam sudarė kliūtį, todėl, siekdamas išvengti avarinės situacijos, jį aplenkė. Pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjas nesiekė piktybiškai pažeisti KET, o atliko lenkimo manevrą prieš tai tinkamai neįvertinęs situacijos. V. Š. padarytas administracinis nusižengimas, įrodytas šioje byloje, yra mažesnio pavojingumo laipsnio negu rūšinis šio administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnis. Kita vertus, būtina įvertinti ir tai, kad teismas nenustatė jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių V. Š. turėjo nesilaikyti KET reikalavimų. Jis privalėjo būti atidesnis prieš pradėdamas lenkimo manevrą, kad nebūtų pažeistos KET nuostatos.

Byloje nenustatyta V. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjas skunde, vadovaudamasis ANK 32 straipsniu, prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes tai, kad jis administracinio nusižengimo padarymo metu nepadarė didelės žalos ir nesukėlė didelio pavojaus kitiems asmenims ar jų turtui, ir tai, kad jis teikė paaiškinimus, savanoriškai bendradarbiavo su Institucijos tyrėjomis. Visų pirma, teismas pažymi, kad ANK 32 straipsnis reglamentuoja bendruosius administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, o ne atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurios nustatytos ANK 35 straipsnyje. Antra, V. Š. nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nereglamentuoja ANK 35 straipsnio 1 dalis, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas jų nepripažįsta pareiškėjo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kaip minėta, V. Š. padarytas administracinis nusižengimas yra formalus, todėl administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyto veiksmo (nagrinėjamu atveju lenkimo draudžiamoje vietoje), o ne sukeltų padarinių ar padarytos žalos. Teismas teigiamai vertina, kad V. Š. bendradarbiavo su Institucijos tyrėjomis, kita vertus, tai nelaikytina kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau įstatymas nereglamentuoja, kad draudžiama taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai nenustatyta asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad jis administracinio nusižengimo byloje iš esmės neneigė faktinių administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, t. y. kad lenkė kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje, o pateikė kitokį situacijos vertinimą.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. Š. paskutinių penkerių metų laikotarpiu anksčiau nebuvo baustas už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Jis anksčiau tris kartus trauktas administracinėn atsakomybėn – du kartus už transporto priemonės stovėjimą neleistinoje vietoje ir vieną kartą už greičio viršijimą, paskirtos baudos sumokėtos, šiuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų (byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymo metu jis turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą). Minėti administraciniai nusižengimai nelaikytini šiurkščiais. Taip pat nenustatyta, kad V. Š. padarė kokius nors administracinius nusižengimus po nagrinėjamo įvykio (informacija, esanti asmens duomenyse). Tai rodo, kad pareiškėjas, turėdamas ilgametę vairavimo patirtį, iš esmės yra pavyzdingas kelių eismo dalyvis ir laikosi KET – nedaro šiurkščių KET pažeidimų ir nėra sistemingas jų pažeidėjas. Atitinkamai šios aplinkybės rodo, kad V. Š. charakterizuojamas kaip besilaikantis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad, atsižvelgiant į ankstesnį pareiškėjo patraukimą administracine tvarka, nors ir šiuo metu nebegaliojantį (paskutinė administracinė nuobauda baigė galioti vos 2025 m. spalio 15 d.), nėra pagrindo teigti, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. Š. apskritai neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Svarbu įvertinti ir kitas V. Š. asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Jis dirba (duomenys neskelbtini) (toliau – tarnyboje) skyriaus vyriausiuoju specialistu (budėtoju) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – mokykla) (duomenys neskelbtini) pedagogu. Be to, jis atlieka karo savanorio tarnybą (duomenys neskelbtini) kuopoje. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Kita vertus, teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta iš esmės jokių V. Š. asmenybę itin neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Pareiškėjo asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jam būtų pagrindas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net minimaliam, nustatytam ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į V. Š. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas nepiktybiškai, V. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę (dirba du darbus, atlieka kario savanorio tarnyba, yra teigiamai charakterizuojamas ir kt.), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti V. Š. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, nei ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus, terminui, t. y. 1 mėnesiui. Toks specialiosios teisės atėmimo terminas leis pasiekti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.

Visiškai neskirti pareiškėjui aptariamos specialiosios teisės atėmimo teismas nenustatė teisinio pagrindo. Visų pirma, nors V. Š. administracinis nusižengimas padarytas nepiktybiškai, tačiau jis vis tiek buvo pavojingas, kadangi tik pareiškėjui pabaigus lenkimo manevrą iš priekio atvažiavo automobilis. Antra, nors V. Š. šiuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kita vertus, kaip minėta, jis tris kartus trauktas administracine tvarka už greičio viršijimą ir transporto priemonės stovėjimą neleistinoje vietoje, iš kurių du padaryti, be kita ko, vairuojant motociklą. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti. Pareiškėjas nurodo, kad jo darbo funkcijoms atlikti abiejuose darbuose yra būtina teisė vairuoti transporto priemones. Dirbdamas tarnyboje V. Š. turi važiuoti į iškvietimus dėl galimų (duomenys neskelbtini) pažeidimų. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad į iškvietimus dėl (duomenys neskelbtini) pažeidimų dažniausiai vyksta po du (tai nurodoma ir tarnybos rašte), todėl, kol V. Š. neturės teisės vairuoti transporto priemones, transporto priemonę gali vairuoti pareiškėjo kolega(-ė). Nors V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad budėtojams neretai tenka vykti skirtingais automobiliais į skirtingus iškvietimus, tačiau nei tarnybos rašte neužfiksuota, nei V. Š. nenurodė, kiek dažnai tokių atveju būna. Be to, galima spręsti klausimą dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones ir kitais būdais (pavyzdžiui, tam tikram laikui pasiimti atostogas, derėtis su darbdaviu, kaip galima būtų išspręsti klausimą dėl darbo funkcijų tinkamo atlikimo). Mokyklos rašte nurodyta, kad dirbant mokykloje V. Š. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga vykstant į susitikimus ar posėdžius, kurie vyksta (duomenys neskelbtini) esančiose gyvenvietėse, taip pat pareiškėjas privalo dalyvauti (duomenys neskelbtini) komisijos ir (duomenys neskelbtini) koordinatorių posėdžiuose, vežti sutartis ir kitus dokumentus į (duomenys neskelbtini) savivaldybę. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas susirinkimuose ir posėdžiuose gali dalyvauti nuotoliniu būdu, o sutartis ir kitus dokumentus gali skenuoti ir nusiųsti elektroniniu paštu arba juos siųsti registruota pašto siunta, paprašyti kolegų pagalbos, pasinaudoti pavėžėjo paslaugomis ir pan. Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jo darbovietės yra gana toli viena nuo kitos, o vykti viešuoju transportu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) mikrorajono jam yra sudėtinga. Teismas pažymi, kad V. Š. nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė ir nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog tą pačią dieną jis turi dirbti abiejose darbovietėse ir per trumpą laiką nuvykti iš vienos į kitą. Atkreiptinas dėmesys, kad nors nėra tiesioginio autobuso, važiuojančio iš vienos darbo vietos į kitą, vis dėlto galimybė vykti viešuoju transportu išlieka. Be to, skubesniais atvejais vykti iš vienos darbovietės į kitą pareiškėjas gali pasinaudoti pavėžėjo paslaugomis. V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga ir atliekant savanorystę karo tarnyboje, kadangi tarnauja (duomenys neskelbtini) batalione. Visų pirma, pareiškėjas savanorišką karo tarnybą gali persirašyti vykdyti (duomenys neskelbtini), kuriame ir gyvena, tokiu atveju nuvažiavimas į batalioną bus paprastesnis ir greitesnis. Antra, kaip nurodė pats pareiškėjas, į karinius mokymus ar pratybas, vykstančias (duomenys neskelbtini), tenka važiuoti per mėnesį 1–3 kartus, todėl gali važiuoti ir tarpmiestiniu viešuoju transportu – autobusu. V. Š. prieš administracinio nusižengimo padarymą buvo žinoma, kad jo darbams ir savanoriškai karo tarnybai yra reikalinga aptariama speciali teisė, todėl turėjo naudotis ja itin atsakingai. Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai dirbant ar dėl kitų kasdienių dalykų yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką (šiuo atveju – vieną mėnesį), o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise ir nevaržomai dirbti.

Skunde taip pat teigiama, kad V. Š. veiksmais reali žala niekam nebuvo padaryta, nekilo realaus pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ar sveikatai, nesutrukdė jokiai kitai situacijoje nedalyvaujančiai transporto priemonei ar asmeniui. Kita vertus, pareiškėjo nurodyti motyvai nedaro jo veiksmų apskritai nepavojingais ir nešalina jo atsakomybės. Pažymėtina, kad, jei V. Š. būtų padaręs kitus KET pažeidimus ar sukėlęs minėtus neigiamus padarinius, jis papildomai atsakytų pagal atitinkamus ANK straipsnius ar netgi būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Taigi nors yra nemažai V. Š. teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau vien jų nepakanka daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės neskyrimas bus pakankama priemonė siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Vien pareiškėjo kitoks manymas teismo neįpareigoja visiškai tenkinti pateiktą prašymą.

ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.

Skundžiamu nutarimu V. Š. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda, t. y. sankcijos vidurkis.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Skundžiamu nutarimu V. Š. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su transportu ir kelių ūkiu. Pareiškėjas lenkė kitą transporto priemonę neleistinoje vietoje, t. y. kirsdamas ištisinę liniją. Nenustatyta V. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjas dirba, anksčiau trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, baudos sumokėtos, neturi galiojančių administracinių nuobaudų.

Teismas, įvertinęs minėtas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad V. Š. paskirta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda, atitinkanti vidurkį, nėra aiškiai per griežta.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti V. Š. minimalią baudą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje sankcijoje, ar taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skirti pareiškėjui baudą, mažesnę, nei ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

V. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Almos Gusienės 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-22778-2025:

V. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeista.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.