Telšių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui A. D. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas nustatė:

Atsakovas A. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovė G. S. ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad su sūnaus Elano tėvu 2017 metais pradėjo gyventi mamai priklausančiame bute. 2018 m. sausio 18 d. gimė sūnus, atsakovas iš karto pripažino, jog jis yra vaiko tėvas. Tuo metu ji buvo nepilnametė ir tėvystės pripažinimo dokumentų nesusitvarkė. Gyvendami kartu pradėjo pyktis, o 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas išėjo iš namų, palikdamas ją su vaiku ir nuo to laiko jie kartu nebegyvena. Ji su sūnumi gyvena mamai priklausančiame bute, kuriame iki nurodytos datos gyveno ir atsakovas. Atsakovas dirba užsienyje, su sūnumi jis bendrauja labai retai, per metus su vaiku buvo susitikęs tik tris kartus, nuo pat išėjimo visiškai neteikia vaikui išlaikymo. Ji dirba UAB „Ekovalis“ automobilių plovėja, gaunamos pajamos nėra didelės, bet vaiką stengiasi aprūpinti būtiniausiais dalykais, tačiau atsakovas taip pat privalo teikti išlaikymą vaikui, nes iš jos vienos atlyginimo tenkinami tik patys minimaliausi vaiko poreikiai. Iš atsakovo sūnaus išlaikymui prašo priteisti 250 Eur.

Atsakovo į teismo posėdį atvesdinti policijos pareigūnams nepavyko, nes jis išvyko į užsienį. Byloje yra įrodymai, kad apie teismo posėdį atsakovui žinoma, ieškovės atstovei advokatei Vandai Laukevičienei jis pateikė elektroninį laišką, kuriame nurodė, jog pripažįsta E. S. tėvystę.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius neginčijo ieškovė reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Pagal to paties straipsnio 3 dalį vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Remiantis CK 3.137 straipsnio 2 dalimi, vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Pagal šio straipsnio 3 dalį vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas.

Pagal CK 3.146 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.148 straipsnį ir CPK 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystės nustatymo bylose ekspertizės išvada yra prima facie įrodymas (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). Taigi tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-279/2011).

Byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad ieškovei G. S. 2018 m. sausio 18 d. gimė sūnus Elanas. Gimimo liudijime duomenys apie tėvą nenurodyti. Atsakovas elektroniniu laišku pripažino reikalavimą dėl tėvystės nustatymo.

Ieškovės paaiškinimai, jog ji su atsakovu nuo 2017 metų gyveno jos mamai priklausančiame bute, gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, gyveno intymų gyvenimą, o 2018 m. sausio 18 d. t. y. šalims gyvenant kartu, gimė sūnus, nėra paneigti.

Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų galima nustatyti, jog ieškovės sūnaus E. S. tėvas yra atsakovas A. D.. Tėvystės nustatymas atitinka vaiko interesus žinoti, savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės ieškinio reikalavimas dėl tėvystės pripažinimo tenkinamas, nustatytina, kad atsakovas A. D. yra E. S. tėvas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad tarp tėvų kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų

Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nekyla, nuo gimimo iki šiol vaikas gyvena su ieškove, atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Dėl nurodytų priežasčių vaiko E. S. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina ieškove.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus Elano tėvas, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko interesus, sprendžiamas klausimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010, 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; ir kt.). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė teismo posėdžio metu pateikė nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, nurodė, kad ji viena išlaiko vaiką jau daugiau kaip metus, o atsakovas visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo, todėl teismas, įvertinęs vaiko poreikius, amžių, prekių ir paslaugų kainas, o taip pat tai, kad ieškovei vienai tenka kasdienė rūpinimosi vaiku naštą, o taip pat tai, kad atsakovas nesidomėjo bylos eiga, ją vilkino, bei tai, kad yra jauno amžiaus ir dirba užsienyje, byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kurie ribotų jo galimybę dirbti bei uždirbti darbo užmokestį, reikalingą vaiko išlaikymui, bei tai, kad neginčijo ieškovės reikalaujamos 250,00 Eur išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį sumos, sprendžia, jog ši suma nėra per didelė vaiko poreikiams patenkinti.

Šiuo konkrečiu atveju teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, kuri orientaciniu kriterijumi priteistino išlaikymo dydžio nustatymui, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažįsta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtino nuo 2020 m. sausio 1 d. 607,00 Eur minimaliąją mėnesinę algą. Gaunama į rankas minimali alga siekia 428 Eur.

Teismas, spręsdamas dėl priteistino nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio, įvertina tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove ir jai tenka didesnė atsakomybė ir našta vaiko auginime, jo lavinime ir auklėjime, tačiau negali būti suabsoliutinama ieškovės pareiga vienai pačiai dėti maksimalias pastangas išlaikyti vaiką, todėl sprendžia, kad vaiko poreikius atitinka rekomenduojamo, t. y. artimo ½ minimalios mėnesinės algos dydžio – 250,00 Eur išlaikymas vaikui, kurį mokėti, teismo įsitikinimu, atsakovas yra pajėgus, nes, kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl sveikatos būklės ar kitų pateisinamų aplinkybių jis yra nedarbingas ir negali teikti reikalaujamo išlaikymo vaikui.

Vertindamas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis išimtinai prioritetiniu vaiko teisių gynimo principu, teismas pripažįsta, kad atsakovas yra pajėgus teikti vaikui 250,00 Eur dydžio išlaikymą. Tokią išvadą teismas daro vertindamas visas abejones, kylančias dėl šalių pateiktų paaiškinimų bei įrodymų pagrįstumo, nepilnamečio vaiko naudai, atsižvelgdamas į tėvų turtinę padėtį, ir, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalimi, laiko, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, nes sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių gauti pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismas daro išvadą, kad 250,00 Eur išlaikymo suma užtikrins būtinas kokybiškas vaiko augimo, ugdymo, raidos ir kt. sąlygas, užtikrins kokybiškesnį būtinų, ne tik minimalių, poreikių patenkinimą – vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, sportui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įvertinus tai, kad atsakovas neteikia sūnui išlaikymo nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d., iš jo priteistinas išlaikymas sūnui būtent nuo šios datos (CK 3.200 straipsnis).

Ieškovė paskirtina nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185, 3.186, 3.190 straipsniai). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos

Ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, nustatant, kad atsakovas galės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi neribotai.

CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (1 dalis). Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (2 dalis).

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas iki ieškovei kreipiantis į teismą ieškiniu dėl tėvystės nustatymo su nepilnamečiu sūnumi bendravo mažai, todėl, teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, tvarka, dėl kurios ginčas nekyla, atitinka vaiko interesus. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma bendravimo tvarka nepažeidžia šalių ir jų nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų, o tėvų geranoriškas susitarimas dėl bendravimo su vaiku užtikrins galimybę atsakovui maksimaliai prisidėti prie sūnaus auklėjimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalys tarpusavio sutarimu gali pakeisti teismo nustatytą bendravimo tvarką, taip pat pasikeitus aplinkybėms, atsakovas gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovė, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-19T-2508-16648 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 50 proc. yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė teikdama ieškinį dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, už neturinį reikalavimą turėjo sumokėti 75 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), o už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo 68,00 Eur (250,00 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) x 75 proc.) žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. iš viso ieškovė turėjo sumokėti 143,00 Eur žyminį mokestį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagal bos išlaidų, kad valstybė už ieškovei suteiktas advokato paslaugas ir už su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas, iš viso patyrė 326,79 Eur išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovės reikalavimas tenkintas pilnai, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas – 143,00 Eur žyminis mokestis ir 326,79 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259-270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) o E. S. yra A. D. sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. S., gim. 2018 m. sausio 18 d., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – ieškove G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. S., gim. 2018 m. sausio 18 d., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę G. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, jog atsakovui A. D. su sūnumi E. S. bendravimo laikas neribojamas.

Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 143,00 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 326,79 Eur (trijų šimtų dvidešimt šešių eurų 98 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.