Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Modpro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Modpro“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaitrona“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Modpro“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vaitrona“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Modpro“ (toliau – ir atsakovė) 105 856,25 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 2 922,63 Eur delspinigius ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 13 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 105 856,25 Eur skolą už atliktus statybos darbus, 2 922,63 Eur delspinigius ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (108 778,88 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) atsakovei įteikti 2025 m. sausio 15 d. elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP). Teismo vertinimu, nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti suėjo 2025 m. vasario 4 d., tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovei prašant, kad būtų priimtas sprendimas už akių, teismas nusprendė, jog yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

3. Atsakovė 2025 m. kovo 27 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimą už akių pateikti.

4. Nurodė, kad apie priimtą sprendimą už akių sužinojo 2025 m. kovo 18 d. elektroniniu paštu gavusi antstolės J. B. patvarkymą priimti vykdomąjį raštą. Atsakovės atstovė, susipažinusi su byloje esančiais dokumentais, nustatė, kad nė vienas procesinis dokumentas atsakovei registruota pašto siunta nebuvo siųstas, pranešimuose nurodyta, jog šie procesiniai dokumentai įteikiami atsakovei per EPP sistemą, tačiau duomenų apie dokumentų įteikimą, gavimą, perskaitymą byloje nėra. Todėl sprendimas už akių negalėjo būti priimtas ir turi būti panaikintas.

5. Nurodė, kad atsakovė nepatenka į subjektų sąrašą, kuriems nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Taip pat teismas, prieš siųsdamas atsakovei procesinius dokumentus, turėjo patikrinti, ar atsakovės EPP paskyra yra aktyvi. Nagrinėjamu atveju atsakovės EPP paskyra nėra aktyvi, ja atsakovė nesinaudoja. Aplinkybę, kad atsakovė nesinaudoja EPP sistema ir nebuvo gavusi pranešimų nei apie ieškinį, nei apie sprendimą už akių, patvirtina ir teikiami rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, jog atsakovė 2023 m. gruodžio 1 d. buvo gavusi kvietimą aktyvuoti EPP paskyrą, tačiau jos neaktyvavo, nes įvedus atsakovės pašto dėžutės paieškoje adresą „epaslaugos@teismai.lt“ nerastas nei vienas pranešimas iš teismo apie iškeltą bylą, priimtą ieškinį ar sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 31 d. nutartimi: 1) atmetė atsakovės prašymą atnaujinti praleistą terminą sprendimo už akių peržiūrėjimui; 2) atsisakė priimti atsakovės pareiškimą peržiūrėti 2025 m. vasario13 d. sprendimą už akių.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui pateiktas 2025 m. kovo 27 d., t. y. 24 dienas praleidus terminą. Teismo vertinimu, nors atsakovė nurodė, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu iškeltą civilinę bylą, tačiau procesiniai dokumentai (ieškinys ir jo priedai) atsakovei išsiųsti 2024 m. gruodžio 20 d. per EPP sistemą ir procesiniai dokumentai atsakovei per EPP pristatyti 2025 m. sausio 15 d. Teismas nustatė, kad atsakovė, aktyvuodama savo paskyrą Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) VEP posistemyje, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus bylų, kuriose ji dalyvauja (Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.2, 8, 9.1, 34 punktai). Atsakovės pateikta jos el. pašto ekrano nuotrauka niekaip nepaneigia, jog ji nėra davusi aptariamo sutikimo, kadangi EPP 2023 m. gruodžio 1 d. atsakovei išsiuntė nuorodą, kurią ši turėjo aktyvuoti tam, jog gautų el. laiškus iš EPP, tačiau tai niekaip nepatvirtina, kad atsakovė nesusipažino su Taisyklėmis ir nesutiko jų laikytis.

8. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji nėra pateikusi sutikimo gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Priešingai, atsakovė, aktyvuodama savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus bylų, kuriose ji dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu (Taisyklių 7.2, 8, 9.1, 34 punktai). Teismas pažymėjo, kad LITEKO duomenimis, atsakovei ieškinys ir jo priedai išsiųsti per EPP 2024 m. gruodžio 20 d. bei pristatyti 2025 m. sausio 15 d., kada atsakovė paskutinį kartą jungėsi prie EPP, todėl atsakovės pateikta el. pašto dėžutės ekrano nuotrauka nepatvirtina, kad atsakovė nėra gavusi el. laiškų iš EPP, kadangi el. laiškai galėjo būti ištrinti.

9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesant svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laiku paduoti, nėra pagrindo atnaujinti terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį ir atnaujinti atsakovei terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad byloje nėra duomenų apie tai, ar atsakovė buvo atidariusi / perskaitė ieškinį ir teismo pranešimą, ar yra atlikusi nustatymus dėl pranešimų apie įvykius LITEKO VEP paskyroje. Nagrinėjamu atveju, teismui išsiuntus 2024 m. gruodžio 20 d. ieškinį ir pranešimą apie atsiliepimo įteikimą, šis teismo pranešimas buvo aktyvus ir buvo rodomas prie gautų dokumentų iki 2025 m. sausio 3 d., todėl atsakovės prisijungimo prie EPP dieną (2025 m. sausio 15 d.) tokio dokumento atsakovė negalėjo pamatyti. Atsakovei prisijungus prie LITEKO VEP paskyros 2025 m. sausio 15 d., sprendimas už akių dar nebuvo priimtas ir apie jo priėmimą atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, nes 2025 m. sausio 15 d. nematė pranešimo apie gautą ieškinį ir jo įteikimą, o po 2025 m. vasario 13 d. prie LITEKO VEP paskyros nebuvo prisijungusi.

10.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad 2025 m. sausio 21 d. keitėsi UAB „Modpro“ direktorius ir ankstesnė direktorė, perleisdama vadovaujančias pareigas naujajam įmonės direktoriui, nepranešė apie atsakovės aktyvuotą EPP vartojo paskyrą.

10.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar buvusi atsakovės direktorė 2025 m. sausio 15 d. galėjo nematyti teismo siųstų procesinių dokumentų dėl LITEKO VEP nuolatinių trikdžių problemos.

10.4. Pirmosios instancijos teismui atsisakius atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėti ir neperžiūrėjus sprendimo už akių, atsakovei kils neproporcingos pasekmės. Teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė išdėstė argumentus, dėl kurių sprendimas už akių nepagrįstas, nurodė faktines aplinkybes, kurių ieškovė teismui neatskleidė. Neatnaujinus termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, susiklostys situacija, kai: 1) sprendimas už akių prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir techniniuose reglamentuose įtvirtintoms normoms; 2) atsakovė negalės inicijuoti naujo proceso prieš ieškovę. Ieškovė taps nepagrįstai praturtėjusia atsakovės sąskaita, o atsakovės teisė į teisminę gynybą bus paneigta. Skundžiamoje nutartyje nurodyta išvada, kad ieškovė yra sąžininga (kai tyčia neatskleidė teismui reikšmingų ginčo faktinių aplinkybių) ir neatnaujinimas termino procesiniam veiksmui atlikti atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra nepagrįsta, nes neatitinka nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

11. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Priešingai nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas pranešimą apie gautą ieškinį ir priimtą sprendimą už akių įteikė atsakovei tinkamai, laikydamasis CPK 117 straipsnio 1 dalies, 122 straipsnio 2 dalies ir 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatytos tvarkos.

11.2. Atsakovė, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Atsakovė yra juridinis asmuo, turinti patirties teisminiuose procesuose (naudojantis LITEKO VEP sistema), todėl procesinių dokumentų įteikimo tvarka elektroninėmis ryšio priemonėmis atsakovei turėjo būti žinoma.

11.3. Atsakovė, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, negali remtis aplinkybe, kad buvusi įmonės vadovė neperdavė naujajam įmonės vadovui informacijos, apie tai, jog atsakovė yra EPP sistemos vartotoja, nes įmonės vidiniai santykiai nėra susiję su veiksmais atstovaujant juridinį asmenį santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teisinėmis pasekmėmis (pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą už akių).

11.4. Atsakovė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pareiškė žymiai praleidusi nustatytą terminą, todėl nėra pagrindo jį atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas atnaujinti praleistą terminą sprendimo už akių peržiūrėjimui ir atsisakyta priimti atsakovės pareiškimą peržiūrėti 2025 m. vasario13 d. sprendimą už akių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

15. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2025 m. balandžio 3 d. valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro UAB „Modpro“ išplėstinį išrašą su istorija. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės naujai pateikto įrodymo turiniu, nusprendžia, kad nėra pagrindo priimti atsakovės kartu su atskiruoju skundu teikiamo naujo įrodymo. Atsakovė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėto rašytinio įrodymo, nenurodo objektyvių argumentų, kurie patvirtintų būtinybę priimti šį įrodymą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šį įrodymą ir grąžina jį padavusiam asmeniui. Atskirai pažymėtina, kad teismas gali naudoti duomenis iš LITEKO, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo papildyti bylos medžiagos atsakovės pateiktu Juridinių asmenų registro UAB „Modpro“ išplėstiniu išrašu su istorija.

Dėl sprendimo už akių instituto paskirties

16. Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas skatina šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

17. Kitaip tariant, sprendimo už akių priėmimo institutas taikomas pasyviajai proceso šaliai, teismui priimant sprendimą dėl byloje kilusio ginčo tų įrodymų, kurie yra byloje, pagrindu. Tuo metu pasyvioji proceso šalis prisiima riziką, kad jai nepalankaus teismo sprendimo už akių priėmimo atveju teismas gali ir neatsižvelgti į jos pavėluotai pateiktus įrodymus, padaręs išvadą, kad ši šalis sąžiningai nesinaudojo jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

18. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos yra įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka.

19. Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo teisė priimti sprendimą už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu yra glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu, įskaitant ir tinkamą asmens informavimą apie pradėtą civilinę bylą ir (ar) joje atliekamus procesinius veiksmus. Todėl yra svarbu užtikrinti, kad šalis būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuota apie prieš ją pradėtą teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, 32 punktas). Tik tokiu atveju būtų užtikrintas šalių lygiateisiškumas, o priimtas dėl ginčo baigties sprendimas atitiktų CPK įvirtintą sprendimo už akių instituto paskirtį.

20. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas šiuo aspektu, yra išaiškinęs, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28–31 punktai; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021, 27 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė buvo informuota tinkamai apie ieškovės pareikštą ieškinį, todėl per nustatytą terminą nepateikusi atsiliepimo į ieškinį, ieškovės prašymu pagrįstai priėmė sprendimą už akių.

22. Procesinių dokumentų įteikimo būdai yra aptarti CPK 117 straipsnio 1 dalyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais.

23. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų įteikiamo būdas elektroninių ryšių priemonėmis eksplicitiškai įtvirtintas ir kaip tinkamas dokumentų įteikimo būdas dokumentiniame procese (CPK 429¹ straipsnis).

24. Taigi, procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis CPK nurodytas kaip vienas iš alternatyvių ir lygiaverčių procesinių dokumentų įteikimo būdų, įskaitant ir dokumentų įteikiamą dokumentiniame procese. Įteikiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP), teismui nekyla pareiga siųsti byloje dalyvaujančiam asmeniui procesinius dokumentus dar ir kitais CPK nustatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais. Tokią išvadą leidžia padaryti net tik CPK 122 straipsnio 2 dalies lingvistinės formuluotės (siunčiama juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, <...> kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis), bet ir formuojama teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-848-567/2022; 2023 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-362-933/2023).

25. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad procesiniai dokumentai (ieškinys ir jo priedai) atsakovei išsiųsti 2024 m. gruodžio 20 d. per EPP sistemą, procesiniai dokumentai atsakovei per EPP pristatyti 2025 m. sausio 15 d. Teismo nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti suėjo 2025 m. vasario 4 d. Atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą už akių, kurį 2025 m. vasario 13 d. per EPP išsiuntė atsakovei. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2025 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 12 d. išdavė ieškovei vykdomąjį raštą ir apie jo išdavimą 2025 m. kovo 12 d. pranešė atsakovei per EPP. Ieškovė 2025 m. kovo 27 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimą už akių pateikti. Nurodė, kad apie priimtą sprendimą už akių sužinojo 2025 m. kovo 18 d. elektroniniu paštu gavusi antstolės J. B. patvarkymą priimti vykdomąjį raštą. Atsakovė tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie bylą ir vien aplinkybė, kad ji yra EPP vartotoja, nereiškia, kad jį yra aktyvi EPP vartotoja, todėl procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami paštu.

26. Sprendžiant, ar nagrinėjamoje byloje procesiniai dokumentai atsakovei galėjo būti siunčiami būtent elektroninėmis ryšių priemonėmis, visų pirma aptartina įstatymų leidėjo pozicija šiuo klausimu. CPK 175¹ straipsnyje yra reglamentuojami informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Minėto straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

27. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše, patvirtintame teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (toliau – Aprašas), reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka. Aprašo 21 punkte nurodyta, kad jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

28. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

29. Jei teisme gautus procesinius dokumentus reikia įteikti kitiems proceso dalyviams, bet adresatas neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra neaktyvi, gauti procesiniai dokumentai išspausdinami, atsakingas teismo darbuotojas patvirtina jų kopijų tikrumą ir pateikia juos pašto paslaugų teikėjui. Apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 24 punktas).

30. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka taip pat reglamentuota Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), kurių privalo laikytis byloje dalyvaujantys asmenys, besinaudojantys LITEKO VEP posistemiu.

31. Pagal šių Taisyklių 3.2 papunktį paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo atstovas pagal įstatymą) ar juridinis asmuo, kuris vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius. Paslaugų vartotojas – paslaugų gavėjas (kai jis yra fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – Juridinių asmenų registras) įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo), paslaugų gavėjo administratorius ar paslaugų gavėjo atstovas, savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudojantis LITEKO VEP posistemį (Taisyklių 3.6 papunktis).

32. Paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungia prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikuojasi, t. y. atlieka šiuos veiksmus: 1) įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 2) patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); 3) patvirtina, kad sutinka, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais (Taisyklių 7.1–7.3 papunkčiai).

33. Paslaugomis gali naudotis tik tie paslaugų gavėjai, kurie susipažino su Taisyklėmis ir sutiko jų laikytis (Taisyklių 8, 9.1 punktai). Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).

34. Taisyklių 9.4 papunktyje nustatyta paslaugų vartotojui pareiga į LITEKO VEP posistemį teikti teisingus paslaugų gavėjo, paslaugų vartotojo ir kitus duomenis, kurie reikalingi paslaugų teikimo tikslais, ir, jiems pasikeitus, atnaujinti ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Taisyklių 10.2 papunktyje įtvirtinta, kad paslaugų gavėjas atsako už paslaugų vartotojo į paslaugų gavėjo paskyrą teikiamų duomenų, dokumentų turinį ir kitą informaciją bei už paslaugų vartotojo paslaugų gavėjo paskyroje nurodytus klaidingus duomenis.

35. Pagal Taisyklių 34 punktą, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.

36. Paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas (Taisyklių 35 punktas).

37. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovė – juridinis asmuo, kuris nepatenka į CPK 175¹ straipsnyje nurodytų asmenų, privalančių gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, sąrašą, pirmosios instancijos teismas, siekdamas atsakovei skirtus procesinius dokumentus išsiųsti per EPP, privalėjo įsitikinti, kad atsakovė buvo pateikusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir kad jos LITEKO VEP posistemio paskyra buvo aktyvi.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertino duomenis, kodėl siuntė atsakovei adresuotus procesinius dokumentus per EPP. Iš LITEKO duomenų matyti, kad apeliantė yra EPP vartotoja. Sukurdama ir aktyvuodama savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje, atsakovė kartu išreiškė sutikimą gauti į šią paskyrą procesinius dokumentus bylose, kuriose ji dalyvauja (Taisyklių 7.2, 8, 9.1, 34 papunkčiai). Pažymėtina, kad atskirajame skunde atsakovė ir neginčija, kad, tapusi EPP vartotoja, ji buvo davusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Nenustatyta, kad sutikimą atsakovė būtų atšaukusi ar deaktyvavusi savo paskyrą, priešingai, jos paskyra teismo procesinių dokumentų įteikimo per EPP metu buvo aktyvi. Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad byloje egzistavo abi būtinosios sąlygos procesiniams dokumentams apeliantei siųsti per EPP: 1) atsakovė buvo pateikusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje; 2) atsakovės LITEKO VEP posistemio paskyra buvo aktyvi. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę išsiųsti, o atsakovė turėjo pareigą priimti per EPP jai siunčiamus teismo procesinius dokumentus. Pažymėtina, kad, kol juridinis asmuo nepasirenka atstovo byloje, jis bylą veda pats ir turi vykdyti visas jam, kaip proceso šaliai, priskirtas pareigas, įskaitant ir pareigą priimti jam siunčiamus teismo procesinius dokumentus (CPK 55, 59, 126 straipsniai), o pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį šio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

39. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tokią aplinkybę, kad atsakovė, sukurdama ir aktyvuodama paskyrą LITEKO VEP posistemyje, turėjo nurodyti savo pavadinimą, kodą, adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, taip pat ir asmens, kuriam suteikė paslaugų gavėjo administratoriaus teises, duomenis. Atsakovė, kaip paslaugų gavėja, prisiėmė atsakomybę už pateiktų duomenų teisingumą (Taisyklių 10.2 papunktis), todėl, net ir pasikeitus UAB „Modpro“ vadovui (direktoriui), atsakovė privalėjo duomenis atnaujinti ne vėliau kaip kitą darbo dieną (Taisyklių 9.4 papunktis). Nagrinėjamu atveju vien pačios atsakovės nepakankamas rūpestingumas ir atidumas ar pareigų, kurias ji prisiėmė sukurdama ir aktyvindama paskyrą LITEKO VEP posistemyje, nevykdymas neleidžia padaryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo išsiųsti procesiniai dokumentai jai nebuvo tinkamai įteikti.

40. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimas už akių galėjo būti peržiūrėtas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, o terminas pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pasibaigė 2024 m. kovo 6 d. Nustačius, kad atsakovė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė 2024 m. kovo 27 d., sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovė yra praleidusi CPK įtvirtiną pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo terminą.

Dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo

41. CPK 75 straipsnyje nurodoma, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti neįžvelgė. Atsakovė atskirajame skunde iš esmės kelia jos teisės į teisingą teismą ir teisės būti išklausytai pažeidimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys ir šiuo aspektu.

43. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-80-403/2019, 31 punktas).

44. Kadangi įstatymų leidėjas suteikia teismams diskreciją vertinti procesinio termino praleidimo priežasčių svarbą ir be šį terminą praleidusio asmens prašymo, kasacinio teismo aptarti kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo galimybės, yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje.

45. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės, kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018, 103 punktas).

46. Nors šios nutarties 43, 45 punktuose nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai buvo pateikti sprendžiant dėl asmens teisės į apeliaciją įgyvendinimo, ir nagrinėjamu atveju šie išaiškinimai nepraranda aktualumo. Prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir sprendimo už akių pateikimas yra vienintelis būdas atsakovei išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, nes apeliacine ar kasacine tvarka atsakovė neturi teisės apskųsti sprendimo už akių (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

47. Sprendimas už akių iš esmės yra sąlyginis sprendimas, nes teismas, jį priimdamas, vadovaujasi tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Toks sprendimas atspindi tik vienos šalies (t. y. ieškovo) požiūrį, o atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto sprendimo už akių gali būti išdėstyta tik pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vadinasi, neįgyvendinus teisės pareikšti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus.

48. Atsižvelgiant į visus šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepriėmimas į bylą, gali apriboti byloje neišklausytos šalies (atsakovės) galimybes gintis nuo byloje pareikšto ieškinio ir teikti atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, vien dėl procesinio pobūdžio aplinkybių (praleisto termino) galėtų būti pateisinamas tik tada, kai šalis aiškiai netinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis ir yra ganėtinai daug praleidusi terminą procesiniam veiksmui atlikti (nesikreipia į teismą per protingą laiko tarpą).

49. Būtent tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą suponuoja ir EŽTT pozicija, apibendrinta naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378-2023, 43 punktas; 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-1120-2023, 28–29 punktai), t. y. kad bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Be kita ko, EŽTT yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 80; 2015 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53).

50. Kaip buvo nurodyta pirmiau, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo galėjo būti pateiktas per 20 dienų, atsakovė pateikė pareiškimą pateikė 2025 m. kovo 27 d., praleidusi šį terminą 22 dienas (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia praleisto termino trukmė nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje, įvertinus tai, kad atsakovė apie bylą sužinojo gavusi antstolės patvarkymą apie pradėtą vykdomąją bylą, negali būti pripažinta neprotingai ilgu neveikimu, juo labiau jog ji neturi galimybės reikalauti naujo proceso (apeliacinio, kasacinio).

51. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė ir nesutikimo su ieškovės ieškiniu argumentus ir duomenis, kuriais ginčija ieškovės išdėstytas aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, nevertino. Taigi, kartu su pirmiau jau nurodytomis aplinkybėmis (terminas pareiškimui pateikti yra praleistas nedaug, atsakovės veiksmuose nenustatyta piktnaudžiavimo procesu požymių), leidžia konstatuoti nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią išskirtinę situaciją bei atnaujinti atsakovei terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, termino atnaujinimas leidžia tikėtis civilinio proceso tikslų įgyvendinimo (CPK 2 straipsnis) ir dera su proceso ekonomiškumo, koncentruotumo reikalavimais ir bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

52. Tokiu atveju atsakovės atskirasis skundas, pateiktas dėl Viliaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimą už akių pateikti, tenkinamas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o atsakovės pareiškimo dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimo už akių, priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Dėl procesinės bylos baigties

53. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą atnaujinti praleistą terminą ir atsisakydamas priimti jos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimą (CPK 287 straipsnio 1 dalį), ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtam procesiniam sprendimui priimti. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – terminas atsakovės pareiškimui dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinamas ir šio pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo CPK nustatyta tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Modpro“ pareiškimui dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir šio pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.